„Lietuviais Esame Mes Gimę“: Dainos Kelias Per Istoriją, Muziką ir Tautinę Savimonę

Šiame straipsnyje panagrinėsime dainos „Lietuviais esame mes gimę“ reikšmę Lietuvos kultūrai, jos istoriją, ryšį su kompozitoriumi Stasiu Šimkumi ir poetu Jurgiu Zauerveinu, taip pat aptarsime dainos atgarsių dabartinėje Lietuvoje.

Eilėraščio Gimimas ir Transformacija į Dainą

„Lietuviais esame mes gimę“ - tai ne tik daina, bet ir neoficialus Mažosios Lietuvos himnas, kuris, anot Kauno miesto muziejaus M. ir K. Petrauskų skyriaus muziejininkės Aušros Strazdaitės-Ziberkienės, turi gilias istorines šaknis ir svarbų vaidmenį Lietuvos kultūroje. Šios patriotinės giesmės ištakos siekia Georgo Sauerweino-Girėno eilėraštį „Lietuv’ninkai mes esam gimme“, pirmą kartą išspausdintą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ 1879 metais, o „Aušros“ kalendoriuje - 1884 metais.

Šis eilėraštis tapo jaunųjų lietuvininkų giesmele, kuri buvo giedama pagal evangeliškos giesmės melodiją. Prieš Pirmąjį pasaulinį karą, sutrumpinus tekstą ir šiek tiek jį pakeitus, kompozitorius Stasys Šimkus sukūrė muziką 4 balsų chorui. Taip gimė populiari lietuviška patriotinė daina. S. Šimkaus sukurtos melodijos pradžia skambėdavo kaip Lietuvos radiofono šaukinys iki Lietuvos Respublikos prievartinio prijungimo prie SSRS.

Stasio Šimkaus Indėlis

Kompozitorius ir dirigentas Stasys Šimkus (1887-1943) įamžino šią dainą, kurią 1912 metais Peterburge išleido su dedikacija „giliai gerbiamam Vîdûnui“. Įdomu pažiūrėti, kodėl kompozitorių Stasį Šimkų mini ir dabartinė Lietuva, ir išeivija visame pasaulyje, kur tik yra lietuvių. Komp. Stasio Šimkaus muzika sukelia lietuviškus jausmus, kurie yra vienodi išeivių ir Lietuvoje esančių tautiečių širdyse, tačiau tie jausmai tarnauja skirtingiems tikslams.

Mums, išeiviams, Stasio Šimkaus dainos duoda tėvų žemės bei tėvynės prisiminimus, grąžina mus į praeitį, kurios mes nė vienas neužmiršime. Lietuvoje esantiems tautiečiams Stasio Šimkaus dainos padeda išlikti bei išsilaikyti lietuviais. Jos taip pat duoda progą susiburti dainos vardu ir pasireikšti savo jausmams.

Taip pat skaitykite: Plačiau apie lietuvių tapatybę: istorinis ir kultūrinis kontekstas.

Poetas Stasys Santvaras, buvęs jo mokinys, o vėliau geras draugas, rašo apie Stasio Šimkaus gimtinę, kur jis augo ir praleido vaikystę: "Seredžius - tai pusiaukelė tarp Kauno ir Jurbarko. Tai vietovė, kur skaidriavandenė Dubysa įsilieja į Nemuną. Seredžiaus apylinkės - seni, soduose ir gėlėse paskendę kiemai, ariami laukai, pievos ir lankos, į giloką daubą įsmukusi Pieštvė su garsiu Palemono kalnu, kapai kapeliai, milžinkapiai garsėjo ne tik gamtiniu grožiu, bet ir gilia Lietuvos praeitim. Tai tokiose gamtinio grožio ir istorinės rimties kupinose apylinkėse gimė ir augo komp. Stasys Šimkus."

