Įvadas
Gyvenimo ir mirties, žmogaus ir pasaulio kilmės, derlingumo ir vaisingumo klausimai yra svarbūs mitologijoje. Šalia jų žmogaus laimės klausimas užima ypatingą vietą. Baltų mitologijoje ši tema plėtojama per Laimos, likimo ir laimės deivės, mitinį paveikslą. Laima baltų mitologijoje turi daugybę pavidalų. Ji yra likimo, laimės ir gimdymo deivė. Straipsnyje analizuojamos Laimos apraiškos gimtuvių ir krikštynų papročiuose bei tikėjimuose.
Lietuvių mitologijos šaltiniai - tai senovės istorikų pasakojimai (pvz., graikų istorikų - V a. pr. Kr. - Herodoto, I a. - Tacito), keliautojų ir pirklių užrašai (pvz., IX a. anglo Vulfstano), metraščių liudijimai (pvz., XIII a. slavų Ipatijaus metraštis, germanų Livonijos kronika), etnografiniai užrašai (pvz., XVII a. J. Lasickio „Apie žemaičių dievus“), senoji lietuvių literatūra (pvz., M. Mažvydo „Katekizmo“ prakalba) bei lietuvių tautosaka (dainuojamoji, pasakojamoji, smulkioji).
Laima Lietuvių Mitologijoje: Istoriniai Šaltiniai ir Samprata
Lietuvių Laima anksčiausiai paliudyta Mažosios Lietuvos šaltiniuose. 1666 Vilhelmo Martinio lotyniškame įvade Danieliaus Kleino giesmynui pirmą kartą minima Laimele. Šaltiniuose Laima apibūdinama kaip likimo ir laimės deivė. Matas Pretorijus (XVII a.) Laimą laiko gimimo deive, Jokūbas Brodovskis (XVIII a.) - sėkmės, Pilypas Ruigys (1747) - gimimo ir sėkmės deive. Kristijono Gotlybo Milkaus žodyne (1800) minima Laima. 1775 Gotfriedas Ostermeyeris rašė: Laima arba Laimė - žmogaus vadovė nuo gimimo iki jo amžiaus galo, laimės ir nelaimės deivė. Ta jų Laima visai savavališkai paskirdavo žmogui gerą ar blogą buitį, ir niekas negalėdavę pakeisti, kas jam buvo nuskirta. Iki šių dienų išlikęs priežodis Taip Laima lėmė arba Tai jau jo likimas. 1869 Otto Glagau rašė, kad lietuviai esą dideli fatalistai, imdamiesi ko nors svarbesnio, sakydavę: Su Laima laimėsiu.
Nors Laima nepaminėta pagrindinių dievų XIII-XV a. sąrašuose, ji buvo labai svarbi asmens, šeimos ir bendruomenės religiniame gyvenime. Tai rodo baltų laimės samprata. Jie laimę supranta kaip globalinę sąvoką, apimančią žmonijai teikiamas gyvenimo galimybes, o Laimą - kaip žmogaus asmeninės laimės dalies (Dalios) lėmėją. Laimų, arba Dalių, yra daug, kartais jos labai konkrečios, pvz., žmogus gali turėti bičių Laimą (jam sekasi bitininkauti), karvių Laimę (eina rankon karvės), prekybos Laimą ir kita. Žmogus, kuriam nesiseka, neturi Laimos. Žmogaus laimę buvo stengiamasi užtikrinti daugeliu apeigų, pradedant nuo gimimo, pvz., nešamo vandens pirmą kartą naujagimiui prausti nevalia nė lašo išlaistyti, kad neišsilietų viso gyvenimo laimė. Šis vanduo vadinamas Laimos vandeniu. Išpylus jį tvarte, po ėdžiomis, vaikas turės arklių Laimą, prie židinio - namų Laimą. Ar šios deivės palankumas lydės žmogų įvairiose gyvenimo srityse, jam dirbant ir keliaujant, buvo bandoma sužinoti iš pranašysčių (pranašautojai).
