Šis straipsnis skirtas aptarti varpos augimą, berniukų lytinių organų higieną ir dažniausiai pasitaikančias problemas, su kuriomis gali susidurti tėvai ir paaugliai. Aptarsime, iki kokio amžiaus auga varpa, kaip tinkamai prižiūrėti berniuko lytinius organus, kokios ligos gali pasireikšti ir kada kreiptis į gydytoją.
Varpos Augimas: Kada Baigiasi?
Daugelis paauglių berniukų domisi, iki kokio amžiaus auga varpa. Gydytojas urologas Mindaugas Danilevičius teigia, kad varpa paprastai auga ir subrendus, todėl ji dar kurį laiką augs paaugliams. Svarbu paminėti, kad kiekvieno berniuko vystymasis yra individualus, todėl tikslus amžius, kada varpa nustoja augti, gali skirtis. Jei kyla abejonių dėl savo vystymosi, visada rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju urologu.
Berniukų Lytinių Organų Higiena: Svarbūs Aspektai
Klaidinga manyti, kad tik mergaitėms svarbi intymių vietų higiena. Svarbu žinoti, kad berniukai taip pat privalo reguliariai praustis. Tėvai turėtų berniukams diegti teisingus higienos įpročius nuo mažų dienų. Vyresnius berniukus reikia mokyti prižiūrėti savo lytinius organus, prausiant atsmaukti apyvarpę tiek, kiek pavyksta, nenaudojant jėgos, ir po to ją grąžinti atgal. Atsitraukus stipriai skauda, o įplėšos randėjant apyvarpę padaro dar siauresnę. Jeigu varpos galvutė neatsismaukia, tai yra visiškai normalu, nereikia panikuoti. Kol kūdikis mažas, itin svarbu reguliariai keisti sauskelnes, o vėliau kelnaites.
Apyvarpės Priežiūra
Iki 5 metų maudant varpos galvutės odelę nebūtina atsmaukti. Visiems jaunesniems kaip 2 metų berniukams yra fiziologinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikui augant, sąaugos išnyksta, apyvarpė išsiplečia.
Saugumas
Berniukus reikia saugoti ne tik nuo šutimo sauskelnėse, bet ir nuo sėdėjimo ant smėlio ar žolės, kad nesušaltų lytinių organų, kad nemirkytų nešvariame ežero vandenyje. Ypač berniukų lytinius organus reikia saugoti nuo traumų. Berniukus reikėtų saugoti nuo peršalimo, infekcijų, o ypač nuo infekcinio parotito (kiaulytės).
Taip pat skaitykite: Atmintis, tapatybė ir kūryba
Dažniausiai Pasitaikančios Berniukų Ligos
Yra keletas ligų, kurios gali pasireikšti berniukams ir reikalauja medicininės intervencijos. Aptarsime dažniausiai pasitaikančias iš jų:
Balanopostitas (Apyvarpės Uždegimas)
Tai varpos galvutės ir apyvarpės uždegimas. Vaikas pradeda skųstis skausmais, skausmingu šlapinimusi, apyvarpė parausta, iš jos skiriasi pūlingos išskyros. Dažniausiai pasitaiko neapipjaustytiems vaikams nuo 2 iki 5 metų, bet gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams ir vyrams. Pagrindinės priežastys yra infekcinės kilmės, dirgiklių sukeltos, dėl sąaugų arba dėl traumos. Vaikams dažnai pasitaiko dėl esamos fimozės (susiaurėjusio apyvarpės žiedo) ir netinkamos priežiūros - higienos, kai nepakankamai plaunama, nebandoma atitraukti apyvarpės arba kaip tik atsmaukiama per jėgą arba plaunama su dirginančiais prausikliais.
