Įvadas
Lietuvos televizija (LTV) - svarbi Lietuvos žiniasklaidos dalis, turinti ilgą ir turtingą istoriją. Šiame straipsnyje panagrinėsime LTV įkūrimo metus, jos raidą, svarbiausius įvykius ir reikšmę Lietuvos visuomenei.
Lietuvos radijo ištakos
Prieš pradedant kalbėti apie televiziją, verta prisiminti Lietuvos radijo istoriją, kuri prasidėjo 1926 metais Kaune. Tuomet šalyje tebuvo 323 radijo imtuvai. Radijo programa pamažu gausėjo, atsirado sporto naujienų laidos, o 1933 metais pirmą kartą transliuotas Kalėdų varpų skambėjimas iš Betliejaus Kristaus Gimimo bažnyčios. Karo metais, 1941 m., radijo stotį perėmė vokiečių karinė vadovybė, įvedė cenzūrą, tačiau lietuviai, dirbantys radiofone, stengėsi transliuoti bent vieną studijinį lietuviškos muzikos koncertą kasdien.
Lietuvos televizijos gimimas
Oficiali Lietuvos televizijos istorijos pradžia - 1957 metai. Štai kaip buvo pranešta apie tai: „Dėmesio, dėmesio, kalba ir rodo Vilnius. Pradedame bandomąją Vilniaus televizijos studijos programą“. LRT eteryje J. Baranauskas dirbo nuo pat televizijos įkūrimo 1957 metais. Lietuvos televizijoje jis dirbo nuo pirmosios laidos 1957 metų balandžio 30 dieną iki 1991-ųjų.
Pirmieji žingsniai
Pradėjus transliuoti televizijai, eteryje nuolatinę poziciją turėjo žinios ir laikraščių apžvalgos, reguliariai rengiamos laidos pramonės darbuotojams. Netrukus pasirodė ir tiesiogiai transliuojamas televizijos serialas „Petraičių šeima“, kuris sulaukė didžiulio pasisekimo - transliacijų metu gatvės ištuštėdavo.
„Šilelis“ - televizijos simbolis
Dešimtmečio pabaigoje Kauno radijo gamykloje pradėti gaminti televizoriai „Šilelis“ - pirmieji mažagabaričiai nešiojami nespalvoto vaizdo televizoriai. Siekiant pabrėžti, kad televizorius tinkamas išvykoms į gamtą, jis pavadintas „Šileliu“.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Televizijos raida
Spalvotos televizijos atsiradimas
Vėliau pradėtos rodyti spalvotos televizijos transliacijos, o nešiojamasis spalvotas „Šilelis 401D“ laimėjo du aukso medalius Zagrebo ir Leipcigo parodose.
Kultinės laidos
Dešimtmečio pradžioje televizija pirmą kartą transliuoja dar ir šiandien puikiai žinomas programas: nuo 1974 m. rengiama „Dainų dainelė“, pora metų anksčiau sukuriamas pirmas daugiaserijinis meninis filmas „Tadas Blinda“.
Atgimimo laikotarpis
1981-1990 metais televizija ima transliuoti laidą „Atgimimo banga“ ir netrukus tampa istorinio įvykio - Baltijos kelio - liudininke. Televizijos žinių studijoje naudojamas telefonas tampa istorinių įvykių liudininku: 1991 m. sausio 13-osios naktį juo kalba diktorė, žurnalistė Eglė Bučelytė.
Naujas tūkstantmetis
Nauji kanalai ir technologijos
2001-2010 metais darbą pradeda antrasis televizijos kanalas LTV2 (vėliau - LRT KULTŪRA, dabar - LRT PLIUS), o rekordinę auditoriją prie TV ekranų suburia „Lietuvos šokių dešimtukas“. LRT pirmoji iš Lietuvos eterio dalyvių susikuria paskyras socialiniuose tinkluose. 2000-aisiais sukurta LRT interneto svetainė tampa naujienų portalu.
Skaitmeninė era
2011 metais LRT TELEVIZIJA pradeda transliuoti raiškiuoju (HD) formatu. Laidose imta naudoti bepilotėmis skraidyklėmis filmuota medžiaga, jos gausu ir pirmą kartą rengiamame TV projekte „Nacionalinė ekspedicija“. Per televiziją ir radiją nebetransliuojama komercinė reklama. Sukuriama pirmoji programėlė išmaniesiems telefonams „LRT grotuvas“. Po aštuonerių metų atnaujinamas LRT.LT portalas.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
LRT šiandien
LRT ir toliau atlieka svarbų vaidmenį Lietuvos visuomenėje, teikdama kokybišką informaciją, kultūrines ir edukacines programas. Jau šių metų lapkritį Lietuvos vyrų ir moterų krepšinio rinktinės pradeda naują etapą, o LRT užtikrins maksimalų pasiekiamumą visiems žiūrovams ir stiprų redakcinį dėmesį - nuo transliacijų iki analitinių laidų bei skaitmeninių formatų.
Žymūs LRT darbuotojai
Viena iš išskirtinių asmenybių, glaudžiai susijusių su LRT istorija, yra Juozas Baranauskas, kuris dirbo LRT eteryje nuo pat televizijos įkūrimo 1957 metais. Jo profesionalumas, inteligencija ir atsidavimas darbui įamžintas Lietuvos radijo ir televizijos istorijoje.
Iššūkiai ir ateitis
LRT susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip finansavimas, politinis spaudimas ir konkurencija su komerciniais kanalais. Tačiau LRT, turėdama ilgą istoriją ir stiprias tradicijas, turi potencialą išlikti svarbia Lietuvos žiniasklaidos dalimi ir toliau tarnauti visuomenės interesams.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys