Liudvikas Stulpinas (Ludwig Stulping) - išskirtinė asmenybė Lietuvos jūrininkystės istorijoje. Jis buvo pirmasis Klaipėdos uosto viršininkas, pirmasis uosto ir tolimojo plaukiojimo kapitonas, kurio gyvenimas ir darbai įamžinti ne tik atminimo lentose, bet ir širdyse tų, kurie vertina Lietuvos jūrinį paveldą. Jo indėlis į Lietuvos, kaip jūrinės valstybės, formavimąsi yra neįkainojamas. Šiame straipsnyje panagrinėsime L. Stulpino gyvenimą, jo karjerą ir nuopelnus Lietuvai.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karjeros Pradžia
Liudvikas Stulpinas gimė 1871 m. gruodžio 4 d. Telšių rajono Viešvėnų seniūnijos Jomantų kaime. Anksti netekęs tėvų, keturiolikmetis našlaitis buvo priverstas pats rūpintis savimi. Jis išvyko į Liepoją, kur įsidarbino junga viename latvių burlaivyje. Vėliau L. Stulpinas plaukiojo garlaiviais, dirbo Liepojos uosto statybose.
1897 m. jis pradėjo dirbti Liepojos uosto ledlaužyje „Ledokol II“. Tai buvo nauja patirtis, nes ledlaužiai tuo metu buvo vienas naujausių technikos stebuklų, įgalinusių žiemos laivybą. Liudvikas dirbo bocmanu, kitaip tariant, denio komandos viršininku, duodančiu nurodymus jūreiviams ir jungoms.
Studijos ir Karjera Rusijos Laivyne
1899 m. Liudvikas Stulpinas suprato, kad tolimesnė karjera neįmanoma be mokslo. 1901 m. jis įstojo į Liepojos jūreivystės mokyklą. Mokykloje studijavo sudėtingus navigacijos ir kitus jūrų mokslus. 1903 m. jis gavo tolimojo plaukiojimo šturmano, o vėliau ir tolimojo plaukiojimo kapitono egzaminus. Tais pačiais metais jam ir jo žmonai Veronikai gimė pirmasis sūnus Napoleonas.
Keliai į pasaulio vandenynus L. Stulpinui atsivėrė 1907 metais, kai du Rusijos Rytų Azijos laivininkystės garlaiviai „Arkonia“ ir „Livonia“ pradėjo reguliariai plaukioti iš Liepojos į Niujorką. Tais laikais jų paslaugomis naudojosi ir L. Stulpino tautiečiai - iš Rusijos imperijos į Ameriką plūstančios pirmosios lietuvių emigracijos bangos atstovai.
Taip pat skaitykite: Šv. Liudviko Palikimas
1907 m. bendrovė jį pasamdė kaip jaunesnįjį garlaivio „Livonia“ šturmaną. Netrukus bendrovės laivynas pasipildė naujais garlaiviais - „Estonia“, „Lithuania“, kuriuose Liudvikas Stulpinas taip pat šturmanavo įvairiose pareigybėse. 1908 m. jis tapo „Lietuvos“ kapitonu.
Kapitono gyvenime netrūko nuotykių ir pavojų. 1910 m. būdamas garlaivio „Birma“ kapitonas, jis Baltijos jūroje, žiemą, išgelbėjo žūstančio vokiečių burlaivio įgulą ir už tai buvo apdovanotas.
Reakcija į „Titaniko“ Nelaimę
Plačiausiai Liudviko Stulpino vardas nuskambėjo 1912 metais, kai „Birma“ priėmė skęstančio svajonių laivo „Titanikas“ nelaimės signalą. Teigiama, kad „Birma“ buvo pirmasis laivas, pasikalbėjęs su katastrofą patyrusiu laineriu. L. Stulpinas, nedvejodamas nė akimirkos, skubėjo į pagalbą. Vis dėlto, „Birma“ buvo tolokai nuo tragedijos vietos - apie 100 jūrų mylių, o „Titanikas“, matyt, neviltyje ir panikoje, pranešė netikslias koordinates. Atvykęs į katastrofos vietą, jis rado tik ledkalnį.
Tarnyba Rusijos Laivyne ir Areštas
Po kelerių metų L. Stulpinas paskirtas vadovauti vienam didžiausių imperijos garlaiviui „Rusj“, galėjusiam plukdyti daugiau kaip 2000 keleivių ir 1600 tonų krovinių. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje šis laivas mobilizuotas kartu su kapitonu ir įgula ir iki pat 1918 metų gabeno militarinius krovinius.
