Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, vienas žymiausių Lietuvos menininkų, kompozitorius ir dailininkas, paliko gilų pėdsaką šalies kultūroje. Vis dėlto, jo gimimo vietos klausimas ilgą laiką buvo apgaubtas mitais ir netikslumais. Nors Druskininkai dažnai minimi kaip M.K.Čiurlionio gimtinė, iš tiesų menininkas gimė Varėnoje (dabartinėje Senojoje Varėnoje). Šiame straipsnyje panagrinėsime istorinius įrodymus, patvirtinančius tikrąją M.K.Čiurlionio gimimo vietą, ir aptarsime atminimo įamžinimo svarbą.
Istoriniai šaltiniai ir įrodymai
Neseniai per radiją nugirdusi, kad Druskininkai vadinami M.K.Čiurlionio gimtine, Regina Svirskienė, Varėnos rajono savivaldybės Kultūros ir sporto skyriaus patarėja, sakė, kad dar daug kas nustemba sužinoję, kad tai - visiškai netiesa.
M.K.Čiurlionio gimimo faktą patvirtina bažnyčios metrika, saugoma Varėnos archyvuose. Šiame dokumente, parašytame rusų kalba, įrašyta: „Čiurlionis. Gimė 1875 m. rugsėjo 10 d. (senuoju stiliumi, naujuoju - rugsėjo 22 d.). Kūdikį 1875 m. spalio 1 d. vardu Mikalojus Konstantinas Varėnos Romos katalikų bažnyčioje pakrikštijo šios bažnyčios kunigas klebonas Aloyzas Giara, atlikdamas visas Krikšto sakramento apeigas. Teisėtai susituokusių Konstantino iš Suvalkų gubernijos Liškiavos parapijos ir Adelės Radmanaitės Čiurlionių sūnus gimė š. m. rugsėjo 10 d. (senuoju stiliumi) Varėnoje. Krikšto tėvai - bajorai Leonas Gedgontas ir Jozefa Prožnesvičova (G Urmanaitės vertimas)“. Šis įrašas yra patikimas ir išsamus menininko gimimo bei krikšto dokumentas.
Logiška, kad Čiurlionio kelias prasideda Varėnoje. Tiesa, kad dailininkas ir kompozitorius ne vienerius metus gyveno ir kūrė Druskininkuose, tačiau tai nebuvo jo gimtasis miestas.
Tačiau sovietmečiu situacija buvo kitokia. Bet jei pavartytumėte senus sovietinius vadovėlius, pamatytumėte,kad juose iš tiesų nurodoma, jog M.K.Čiurlionis gimė Druskininkuose. Nežinau, kodėl taip buvo rašoma, tačiau mūsų visuomenėje ši istorinė neteisybė prigijo ir daugeliui M.K.Čiurlionis siejasi tik su šiuo kurortiniu miestu“, - sakė R.Svirskienė.
Taip pat skaitykite: Gimimo vietos istorija
Gimtojo namo paieškos
M.K.Čiurlionio asmenybe ir istorija besidomintys žmonės žinojo, kad dainius gimė ir savo muzikos pradžiamokslį išėjo pas vargonininką tėvą Konstantiną, kuris tuo metu gyveno dabartinėje Senojoje Varėnoje. Tad jau 1988 m. būta bandymų nuspėti, kurioje tiksliai vietoje stovėjo Čiurlionių šeimos namas.
Tuo metu dar buvę gyvi seniausieji Varėnos gyventojai prisiminė, jog Čiurlionis gyveno „vargonininko name“, vadinasi, - prie bažnyčios. Remiantis šiais faktais ir turimu seniausiu žemėlapiu, spėjamoje Čiurlionių namų vietoje pastatytas skulptoriaus Egidijaus Penkausko sukurtas memorialinis akmuo. Vis dėlto, ar M.K.Čiurlionio gimtojo namo vieta nustatyta teisingai, trūko įrodymų.
„Negalėjome nekreipti dėmesio į faktą, kad žemėlapis, pagal kurį buvo nustatinėjama menininko gimimo vieta, buvo nubraižytas praėjus šimtmečiui nuo to laiko, kada Varėnoje gyveno Čiurlioniai. Norėjome, kad šis svarbus Lietuvos istorijai ir kultūrai faktas būtų patikimai patvirtintas, tad 2016 m. Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta inicijavo istorinį tyrimą, skirtą tikrosios Čiurlionių namo vietos paieškai“, - pasakojo R.Svirskienė.
