Motinos laiškas kūdikiui - tai intymi ir jaudinanti išraiška, kupina meilės, vilčių ir svajonių. Tai tarsi kelionės pradžia, kurioje mama dalijasi savo jausmais, patirtimi ir gyvenimo išmintimi su nauju žmogumi. Šie laiškai atspindi giliausią motinišką ryšį ir troškimą, kad vaikas užaugtų laimingas, sveikas ir doras.
Stebuklinga Pradžia
Ir vieną besibaigiančio pavasario popietę nusileidai tarsi iš žvaigždžių, kuomet tėvelis ir aš sujungėme savo širdis, mintis ir kūnus, kviesdami nužengti Tave pas mus. Tai buvo nuostabi akimirka, graži ir šilta stebuklo atėjimo nuotrupa. Tai buvo svarbiausias mano gyvenimo įvykis. To negalima lyginti su jokiu kitu gyvenimo momentu. To neįmanoma nusakyti žodžiais. Tai yra akimirkos jausmas ir kiekvienai mamai jis savitas, kiekvienai mamai kitoks.
Viltys ir Svajonės
Nuo pat tos pirmos akimirkos aš trokštu, kad Tu užaugtum geras žmogus. Man visai nesvarbu, kuo Tu tapsi užaugęs - pardavėju, mokytoju ar lakūnu - aš noriu, kad Tu būtum geras ir doras žmogus. Būtum mylimas ir pats mokėtum mylėti. Ir nuo pat pirmųjų Tavo gyvenimo akimirkų aš to siekiu. Džiaugiuosi, kad mano pastangos „nenueina veltui“. Šalia Tavęs esu laiminga ir išdidi. Noriu, kad taip būtų visada.
Palaikymas ir Meilė
Žinok, mano sūnau, kad kiekvienas Tavo gyvenimo žingsnis, kiekvienas įvykis man yra pats svarbiausias. Ir visai nesvarbu - geras jis, teisingas ar nelabai. Juk gyvenime visokių žingsnių būna. Tik noriu, kad žinotum, kad kiekvienu momentu aš būsiu šalia ir Tave palaikysiu, ir joks svarbesnis darbas man nesutrukdys, nes man patys svarbiausi - Tavo gyvenimo žingsniai.
Draugystė ir Meilė
Dabar Tu didelis. Jau nebereikia Tavęs lydėti į mokyklą ar iš jos, nebereikia skaityti pasakų prieš miegą. Dabar prasideda pats gražiausias laikas Tavo gyvenime. Todėl aš noriu ir linkiu, kad mes ir toliau liktume draugais, paplepančiais apie viską - apie mokyklą, apie draugus, apie pirmąją meilę - tokį gražų ir taurų jausmą, kuris Tave vieną dieną aplankys. Noriu, kad Tu suprastum, kad iš tos meilės, nebūtinai pirmos, bet pačios gražiausios ir tikriausios vėl viskas prasideda iš naujo…
Taip pat skaitykite: Priežastys ir sprendimai: Padidėjusi šlapimo pūslė
Gyvenimo Pamokos ir Patarimai
Kai kurios mamos ir tėčiai renkasi ugdyti savo vaikų imunitetą jiems dar nesulaukus pilnametystės bei pradeda „vadinti dalykus tikrais vardais“, kai vaikas dar bando susigyventi su paauglyste.
Štai keletas patarimų, kuriuos mama gali norėti perduoti savo vaikui:
- Skamba baisiai, tiesa? Bet vis dėlto. Sulaukusi 18 metų, turėsi 2 pasirinkimus: įstoji į universitetą ir aš tave palaikau kaip galiu iki studijų pabaigos arba renkiesi nestudijuoti (ir aš niekada dėl to tavęs nekaltinsiu) ir eini dirbti. Ir savarankiškai patenkini savo poreikius. Neplanuoju išlaikyti nesimokančios 18+ metų merginos, nes manau, kad tai neteisinga. Taip, mes jau sugalvojome kaip pertvarkysime butą.
- Esi nuostabi. Esi graži. Esi labai protinga. Esi daug geresnė nei aš. Pažįstu tave 15 metų ir esi daug geresnė, nei galėjau įsivaizduoti net savo drąsiausiose svajonėse. Jeigu kas nors to nesupranta, tai jo problema.