Laimos Funkcijos ir Apraiškos
Laimos funkcijos išreiškiamos dviem mitiniais kodais: prausimosi-gėrimo ir verpimo-audimo-rengimosi.
Taip pat skaitykite: Likimo deivė lietuvių mitologijoje
Vanduo kaip Laimos Raiška
Vanduo yra tipiška Laimos raiška; vandens sėmimas, prausimasis ir išpylimas gimtuvių-krikštynų ritualuose siejamas su laimės įgijimu arba praradimu. Greta laimės iškyla ir nelaimės sąvoka: gimtuvių ir krikštynų apeigos yra orientuotos į laimės padidinimą ir išsaugojimą. Krikštynų vaišės buvo suvokiamos kaip galimybė bendroje žmonių ir Laimos šventėje išprašyti kūdikiui Laimos palankumo. XX a. užrašyti tradiciniai laimės linkėjimai kūdikiui krikštynų metu yra senovinio užgėrimo ritualo ir gėrimo aukojimo Laimai reliktai. Ritualą užbaigiantis geriamojo indo daužymas yra metaforinė laimės dalies atskyrimo išraiška. Žmogaus laimę buvo stengiamasi užtikrinti daugeliu apeigų, pradedant nuo gimimo, pvz., nešamo vandens pirmą kartą naujagimiui prausti nevalia nė lašo išlaistyti, kad neišsilietų viso gyvenimo laimė. Šis vanduo vadinamas Laimos vandeniu. Išpylus jį tvarte, po ėdžiomis, vaikas turės arklių Laimą, prie židinio - namų Laimą.
Tekstilė ir Drabužiai
Laimos tekstiliniai darbai ir drabužių gaminimas reprezentuoja tris Laimos funkcijas. Laima saugo ir padeda gimdyvei, apjuosdama ją mitine juosta, paklodama jai pačios Laimos išaustą šilkinę paklodę. Laima verpia ir audžia likimą; mainydama drabužius, lemia ir apreiškia sėkmę arba nesėkmę. Naujagimio laimės marškinėliai ir krikšto marškinėliai suteikia žmogui sėkmę gyvenime, padaro jį laimingą.
Namų Laima
Dar viena Laimos hipostazė - namų Laima, gyvenanti po slenksčiu, krikštasuolėje, naktį šokanti ant aslos. Tai namų globėja, lemianti visokeriopą namų sėkmę: žmonių ir gyvulių sveikatą, vaisingumą, turtą. Namų Laimai buvo skiriama daug statybos ir įkurtuvių ritualų. Iki XX a. išlikę magiškų papročių, kaip išsinešti svetimų namų laimę ir kaip ją šeimininkams susigrąžinti atgal.
Gimdyvių ir Naujagimių Globa
Ypatinga Laimos funkcija - gimdyvių ir naujagimių globa. Ypač tai gausiai liudija latvių krikštynų dainos. Laima vadinama Gimimo deive dėl išskirtinių apeigų, atliekamų per gimtuves ir krikštynas, kurių tikslas - kūdikiui užtikrinti gerą Laimą. Lietuvių mitologijoje Laima kaip gimimo deivė siejama su jos priešybe Giltine (pasakose jos yra seserys, jojančios ant to paties žirgo). Laima leidžia žmogui ateiti į šį pasaulį, užtikrina sėkmingą gimimą, išleidžia pro kaulų vartus (greičiausiai su tuo sietina A. Salio etimologija Laima < laidma < leisti), o Giltinė nutraukia gyvenimą. Laima ir Giltinė nuolatos grumiasi dėl žmogaus laimės. Laima visuomet eina žmogui iš dešinės ir jį saugo, o Giltinė - iš kairės ir kenkia.
