Lytiniai hormonai nėštumo metu: svarba, pokyčiai ir poveikis

Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis moters gyvenime, kai organizme vyksta daugybė fiziologinių pokyčių. Vienas iš svarbiausių aspektų - lytinių hormonų koncentracijos svyravimai, kurie tiesiogiai veikia nėštumo eigą, moters savijautą ir netgi psichologinę būseną. Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime pagrindinius lytinius hormonus nėštumo metu, jų funkcijas, pokyčius ir galimą poveikį.

Įvadas apie lytinius hormonus

Lytiniai hormonai - tai biologiškai aktyvios medžiagos, kurias gamina endokrininės liaukos. Jie yra būtini normaliam organizmo funkcionavimui, augimui, lytiniam brendimui ir reprodukcijai. Pagrindiniai lytiniai hormonai yra estrogenai, progesteronas ir testosteronas. Nors testosteronas dažniausiai siejamas su vyrais, moterys taip pat gamina nedidelius jo kiekius.

Progesteronas nėštumo metu

Progesteronas yra steroidinis hormonas, atliekantis lemiamą vaidmenį mėnesinių cikle ir nėštumo metu. Šis hormonas gaminamas geltonkūnio ląstelėse, o nėštumo metu - placentoje. Paprastai progesterono kiekis padidėja nėštumo metu arba vartojant kontraceptikus.

Progesterono gamyba ir kitimas nėštumo metu

Jei kiaušinėlis neapvaisinamas, geltonkūnis suyra, o progesterono kiekis vėl sumažėja. Tačiau jei kiaušinėlis apvaisinamas, geltonkūnis nesuyra ir toliau gamina progesteroną. Susiformavusi placenta taip pat pradeda gaminti progesteroną ir palaiko aukštą jo lygį viso nėštumo metu. Progesterono lygis matuojamas atliekant kraujo tyrimą. Skirtingų ciklo fazių bei nėštumo trimestrų metu progesterono lygis skiriasi. Maždaug 5 nėštumo savaitę tiek vadinamasis nėštumo hormonas chorioninis gonadotropinas (hCG), tiek progesterono lygiai gali padėti nuspėti, ar nėštumas vystosi tinkamai.

Progesterono lygio stebėjimas

Svarbu stebėti, ar hormonų skaičiai didėja. hCG lygis kas 2-3 dienas turėtų padidėti bent 60 proc., o idealiu atveju per kiekvieną 48-72 val. Progesterono lygis kyla kiek kitaip nei hCG - vidutiniškai po 1-3 ng/ml kas porą dienų, kol pasiekiamas to trimestro pikas. Aukštas progesterono lygis paprastai nesukelia neigiamo poveikio sveikatai, o žemas progesterono lygis gali turėti įtakos ir mėnesinių ciklui, ir vaisingumui: progesteronas padeda sukurti palankią aplinką apvaisintam kiaušinėliui.

Taip pat skaitykite: Kaip pastoti ovuliacijos metu

Progesterono funkcijos nėštumo metu

Progesteronas atlieka keletą svarbių funkcijų nėštumo metu:

• Gimdos raumenų atpalaidavimas: Progesteronas atpalaiduoja gimdos raumenis ir mažina jų įtampą, taip apsaugodamas apvaisintą kiaušialąstę.
• Gimdos gleivinės paruošimas: Hormonas veikia gimdos gleivinę, ruošdamas ją priimti apvaisintą kiaušialąstę.
• Nėštumo palaikymas: Progesteronas yra būtinas nėštumo palaikymui, nes jis padeda išlaikyti tinkamą gimdos aplinką ir apsaugo nuo persileidimo.

Estrogenai nėštumo metu

Estrogenai - tai moteriškieji lytiniai hormonai, kurių didžiausią dalį gamina kiaušidės veikiant gonadotropinui FSH. Mažiau jų sintetinama iš antinksčių išskiriamų ir kraujotakoje esančių androgenų. Nėštumo metu estrogenus išskiria placenta. Normalaus menstruacijų ciklo metu estrogenų kiekis kinta. Estrogenai per specifinius receptorius veikia visą moters organizmą.

Estradiolis

Estradiolis yra veikliausia estrogenų frakcija. Kraujyje nustatomas estradiolio kiekis rodo, kiek estrogenų yra moters organizme.