Balanopostitas pasireiškia varpos niežėjimu, skausmu, vaikas gali dažnai kasytis varpą arba kaip tik neleisti prie jos visiškai prisiliesti, gali būti sunku šlapintis. Gali parausti, būti pūlingų, blogo kvapo išskyrų. Atsiradus tokiems nusiskundimams, tėvams rekomenduojama namuose prileisti vaikui šiltas voneles po 2-3 kartus per dieną ir duoti vaistų nuo skausmo. Kreiptis į gydytoją reiktų, jeigu situacija negerėja nepaisant vonelių ir vaistų. Jeigu tokie uždegimai kartojasi, reiktų kreiptis į gydytojus dėl detalesnio ištyrimo, nes tuomet gali prireikti specifinio gydymo tepalais, sąaugų atidalinimo arba apipjaustymo.
Kartojantis apyvarpės uždegimams, gali išsivystyti randinis apyvarpės susiaurėjimas. Vaikas šlapinasi plona srovele arba lašais, apyvarpė išsipučia lyg balionėlis.
Hidrocelė (Vandenė)
Tai kapšelyje susiformavusi cistinė skysčio sankaupa, kuri yra visiškai įprasta naujagimiams, kūdikiams ir dažniausiai pranyksta iki antrojo mažylio gimtadienio. Hidrocelė gali būti komunikuojanti, t. y. tiesiogiai susijusi su pilvo ertme, todėl skysčio kiekis gali kisti ir vakare būti didesnis, nei ryte. Taip pat komunikuojanti hidrocelė gali išnykti vaikui atsigulus ar paspaudus kapšelį, o padidėti vaikui susirgus. Nekomunikuojanti hidrocelė, t. y. nesisiejanti su pilvo ertme, yra izoliuota, todėl nedidėja ir nesumažėja dienos metu, taip pat nekinta vaikui verkiant ar paspaudus kapšelį.
Taip pat skaitykite: Vaikas nekalba: požymiai ir sprendimai
Hidrocelės dažniausiai simptomų nesukelia ir tėvai tepastebi kapšelio padidėjimą ir spalvos - kapšelis tampa melsvesnis - pokytį, todėl kreipiasi į gydytoją. Kartais skystis kapšelyje gali sukelti diskomforto jausmą arba skausmą, patinimą ir paraudimą. Diagnozuoti hidrocelę galima vizualiai apžiūros metu, jeigu aiškiai matoma skysčio sankaupa kapšelyje. Taip pat padeda echoskopija, kuri leidžia atmesti kitas kapšelio padidėjimo priežastis.
Vyresniems vaikams arba suaugusiesiems skystis kapšelyje gali atsirasti dėl sėklidės ar sėklidės prielipo uždegimo, sėklidės arba hidatidos užsisukimo, traumos arba naviko kapšelyje. Tokiais atvejais kalbėtume apie reakcinę hidrocelę ir staiga atsiradus kapšelio padidėjimui rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kad šis įvertintų priežastis, sukėlusias hidrocelę ir būtų pritaikytas tinkamas gydymas.
Maži vaikai dėl šios ligos dažniausiai yra stebimi, o chirurginio gydymo gali prireikti jeigu: simptomai išlieka vyresniems nei 2 metų amžiaus vaikams, kartu yra kirkšnies išvarža ar yra reakcinė hidrocelė, kurią sukėlė kitos grėsmingos priežastys, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma ar navikas. Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jeigu pastebite kapšelio padidėjimą. Į Priėmimo skyrių skubiai kreiptis reiktų, jeigu atsirado simptomų, vaikas skundžiasi skausmu, patinimu, paraudimu.