- Esi visiškai kitokia, atskira asmenybė, neturi mėgti tai, ką mėgstu aš, turi absoliučią teisę nesutikti su mano autoritetais ir nepritarti mano vertybėms.
- Tu esi laisva. Gali būti valytoja, manikiūrininke, šaltkalve, tekintoja, šeimininke, verslo analitike, biuro administratore ar kasininke. Nemanau, kad turiu teisę kištis į tavo gyvenimo kelio pasirinkimą.
- Tu man nieko neskolinga. Nelauksiu prakeiktos vandens stiklinės, nesitikiu, kad aprūpinsi man patogią senatvę, nesvajoju apie tavo Nobelio premijas. Turi teisę rinktis tai, kas tau yra svarbu ir vertinga. Arba tiesiog plaukti su srove.
- Kad ir kas nutiktų tavo gyvenime, būsiu šalia, jeigu tau to reikės. Palaikysiu ir paguosiu, užjausiu ir pasistengsiu padėti, jeigu to paprašysi.
- Neprivalau padėti vos tau paskambinus, mesti visus savo reikalus dėl tavęs, aukoti savo komfortą vardan tavo. Aš GALIU.
- Už ko tekėti, ar gimdyti vaikus, ar būti lesbiete, visada turi spręsti pati. Mano pažiūros, politiniai pomėgiai, gyvenimiški įsitikinimai neturi tavęs paveikti. Gali elgtis taip, kaip liepia tavo širdis.
- Tai nelengva suprasti, bet tiesa yra tokia - visi galvoja tik apie save. Ir aš, taip. Bet kuris žmogus bet kuriomis aplinkybėmis elgiasi taip, kad jam atrodo teisinga. Niekas (psichiškai sveikas) sąmoningai negadina savo gyvenimo. Jis (ar ji) elgiasi taip, kaip (jų nuomone) jiems bus geriau. Ne kitaip.
- Nėra garantuotų būdų tapti sėkmingu ir garantuotų būdų išvengti nesėkmės. Tu nekontroliuoji šio pasaulio. Tu gali viską daryti teisingai ir būti šiknoje. Tu gali laužyti visas pasaulio taisykles ir aukštai iškilti. Vienintelis dalykas, dėl kurio turi nerimauti yra sąžiningumas. Nemeluok sau. Išmok save suprasti. Suvok savo tikruosius poreikius ir jausmus.
- Užimsi kažkieno vietą universitete arba prie kasos. Susitikinėsi su kieno nors viso gyvenimo meile arba užimsi kieno nors mėgstamiausią vietą kino teatre. Nesiparink.
- 100 proc. Ne, netgi aš negaliu patekti į tavo galvą. Tu būtinai ką nors nuslėpsi ir papasakosi kaip nors kitaip. Aš tai žinau, pati taip darau. Aš taip pat turiu mamą. Tik žinai VISKĄ apie save.
- Nuo 18 metų už savo gyvenimą atsakai tik tu pati. Ir jokie Ji (kalė) ir Jis (ožys) su tuo neturi nieko bendro. Gimdyk vaikus, jeigu galėsi juos viena išlaikyti. Imkis projekto, jeigu galėsi jį įgyvendinti be kolegų. Emigruok, jeigu gali išgyventi savarankiškai svetimoje šalyje. VIENA. Jeigu pasiseks ir turėsi pagalbininkų, artimųjų, giminių - tau bus lengviau. Bet jie tau nieko NESKOLINGI.
- Apskaičiuok. Galbūt visko nenumatysi. Bet pabandyk maksimaliai apskaičiuoti.