Estrogenų funkcijos nėštumo metu

Estrogenai atlieka svarbias funkcijas nėštumo metu:

• Kūno paruošimas motinystei: Estrogenai ruošia visą moters kūną motinystei.
• Pieno liaukų vystymasis: Kartu su progesteronu, estrogenai skatina vystytis pieno liaukas, ruošdami jas laktacijai.
• Kraujotakos didinimas gimdoje: Estrogenai didina kraujotaką gimdoje, užtikrindami, kad vaisius gautų pakankamai maistinių medžiagų.

Estrogenų ir progesterono poveikis psichikai

Psichikai šių hormonų poveikis priešingas vienas kitam: estrogenas aktyvina, o progesteronas ramina. Dėl šių hormonų disbalanso nėščiosios gali būti dirglios ir išsiblaškiusios.

Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti lytiniams santykiams po gimdymo

Kiti hormonai, veikiantys nėštumo metu

Be progesterono ir estrogenų, nėštumo metu svarbūs ir kiti hormonai:

• Kortizolis: Šis hormonas sutelkia organizmo išteklius vaisiui auginti ir išnešioti. Tai įtampos hormonas, bet nėščiąją veikia lyg dopingas sportininkus, tik kartais gali sukelti neaiškų nerimą.
• Adrenalinas: Organizmas dabar dirba už du, todėl reikia milžiniškos energijos. Adrenalinas priverčia širdį greičiau plakti, sparčiau ima dirbti ir kiti organai, padidėja kraujospūdis. Tačiau nuotaikoms adrenalino poveikis nėra malonus - tampate nervingesnė, norisi išlieti pyktį.
• Endorfinai: Tai džiaugsmo ir palaimos hormonai. Jie suteikia besilaukiančiai moteriai ramybę ir poilsį reikiamą akimirką, padaro ją jautresnę kitų bėdoms ir nelaimėms, sustiprėja nuojauta. Aukščiausią tašką endorfinai pasiekia per gimdymą, tada jie mažina gimdymo skausmą.
• Oksitocinas ir prolaktinas: Oksitocinas atsakingas už gimdos raumenų susitraukimus gimdant, o prolaktinas - už pieno gamybą. Šie hormonai dar vadinami ir meilės hormonais, nes jiems veikiant atsiranda emocinis ryšys su mažyliu, prieraišumas. Oksitocinas mamą daro jausmingą.

Hormonų įtaka nuotaikai nėštumo metu

Nėštumo metu hormonų kiekis organizme smarkiai padidėja, o tai gali turėti įtakos nuotaikai. Progesteronas ramina, o estrogenas aktyvina, todėl nėščiosios gali jausti nuotaikų svyravimus, būti irzlios, išsiblaškiusios. Adrenalinas gali sukelti nervingumą, o endorfinai - džiaugsmą ir palaimą. Oksitocinas ir prolaktinas skatina emocinį ryšį su kūdikiu.

Kaip įveikti blogą nuotaiką nėštumo metu?

Norint įveikti blogą nuotaiką nėštumo metu, rekomenduojama:

• Valgyti reguliariai ir sveikai: Įtraukite į savo valgiaraštį bananų, brokolių, avokadų, citrusinių vaisių, rupaus malimo grūdų produktų. Rinkitės produktus, kuriuose yra natūralaus sargo nuo įtampos - chromo (pomidorus, obuolius, kiaušinius, sūrį ir kt.) Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais.
• Pasilepinti: Padovanokite sau malonių įspūdžių, gerą nuotaiką ir savijautą. Išeikite pasivaikščioti, lankykite baseiną, atlikite lengvą mankštą.
• Rūpintis savimi: Nepamirškite savęs palepinti, daugiau dėmesio skirti savo išvaizdai: sportuoti, kasdien mankštintis namuose, atnaujinti drabužius. Toks rūpinimasis savimi padės susigrąžinti pasitikėjimą. Rekomenduojama daryti Kėgelio pratimus.

