Įvadas
Sveikas vaikas - tai visų tėvų svajonė ir auklėtojų tikslas. Ar vaikas toks užaugs, priklauso nuo suaugusiųjų - kokias sąlygas vaikui augti ir vystytis jie sudarys. Vaiko organizmą labai stipriai veikia jam skiepijamas gyvenimo būdas bei aplinka, kurioje auga. Mankštos pratimai vaikams yra būtini jų fizinei ir psichinei sveikatai. Šiame straipsnyje aptarsime mankštos naudą vaikams, pateiksime įvairių pratimų pavyzdžių ir patarimų, kaip paversti mankštą smagia veikla.
Mankštos Nauda Vaikams
Fizinis aktyvumas - tai veiksnys, kuris formuoja žmogaus organizmą ir jo funkcijas. Jis ugdo ir stiprina visas organizmo sistemas, veikia jų funkcijas ir gyvybingumą. Žmogui fizinis aktyvumas reikalingas lygiai tiek pat, kiek maistas ir oras. Tai ypač svarbu ikimokyklinio amžiaus vaikams, kurie intensyviai auga ir tobulėja. Jiems būdingas didelis judėjimo poreikis, kuris yra prigimtinis, o ne suvokiamas sąmoningai. Laikoma, kad judėjimas yra pagrindinis biologinis žmogaus raidos veiksnys, skatinantis organizmo vystymąsi. Judant gerėja žmogaus motorika ir fiziniai gebėjimai. Ne visų vaikų motorika vystosi vienodu tempu. Vaiko psichinis vystymasis dažniausiai sinchronizuojasi su jo judesių vystymusi.
Reguliari mankšta turi daug teigiamų poveikių vaikų sveikatai:
- Fizinė sveikata:
- Stiprina raumenų sistemą ir širdies darbą. Mankšta teigiamos įtakos turi raumenų sistemoms, stiprina širdies darbą ir raumenų jėgą.
- Formuoja taisyklingą laikyseną ir gražią eiseną. Rytinė mankšta - vienas pirmųjų vaiko dienos rėžimo elementų darželyje. Ji suteikia vaikams darbingą nuotaiką, aktyvinamas širdies, kvėpavimo takų ir kitų organų darbas, formuojama taisyklinga laikysena, graži eisena, užkertamas kelias plokščiapėdystei.
- Užkerta kelią plokščiapėdystei.
- Didina raumenų masę, apimtį, jėgą ir stangrumą.
- Sustiprina sausgysles ir raiščius, padaro juos elastingesnius.
- Gerina kraujotaką ir deguonies tiekimą organizmui. Atliekant mankštą suaktyvėja kraujo tekėjimas, todėl padidėja deguonies kiekis organizme.
- Mažina metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto riziką. Reguliari mankšta taip pat gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje ir padėti geriau veikti insulinui, todėl gali sumažinti metabolinio sindromo ir 2 tipo diabeto riziką, o jei jau sergama viena iš šių ligų, gali padėti ją suvaldyti.
- Tvirtina kaulų struktūrą. Reguliari mankšta vaikams ir paaugliams tvirtina kaulų struktūrą, o vyresniame amžiuje gali sulėtinti kaulų tankio praradimą.
- Mažina kai kurių vėžio formų riziką. Yra mokslinių įrodymų, kad reguliariai atliekama mankšta gali sumažinti kai kurių vėžio formų, įskaitant storosios žarnos, krūties, gimdos ir plaučių vėžio, atsiradimo riziką.
- Padeda kontroliuoti kūno svorį. Reguliariai atliekama mankšta padeda kontroliuoti kūno svorį, sumažinti kraujospūdį bei širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
- Psichinė sveikata:
- Gerina nuotaiką ir mažina stresą. Mokslinės literatūros duomenimis, mankštos metu žmogaus kūnas išskiria tam tikras chemines medžiagas, kurios gali pagerinti nuotaiką ir leidžia labiau atsipalaiduoti, todėl mankšta gali padėti susidoroti su stresu ir sumažinti depresijos riziką.
- Gerina smegenų struktūrą ir funkciją. Be to, atliekant mankštą, kūnas gali išskirti ir kitų cheminių medžiagų, kurios pagerina smegenų struktūrą ir funkciją.