- Surašiau 14 punktų, kurie mano manymu padarys tavo gyvenimą geresniu nei mano. Bet tu - ne aš (ir beje, apie tai buvo atskiras punktas). Nesilygink. Eik ir gyvenk. Pagimdžiau tave ne tam, kad būtum mano dukra. Norėjau išleisti į pasaulį žmogų, kuris jame gyvens savo gyvenimą.15a. 15b. Ir neišjunk telefono. Už tai, kad kartais neturėsiu laiko tau, už tai, kad pirksiu tau kvailus, pasak tavęs - vaikiškus, marškinėlius. Ir už visus tuos kartus, kai taves nesuprasiu…
Tėvo Perspektyva
Taigi, pasak aplinkinių, mano, kaip tėvo, pareiga yra tave užauginti ir išmokyti būti vyru. Bet, jei sąžiningai, aš pats nežinau, kaip. Matai, vyriškumo sąvoka laikui bėgant kinta. Anksčiau „tikras vyras“ būdavo tas, kuris yra stiprus ir drąsus. Bet tu niekada nevadink silpnesnio ar bailesnio vaiko „boba“, nes vieną dieną gimdymo namuose laikysi už rankos savo merginą. Tada matydamas, kokia ji stipri ir drąsi, tu nežinosi, kur dėti akis iš gėdos prieš patį save. Laikai keičiasi ir tikiuosi, kad tavo laikais tave labai stebins tokie pasakymai kaip: „Anksčiau moterys už tą patį darbą uždirbdavo mažiau, nei vyrai.“ Tikiuosi, kad tu lyčių lygybės nevertinsi kaip lyčių karo. Taip, vyras ir moteris yra lygiaverčiai, bet tai nereiškia, kad nereikia užleisti moteriai vietos autobuse ar neatidaryti jai durų. Džentelmeniškumo, mandagumo juk niekas neatšaukė.
Tavo mama yra geriausias dalykas, koks yra mums nutikęs. Aš išmokysiu tave nebijoti stiprių moterų, nes tavo mama - stipriausia iš visų mano sutiktų. Ji - tikrai nuostabi moteris. Ir nesimušk, nesimušk su kitais vaikais (na, ar su suaugusiais). Ne todėl, kad tavo mamą tas erzina. Atsimink, kad tie, kurie muša ar žemina kitus, iš tiesų turi labai žemą savivertę. Žemindami kitus jie mano, kad pasikelia savo savivertę prieš pačius save. Aš negaliu išmokyti taves būti tikru vyru, bet dėsiu visas pastangas, kad išmokyčiau tave būti geru žmogumi. Tau atsiradus, aš pats tapau geresniu žmogumi. Pamatysi, tau bus tas pats, kai turėsi savo vaikų.
Beje, tada bet kada galėsi kreiptis patarimo, aš turių gerų triukų. Pvz., kai vaikas išsitepa, reikia paspjauti ant servetėlės ir nuvalyti. Ant pačio vaiko nespjauk! Aišku, gali kilti klausimas: „O kam tu parašei šitą laišką?“ Net nežinau… Jis - kaip prekių sąrašas, kurį man tavo mama duoda prieš einant į parduotuvę. Jei man, laikui bėgant, pavyks iš jo išbraukti bent kelis atsiprašymus, jau bus šis tas.
Taip pat skaitykite: Eterinių aliejų nauda kūdikiams
Baimės ir Nerimas
Kaip sako šeimos psichologė Lina Gudaitė - Berckaitienė, visos pasaulio mamos bijo ir jaudinasi dėl savo vaikų, tai yra normalu. Nenormalu yra tada, kai baimė pradeda trukdyti gyventi. Tiek mamai, tiek jos vaikui. Iš skaitytojos laiško:„Auginu guvią, sveiką, smalsią pusantrų metukų dukrytę. Ją pagimdžiau būdama jau virš trisdešimties. Tai pirmasis mano vaikas. Lyg ir viskas gerai, bet mane nuolat persekioja įvairiausios baimės. Tai vyksta nuo pat tos akimirkos, kai pastojau. Iš pradžių bijojau, jog neišnešiosiu kūdikėlio, kad kas nors bus negerai, kaip ir tą patį pirmąjį kartą, kai pasijutau nėščia ir dešimtą nėštumo savaitę sužinojau, jog mano angelėlio širdelė nebeplaka, kad nėštumas yra nesivystantis (tada laukdamasi lygiai taip pat nerimavau, ar man viskas bus gerai). Kai išlaukiau lemtingąsias dvylika savaičių, pradėjau baimintis kitų dalykų - ar vaisius mano