Tuo metu istorikė Laima Vileikienė atliko M.K.Čiurlionio gyvenamosios vietos Senojoje Varėnoje istorinių ikonografinių dokumentų analizę, bet archyvinių duomenų apie menininko gyvenamąją vietą 1875-1877 metais, neaptiko.
Sankt Peterburgo archyvo žemėlapis
Rankų nenuleidoVarėnos bendruomenė nenuleido rankų ir toliau tęsė paieškas. M.K.Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyrius glaudžiai bendrauja su Sankt Peterburgo M.K.Čiurlionio draugija, todėl buvo paprašyta jų pagalbos.
Taip pat skaitykite: Čiurlionio Gimtinė
„Taip 2017 m. iš Sankt Peterburgo valstybinio istorijos archyvo atsivežėme XIX amžiaus žemėlapį, kuriame aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai. Manoma, kad šalia bažnyčios galėjo stovėti ir vargonininkui, M.K.Čiurlionio tėvui, bažnyčios pastatytas namas“, - sakė R.Svirskienė.
M.K.Čiurlionio gimimo istorija prasideda nuo Mykolo Bžostovskio apie 1776 metus pastatytoje pirmojoje Varėnos bažnyčios, kurioje vienintelėje visoje Varėnos apylinkėje buvo vargonai. Be abejo, tada buvęs reikalingas ir vargonininkas kaip labai svarbus bažnytinėje veikloje darbuotojas, tad jo apgyvendinimui arti bažnyčios galėjo būti pastatytas namas.
1870 m. į Varėnos bažnyčią iš Vilniaus atvyko klebonas kunigas Aloyzas Giaras. Jo tarnystės metu, 1874 m., bažnyčia neturėjo vargonininko, tad klebonas sutiko priimti vargonininku jauną 23 metų, dar nevedusį, bet norintį kurti šeimą Liškiavos vargonininką Konstantiną Čiurlionį. Jam leista apsigyventi vargonininkui pastatytame name.
„K.Čiurlionis, matyt, buvo laimingas galėdamas užtikrinti saugią jo ir sužadėtinės gyvenimo pradžią: turįs darbą ir butą apsigyventi. 1874 metais lapkričio 15 d. jiedu susituokė Liškiavos bažnyčioje ir atvyko gyventi į Senąją Varėną.
Beveik po metų prieš Mykolinių atlaidus čia gimė jų pirmagimis sūnus, kuris spalio 1-ąją pakrikštytas Mikalojaus Konstantino vardais. Vargonininkas Konstantinas po dvejų metų išvyko vargonininkauti į Ratnyčios bažnyčią“, - tęsė R.Svirskienė.
Taip pat skaitykite: Čiurlionio atminimo įamžinimas
Deja, pirmoji Varėnos bažnyčia sudegė per Pirmąjį pasaulinį karą ir nėra išlikę bažnytinių archyvų, dėl to buvo taip sunku nustatyti M.K.Čiurlionio gimimo vietą.
Gimtinės įamžinimas ir "Čiurlionio kelias"
Nustatę šį svarbų faktą - žymiausio Varėnos krašto ir visų laikų Lietuvos menininko M.K.Čiurlionio gimimo vietą, varėniškiai ne tik ketina siekti, kad visuomenė tai išgirstų ir Varėna taptų jo miestu, bet nori ir kultūriškai suvienyti Senąją Varėną su dabartine Varėna būtent per M.K.Čiurlionio atminimą tam skirtais renginiais bei įvairiomis kultūrinėmis iniciatyvomis.
M.K.Čiurlionio gimtinė davė pradžią pirmajam nacionaliniam kultūros keliuiRenginiais Varėnoje ir Senojoje Varėnoje penktadienį atidarytas nacionalinis Lietuvos kultūros kelias „Čiurlionio kelias“, taip pat prasidėjo kultūrinės topografijos meno savaitė „Čiurlionio Lietuva“.
„Čiurlionio kelias“ - tai pirmasis visavertis nacionalinis kultūros kelias mūsų šalyje, kuriuo siekiama pradėti nacionalinių kultūros kelių programą, skatinti regionų kultūros atsinaujinimą, aktualizuoti M.K.Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos vietas: Varėną (senąją jos dalį ir naująjį miestą), Druskininkus, Vilnių, Kauną, Rietavą, Plungę ir Palangą.
Kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko teigimu, šį projektą galima laikyti arterija, vesiančią Lietuvą į tarptautinius vandenis - planuojama, kad 2021 m. šis kelias apims Varšuvą, Leipcigą, Sankt Peterburgą.
„Čiurlionio kelias“ - tai tarsi įžanga į artėjančias M.K.Čiurlionio gimimo 150-ąsias metines, skatinanti atsigręžti į vietas, susijusias su šiuo genialiu kūrėju, vietas, kuriose atsirado jo įstabiausi kūriniai, tebegarsinantys mūsų šalį pasaulyje. „Čiurlionis“ tampa savotišku mūsų valstybės kodiniu pavadinimu. Tikiuosi, kad „Čiurlionio kelias“ tiek lietuvius, tiek užsienio svečius skatins juo keliauti, semtis įkvėpimo taip įprasmindamas M.K.Čiurlionio atminimą. Šis projektas telkia ne tik institucijas, bet ir žmones, kuriems svarbus M.K.Čiurlionis“, - sakė kultūros ministras M.Kvietkauskas.
Gegužės 24-ąją Senosios Varėnos šv.arkangelo Mykolo bažnyčioje iki 20 val. bus eksponuojama M.K.Čiurlionio gimimo metrika. Šios bažnyčios šventoriuje atidengtas atminimo ženklas, žymintis kūrėjo gimimo vietą. M. K. Paminklas sukurtas pagal vieną žinomiausių, dažniausiai reprodukuojamą M. K. Čiurlionio paveikslą „Karalių pasaka“, kuriame du karaliai laiko delnuose saulę, o jos fone - kaimas. Tai tiksli XIX a. žemėlapio skulptūrinė kompozicija, kurioje aiškiai matomi pirmosios bažnyčios ir penkių šalia esančių pastatų kontūrai. Iš bronzinio namelio lango sklindanti šviesa simbolizuoja genijaus gimimą. Žvelgdami į paminklą, žiūrovai tampa kintančia menamo paveikslo dalimi. Paminklo autorius skulptorius Gediminas Piekuras, architektas prof.
M.K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos bruožai
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis gimė 1875 m. rugsėjo 22 d. Varėnoje (dabar Senoji Varėna). Jis buvo ne tik dailininkas ir kompozitorius, bet ir kultūros veikėjas. Nuo 1877 ar 1878 gyveno Druskininkuose. Muzikos mokėsi pas tėvą vargonininką. 1885 baigė liaudies mokyklą. 1889-91 mokėsi Plungės dvaro orkestro mokykloje; 1892-93 ten pat kunigaikščio M. Oginskio orkestro fleitininkas. 1894-99 studijavo Varšuvos muzikos institute (T. Brzezickio, A. Sygietyńskio fortepijono ir Z. Noskowskio kompozicijos klasėse), 1901-02 - Leipcigo konservatorijoje (C. H. C. Reinecke’s kompozicijos ir S. Jadassohno kontrapunkto klasėse).
M. K. Čiurlionis. 1905-06 vadovavo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos chorui. Lankydamasis tėviškėje užrašinėjo ir harmonizavo (t. p. iš V. Kudirkos ir kitų rinkinių) lietuvių liaudies dainas. 1907-08 gyveno Vilniuje, su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją, dalyvavo jos veikloje, parodose, vadovavo draugijos Vilniaus kanklės chorui, jam komponavo originalius kūrinius ir liaudies dainų išdailas. Koncertavo kaip pianistas ir dirigentas, rašė apie dailę ir muziką. Inicijavo Lietuvių dailės draugijos muzikos sekcijos įsteigimą, draugijos vardu paskelbė pirmąjį lietuvių kompozitorių kūrinių konkursą. 1908-09 lankėsi ir gyveno Sankt Peterburge; suartėjo su Rusų dailininkų sąjungos nariais M. Dobužinskiu, A. Benua, kitais dailininkais, dalyvavo jų ir Vilniaus dailininkų draugijos (buvo jos steigėjas) parodose. 1909 grįžo į Lietuvą. Rudenį vėl išvyko į Sankt Peterburgą, ten susirgo depresija. Gydėsi Druskininkuose, Pustelnike. Sukūrė tapybos (tapė pastele, tempera), grafikos kūrinių (fluorofortų, piešinių tušu, pieštuku, plakatų, knygų viršelių, vinječių).
