Linas Kojala - žinomas Lietuvos politologas, Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, Harvardo universiteto Davis Center for Russian and Eurasian Studies Negotiation Task Force (JAV) asocijuotas ekspertas bei apžvalgininkas įvairiose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse. Šiame straipsnyje panagrinėsime L. Kojalos gyvenimo kelią, jo karjerą, pasiekimus ir įtaką Lietuvos visuomenei bei politikai.
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Skaitymas buvo labai svarbi L. Kojalos gyvenimo dalis nuo pat ankstyvos vaikystės, nes jis gana greitai pramoko skaityti. Galbūt labiausiai dėmesį iš pradžių kreipė į laikraščius, nes labai domino sportas - krepšinis, futbolas ir kiti dalykai. Tad natūralu, kad perėjo į knygas. Tėvai skiepijo labai didelę meilę knygoms ir patys jam skaitė, o vėliau sudarė galimybes dar gerokai prieš mokyklą ir pačiam skaityti.
L. Kojala įgijo politikos mokslų bakalauro ir Europos studijų magistro laipsnius VU TSPMI, baigė diplomines Globalaus verslo studijas Oksfordo universitete bei Verslo administravimo magistro (MBA) studijas Kembridžo universitete. Prieš dvejus metus jis laimėjo prestižinę Fulbrighto stipendiją dalinėms doktorantūros bei antrosioms istorijos krypties magistro studijoms ir išvyko metams studijuoti į seniausią Jungtinių Amerikos Valstijų universitetą.
Studijų metai, praleisti Harvarde, L. Kojalai buvo intensyvūs ir neįkainojami. Metus gyvenęs ir studijavęs JAV L. Kojala teigia, kad mokslas, žinios ir nuolatinis tobulėjimas - pagrindiniai jo gyvenimo prioritetai. Įdomu tai, kad universitete, kuriame mokosi gabiausi ir talentingiausi studentai iš viso pasaulio, konkurencija tarp kolegų nejuntama.
L. Kojala neslepia, jog turėjo galimybę likti gyventi Amerikoje, studijuoti Bostone, tačiau dar prieš ten išvykdamas žinojo, jog grįš į Lietuvą.
Taip pat skaitykite: Apie Liną Linkevičių
Įsimintinos knygos iš vaikystės
Labai įsiminusi knyga yra Astridos Lindgren „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“. Man atrodo, ji yra visapusiškai praturtinanti vaizduotę knyga, labai smagi - ją man skaitė ne vieną kartą ir pats ją perskaičiau bent kelis sykius. Manau, kad kada nors prie jos tikrai norėsiu sugrįžti, nes atmintyje išliko ir Freken Bok, ir Mažylis, ir juo labiau Karlsonas, kuris visada norėjo septynių tortų ir vienos žvakutės, o ne atvirkščiai.
Karjera ir pasiekimai
Šiandien L. Kojala - ne tik doktorantas: vyras dėsto Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute, užima Rytų Europos studijų centro direktoriaus postą, rašo straipsnius, televizijos laidose dalijasi įžvalgomis apie užsienio politiką. Šiemet Lietuvos įtakingiausių visuomenininkų rinkimuose jis užėmė trečiąją vietą.
2020 m. L. Kojala buvo Asocijuotas Tyrėjas (Research Fellow) analitiniame centre „Foreign Policy Research Institute“ (JAV). 2023 m. buvo įtrauktas į Miuncheno jaunųjų lyderių (Munich Young Leaders) grupę, kurią subūrė Miuncheno Saugumo Konferencija ir Korber fondas. Jis taip pat yra nereziduojantis tyrėjas JAV analitiniame centre „Foreign Policy Research Institute“ (JAV), taip pat „Millennium Fellow“ JAV analitiniame centre „Atlantic Council“ (JAV). 2023 m. Kojala buvo nominuotas Miuncheno Jaunųjų lyderių programos, kurią rengia Miuncheno Saugumo Konferencija ir „Körber fondas“, nariu, o taip pat gavo „Titano apdovanojimą“ iš DELFI už užsienio politikos komentarus.
Kojalos apžvalgos publikuotos CNN, „Chicago Tribune“, „Politico“, BBC, „Die Welt“, „Berlingske“ ir kitose žiniasklaidos priemonėse. Jis nuolat patenka į įtakingiausių Lietuvos visuomenės veikėjų trejetuką, 2024 m. užėmė antrą vietą.
Pasak L. Kojalos, Lietuvoje susiduriame su problema, kad akademinis tyrimas nebus įdomus kitiems žmonėms dėl žargono, struktūros, išraiškos formos ir pan. Amerikiečiai atranda, kaip padaryti, jog kiekvienas žmogus tai perskaitytų ir suvoktų tendencijas giliau.
Taip pat skaitykite: L. Grikšo gyvenimas ir veikla
Beje, jaunasis mokslininkas teigia tikslingai siekęs savo profesinio kelio. Vienuoliktoje klasėje lemtingas susitikimas su Lietuvos prezidentu Valdu Adamkumi jį paskatino rinktis politologijos studijas, o jas baigęs vyras įsitikino, kad politikos mokslai atveria daugybę kelių.
