Šventasis Liudvikas - tai vardas, kuris istorijoje siejamas su įvairiomis iškiliomis asmenybėmis, palikusiomis ryškų pėdsaką krikščionybėje ir pasaulyje. Šiame straipsnyje aptarsime kelis žymius šventuosius, vardu Liudvikas, atskleisdami jų gyvenimus, kilmę ir indėlį į istoriją bei krikščionybę.
Šventasis Liudvikas IX: Teisingumo ir Pamaldumo Karalius
Šventasis Liudvikas IX, Prancūzijos karalius, valdęs nuo 1226 iki 1270 metų, yra vienintelis Prancūzijos monarchas, kurį Katalikų Bažnyčia kanonizavo. Gimęs 1214 m. balandžio 25 d. Puasi mieste, netoli Paryžiaus, Liudvikas buvo karalienės Blankos Kastilietės ir karaliaus Liudviko VIII sūnus. Jo motina suvaidino svarbų vaidmenį formuojant jo tikėjimą ir požiūrį į valdymą.
Ankstyvasis Gyvenimas ir Karūnavimas
Šv. Liudvikas gimė Kapetingų dinastijos šeimoje. Sulaukęs vos dvylikos, 1226 m. buvo vainikuotas Prancūzijos karaliumi. Iki pilnametystės valstybę valdė jo motina regentė.
Valdymas ir Reformos
Liudvikas IX buvo giliai religingas nuo pat vaikystės ir nuolat siekė dorybių savo karaliavime. Jis buvo žinomas dėl savo teisingumo jausmo, ypač sprendžiant ginčus tarp karalystės gyventojų. Vienas iš jo svarbiausių indėlių buvo teismų sistemos reforma. Jis įsteigė karališkąsias teismų tarybas, kurios sprendė ginčus, ir užtikrino, kad jo valdomoje šalyje teisingumas būtų pasiekiamas visiems. Jam valdant įkurtas Sorbonos universitetas.
Rūpestis Vargšais ir Sergančiaisiais
Liudvikas taip pat buvo žinomas dėl savo rūpinimosi vargšais ir sergančiaisiais. Jo karalystės metu jis dažnai asmeniškai dalindavo maistą vargšams, o jo statytos ligoninės tapo svarbiu karalystės gerovės elementu. Karalius rūpinosi ne tik socialine tvarka, bet ir dvasiniu gyventojų gyvenimu, skatino moralinius ir religinius įstatymus, siekė stiprinti Bažnyčios autoritetą Prancūzijoje.
Taip pat skaitykite: Klaipėdos Uosto Kūrėjas
Kryžiaus Žygiai
Liudvikas IX taip pat garsus dėl savo dalyvavimo Kryžiaus žygiuose. 1248 m. jis vadovavo Septintajam kryžiaus žygiui į Šventąją Žemę, siekdamas apginti krikščionis nuo musulmonų valstybių. Nors šis žygis buvo nesėkmingas ir karalius buvo paimtas į nelaisvę, jis buvo išpirktas ir grįžo į Prancūziją, toliau dirbdamas dėl krikščionybės gynybos ir plėtros. Po dešimties metų, 1270 m., Liudvikas vėl išvyko į Kryžiaus žygį, bet susirgo maro epidemija ir mirė 1270 m. rugpjūčio 25 d. Tunise.
Šventumas ir Palikimas
Liudvikas IX buvo paskelbtas šventuoju 1297 m. popiežiaus Bonifacijaus VIII. Jis yra gerbiamas už savo dorybingą gyvenimą, teisingumą ir nuoširdžią meilę Dievui. Jo valdymas tapo pavyzdžiu, kaip karalius gali tarnauti tiek pasaulietinei, tiek dvasinei galiai. Šventasis Liudvikas iki šiol yra Prancūzijos globėjas, o jo šventė minima rugpjūčio 25 d. Jo gyvenimo devizas buvo: „Pirmiausia mylėk Dievą, o tada savo artimą“, kuris puikiai rodo jo požiūrį į valdymą ir religiją.
