Įvadas
Lvovas, istorinis Ukrainos miestas, žavi savo architektūra, kultūra ir turtinga istorija. Miestas, kuriame persipina įvairių tautų ir kultūrų pėdsakai, dažnai vadinamas „Mažąja Viena“ ar „Mažuoju Paryžiumi“. Vienas iš svarbiausių Lvovo simbolių - Šv. Jurgio katedra, įspūdingas baroko ir rokoko stiliaus pavyzdys, turintis glaudžių sąsajų su Lietuvos istorija. Šiame straipsnyje panagrinėsime katedros istoriją, architektūrą ir jos reikšmę Ukrainos ir Lietuvos kultūrai.
Trumpa Lvovo Istorija
Lvovas pirmą kartą paminėtas 1256 m. kaip Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas. Manoma, kad miesto pirmtakas buvo gyvenvietė Pilies kalne ir jo papėdėje. Pirmasis Lvovo valdovas buvo Levas, karaliaus Danieliaus iš Romanovičių, Riurikaičių palikuonių, dinastijos sūnus. Jis karūnavosi tais pačiais metais, kaip ir Mindaugas - 1253-iaisiais. Lvovas tapo Haličo-Voluinės kunigaikštystės sostine. Kelerius metus čia valdė jauniausias Gedimino sūnus Liubartas. 1349 m. miestas tapo Lenkijos dalimi, o 1356 m. gavo Magdeburgo teises. 1412 m. iš Haličo į Lvovą buvo perkeltas katalikų arkivyskupijos centras. 1661 m. Lvove įsteigta jėzuitų akademija su universiteto teisėmis. 1773 m. - medicinos kolegija, 1784 m. - dvasinė seminarija. 1772 m. Lvovas kartu su visa Galicija atiteko Austrijai. 1914 m. rugsėjo - 1915 m. birželio mėnesiais miestas buvo užimtas Rusijos kariuomenės. Tarpukariu nuo 1918 m. čia vėl valdė lenkai.
Šv. Jurgio Katedra: Istorija ir Architektūra
Viena iš didingiausių Lvovo šventovių - Šv. Juro, o pagal lotyniškąją tradiciją - Šv. Jurgio graikų katalikų katedra. Ukrainoje išliko unitai - LDK ir Lenkijos karalystės stačiatikiai, XVI a. pabaigoje pripažinę popiežiaus valdžią, bet pasilikę savo liturgiją ir vartojantys bažnytinę slavų kalbą. Unitų centru tapo Lvovas. Šv. Juro (Jurgio) katedros fasade išlikusios J. J. Pinzelio skulptūros - šv. Jurgio, popiežiaus Leono I ir šv. Atanazijaus.
Katedra išsiskiria savo baroko ir rokoko stiliumi, įkvėptu tiek vakarietiškos kultūros, tiek tradicinio ukrainietiško stiliaus. Šv. Jurgio katedra - baroko ir rokoko stilių pavyzdys, įkvėpta tiek vakarietiškos kultūros, tiek tradicinio, ukrainietiško stiliaus.
Lietuviškas Akcentas: Liubarto Varpas
Nuo XIII a. stovinčioje katedroje išlikęs unikalus lietuviškos istorijos akcentas - varpas. Jis buvo nulietas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino sūnaus Liubarto (1300-1383) užsakymu. Šv. Juro (Jurgio) katedros bokšte esantis Liubarto varpas - seniausias visoje Ukrainos teritorijoje. Ant jo užrašas „Dimitras“. Tai slaviškas Liubarto vardas. Jauniausiais kunigaikščio Gedimino sūnus Liubartas į dabartinės Ukrainos žemes atsikėlė vedęs Haličo-Voluinės kunigaikščio dukrą. Iš pradžių jam teko valdyti Lucką, paskui - dar Rytų Voluinę. 1340 m. per žmoną paveldėjo visą kunigaikštystę su sostine Lvovu ir devynetą metų ją valdė.