Hipospadija
Tai įgimta šlaplės varpos ir apyvarpės vystymosi anomalija, kai išorinė šlaplės anga atsiveria netipinėje vietoje bet kurioje varpos dalyje nuo galvutės iki tarpvietės. Kartu dažniausiai būna apyvarpės defektas, kai nėra apyvarpės ties pasaitėliu ir pati varpa būna sulinkusi. Literatūroje nurodomas šios ligos dažnis yra 0,3-0,7 proc. visų gimusių berniukų. Aprašoma keletas hipospadijos etiologinių veiksnių: genetiniai faktoriai, endokrininiai faktoriai arba aplinkos faktoriai, tokie kaip vyresnis motinos amžius, mažesnis vaiko gimimo svoris, augaliniai estrogenai arba medikamentai, tačiau priežastis dažniausiai lieka neaiški. Paprastai šlaplės anga turi atsiverti ties varpos viršūne, o pagrindinis nusiskundimas esant hipospadijai būna netipinėje vietoje atsiverianti šlaplės anga ir problemos šlapinantis. Jeigu kyla įtarimas, kad jūsų mažyliui gali būti hipospadija, rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Diagnozei pakanka vaikų chirurgo arba urologo apžiūros, kitų tyrimų dažniausiai neprireikia. Apžiūros metu gydytojas taip pat turėtų įvertinti ir sėklides bei jų padėtį.
Laiku nesikreipus į gydytoją ir nepritaikius gydymo, berniukui ateityje gali kilti ne tik varpos kosmetinių problemų, bet ir problemų su vaisingumu, lytiniu gyvenimu ar šlapinantis. Hipospadijos gydymo būdas nustatoma individualiai, priklausomai nuo vaiko amžiaus, skundų, ligos stebėjimo ir objektyvaus ištyrimo rezultatų. Dažniausiai taikomas chirurginis gydymas, kurį rekomenduojama atlikti 1-1,5 metų amžiaus vaikams. Būtina paminėti, kad esant hipospadijai cirkumcizijos operacija yra kontraindikuotina, nes apyvarpės perteklius būna panaudojamas hipospadijos operacijos metu.
Taip pat skaitykite: Gimimo Akimirkos Stebuklas
Kriptorchizmas (Nenusileidusi Sėklidė)
Tai labiausiai paplitusi įgimta daugiaveiksmė berniukų vystymosi anomalija, kai sutrinka sėklidžių nusileidimas į kapšelį. Ligos dažnis siekia 2-5 proc. išnešiotų ir apie 30 proc. neišnešiotų naujagimių atvejų. Apie du trečdaliai kriptorchizmo naujagimystėje atvejų susitvarko savaime iki 4-6 mėnesių amžiaus. Visgi spontaniškai sėklidės vyresniems nei pusės metų amžiaus vaikams nusileidžia labai retai, todėl iki 1 metų amžiaus berniukams nenusileidusi sėklidė išlieka apie 1 proc. berniukų.
Apie 80 proc. visų atvejų sėklidė apčiuopiama kirkšnyje, dažniausiai dešinėje, iki 10 proc. atvejų stebimas abipusis kriptorchizmas. Sėklidės gali būti pilvo ertmėje arba netipinėse vietose: gaktos srityje ar šlaunyje už kirkšnies raukšlės. Tai liga, kuri dažniausiai neturi lydinčių patologijų. Visgi kartais kartu galima rasti ir endokrinologinių, genetinių ar kitų morfologinių sutrikimų. Esant kriptorchizmui galimos komplikacijos, tokios kaip sėklidės užsisukimas, trauma, kurios metu sėklidė gali būti prispaudžiama prie dubens kaulų, vaisingumo sumažėjimas ir supiktybėjimas.
Kada kreiptis į medikus?
Vaikų chirurgas sako, kad sunerimti ir kreiptis į specialistus reikėtų, jeigu:
- Nenusileidusi sėklidė(-ės) 4-6 mėnesių ar vyresniam vaikui;
- Pakilusi sėklidė, kai prieš tai sėklidė buvo čiuopiama kapšelyje, tačiau jos nebečiuopiama;
- Nėra aiškiai čiuopiama sėklidė kapšelyje, galvojant apie neišsivysčiusią sėklidę;
- Naujagimiui stebimas abipusis kriptorchizmas - nėra nei vienos sėklidės kapšelyje arba stebimas vienpusis kriptorchizmas ir kartu kitas ar kiti įgimti sindromai, pavyzdžiui, hipospadija.
Kad būtų galima diagnozuoti kriptorchizmą, dažniausiai pakanka patyrusio gydytojo apžiūros ir specialių tyrimų nereikia. Kartais diagnozuojamos paslankios sėklidės, kai jos nusiveda į kapšelį, nors dažniausiai stebimos kirkšnies kanale. Pagrindinis kriptorchizmo gydymo tikslas yra nuleisti ir užfiksuoti sėklidę kapšelyje. Taikomas chirurginis gydymas ir operaciją rekomenduojama atlikti iki 1 metų amžiaus vaikui, nes, kaip rašoma literatūroje, tuomet berniuko vaisingumas ateityje nesumažėja. Jeigu kriptorchizmas diagnozuojamas vėliau, siūloma kuo greičiau atlikti operaciją.
Sėklidės Užsisukimas
Tai ūminė kapšelio organų liga, pasireiškianti staigiais, labai intensyviais skausmais, vienos kapšelio pusės pabrinkimu ir paraudimu. Užsisukus sėklidei, sutrinka jos kraujotaka ir gali greitai prasidėti jos nekrozė. Būtina skubiai operuoti.
Sėklidės užsisukimas yra grėsminga patologija, nes berniukas gali netekti sėklidės ir 50 proc. vaisingumo ateityje, tai gali įvykti dėl sėklidės laisvumo. Kai sėklidė nepakankamai fiksuota, ji gali apsisukti aplink savo ašį - taip užspaudžiamos kraujagyslės ir įvyksta išemija, sėklidė nekrotizuoja. Užsisukimas turi du pikus: pirmasis yra trumpas naujagimystėje, o antrasis yra ilgesnis berniukų brendimo laikotarpiu, t. y. nuo 12 iki 18 metų. Visgi užsisukti sėklidė gali bet kuriame amžiuje.
Kaip atpažinti?
Tipinis sutrikimo pasireiškimas - kai berniukas naktį arba paryčiais atsikelia nuo jaučiamo skausmo. Dažniausiai skauda kapšelio srityje, bet skausmas gali plisti į pilvo apačią, kojas, todėl berniukams, kurie skundžiasi pilvo skausmu, visada būtina apžiūrėti sėklides. Mažesnieji pacientai gali nesuprasti, kad skauda kapšelį ir rodyti pilvą, o paaugliai gali gėdytis ir išvis nesakyti, kad skauda kapšelį. Skausmas yra pastovus, stiprėjantis ir dažniausiai būna lydimas pykinimo ir vėmimo.
Diagnostika
Diagnozuoti sėklidžių užsisukimą galima kliniškai, o patvirtinti leidžia echoskopija, kai nematoma kraujotaka sėklidėje. Chirurgai atsukti sėklidę gali be jokios chirurginės intervencijos, t. y. rankomis, todėl svarbu laiku kreiptis į gydytoją, nes atsukus sėklidę per 4-6 valandas, sėklidė išsaugoma 97-100 proc. atvejų. Jeigu atsukama daugiau nei po 12 valandų, išsaugojimo tikimybė mažėja iki 20-61 proc., o jei po daugiau nei 24 valandų, tuomet tikimybė išsaugoti sėklidę labai nedidelė - 0-24 proc.
Bet kokiu atveju po sėklidės užsisukimo visi pacientai yra operuojami, kapšelis revizuojamas, o sėklidės fiksuojamos, kad tokie epizodai nepasikartotų.