Lytinis potraukis nėštumo metu

Paprastai moteriai pastojus, hormono testosterono, kuris atsako už lytinį potraukį, nėštumo metu nei padaugėja, nei sumažėja, todėl lytinis potraukis nėščiosioms dažniausiai nepasikeičia. Tačiau, kad ir kaip ten būtų, kiekvienos besilaukiančios moters lytinis potraukis skirtingas, nes jis priklauso nuo nėštumo eigos, vaisiaus vystymosi ypatybių, moters individualybės. Moteriai pastojus, lytinis potraukis dažniausiai sumažėja dėl nėštumo organizme vykstančių pokyčių bei pablogėjusios savijautos. Tačiau kai kurioms moterims normalaus nėštumo metu lytinis potraukis gali padidėti, nes jau nebebijoma pastoti ir nėštumo metu saugotis nebereikia. Be to, suintensyvėjusi makšties ir išorinių lytinių organų kraujotaka leidžia priplūsti į genitalijas daugiau kraujo, o tai būtina norint pasiekti orgazmą. Tyrimais įrodyta, jog maksimalus moters seksualinis jautrumas yra tarp trečio ir šešto nėštumo mėnesių.

Po gimdymo dažniausiai daug kas pasikeičia, kai pradeda gamintis hormonas prolaktinas, atsakingas už pieno gamybą. Štai jis ir gali lytinį potraukį slopinti. Dauguma ką tik pagimdžiusių mamų jaučiasi silpnai, nuolat neišsimiega, pavargsta, o ir figūra tuojau po gimdymo ne tokia, kokia buvo anksčiau.

Taip pat skaitykite: Lytinių organų problemos

Lytinių hormonų tyrimai

Lytinių hormonų tyrimai yra svarbūs norint patikrinti šių hormonų normas. Įvairių lytinių hormonų tyrimų priskaičiuojama tikrai daugiau nei dešimtis. Šie tyrimai gali padėti nustatyti hormonų disbalansą, kuris gali turėti įtakos vaisingumui, mėnesinių ciklui ar nėštumo eigai.