Tarnyba Rusijos laivyne L. Stulpinui atsirūgo, kai carą nuvertę bolševikai šioje šalyje užgrobė valdžią. Išdavyste, kitais nebūtais nusikaltimais apkaltintas jūrų kapitonas buvo suimtas ir uždarytas į Helsinkio kalėjimą. L. Stulpinas buvo įtartas ketinimais prekybos laivus iš Sankt Peterburgo nuplukdyti į Suomiją, kur žiemą įstrigo Rusijos ir karo kreiseriai. Iš tikrųjų šio jūrų profesionalo tikslai buvo kitokie - jis siekė, kad garlaiviai nerūdytų uoste, o plukdytų anglis šąlančiai Rusijai, kad visuotinės suirutės ir bolševikų lozungų apsvaiginti matrosai mažiau girtuokliautų, mitinguotų ir plėšikautų gatvėse, o grįžtų į laivus ir ten dirbtų savo darbą.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Per sumaištį klajojęs tarp Helsinkio ir Sankt Peterburgo L. Stulpinas buvo išrinktas visos Rusijos jūrininkų sąjungos pirmininku. Imperijos laivų kapitonui grėsė mirties bausmė, tačiau jam pavyko apsiginti. Paleistas iš Helsinkio kazematų grįžo į Liepoją, ten vertėsi medienos prekyba. Netrukus jam pasiūlytos Lietuvos konsulo pareigos.
Veikla Klaipėdos Uoste
Po klajonių po pasaulio jūras ir vandenynus, nuotykių bolševikų valdomoje Rusijoje sugrįžęs į tėvynę L. Stulpinas atsikvėpė ramiau. Patyręs kapitonas jau tada lietuvius ragino veidu gręžtis į jūros vėjus, kurti nacionalinį prekybos laivyną.
Tokia galimybė atsivėrė tik tada, kai Lietuvai buvo perduotas Klaipėdos kraštas. Tapęs pirmuoju Klaipėdos uosto viršininku ir kapitonu L. Stulpinas politikus ir valdininkus įtikinėjo negailėti lėšų jo plėtros ir modernizavimo projektams.
Vienintelis Lietuvos jūrų uostas tarpukariu augo kaip ant mielių - į naujų krantinių statybas investuota nemažai valstybės biudžeto pinigų. Tiesa, pirmųjų prekybos garlaivių su lietuviška trispalve L. Stulpinas neišvydo - jie pradėjo plaukioti šiek tiek vėliau, kai jis jau buvo miręs.
Liudvikas Stulpinas labai aktyviai dalyvavo steigiant Lietuvos jūrininkų sąjungą. Labai daug darbo įdėjo vystant Klaipėdos uostą. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus, prisiminęs įspūdingą L. Stulpino biografiją, pažymėjo, jog jo darbai šiais laikais iškyla kaip gražus pavyzdys, kaip stiprinti Lietuvos ekonomiką plėtojant uosto ūkį. L. Stulpinas suvokė ir nacionalinio prekybos laivyno svarbą, stengėsi jį kurti, o ne naikinti, kaip tai daroma dabar.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
KVJU direkcija įsteigė L. Stulpino medalį, kuriuo už išskirtinius nuopelnus apdovanojami geriausi Klaipėdos uosto įmonių specialistai ir profesionalūs jūrininkai.
Atminimo Įamžinimas
Liudviko Stulpino atminimas įamžintas įvairiomis formomis. Klaipėdoje veikia L. Stulpino pagrindinė mokykla, kurioje įkurtas kapitono muziejus. Tačiau dėl paminklo statybos Klaipėdoje kilo konfliktas, todėl galiausiai jis iškeliavo į Telšius - arčiau Liudviko gimtinės.
Klaipėdiečio skulptoriaus Gintaro Jonkaus sukurta paminklinė lenta su L. Stulpino bareljefu atidengta Lietuvos jūrininkų sąjungos, dviejų jūrų kapitonus bei laivyno veteranus vienijančių asociacijų pastangomis.
Minint Jūros šventę, jūrininkai lanko L. Stulpino kapą senosiose Kopgalio žvejų kapinaitėse, pagerbdami garsaus laivavedžio atminimą.