- LAvina dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas. Mankšta lavina vaikų dėmesį, pratina sąmoningai siekti tikslo, ugdo atkaklumą.
- Didina darbingumą. Vaikams, kurie nuolat atlieka rytinę mankštą, dingsta mieguistumas. Jie tampa žvalūs, didėja jų darbingumas.
- Ugdo ryžtingumą ir drausmę. Rytinė mankšta turi ir auklėjamąją reikšmę. Mankšta reikalauja tam tikrų valios pastangų, vadinasi, ugdo ryžtingumą, drausmina vaiką.
- Motorinė raida:
- Gerina judesių koordinaciją. Fizinis aktyvumas skatina nervų sistemos brendimą, greičiau susiformuoja judesius kontroliuojantys smegenų centrai. Paspartėja nervinių impulsų perdavimas, o tai lemia geresnę judesių koordinaciją.
- LAvina lankstumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Vaikų atliekami pratimai išjudina visą kūną, stiprina raumenis, lavina lankstumą, laikyseną, pusiausvyrą ir koordinaciją, erdvės suvokimą, gerina šoklumą, ištvermę bei reakciją.
- Gerina erdvės suvokimą. Reguliarūs fiziniai pratimai didina koordinaciją, todėl įrodyta, kad reguliariai mankštinantis atsiranda kitoks erdvės suvokimas, rečiau svaigsta galva, nesunku išlaikyti pusiausvyrą.
Mankštos Pratimų Pavyzdžiai Vaikams
Štai keletas mankštos pratimų pavyzdžių, tinkamų įvairaus amžiaus vaikams:
- Apšilimas:
- Ėjimas vietoje.
- Rankų sukimas pirmyn ir atgal.
- Kojų sukimas į šalis.
- Lenkimasis į šonus.
- Šokinėjimas.
- Pagrindiniai pratimai:
- Pritūpimai. Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos aukštyn, laikysena tiesi.
- Atsilenkimai.
- Atsispaudimai (galima nuo kelių).
- Lenta.
- Pratimai pilvo preso raumenims.
- Pratimai nugaros raumenims.
- Tempimo pratimai:
- Rankų tempimas virš galvos.
- Pečių raumenų tempimas. Atsistoti pražergtomis kojomis, vieną ranką pakelti virš galvos, kitą nuleisti prie šono.
- Kojų tempimas sėdint ant grindų. Vaikutis sėdasi ant grindų, kojas pražergtos į šalis kiek galima daugiau. Viena po kitos rankutėmis „žingsniuojama“ į priekį.
- Nugaros tempimas.
- Mėgdžiojamieji žaidimai: Dažna ikimokyklinukų mankštinimosi forma yra mėgdžiojamieji žaidimai. Vaikas mėgdžioja jam žinomų gyvūnų, daiktų elgesį arba judesius.
- Žaidimas "Daryk, kaip aš!". Mama ir mažylis stovi lengvai pritūpę. Pratimą pradeda mama rodydama pavyzdį: pirmiausia suplojama delnais, tada kaire ranka suplojama i dešinę koją, p tą patį padaroma kita ranka ir pan.
- Žaidimas "Malūnėlis". Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
- Žaidimas "Lanksti nugarytė". Vaikutis atsistoja, kojytės pečių plotyje, o rankos ant liemens. Pirmiausia į dešinė ir kairę pusę lenkiama galva, paskui tą patį padarome visu kūnu. Sunkesnė pratimo versija: įkvėpiant palenkti liemenį į kairę pusę ir dešine ranka moti aukštyn. Iškvėpiant grįžti į pradinę padėtį.
- Žaidimas "Nykštukai - milžinai". Atsistoti pražergtomis kojomis, rankas pakelti aukštyn.
- Žaidimas "Lėktuvėlis". Mažylis atsigula ant žemės liesdamas ją priekiu. Pakelią kairę ranką ir bando suimti dešinę koją, nugara išsilenkia. Galvą reiki pakelti į viršų. Stenkitės koją pakelti kiek galima aukščiau. Palaikome kelias sekundes, tada lėtai nuleidžiame.
- Žaidimas "Beždžioniukas". Vaikas stovi, po to pasilenkia į priekį ir rankomis atsiremia į grindis. Rankomis ir kojomis spardo kamuolį, kaip beždžioniukas.