Kiti svarbūs terminai ir sąvokos, susijusios su nevaisingumu ir apvaisinimu

• AMENORĖJA (amenorrhoe): mėnesinių nebuvimas.
• ASTENOSPERMIJA (asthenospermia): susilpnėjęs sėklos gyvybingumas.
• APVAISINIMAS (fertalization): kiaušialąstė apvaisinama, kai į ją prasiskverbia spermijas ir jų genetinė medžiaga susijungia.
• APVAISINIMAS MĖGINTUVĖLYJE (In vitro fertilization, IVF): apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai lytinės ląstelės susijungia specialiame inde laboratorijoje, o ne moters organizme.
• BLASTOCISTA (blastocysta): užuomazginė pūslelė.
• DELECIJA (deletion): kurios nors dalies chromosomos netekimas. Vyrų nevaisingumas susijęs su Y chromosomos delecija AZS zonoje.
• DIRBTINĖ INSEMINACIJA, SPERMOS SUŠVIRKŠTIMAS (artifitial insemination): nevaisingumo gydymo metodas, kai į moters lyties organus sušvirkščiama vyro spermos, ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
• EJAKULIATAS (ejaculate): sperma, išsiliejusi ejakuliacijos metu.
• EMBRIONŲ AUGINIMAS (embryo culture): embrionų auginimo laboratorijoje technologija, naudojant CO2 ir specialias mitybines terpes (CO2 koncentracija 5-7 proc., t° - 37°C, absoliuti drėgmė).
• ENDOMETRIOZĖ (endometriosis): liga, kai į gimdos gleivinę panašių audinių atsiranda įvairiuose organuose. Endometriozė dažnai diagnozuojama nevaisingai moteriai.
• FOLIKULO SKYSTIS (follicular liquor): skystis, pripildantis folikulo ertmę.
• FOLIKULO PUNKCIJA IR KIAUŠIALĄSTĖS PAĖMIMAS (follicular puncture and Oocyte Retriaval): subrendusio folikulo punkcija atliekama specialia adata pro makštį kontroliuojant makštiniu echoskopo davikliu praėjus 36 val.
• FOLIKULUS STIMULIUOJANTIS HORMONAS (follicle stimulating hormone): tai hipofizės gonadotropinis hormonas, stimuliuojantis folikulų raidą ir brendimą kiaušidėse. Numačius apvaisinimą ne moters kūne, FSH preparatų skiriama stimuliuojanti kiaušidžių funkcijai, kad subręstų daugiau folikulų.
• GELTONKŪNIS (corpus luteum): susiformuoja kiaušidėse plyšusio folikulo vietoje (po ovuliacijos). Sintetina progesteroną, estrogenus ir kitas veikliąsias medžiagas. Geltonkūnio išskiriami hormonai palaiko augantį nėštumą.
• GAMETA: subrendusi lytinė ląstelė.
• HORMONAS (hormonum): specifinės veikliosios medžiagos, kurias gamina organizmo endokrininės liaukos.
• KIAUŠINTAKIAI (fallopian tubes): porinis vidinis moteriškasis lyties organas, primenantis vamzdelį, kuris jungia gimdą su pilvo ertme ir kiaušide. Kiaušidės link nukreiptas jo galas išplatėjęs ir turi ataugėles.
• KIAUŠIDĖS FOLIKULAI (folliculi ovarici): ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu moteriškosios lyties embriono kiaušidėse susidaro užuomazginių folikulų. Daugelis jų sunyksta, kiti, gonadotropinių hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų veikiami, virsta į labiau diferencijuotus folikulus, kuriuose ne tik bręsta kiaušialąstė, bet ir vyksta lytinių hormonų bei veikliųjų medžiagų sintezė, susijusi su moters vaisingumu.
• KIAUŠIDĖ (ovarium): porinė moteriškoji lytinė liauka, kurioje auga bei bręsta folikulai ir juose esančios kiaušialąstės.
• KIAUŠIDŽIŲ STIMULIAVIMO SCHEMA (ovarian stimuliation protocol): tai vaistų dozės ir jų skyrimo eiliškumas siekiant subrandinti daugiau folikulų. Dažniausiai taikomos ilgosios arba trumposios kiaušidžių stimuliavimo schemos.
• LAPORASKOPIJA (laparoscopia): pilvo ertmės apžiūra per pilvo sieną įkištu optiniu prietaisu. Šis endoskopinis tyrimo metodas derinamas su kitais metodais: dažomosios medžiagos suleidimu į gimdą ar kiaušintakių vidaus apžiūra.
• LIUTEINIZUOJANTIS HORMONAS (luteinizing hormone): jį išskiria priekinė hipofizės dalis. Išskiriamo hormono kiekis per menstruacijų ciklą kinta: ciklo viduryje staiga padidėja ir skatina subrendusio folikulo plyšimą, geltonkūnio formavimąsį, progesterono sintezę.
• MĖNESINĖS, MENSTRUACIJOS (menstruatio): cikliškas pakitusios gimdos gleivinės funkcinio sluoksnio pasišalinimas kartu su negausiu kraujavimu iš lyties organų.