Tautosakinė Raiška
Tautosakoje Laima turi savitą mitinę raišką. Sakmėse dažnai figūruoja ne 1, o 3 Laimos, kurios kūdikiui gimstant už lango garsiai lemia likimą. 3 seserys Laimos (latvių vadinamos Laima, Dėkla ir Karta) atitinka 3 likimo deives: graikų Moiras, romėnų Parkas (Parces), romaniškųjų tautų Fata, Fada, germanų Nornas. Kartais likimą parodo Laimos drabužiai (puošnūs arba prasti), Laimos namai (pilni gėrybių arba tušti). Ornitomorfinė Laimos raiška - gegutė, kukavimu pranašaujanti laimę arba nelaimę. Asmeninė deivė Dalia pasakose vaizduojama kaip gulbė. Laimos juosta vadinama vaivorykšte.
Taip pat skaitykite: Mitai apie NASA Rasos Kiaušinius
Laimos Etimologija ir Interpretacijos
E. Fraenkelis ir K. Būga Laimę, Laimą kildina iš indoeuropiečių laid‑me - leisti, kurti, tverti; prūsų kalba laeims - turtingas. Lietuvių tautosakoje Laimė nusakoma kaip turinti moters išvaizdą, galinti lemti arba nuspėti naujagimio likimą. Dažniausiai veikia drauge su savo seserimi Giltine. 19-20 a. tautosakoje dažniau minima ne deivė Laimė, bet laimė kaip individo likimą įasmeninanti būtybė (dalia, nelaimė, vargas).
Laimos Paralelės Kitose Kultūrose
Laimos funkcijos ir įvaizdžiai panašūs į kitų pasaulio mitologijų likimo deives. Ji prilygsta romėnų Parcėms, kurios nulemia gyvenimo gijas, romėnų Fortūnai, atsakingai už sėkmę, graikų Moirų trejetui, kurios kontroliuoja likimo siūlus, bei germanų Nornoms, kurios, kaip ir Laima, valdo gyvenimo likimus.
Laimos Garbinimo Ritualai ir Papročiai
Laimai melsdavos besilaukiančios ir besiruošiančios gimdyti moterys. Jos žinojo, kad Laima lems ne tik gimimą, bet ir tolesnį likimą. Nuo jos priklausė, ar sėkmingas, ar nesėkmingas bus žmogaus gyvenimas. Gimus kūdikiui, buvo atliekamos sudėtingos apeigos su aukomis ir maldomis, skirtos Deivei Laimai, kad ji duotų palankų likimą. Deivės garbei visi gerdavo gėrimo ir aukodavo dedeklę vištą. Atsirado žmogaus pavidalo akmenų, kuriuose įkūnytas Laimos dieviškasis pradas, sietas su gyvybės atsiradimu, jos globojimu, vaisingumu. Bevaikės moterys dėdavo ant jų aukas. Rasta akmenų, anot tikėjimo, su Laimos pėdomis. Iš tų pėdų akmenyse žmonės semdavo vandenį, manydami, kad jis turi stebuklingų gydomųjų ar vaisingumo galių. Prie tokių akmenų žmonės rinkdavosi garbinti jį nusilenkdami ar klaupdamiesi, aukodami duonos, vilnų, linų, pinigų. Kaimiečiai paprastai garbino tiesiog prie svirno laikomą akmenį. Tačiau daugiausia šiai dievybei aukodavo lazdas.
Laimos Atspindžiai Šiuolaikinėje Kultūroje
Nors senovės lietuvių tikėjimai laikui bėgant keitėsi, dievų ir deivių palikimas vis dar išliko gyvas šiuolaikinėje kultūroje. Mitologija įkvepia ir šiuolaikinius menininkus, rašytojus ir muzikantus. Mitologiniai simboliai dažnai sutinkami šiuolaikiniuose papuošaluose, drabužiuose ar net architektūroje. Mitologija taip pat aktuali ir švietimo srityje, mokyklose vis dažniau mokoma apie lietuvių mitologiją.
Taip pat skaitykite: Laima Baltų Mitologijoje