- Pratimai su kamuoliu:
- Pratimas "Rankų tempimas". Vaikutis sėdi ant kėdės, į rankas paima kamuolį. Mama stovi jam už nugaros. Vaikutis pakelia rankas su kamuoliu virš galvos ir atiduoda kamuolį mamai. Vaikutis trumpam atsipalaiduoja.
- Pratimas "Linksmieji sukiniai". Vaikas ir mama atsisėda ant grindų vienas kitam nugaromis per rankų ilgio atstumą. Mama apima kamuolį ar kokį kitą žaislą ir pasisukusi į dešinė perduoda į mažyliui.
- Pratimas "Linksmasis futboliukas". Mažylis atsisėda ant grindų, per kelius truputį sulenkia kojas, o rankutėmis atsiremia į žemę. Mama atsisėda priešais, maždaug 1,5-2 metrų atstumu. Kad paspirtų kamuolį mamai, vaikutis turės atkelti sėdynę nuo žemės, remdamasis į ją rankomis.
- Kiti pratimai:
- Pratimas "Kojos kėlimas". Atsigulti ant nugaros, kojas ištiesti, rankas priglausti prie liemens. Pakelti dešinę koją, sukti ratuką ir nuleisti.
- Pratimas "Kojos pirštų siekimas". Atsistoti pražergtomis kojomis, rankos ant liemens. Iškvėpiant pasilenkti ir rankomis paliesti kairės kojos pirštus. Įkvepiant išsitiesti, rankos ant liemens.
- Pratimas "Ritmas". Mažylis sėdi ant kėdutės. Mama stovi priešais ir ploja melodiją.
- Pratimas "Plojimas delnais virš galvos". Atsistoti suglaustomis kojomis, rankas ištiesti į šalis.
Kaip Paversti Mankštą Smagia Veikla Vaikams
Svarbu, kad mankšta vaikams būtų ne tik naudinga, bet ir smagi. Štai keletas patarimų, kaip tai pasiekti:
Taip pat skaitykite: Antakalnio klinikos: mankšta būsimoms mamoms
- Paverskite mankštą žaidimu. Žaidybinio pobūdžio pratybos teikia vaikams džiaugsmo, žadina smagią, žvalią nuotaiką. Mažyliai džiaugsmingai reaguoja, jeigu auklėtoja yra švelni, judri, linksma, domisi jų atliekamais veiksmais, pati žaidžia kartu. Juos įtraukia įdomios užduotys, žaislai, įrengimai, judėjimo erdvė.
- Įtraukite muziką. Lopšelių - darželių „Pasaka“ ir „Saulutė“ vaikučiai mankštinosi grojant linksmai, nuotaikingai muzikai. Pastebėta, kad mankštos metu sutartinai atlikdami fizinius pratimus, labai judrūs vaikai aprimsta, o lėtesnieji ir vangūs - suaktyvėja. Tokiu būdu per mankštą sukuriama lygi, žvali vaikų nuotaika, būtina tolesnei jų veiklai.
- Leiskite vaikams pasirinkti pratimus.
- Būkite pavyzdžiu. Didelę įtaką tinkamai vaiko raidai turi tėvai ir mokytojai, todėl jie turi bendradarbiauti, vieni kitiems padėti. Jie su vaiku praleidžia daug laiko, rodo pavyzdį, perteikia žinias, gebėjimus ir įpročius.
- Skirkite pagyrimus ir paskatinimus.
- Įtraukite mankštą į kasdienę rutiną. Fiziniai pratimai yra vienas iš būtinų dienos režimo komponentų.
Mankštos Ypatumai Skirtingame Amžiuje
- Ikimokyklinis amžius: Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio ugdymo pagrindas yra visapusiškas fizinis parengimas, kompleksinis fizinių ypatybių lavinimas. Įvairūs pratimai ir žaidimai praturtina vaikų judėjimo patirtį, supažindina su skirtingais judesiais, elementariausiais sporto šakų veiksmais. Fizinės ypatybės ugdomos kompleksiškai. Vaikai sistemingai mokomi kaskart vis sudėtingesnių judesių. Sąlygos dažnai keičiamos, palengva sunkinamos. Veiksmai atliekami su įvairaus dydžio, formos, svorio priemonėmis. Tai ugdo gebėjimą diferencijuoti judesių parametrus, pajausti erdvę, suvokti laiko trukmę. Nereikia pernelyg daug dėmesio skirti technikos mokymui.