• Mikrochirurginė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (microsurgical epididymal sperm aspiration): jei spermatogenezė vyksta, bet ejakuliate spermijų nėra, šiuo būdu spermijų paimama tiesiai iš antsėklidžio.
• MENOPAUZĖ (menopausa): fiziologinis mėnesinių nutrūkimas. Mėnesinių pabaiga nustatoma pagal paskutinių mėnesinių datą.
• MORULĖ (morula): embrionas ketvirtą dieną po apvaisinimo.
• NEKROSPERMIJA (nekrospermija): reta ir sunki patologija, kai sėkloje nėra gyvų spermijų.
• NEVAISINGA ŠEIMA (infertilitas familia): laikoma pora, kuri reguliariai lytiškai santykiaudama ir nenaudodama apsisaugojimo priemonių, per vienerius metus negali pradėti kūdikio.
• IŠNEŠIOJUSIOJI MOTINA (gestational carier): moteris, kuri išnešioja vaisių, susiformavusį iš nevaisingos šeimos moters oocito ir vyro spermijo, ir pagimdytą kūdikį perduoda biologiniams tėvams.
• OOSITAS (oocytus): nesubrendusi moteriškoji lytinė ląstelė. Naujagimės kiaušidėse yra 1-2 milijonai pirminių folikulų su kiaušialąstėmis. Per vaisingą moters gyvenimo laikotarpį subręsta apie 400-500 folikulų: paprastai po vieną kiekvieną mėnesį. Kiti folikulai sunyksta.
• OVULIACIJOS NEBUVIMAS (anovulatio): kiaušidžių funkcijos sutrikimas, kai nesubręsta folikulas arba subręsta, bet iš jo neišsilaisvina kiaušialąstė.
• PROBRANDUOLYS (pronucleus): vienas iš dviejų lytinių ląstelių branduolių, dar nesusiliejusių į vieną apvaisintoje kiaušialąstėje.
• POSMEGENINĖ LIAUKA (hypophysis): jos priekinė dalis išskiria hormonus, kurie veikia visas endokrininės sistemos liaukas.
• POGUMBRIS (hypothalamus): jis išskiria neurohormoną, kuris per posmegeninę liauką veikia viso organizmo endokrinines funkcijas.
• POLICISTINIŲ KIAUŠIDŽIŲ SINDROMAS (polycystic ovarian syndrome): endokrinopatija, pasireiškianti įvairiais pokyčiais organizme.
• POLISPERMIJA (polyspermia): daugiau kaip vieno spermijo įsiskverbimas į kiaušialąstę per apvaisinimą.
• POLIMERAZINĖ GRANDININĖ REAKCIJA (polymerase cleain reaction): biotechnologijos metodas, kuriuo galima gauti ir ištirti vieną geną arba tam tikrą DNR fragmentą.
• POODINĖ SPERMIJŲ ASPIRACIJA IŠ ANTSĖKLIDŽIO (percutanious epididymal sperm aspiration): specialia adata per antsėklidžio odą išsiurbiama spermijų.
• SĖKLIDŽIŲ BIOPSIJA (testicular byopsy): mikrochirurginė procedūra, atliekama esant įvairios kilmės azoospermijai.
• SINTETINIS VAISTAS KLOMIFENO CITRATAS (Clomiphene citrate): tinkamiausias vaistas ovuliacijos sutrikimams gydyti, pasižymintis antiestrogeniniu poveikiu.
• SPERMOS INJEKCIJA Į KIAUŠIALĄSTĖS CITOPLAZMĄ (ICSI): mikromanipuliacinis apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai atrinktas spermijas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą specialiu mikromanipuliatoriumi.
• SPERMATOZOIDAS, SPERMIJAS (spermatozoon, spermium): vyriškoji lytinė ląstelė, turinti haploidinį chromososmų rinkinį. Spermijas susideda iš galvutės, kalelio, uodegėlės, jis yra judrus. Spermijai 70 dienų bręsta sėklidėje, toliau antsėklidyje.
• SPERMOS DONORAS (spermdonor): vyras, reguliariai duodantis savo spermos užšaldyti ir laikyti spermos banke.
• SPERMOS BANKAS (sperm bank): užšaldytos donorų spermos atsargos, laikomos - 196ºC temperatūros skystame azote.
• SPERMOS MORFOLOGIJA (sperm morphology): spermijų išorinė struktūra.
• SUROGACIJA (surrogacy): donorystės forma, kai moteris, įsipareigoja pastoti bei išnešioti savo genetinį vaisių ir pagimdyti kūdikį atiduoti nevaisingai šeimai.
• TESTOSTERONAS (testosteronum): vyriškasis lytinis hormonas, kurį išskiria sėklidės, o nedidelį kiekį - kiaušidės, antinksčiai.
• ŽMOGAUS GEMALAS (human embryo): jis susiformuoja dalinantis apvaisintai kiaušialąstei ir bręsta iki 8 nėštumo savaitės.
• ŽMOGAUS CHORIONINIS GONADOTROPINAS (human chorionic gonadotropin): lytinių liaukų funkciją kontroliujantis hormonas. Jis veikia folikulų brendimą ir liuiteinizaciją - padeda formuotis geltonkūniui ir išsiskirti progesteronui. hCC palaiko nėštumą, kol jį gaminti pradeda embriono trofoblasto ląstelės, o vėlia placenta.
• ŽMOGAUS MENOPAUZĖS HORMONAI (Human menopausal hormone): žmogaus menopauzės gonadotropinai (FSH ir LH).

tags: #lytiniai #hormonai #nesciosioms