Šiame straipsnyje nagrinėjama mano protėvių reikšmė žemėje, remiantis gyvybės evangelijos perspektyva, kuri pabrėžia kiekvieno žmogaus gyvybės šventumą ir orumą. Straipsnyje taip pat nagrinėjama protėvių svarba tautos istorijoje, kultūroje ir identitete.
Gyvybės Evangelija ir žmogaus orumas
Gyvybės Evangelija, kaip teigiama, yra Jėzaus žinios esmė. Naujagimio gimimas skelbiamas kaip džiugi žinia, atskleidžianti kiekvieno žmogaus gimimo reikšmę. Jėzus atėjo, kad žmonės turėtų gyvenimą ir kad turėtų jo apsčiai. Žmogus yra pašauktas gyvenimo pilnatvei, kuri pranoksta jo žmogiškosios egzistencijos ribas, nes ta pilnatvė yra dalyvavimas pačiame Dievo gyvenime.
Žmogaus gyvybė yra neįkainojama vertybė net laikinuoju jos metu. Gyvenimas laike yra viso vieningo žmogiškosios egzistencijos proceso pamatinė sąlyga, pradinis etapas ir sudėtinė dalis. Bažnyčia gavo iš savo Viešpaties šią gyvybės Evangeliją, kuri giliu ir įtikinamu aidu atsiliepia kiekvieno asmens širdyje, nes ji nuostabiai įgyvendina visus širdies lūkesčius, drauge juos be galo pranokdama.
Grėsmės žmogaus gyvybei
Šiandien šis skelbimas yra dar būtinesnis, nes nepaprastai išaugo ir sustiprėjo grėsmė individų bei tautų gyvybei, labiausiai ten, kur gyvybė silpna ir beginklė. Mokslo ir technologijos pažangai atsiveria naujos perspektyvos, o su jomis - ir naujos kėsinimosi į žmogaus orumą formos. Pasirinkimai, anksčiau vieningai laikyti nusikaltimais ir bendro moralės jausmo atmesti, palengva tampa socialiai priimtini. Net tam tikrose medicinos srityse, dėl savo pašaukimo skirtose ginti žmogaus gyvybę ir ja rūpintis, vis dažniau regimas noras imtis prieš žmogų nukreiptų veiksmų.
Kaino istorija ir atsakomybė už savo brolį
Kaino istorija (Pr 4, 1-16) iliustruoja smurto prieš gyvybę padarinius. Kainas buvo „labai piktas ir prislėgtas“, nes „Viešpats maloniai pažvelgė į Abelį ir jo atnašą“ (Pr 4, 4-5). Kainas pakyla prieš savo brolį ir jį užmuša. Dievas klausia Kaino: „Kurgi tavo brolis Abelis?“ Kainas arogantiškai vengia atsakyti: „Nežinau. Argi aš esu savo brolio sargas?“ (Pr 4, 9). Kainas nenori galvoti apie savo brolį ir atsisako prisiimti atsakomybę, kurią kiekvienas asmuo turi kitų atžvilgiu. Dievas negali nenubausti už nusikaltimą: ant žemės pralietas nužudytojo kraujas reikalauja, kad Dievas atstatytų teisingumą (plg. Pr 37, 26, Iz 26, 21, Ez 24, 7-8).
Taip pat skaitykite: Išsami apžvalga apie gimtį
Mano protėvių reikšmė
Mano protėviai yra man brangiausi, nes jie yra - mano. Saviausia, nes iš jų gyslų gavau gyvybę, lopšį, duoną ir dvasią. Mieliausia, nes ten viskas sava: savi kapai, takai, giminės… Dažnas medis, krūmai ir gėlės - sava ranka sodinta. Miškai ir sodai - išbėgiota ir išglamonėta. Gėrėtasi siūbuojančiais javais, braidžiota pievomis, žvilgsniais ir širdimi - viskas sielon sugerta.
Tautos stipriausias pulsas - sava kalba, daina ir savi papročiai. Be savo tėvynės - nešioju širdy sunkų akmeninį kalną, ilgesiais ir siekiais niekaip neužkopiamą. Motina ir tėvynė yra tik viena. Jų niekur negalima pirkti nė už augščiausią kainą.
Žmogus be maldos yra lyg užgesęs ir apleistas dykumų aukuras. Be maldos bus jums tuščia ir alkana kaip tyruose. Be Dievo užges jums žmoguje žmogus. Be tėvynės jūs būsite apvogti, nes jos visame žiede glūdi mūsų kankinių kraujo, kančių ir sopulių briliantai, savų baltų kaulų relikvijos, o kiekviename žemės grumste - susikristalizavę senolių ir prosenolių prakaito ir ašarų lašai, auginę mums gyvenimą ir duoną; juose žėruoja mūsų tėviškių žiburiai ir jų pėdsakai.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams, auginantiems 6-11 metų vaikus
Taip pat skaitykite: Meilės psichologija