Bene įspūdingiausias šventojo karaliaus Liudviko paminklas - „spindulingosios“ gotikos Šventoji koplyčia (Sainte Chapelle) Paryžiuje. Ją valdovas pastatydino savo nupirktoms Kristaus erškėčių vainiko ir Šv. Kryžiaus dalelės relikvijoms - šios karaliui kainavo daugiau kaip dukart brangiau nei visas didingas pastatas.
Santuoka ir Šeima
Sulaukęs dvidešimt dvejų, Liudvikas IX vedė Margaritą Provansietę ir perėmė valstybės valdymą į savo rankas. Kai susituokė, Liudvikas buvo dvidešimties, o Margarita - tik trylikos metų amžiaus. Nors Liudvikas IX ir Margarita nepasirinko vienas kito, jie priėmė vienas kitą su pasitikėjimu ir mylėjo vienas kitą. Liudvikas dalijosi savo viešuoju gyvenimu su žmona. Jis pasiėmė Margaritą kartu su savimi į pirmąjį savo Kryžiaus žygį, tai buvo visiška naujovė. Liudvikas IX buvo laimingas šeimos žmogus (su jį pergyvenusia žmona sulaukė 11 vaikų).
Pamaldumas ir Tikėjimas
Šv. Liudvikas IX buvo labai pamaldus. Jam labai patiko dažnai lankytis konventuose, kur kartu su vienuoliais dalyvaudavo liturgijoje. Kai kažkas jam pasakė, kad dalis žmonių jį pašiepia dėl tokio pamaldumo ir nuolatinio lankymosi pamaldose, Liudvikas atsakė: „Nesu sutrikęs ir niekada nebūsiu sutrikęs. Esu įsitikinęs, kad jeigu vietoj pamaldų lankyčiausi išgertuvėse, šokčiau ir linksminčiausi, tie žmonės nieko nesakytų.“
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Šventasis Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas: Marijos Pamaldumo Apaštalas
Šventasis Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas gimė 1673 m. sausio 31 d. Monfore, Prancūzijos krašte Bretanėje, gerbiamų, tačiau neturtingų tėvų šeimoje. Jis buvo pakrikštytas Liudviko vardu, prie kurio vėliau, priimdamas Sutvirtinimo sakramentą, iš gilios meilės Dievo Motinai prijungė vardą Marija.
Studijos ir Kunigystė
Sulaukęs 12 metų, jis pradėjo lankyti Reno jėzuitų Šv. Tomo Beketo gimnaziją, kurioje praleido 8 metus. Išsiskirdamas iš kitų savo pasiekimais, o dar labiau dorybėmis, jis tapo pavyzdžiu visiems moksleiviams. 1693-1700 metais jis studijavo Paryžiaus Sorbonos universitete, o 1695 m. buvo priimtas į garsiąją Šv. Sulpicijaus seminariją. Šią seminariją įsteigė prancūzų dvasingumo mokyklos pradininkas Žanas Žakas Oljė - šv. Liudvikas taps vienu žymiausių šios mokyklos atstovų. Su ypatingu džiaugsmu jis kalbėdavo apie Marijos, ją jis nuo vaikystės vadino savo „mylimąja Motina“, grožį. Jis perskaitė ir išstudijavo visas jam pasiekiamas knygas apie pamaldumą Marijai. Taip pasirengęs, jis 1700 m. birželio 5 d. gavo kunigystės šventimus. Jam buvo 27 metai.