įsčiose sveikas, ar jam pakanka erdvės, maisto medžiagų. Vėliau baiminausi pagimdyti per anksti, o nėštumui artėjant prie pabaigos didžiausia baime tapo pats gimdymas, jo skausmai. Taip pat pats faktas - ar sugebėsiu būti gera mama, ar žinosiu, kaip tinkamai rūpintis kūdikiu. Gimus dukteriai, pirmomis dienomis beveik nemiegojau, nes buvo baisu, kad ji gali nustoti kvėpuoti. Ilgainiui baimės dėl vaiko truputį prislopo, tačiau atsinaujino vėl, kai dukrytė pradėjo žengti pirmuosius žingsnius - vien mintis, kad ji kur nors eis, lips, nukris, susitrenks galvą ar kurią kitą vietą, mane nupurtydavo. Taip ir lakstydavau vaikui iš paskos, padėdavau užlipti, nulipti, pakeldavau vos suklupusią. Vyras man vis priekaištaudavo, kad dukrai neleidžiu pačiai pažinti pasaulio, viską darau už ją. Dabar labai nelaukiu to meto, kai baigsis motinystės atostogos ir man teks eiti į darbą, o dukteriai - į darželį. Ką darysiu jei kas nors ją nuskriaus, jei susižeis (vaikų grupėje juk daug, o auklėtoja - viena, ar spės sužiūrėti visus?), jei sunkiai susirgs? O jeigu teks atsigulti į ligoninę? Baisu, kad dukteriai dar labiau paaugus ir pradėjus lankyti mokyklą, iš jos gali pradėti tyčiotis kiti vaikai arba kad jai gali nesisekti mokslai. Baisu, kad ją einančią per gatvę gali partrenkti mašina… Baisu, kad ji manęs nemylės, kad mes nebūsime artimos, kaip kitos mamos su savo dukterimis. Per baimes jaučiuosi nuolat įsitempusi, nepajėgiu džiaugtis motinyste. Guodžiu save, jog visos pasaulio mamos jaudinasi ir baiminasi dėl savo vaikų, trokšta, kad šie užaugtų sveiki ir būtų laimingi. Tačiau giliai širdyje suprantu, kad nuo visų nūdienos blogybių ir baisybių savo vaiko neapsaugosiu, kad ji privalo pažinti įvairias gyvenimo spalvas. Antraip šiame pasaulyje nesijaus visavertė. Nesu prietaringa, bet juk sakoma, kad garsiai išsakytos mintys linkusios virsti tikrove. O kas, jei bijau pagrįstai?.. Ką man daryti su savo baimėmis? Kaip su jomis kovoti?“
Šis mamos laiškas paskatino mane susimąstyti. Pamenu kai buvau maža, labai bijojau tamsos. Likusi viena namie įžiebdavau visas lempas, prie šviesos ir užmigdavau, žinoma, galvą prieš tai pakišusi po antklode. Tai buvo didžiausias mano baubas, bet aš su juo kovojau. Man augant, baubai keitėsi, tačiau jiems taip pat stengdavausi nepasiduoti. Naujų baimių atsirado tapus mama. Kai kurias jų sėkmingai įveikiau, su kai kuriomis „susidraugavau“, tačiau viena kita, ypač susijusi su mano vaiko sveikata, laime, ateitimi, kaip tas kirminas obuolyje vis bando prasigraužti. Nuveju neramias mintis į šoną ir jos kuriam laikui dingsta. Pasak mūsų konsultantės, tai normalu. Nenormalu yra tada, kai baimė pradeda trukdyti gyventi. Tiek mamai, tiek jos vaikui. Ar visas mamas kamuoja panašios baimės kaip mūsų skaitytoją ir mane?
Kai kurios baimės besilaukiant, ruošiantis pačiam gimdymui ar ką tik tapus mama, ypač jei vaikas moteriai yra pirmas, kyla iš paprasčiausio nežinojimo. Tokios baimės yra visiškai natūralios, mat motinystė - pats didžiausias pokytis moters gyvenime. Keičiasi absoliučiai viskas: kūnas (atsiranda naujų, nepažįstamų potyrių), psichologinė būsena (dėl pasikeitusios hormonų pusiausvyros per nėštumą ir kurį laiką po gimdymo moteris yra kur kas jautresnė), savęs suvokimas. Galima sakyti, kad būtų nenormalu, jei pirmą kartą besilaukianti ar gimdanti moteris apskritai nejaustų jokio nerimo.