M. K. Čiurlionis. M. K. Čiurlionis. Sonata II (Pavasario sonata. Reikšmingiausią šio laikotarpio dailės kūrinių dalį sudaro sonatos: Sonata I (Saulės sonata), Sonata II (Pavasario sonata, abi 1907), Sonata nr. 3 (Žalčio sonata), Sonata nr. 4 (Vasaros sonata), Sonata nr. 5 (Jūros sonata), Sonata nr. 6 (Žvaigždžių sonata, visos 1908), Sonata nr. 7 (Piramidžių sonata 1909). Joms (t. p. preliudams ir fugoms) būdinga muzikinių struktūrų kompozicinės bei temų plėtotės analogijos, ypatinga daugiapusė turinio koncentracija, novatoriškas konceptualizmas. Šiuose paveiksluose jis atskleidė individualiai pajaustą dvasingą kosmoso, gamtos ir žmogaus būties vienovę, pranoko bręstančius naujosios nedaiktinės ir siurrealistinės 20 a. dailės siekius.
M. K. Čiurlionio muzikos palikimą sudaro simfoninė, chorinė ir fortepijoninė muzika, kūriniai styginių ansambliams ir vargonams. Simfoninės poemos Miške (1901) ir Jūra (1903-07; kitų simfoninių kūrinių liko tik eskizai, uvertiūrą Kęstutis restauravo kompozitorius J. Juozapaitis) turi vėlyvojo romantizmo bruožų, savitų konceptualių dramaturgijos sprendimų, įtaigios ekspresijos. Chorinė bažnytinė muzika pagrįsta klasikos tradicijomis, turi romantiškų bruožų (kantata De profundis 1899); išdailose vartojo naujoviškų harmoninių ir faktūrinių priemonių, atskleidžiančių senovinių lietuvių liaudies dainų melodijų charakterį bei poetinį turinį. M. K. Čiurlionis vienas pirmųjų Lietuvoje sukūrė meistriškai polifoniškai išplėtotų išdailų chorui (fugetė Bėkit, bareliai).
M. K. Čiurlionis. Gausiausia ir originaliausia jo fortepijoninė kūryba (variacijų ciklai Sefaa Esec ir Besacas 1904-05; muzikinių peizažų ciklas Jūra 1908; fuga b‑moll, 1908-09). Iš studijų laikotarpio liko sonata F‑dur (1898), bet visoje kūryboje, greta kelių ciklų, vyrauja nedidelės apimties preliudai ir pjesės. 1904-05 polifoniniai preliudai konstruktyvios sandaros, ekspresyvių harmonijų; 1906-09 preliuduose išplėtota savita kontrapunktinė faktūros ir formos dramaturgija. Variacijų cikluose vartojo savo atrastą serijinį melodijų plėtojimo principą (pastovias 9 arba 7 garsų eiles). Fortepijoninė kūryba turi vėlyvojo romantizmo, naujosios ekspresionistinės, konstruktyvistinės ir neoklasicistinės 20 a.
M. K. Čiurlionio literatūros kūrinių mažai teišliko. Jis sukūrė lyrinių impresijų, Laiškus Devdorakėliui, Pasaką, Sonatą, aforizmų; su S. Kymantaite‑Čiurlioniene parašė ir parengė meno eseistikos knygą Lietuvoje (1910). Joje ir kitoje publicistikoje pabrėžė būtinumą lietuvių profesionalųjį meną grįsti tautinėmis liaudies meno tradicijomis, apibūdino kai kuriuos lietuvių liaudies dainų melodijų bruožus.
Veikia Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus, vienas jo filialų - M. K. Čiurlionio gimtieji namai Druskininkuose (memorialinis muziejus, įsteigtas 1963), Čiurlionio draugija, M. K. Čiurlionio namai (nuo 1995 Vilniuje). Nuo 1965 Vilniuje rengiamas Čiurlionio konkursas (nuo 1991 tarptautinis), nuo 1995 jis priklauso Pasaulinei muzikos konkursų federacijai. Čikagoje veikia Čiurlionio dailės galerija (nuo 1957). M. K. Čiurlionio vardu pavadinta Nacionalinė menų mokykla Vilniuje (Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla), muzikos mokykla Druskininkuose. Vyksta tarptautinis menų festivalis Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu (nuo 2003). Griežia Čiurlionio kvartetas (įkurtas 1968). 1975-76 M. K. Čiurlionio gimimo šimtosioms metinėms sukurtas memorialinis medinių skulptūrų ir stogastulpių ansamblis palei Varėnos-Druskininkų kelią (Čiulionio kelias).
tags: #m #k #ciurlionio #gimimo #vieta