Publikacijos ir moksliniai darbai
L. Kojala yra aktyvus mokslininkas, publikuojantis straipsnius ir apžvalgas įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Jo moksliniai interesai apima Rytų Europos politiką, Rusijos užsienio politiką, Lietuvos užsienio politiką ir saugumo klausimus.
Svarbiausi moksliniai straipsniai:
- Janeliūnas, T., Kojala, L. (2019). „External forces and Russian foreign policy: Simulation of identity narratives inside Putin’s regime.“ International Journal: Canada’s Journal of Global Policy Analysis, Volume: 74 issue: 2, 258-281.
- Kojala, L., Žukauskas, A. (2015). „Russia’s soft power in Lithuania: the impact of conflict in Ukraine“ in Toms Rostoks, Andris Spruds (Eds.), Different Faces of „Soft Power“: the Baltic States and Eastern Neighborhood between Russia and the EU. Riga: Latvian Institute of International Affairs.
- Kojala, L., Keršanskas, V. (2015). „Impact of conflict in Ukraine on Lithuanian security development.“ Lithuanian Annual Strategic Review 2014-2015. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Strateginių tyrimų centras.
- Kojala, L., Ivanauskas, V. (2014). „Lithuanian Eastern policy in 2004-2014: Role Theory Approach.“ Lithuanian Foreign Policy Review, Volume: 32, 49-72.
- Kasčiūnas, L., Keršanskas, V., Kojala., L. (2014). „Penkeri Rytų partnerystės politikos metai: dabarties iššūkiai ir perspektyvos“ in Ramūnas Vilpišauskas et al. (Eds.), Lietuva Europos Sąjungoje: metraštis 2009-2013. Vilnius: Europos integracijos studijų centras, 93-120.
Knygos
Praėjusią žiemą politologas parašė knygą apie Europos Sąjungą, į veikalą sugulė pokalbiai su ryškiausiais Europos vadovais, prezidentais ir politikais.
- 2019 metais pristatė knygą „Europa? Pokalbiai su prezidentais, ministrais, patarėjais ir taksistais apie mūsų ateitį“ (Tyto Alba).
- 2020 m. išleido knygą „Baltieji rūmai ir Lietuva: Bushas, Obama, Trumpas..?“ (Tyto Alba).
- Dar šiemet garsus politologas pristatė knygą „Europa?“ (išleido leidykla „Tyto alba“), kurioje gvildena šių dienų senojo žemyno problemas istoriniame kontekste.
Apie knygą "Europa?"
Knyga gimė pirmiausia todėl, kad aš daug keliauju - konferencijos, renginiai, sutikimai. Daugiausia Europoje. Turiu galimybę susitikti su daug įdomių žmonių. Pagalvojau, kad tie pokalbiai, kuriuos mes turime prie kavos puodelio ar renginių metu, galėtų būti įdomūs ne tik man, bet ir platesnei auditorijai. Be to, kai esi kažkur išvykęs dažniausiai lieka šiek tiek laisvo laiko, per kurį gali susiorganizuoti papildomus susitikimus su žmonėmis, su kuriais nori pasimatyti ir pasikalbėti kažkokia konkretesne tema. Dėl to aš supratau, kad galiu nubrėžti tam tikrą žemėlapį susitikimų ir požiūrių į Europą iš skirtingų perspektyvų. Kartu manęs tai neįpareigojo nei laike, nei kokiame nors kitame tarpsnyje. Tad aš iš lėto, pora metų, kaupiau informaciją, žvelgdamas į pagrindines Europos problemas.
Kitas dalykas, aš manau, ypač Jungtinėse Valstijose ir man gyvenant ten buvo akivaizdu ir apskritai stebint politinį diskursą, yra įprasta rašyti knygas apie politiką, kurios būtų prieinamos plačiai auditorijai. Lietuvoje mes tai pradedame daryti, bet dar turime neužpildytų nišų. Juo labiau kad Europa, ne tik Europos Sąjunga, mums visiems yra aktuali. Daug žmonių nenori skaityti vadovėlių, „sausų“ dokumentų ir tai yra visiškai suprantama. Nei jiems tai yra įdomu, nei jie gali susidaryti kontekstą. Aš norėjau parašyti tokią knygą, kuri galėtų būti skaitoma ir informatyvi kiekvienam, bet kartu apie politiką, kurios kai kas privengia. Tam tikra prasme prisidėti prie žanro kūrimo. Dėl to man didžiausias komplimentas, kurio sulaukiu iš skaitytojų apie knygą, yra tai, kad jie galėjo perskaityti knygą ir jiems tai buvo įdomu. O leidykla truputį nuogąstavo prieš išleisdama knygą, ar tikrai gali būti knyga apie Europą būtent tokia įdomi, perskaitoma ir aktuali.