Misijos ir Apaštalavimas
Jei būtų buvusi jo valia, Grinjonas būtų iš karto iškeliavęs į misijas atversti netikinčiųjų. Šv. Sulpicijaus seminarijos vadovybė nenorėjo išleisti Liudviko, stengdamasi laimėti jį savo (sulpicijonų) kongregacijai. Kadangi šis niekaip neapsisprendė, jie išsiuntė jį į Nantą pas vienuolius klementinus. Tačiau šie buvo labai pasidavę jansenizmui, todėl Grinjonas po pusmečio paliko jų namus ir pasisiūlė Puatjė vyskupui vykti į misijas. Bet šis vietoj to 1701 m. lapkritį pavedė jam vadovauti Puatjė ligoninei. Šioje ligoninėje šventasis padėjo pagrindus „Išminties dukterų“ kongregacijai. 1706 m. jis pėsčiomis nukeliavo į Romą prašyti leidimo keliauti į misijas. Popiežius Klemensas XI birželio 6 d. priėmė jį privačioje audiencijoje, pritarė jo „Tikrajam pamaldumui Marijai“ bei veiklos principams, tačiau į misijas jo nepasiuntė, o paskyrė apaštališku liaudies misionieriumi ir pasiuntė atgal į Prancūziją. Šventasis grįžo pėsčiomis į Puatjė. Deja, šiaip jam palankiai nusiteikusio vyskupo įsakymu dėl dažnų jansenistų užsipuolimų greitai vėl turėjo palikti šį miestą.
Raštai ir Kongregacijos
Nepaisant plačios sielovadinės veiklos, Liudvikas Marija dar rasdavo laiko rašyti knygas bei laiškus. 1713 m. šv. Liudvikas iškeliavo į Paryžių ir ten įkūrė „Marijos draugiją“ - kunigų misionierių kongregaciją, kad ji tęstų jo misijų darbą.
Mirtis ir Kanonizacija
Paskutinį savo pamokslą šventasis sakė Sen Loreno mieste Vandėjoje. Po pamokslo jis jautėsi toks silpnas, kad turėjo gulti į lovą. Būdamas pilnos sąmonės, jis dar davė paskutinių nurodymų dėl savo įkurtų kongregacijų ir ėmė rengtis mirčiai. Atsibudęs sušuko drebančiu, bet garsiu balsu: „Veltui mane puoli! Aš esu tarp Jėzaus ir Marijos! Dėkui Dievui ir Marijai! Aš baigiau savo gyvenimo kelionę. Viskas baigta, dabar aš nebegaliu daugiau nusidėti.“ Po šių žodžių, 1716 m. balandžio 28 d., būdamas 43 metų, jis ramiai iškeliavo amžinybėn. Jo palaikai ilsisi Švč. Liudvikas Marija Grinjonas de Monforas buvo popiežiaus Pijaus XII kanonizuotas 1947 liepos 20 d. - taip jis tapo viso katalikiškojo pasaulio turtu.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Kiti Šventieji Liudvikai
Be šių dviejų žymiausių šventųjų, yra ir kitų asmenų, vardu Liudvikas, kurie nusipelnė būti paminėti:
- Šv. Liudvikas Martenas: Liudvikas Martenas gimė 1823 m. rugpjūčio 22 d. Bordo mieste, Prancūzijoje. 1858 m. liepos 12 d. Liudvikas ir Zelija susituokė po trijų mėnesių pažinties. Jie tapo pirmąja sutuoktinių pora Bažnyčios istorijoje, kartu kanonizuota 2015 m. spalio 18 d.
- Šv. Liudvikas Versilija: Šv. Liudvikas Versilija gimė 1873 m. birželio 5 d. netoli Milano, šalia Pavijos. 1905 m. Šventasis Sostas siuntė saleziečius į Kiniją, tuo metu labai neturtingą ir išnaudojamą Vakarų. 1930 m. vasarį, grįždamas į savo misiją kartu su kun. Karavariju, buvo nužudytas piratų, kai stengėsi apginti tris katechetes, keliavusias kartu su jais. Nukankintas dėl tikėjimo, buvo paskelbtas šventuoju 2000 m.