Taip pat skaitykite: Šventosios Gimimo Bažnyčia Lvove: įžvalgos
J. J. Pinzelio Skulptūros
Vakarų Ukrainoje XVIII a. dirbo skulptorius Jonas Jurgis Pinzelis. Jis savo skulptūromis kūrė Lvovo miesto veidą. Lvove yra šiam skulptoriui skirtas muziejus. Ukrainos Mikelandželu vadinto Pinzelio darbai priskiriami ekspresyviajam barokui, jo darbų buvo gausu Vakarų Ukrainos žemėse, Lvovo, Ternopilio ir Ivano Frankivsko apskrityse. Šv. Juro (Jurgio) katedros fasade išlikusios J. J. Pinzelio skulptūros - šv. Jurgio, popiežiaus Leono I ir šv. Atanazijaus.
Lvovas - Kultūrų Kryžkelė
Lvovas, kaip ir Vilnius, labiausiai į rytus nutolęs europinės lotyniškosios civilizacijos ir baroko meno centras. Lvovo ir Vilniaus raidos panašumų sąrašas ganėtinai ilgas: abu miestai buvo kultūrinai, dvasiniai ir amatų centrai, abu turėjo Magderburgo savivaldos teises, abu buvo multikultūriški - juose gyvenimo didžiulės žydų, lenkų, vokiečių bendruomenės, o įvairios prekės iš Lvovo keliaudavo į Vilnių. Kalbant apie pačias valstybes, artimiausi ryšiai Lietuvą ir Ukrainą siejo, kai abi tautos priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, o paskui - ir Abiejų Tautų Respublikai.
Pasivaikščiojus po miestą galima pastebėti ne tik ukrainietiškos, bet ir lenkiškos, vokiškos, armėniškos, žydų kultūros pėdsakus.
Kiti Įžymūs Lvovo Objektai
Be Šv. Jurgio katedros, Lvove verta aplankyti ir kitus įžymius objektus:
- Armėnų katedra: Manoma, kad armėnai į Ukrainą pradėjo keltis dar X-XI amžiuose, jiems buvo leista ne tik kurtis į bendruomenes, bet ir išpažinti savo tikėjimą. Ilgainiui Lvove, kuriame apsigyveno nemaža armėnų dalis, išdygo armėnų kvartalas, o jame XIV amžiuje - žymioji Armėnų bažnyčia. Sakoma, kad maldos namai buvo pastatyti pagal vienos Armėnijos bažnyčių pavyzdį - Ani katedrą.
- Bernardinų bažnyčia: Šalia Lenkijos erelio puikuojasi ir Lietuvos vytis. Sakoma, kad bažnyčia XVII amžiuje pradėta statyti renesanso stiliumi, tačiau mirus pirmajam architektui, Lenkijos karaliaus paliepimu, statybą perėmė švedų architektas Ambrosius Prykhylny, kuriam buvo nurodyta pastatą padaryti didingesnį ir puošnesnį. Būtent todėl čia susipynę keli architektūros stiliai.
- Dominikonų bažnyčia: Sakoma, kad pirmoji, dar medinė bažnyčia Dominikonų maldos namų vietoje stovėjo jau XIII amžiuje, tačiau beveik po šimtmečio buvo sudeginta. Kiek vėliau čia išdygo gotikos stiliaus bažnyčia, su kuria ilgainiui taip pat teko atsisveikinti, mat bažnyčios lubos ėmė eižėti. Galiausiai, pradėta statyti dabartinė Dominikonų bažnyčia, ši kartą - baroko stiliumi.
- Šv. Petro ir Povilo bažnyčia (Įgulos arba Garnizono bažnyčia): Bene arčiausiai šio konflikto dvasią Lvove galima pajusti Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje (Įgulos arba Garnizono bažnyčia).
Lvovo Senamiestis - UNESCO Pasaulio Paveldo Objektas
Lvovo istorinė dalis įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Senamiestis žavi savo architektūra ir istorine atmosfera. Stačiakampio plano senamiesčio centre - Turgaus aikštė.
Taip pat skaitykite: Ieva Stasiulevičiūtė: biografijos apžvalga
Taip pat skaitykite: Patarimai verčiant gimtadienio sveikinimus