Taip pat skaitykite: Lino Slušnio biografija
Asmeninis gyvenimas
Paskutinį birželio šeštadienį Liną ir Ievą sutuokė jiems artimas kunigas Vaidas Vaišvilas. Po santuokos moteris pasirinko vyro pavardę ir tapo Ieva Kojaliene. Šventei L. Kojala klasikinį kostiumą išsirinko greitai - savo profesinėje veikloje jis juos vilki kasdien. Nuotakos suknelę I. Radzevičiūtė siuvosi, tačiau savo būsimam vyrui jos nerodė iki pat ceremonijos. „Turėjau tik skiautelę, kuri man padėjo išsirinkti tinkamą marškinių spalvą“, - juokėsi Linas. Šventės planavimo pora nepatikėjo organizatoriams - abiejų sutampančią vestuvių viziją ėmėsi įgyvendinti patys. L. Kojala turi patirties organizuojant renginius, tad jam tai pasirodė vienas malonumas. Į šventę buvo pakviesti giminės ir draugai. Po vestuvių jaunavedžiai medų kopinėti ketina Lietuvoje.
Pažintis su Ieva Kojaliene
Linas juokėsi: už tai, kad jųdviejų pažintis baigėsi vestuvėmis, abu turi padėkoti 2019-aisiais L. Kojalos parašytai knygai „Europa?“. Ją perskaičiusi I. Radzevičiūtė nutarė parašyti autoriui ir taip pamažu užsimezgė graži draugystė. Pirmiausia Liną sužavėjo tai, kad Ieva plečia savo akiratį ir atranda laiko domėtis tolimesne nuo jos kasdienės veiklos sritimi.
„Tas faktas, kad ji perskaitė knygą neturėdama jokio sąlyčio su tarptautiniais santykiais ir būdama medicinos studentė, man buvo didelis privalumas. Kitas dalykas: būna taip, kad žmonės arba tinka vienas kitam, arba ne. Šiuo atveju mūsų interesai ir pasaulėžiūra sutapo. Savaitgalį į pačiame sostinės miesto centre įsikūrusią bažnyčią rinkosi ne tik jaunieji, bet ir patys artimiausi poros bičiuliai, kolegos, šeimos nariai. Kviestiniai svečiai drauge su jaunavedžiais šventė judviejų meilę ir linkėjo jiems ilgų bei laimingų metų. „Vestuvės vyks Vilniuje. Tai atspindi mūsų asmenybes - esame miesto žmonės, tad norime solidaus ir jaukaus pasibuvimo gražioje aplinkoje netoli nuo namų“, - dar prieš ceremoniją Delfi pasakojo politologas. L. Kojalos pavardė daugeliui politika besidominčių žmonių - puikiai žinoma, tačiau apie asmeninį gyvenimą jis atvirauja saikingai, tad ir naujiena apie poros sužadėtuves į viešumą neiškilo - apie tai žinojo tik artimieji.
Pasiteiravus, kaip atrodys jų vestuvių šventė, L. Kojala patikino, kad jam ir jo mylimajai Ievai svarbiausia bendra nuotaika. „Norime, kad tai būtų jauki, maloni ir smagi šventė. Daugelis mūsų per karantiną neturėjome progų bendrauti net ir su pačiais artimiausiais žmonėmis, todėl vestuvės bus puiki proga ne tik pasidžiaugti su mumis, tačiau ir po ilgo tarpsnio susitikti, gerai praleisti laiką. Didžiausią dėmesį skiriame atsargumo priemonėms ir tam, kad vestuvės neįspraustų svečių į dirbtinius rėmus, kas, ką ir kada dėl kažkokių priežasčių privalo atlikti - viskas turi vykti autentiškai ir organiškai“, - pasakojo jis.
Dvi širdis suvedė knyga. Įdomu detalė, kad pora dėl susipažinimo, kuris vėliau virto šilta draugyste, turi dėkoti knygai. „2019 metais išleidau pirmąją savo knygą „Europa?“. Po jos sulaukiau nemažai skaitytojų reakcijų ir komentarų socialiniuose tinkluose, tačiau vienas įstrigo labiausiai. Ieva padėkojo už prasmingą laiką ją skaitant. Man tai pasirodė nuoširdu ir tuo pačiu suintrigavo, kuo politika ir diskusijos apie Europos praeitį, dabartį ir ateitį „užkabino“ medicinos srityje besispecializuojantį žmogų? Užsimezgė pokalbis, kuris, mums abiem netikėtai bei neplanuotai, užsitęsė ir galiausiai virto susitikimu. Rašant knygą būtų buvę sunku įsivaizduoti, kad ji turės įtaką ir asmeniniam gyvenimui, tačiau tai tik džiugina“, - šyptelėjo pašnekovas.
Pomėgiai ir įpročiai
L. Kojala mėgsta istorines knygas. Jam didelį įspūdį paliko Tony Judto „Pokaris. Europos istorija nuo 1945 metų“. Taip pat mėgsta detektyvus.