Pats Stasys Šimkus 1916 metais yra parašęs apie savo vaikystę: "Netoli didelės upės, Nemuno, yra ilgas ilgas kaimas - Motiškiai, Seredžiaus parapijoje. Viduryje kaimo stovėjo pakrypus bakūžė, joje gyveno, lyg kregždė su kregždukais moteriškė su vaikais, tai buvo mūsų motutė su mumis… Siūdama, verpdama, mama tankiai niūniuodavo liūdnai ir graudžiai. O aš klausydavau to liūdno mamos niūniavimo ir vaitojančio vėjo lauke."

Vėliau kompozitorius Stasys Šimkus yra pasakęs: "Mūsų senoji liaudies daina pamažu nyksta, bet senosios dainos turi tiek kilnaus tyro grožio, kad, jas nedainuodami, nustojam dideliausių dvasios turtų."

Jurgis Zauerveinas: Asmenybė ir Kūryba

Publicistą ir poetą, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėją Jurgį Zauerveiną (Georg Sauerwein), gimusį 1831 m. Vokietijoje ir mirusį 1904 m. Norvegijoje, labiausiai Lietuvoje išgarsino 1879 m. parašytas ir laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas jo eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“. Jis pagrįstai laikomas Mažosios Lietuvos himnu. O sutrumpintas Zauerveino eilėraščio variantas plačiai paplito Lietuvoje ir dabar neretai yra dainuojamas. Žodis „lietuvninkai“ palaipsniui buvo pakeistas į „lietuviai“.

Jurgio Zauerveino kūryba itin domėjosi Jonas Basanavičius, netgi parengęs šio poligloto, publicisto ir poeto raštus. Tvirtinama, jog šis žmogus mokėjo per keturiasdešimt kalbų. Meilės drama paženklino Zauerveino mokytojavimą kunigaikščio Hermano Wiedo šeimoje, kur jis įsižiebė meile kunigaikštytei Elžbietai. Skausmingai išgyvenęs jaunatvišką meilės romaną, vėliau jis taip ir liko visą amžių nevedęs. Daug ir dažnai keliavęs po pasaulį, Zauerveinas apie ketvirtį amžiaus gyveno Klaipėdoje ir čia nepaprastai susižavėjo lietuvių kalba.

Taip pat skaitykite: Straipsnis apie lietuvių identitetą

Jis artimai bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, parašė apie tris šimtus eiliuotų kūrinių. Zauerveinas ne tik mokėjo lietuviškai kalbėti bei kurti, bet ir tiesiog dievino lietuvių kalbą.

Konkurencija Dėl Himno Statuso

Nors V. Kudirkos „Tautiška giesmė“ tapo Lietuvos respublikos himnu, „Lietuviais esame mes gimę“ visam laikui liko greta. Leidinyje „Lietuvių tėvynės dainos“ (Tilžė, 1911 m.) buvo publikuota Alberto Niemanno daina pagal šias eiles.

Tikriausiai visi žinome, jog V. Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžiai ir melodija buvo išspausdinti 1898 metais šeštame „Varpo“ numeryje. Melodijos amžiumi „Tautiška giesmė“ yra tikrai vyresnė už S. Šimkaus „Lietuviais esame mes gimę“, tačiau jos tekstas - senesnis, o ir eilėraščio tapsmo daina kelias yra ilgesnis.

Dainos Sklaida ir Reikšmė

Daina „Lietuviais esame mes gimę“ kartu su lietuviškų dainų gražiais garsais ėjo, plito ir skrido kultūros keliu lietuvių tautos lietuviškos dvasios išsilaisvinimas iš vergijos. Su lietuvininkais ir jų kalba susipažino dar gimnazijos laikais, kai šie atvykdavo dirbti į Vokietiją, į Gronau fabrikus. Atvykęs į Mažąją Lietuvą ir čia pagyvenęs, gerokai pramoko lietuvių kalbą, ja susižavėjo, pamilo žmones, jo dėmesį patraukė vietinių gyventojų rūpesčiai.