Varpos Agenezė
Žurnale „Urology Case Reports“, gydytojai aprašė Turkijoje gimusį berniuką, kuriam buvo diagnozuota varpos agenezė - sutrikęs varpos augimas embriono vystymosi metu. Ši būklė labai reta, pasireiškianti tik vienam iš 10-30 milijonų žmonių. „Varpos agenezė - tai retas įgimtas urogenitalinės anomalijos atvejis, paprastai siejamas su kitais apsigimimais, tokiais kaip virškinimo trakto, širdies ir raumenų bei kaulų neišsivystymu“, - rašė autoriai ir pridūrė, kad anksčiau buvo pranešta tik apie 80 šios ligos atvejų.
Nepaisant to, kad kūdikiui neišsivystė varpa, jis turėjo kapšelį ir jame susiformavusias sėklides. Tačiau jam pasireiškė ir kiti sutrikimai, kurių paprastai neturi kiti, sergantys šia liga. Medikų komanda nustatė naujagimiui patologinę būkę, vadinamą vezikoureteriniu refliuksu - kai šlapimo srovė teka ne tuo keliu, kuriuo priklausytų sveikam žmogui. Tai reiškia, kad šlapimas kaupėsi ne šlapimo pūslėje. Dėl to vaikui reikėjo operacijos.
Gydytojai mano, kad šis naujagimis - pirmasis, turintis tokių problemų. Pacientui buvo atlikta operacija ir jam buvo įstatytas kateteris šlapimo nutekėjimui. Šiuo metu kūdikis yra gana geros sveikatos. Sergantieji varpos ageneze gali gyventi normalų gyvenimą.
Mergaičių Lytinių Organų Priežiūra
Apžiūrėdami naujagimės mergaitės lytinius organus dažniausiai matome nemažai balsvų gleivingų išskyrų iš makšties. Tai normalios makšties išskyros, kurių atsiradimą lemia motinos lytinių hormonų poveikis vaisiui. Tai normalu. Rekomenduojama nenaudoti jokio muilo (net ir vaikiško), intymios higienos ploviklių ar dezinfekuojančių tirpalų. Rankšluosčiu netrinkite odos, ją pakanka nusausinti. Bet kuriuo atveju, jeigu naudojate kokias nors gydomąsias medžiagas, jas reikia supilti dar ruošiant vonelę, o tik po to maudyti kūdikį.
Mergaitės lytiniai organai kartais parausta, sudirgsta, iššunta. Negausios išskyros iš lyties organų gali būti įvairaus amžiaus mergaitėms. Iki lytinio brendimo pradžios (8-9 metų) normalios išskyros iš makšties yra negausios, matomos praskleidus lytines lūpas. Prasidėjus lytiniam brendimui gausėja balsvų ar gelsvų gleivingų išskyrų iš makšties, jos pastebimos ant kelnaičių, kartais mergaitės jaučia šių išskyrų ištekėjimą iš makšties. Lyties organų paraudimą be išskyrų pagausėjimo dažniausiai sukelia spalinukės ir piengrybiai, netinkamos higieninės procedūros. Kai kada, kartojantis lyties organų paraudimui, sulimpa lytinės lūpos - susidaro sąauga, uždengianti makšties ir šlaplės angas. Įtarus uždegimą būtina mergaitę apžiūrėti, atliekamas ir išskyrų iš makšties tyrimas, todėl rekomenduojama gydytojo konsultacija pas jums priimtiną specialistą (šeimos gydytoją ar ginekologą). Iki lytinio brendimo pradžios mergaitėms nebūna gimdos ir kiaušidžių uždegimų, todėl nereikėtų baimintis, kad kartojantis lyties organų paraudimui ar išskyrų pagausėjimui, vėliau bus vidinių lyties organų uždegimų ir jų sukeltų komplikacijų.
Kada Kreiptis Į Gydytoją?
Jeigu pastebėjote bet kurį iš šių simptomų, nedelskite ir kreipkitės į gydytoją:
- Skausmas kapšelyje ar varpoje.
- Paraudimas, patinimas ar pūliai.
- Šlapinimosi problemos.
- Kapšelio padidėjimas.
- Nenusileidusi sėklidė.