Visos pasaulio mamos bijo ir jaudinasi dėl savo vaikų. Sunkumų kyla tada, kai tų baimių ir nerimo pasidaro per daug, kai visa tai užgožia kitus jausmus, pradeda tikrąja to žodžio prasme trukdyti gyventi. Baimė iš žmogaus atima labai daug energijos ir jėgų, tad tokia emocinė perkrova gali paskatinti impulsyvius proveržius, veiksmus padaryti nenuspėjamus. Baimė pakeičia ir mąstymą - šis tampa chaotiškesnis, greitesnis arba, priešingai, tarsi sulėtintas, apipintas įvairiausių abejonių, nuojautų. Pradedama vengti iniciatyvos, tampama pasyviais ir labai atsargiais žmonėmis. Rezultatas? Sprendimai gali būti neadekvatūs, o neįveikta kliūtis nutiesia kelią naujoms kliūtims. Per didelis nerimas „padovanoja“ ir nuolatinę įtampą, trikdo santykius su aplinkiniais (kitus žmones pradeda erzinti nuolatinės kalbos apie tai, kad kažko bijoma).
Kas yra baimė?
Baimė - tai viena iš pirmųjų, bene anksčiausiai per žmogaus evoliuciją susiformavusių emocijų, kurią sukelia tikras ar įsivaizduojamas pavojus. Ji kyla iš savisaugos instinkto, žmogui būtina, antraip šis negalėtų išgyventi. Kitaip tariant, baimė žmogui padeda atpažinti pavojų ir atitinkamai į jį reaguoti. Pavyzdžiui, puola didelis šuo. Vadinasi, reikia kažkaip gintis, galbūt bėgti, slėptis ir pan. Reakcija priklauso nuo kiekvieno asmens savybių. Kai žmogus bijo, reaguoja visas jo organizmas: dėl išsiskiriančio adrenalino paaštrėja pojūčiai, pradeda greičiau plakti širdis, pagreitėja kvėpavimas, gali sustingti raumenys, pabalti ar parausti oda, išpilti prakaitas. Baimė žmogų gali padaryti itin aktyvų (bėgimo, kovos reakcija) arba paralyžiuoti, sukaustyti.
Taip pat skaitykite: Patarimai mamoms
Svarbiausios Baimių Priežastys
Kokios svarbiausios besilaukiančių ir neseniai mamomis tapusių moterų baimių priežastys? Vadinamąsias bazines daugeliui moterų būdingas baimes, kaip jau buvo minėta, sukelia paprasčiausia nežinia. Tuo tarpu perdėtam nerimui įtakos turi daugybė dalykų: moters būdas, asmeninės patirtys, iš vaikystės atkeliavę kompleksai, nesaugumo jausmas (pvz., nekokie santykiai su vyru, nestabili finansinė padėtis ir t.t.), nepasitikėjimas savimi. Moksliškai įrodyta, jog kai žmogus nuolat ir visko bijo, jaučiasi beviltiškas, bejėgis (juk nesugeba susivaldyti!), tai pakerta jo pasitikėjimą savimi, užgniaužia norą siekti užsibrėžto tikslo. Taip patenkama tarsi į užburtą ratą, nes baimes įveikti padeda tik tikėjimas savimi. Įtakos turi ir šeimos situacija, auklėjimas, t.y. jei moters tėvai buvo labai nerimavo, greičiausiai dauguma baimių persidavė ir jai. Kitaip tariant, kokį pavyzdį moteris matė savo šeimoje, to ir „išmoko“.