- Pradinis mokyklinis amžius: Šiame amžiuje svarbu ugdyti pagrindinius judėjimo įgūdžius ir fizines ypatybes.
- Paauglystė: Paaugliams svarbu pasirinkti jiems patinkančią sporto šaką ir reguliariai sportuoti.
Svarbūs Aspektai
- Saikingumas ir palaipsniškumas: Nereikėtų siūlyti ir pernelyg lengvų pratimų, o tuos, kuriuos vaikas išmoksta atlikti - palaipsniui sunkinti. Sudėtingesnius, didesnių fizinių ir psichinių pastangų reikalaujančius pratimus rekomenduotina kaitalioti su lengvesniais, tada vaikas galės pailsėti.
- Individualumas: Kiek kartų kartoti kiekvieną pratimą, ir kiek jis turi trukti, taip pat priklauso nuo individualių vaiko galimybių.
- Poilsis: Aktyvus vaikų poilsis, judri ir įdomi veikla mažina psichinį nuovargį, didina ir palaiko darbingumą, gerina vaiko fizinę būklę.
- Saugumas: Ruošiant vietą mankštinimuisi namie, reikėtų perstumti arba pernešti trukdančius baldus. Svarbu pasirūpinti dviem dalykais: besimankštinančiųjų saugumu, kad jie neužsigautų, nesusižeistų, taip pat kad nebūtų gadinamas interjeras, pavyzdžiui, mėtant sviedinį. Nereikia vaiko versti daryti pratimą, jei vaikas bijo ar nenori jo atlikti dėl kitų priežasčių. Kad mankšta būtų vaikui maloni ir teiktų džiaugsmą, ji turi vykti ramioje, draugiškoje, savitarpio supratimo atmosferoje.
- Alternatyvūs mankštos būdai: Dinaminė mankšta - vienas iš būdų pasirūpinti vaiko judėjimu, kol pats juo pasirūpinti dar negali. Išties tai didelio poveikio sportas. Palyginę galime sakyti, kad tai sportinė gimnastika, o ne eilinis pasivaikščiojimas. Mankštinami vaikai yra stipresnės sveikatos, mažiau ir lengviau serga, greičiau vystosi tiek jų motoriniai, tiek socialiniai ir intelektiniai gebėjimai. Besimankštinantis vaikas yra mažiau linkęs patirti traumas. Be to - kūno intelekto puoselėjimas ankstyvame amžiuje tampriai susijęs su kitais proto centrais. Tai yra mankštinamas vaikas yra ir protingas vaikas.
Pavojai ir Atsargumo Priemonės
Nors mankšta yra naudinga, svarbu žinoti ir apie galimus pavojus bei atsargumo priemones:
- Dinaminė mankšta: Santaros klinikų Vaikų ligoninės kineziterapeutas Tomas Balčius pataria rinktis konservatyvesnes, įrodymais grįstos medicinos patvirtintas mankštas, nes, jo manymu, galima žala yra didesnė už naudą. Savo praktikoje jis teigia matęs ne vieną atvejį, kuomet pagal šią programą mankštinti vaikai pateko į medikų rankas dėl patologinio sąnarių laisvumo ar net peties, klubo, alkūnės sąnarių išnirimų.
- Sukrėsto vaiko sindromas: Tėtis ar mama atlikdami šią mankštą ne visada suvokia, kaip besikeičiančios kūno padėtys veikia kūdikio smegenis ir neįvertina galimo smegenų kraujagyslių pažeidimo.
- Tėvų fizinės galimybės: Kol vaikas yra nedidelio svorio, tokias mankštas atlikti paprasčiau, tačiau vėliau jo svoris didėja, todėl tėvai taip pat gali nukentėti, o tuo pačiu - ir jų vaikas.
- Konsultacija su specialistu: Prieš pradedant bet kokią naują mankštos programą, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju ar kineziterapeutu.
Taip pat skaitykite: Raumenų tonusas ir mankšta
Taip pat skaitykite: Sveikatos ir raidos skatinimas darželyje