Mamos Baimių Įtaka Vaiko Asmenybei
Kokią įtaką mamos baimės turi vaiko asmenybei? Tiesioginę ir labai didelę. Kiekvienam vaikui jo mama ir tėtis gana ilgai būna visas pasaulis. Vaikas su jį supančia aplinka susipažįsta kaip tik per tėvus: jų žodžius, paaiškinimus, reakcijas. Net kelių savaičių naujagimis jau geba atskirti skirtingas mamos veido išraiškas, balso tonacijas. Jei mama nuolat bijo, kūdikiui, vaikui siunčiamas signalas: „Pasaulis nėra saugus: Atsargiai!“. Perdėtai įsibaiminusios mamos kūdikis, vaikas augs nesavarankiškas, nepasitikintis savimi ir aplinkiniais. Mažylis nejaus saugaus prieraišumo, bus sutrikdytas jo gebėjimas laisvai tyrinėti pasaulį. Užaugęs toks asmuo, ypač jei jis pats sau neįvardijo savo baubų, nepabandė suprasti, kodėl ir ko kaip tik jis bijo, vengs priimti sprendimus, bus kompleksuotas, o trumpiau tariant, negyvens visaverčio gyvenimo. Taip pat žr Taip jau yra, kad kiekviename amžiaus tarpsnyje žmogus natūraliai kažko bijo: tarkime kūdikis bijo žengti pirmus savarankiškus žingsnius. Tačiau ilgainiui jis ryžtasi paleisti mamos ranką ir nueina vienas pats. Augant vaikui tenka įveikti daugiau baimių, tarkim, kaip pasilikti namuose vienam pačiam, savarankiškai apsipirkti parduotuvėje, užlipus ant scenos viešai pasisakyti, užmegzti pažintį su priešinga lytimi ir pan. Žmogaus raida, tapimas suaugusiu labai susijęs su baimės įveikimu. Surizikavome - vadinasi, žengėme pirmyn. Antraip liksime ten, kur buvome, mūsų gyvenime niekas nepasikeis.
Tačiau be galo svarbu atminti ir tai, jog labai daug baimių tėvai savo vaikams tiesiog įkalba, perduoda, emociškai demonstruodami pavojų. Pavyzdžiui, vaikas gali imti bijoti didelių šunų, vorų ar dar ko nors, nors pats niekada nėra nuo to nukentėjęs. Tiesiog jis matydavo, kaip kažkas namiškių, išvydęs didelį šunį, reaguodavo per daug emocingai. Analogiška padėtis susidaro ir tuomet, kai vaikas pernelyg saugomas nuo „pavojingų“ dalykų. Baimė skatinama ir tuomet, kai už jį padaroma kažkas, ką jis jau sugebėtų padaryti ir pats. Jei nuolat už vaiką kažką atliekame (ypač kasdien pasikartojančius dalykus, pvz., pakeliame parvirtusį, įpilame atsigerti, atpjauname duonos, paduodame aukščiau padėtą daiktą ir pan.), jam taip tarsi siunčiame žinutę: „Pats tu tikrai nesugebėsi. Tu dar per mažas, pernelyg nesumanus“. Taip elgdamiesi skatiname nepasitikėjimą savimi, slopiname vaiko spontaniškumą. Žinoma, gyvenimas yra be galo įvairialypis, nutinka visko: ir gerų, ir džiugių, ir itin blogų, baisių dalykų, tad vaikas augdamas turi išmokti atpažinti ir suvokti visas savo emocijas bei jausmus. Taip pat ir baimę. Tačiau kiekvienu konkrečiu atveju, kai mama ar tėtis iš tiesų kažko labai bijo, vaikui jam suprantama kalba vėliau būtina paaiškinti kas ir kodėl nutiko, kodėl taip buvo sureaguota.
Kaip Kovoti su Baimėmis?
Su baimėmis nereikia kovoti, jas reikia įvardinti. Kitaip tariant, patiems atpažinti, suvokti ir paanalizuoti, ko ir kodėl bijoma. Labai gerai baimes „pagauti“ padeda jų užrašymas ant popieriaus lapo (vėliau tokį sąrašą galima sudeginti, suplėšyti į skutelius, taip tarsi sunaikinant ir pačias baimes), pokalbis su artimu ar, priešingai, visiškai svetimu žmogumi. Kadangi dauguma jų paskatina nežinia, jas įveikti padeda tinkama informacija: šiuo konkrečiu skaitytojos atveju, veiksmingi būtų buvę nėščiųjų kursai, literatūra, pokalbiai su panašią patirtį turinčiomis moterimis. Taip, kai kurie nėštumai, gimdymai iš tiesų būna komplikuoti, baigiasi gal ir nelabai sėkmingai, bet daugelis moterų kūdikius išnešioja ir pagimdo be jokių tokių nutikimų. Nereikia sutelkti dėmesio vien į neigiamus dalykus. Kamuojant perdėtam nerimui, patartina mintis nukreipti kita linkme, užsiimti kokia nors malonia veikla, kuri nuramina, atpalaiduoja: pavyzdžiui, išeiti pasivaikščioti, pasiklausyti muzikos, megzti, siuvinėti, ruošti maistą, pažiūrėti gerą filmą.