Bendravo su Lietuvos tautinio sąjūdžio veikėjais, įsitraukė į lietuvių tautinę ir politinę veiklą ir bendradarbiavo apie 20 metų. Jo dėka 1879 m. J. Zauerveinas daug rašė įvairiais klausimais: apie prigimtines žmogaus teises, žadino lietuvių nacionalinį orumą, kėlė kultūrines, socialines, tautines problemas, taip pat rašė filologinio pobūdžio publikacijas. Jas siuntė Mažosios Lietuvos laikraščiams.

Taip pat skaitykite: Straipsnis apie lietuvių tapatybę

Pats aktyviai dalyvavo Mažosios Lietuvos tautinės draugijos „Birutė“ veikloje, buvo jos garbės narys, kurį laiką ir pirmininkas. Daktaras J. Zauerveinas kovojo dėl lietuvių kalbos sugrąžinimo į mokyklas, rašė apie gimtosios kalbos svarbą ir jos uždraudimo mokyklose pasekmes. J. Zauerveinas dažnai prie publikacijų pridėdavo eilėraščių, taip tarsi išryškindamas savo nuostatas, idėjas, kurias norėjo pasakyti: „Žmoniu gimines ir kalbos yr' nu pono Dievo“, „Kaip juokdinas žmogus be motinos kalbos“, „Užtarims lietuviškos giminės: „Dar šim kampe lietuv'ninkai! …“

Dauguma jo patriotinių eilėraščių tapo liaudies dainomis. Labiausiai jį išgarsino 1879 m. parašytas ir pirmą kartą laikraštyje „Lietuviška ceitunga“ paskelbtas eilėraštis „Lietuvninkai mes esam gimę“, kuris laikomas neoficialiu Mažosios Lietuvos himnu ir gausybę kartų buvo perspausdintas anksčiau ir šiais laikais įvairaus pobūdžio leidiniuose.

Koncertai ir Minėjimai

Savaitgalį pristatytas Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro koncertas „Lietuviais esame mes gimę”, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui. Anot muzikologės, profesorės Daivos Kšanienės, Muzikinis teatras parengė solidų, ilgaamžę šio krašto muzikinės kultūros vystymosi istoriją atliepiantį akademinį renginį - aukštosios muzikos koncertą.

Sausio 14 dieną muzikos gerbėjams pristatytas iškilmingas koncertas „Lietuviais esame mes gimę”, skirtas Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui sujungė Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninį orkestrą ir chorą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, taip pat teatro solistus Ritą Petrauskaitę, Mindaugą Rojų ir Šarūną Šapalą. Programoje skambėjo svarbių Lietuvai ir Klaipėdos kraštui kompozitorių muzika. Koncerto ekskliuzyvas - ypatingai Klaipėdos krašto ir Lietuvos kultūrai nusipelniusio Stasio Šimkaus (1887-1943) retai atliekamos simfoninės poemos „Nemunas” ištrauka.

Klaipėdos šiandienos laikotarpį koncerte atstovavo nauji Klaipėdoje gyvenančių ir kuriančių lietuvių kompozitorių kūriniai. Vokiškąjį Klaipėdos krašto kultūros dėmenį priminė koncerto pabaigoje KVMT simfoninio orkestro ir choro atliekta Carlo Orffo kantatos „Carmina Burana” (1935-1936) pirmoji dalis „O Fortuna”.

Albina Danisevičiūtė rašo apie komp. Stasio Šimkaus minėjimą - koncertą Seredžiuje, kompozitoriaus gimtinėje: "Nebėr jau bakūžės samanotos. Šioje vietoje užristas nemažas paminklinis akmuo, kur prieš 100 metų gimė žmogus su menininko širdimi. Gyva Stasio Šimkaus muzika, amžini ir nepajudinami jos pamatai: Lietuva, jos dainos, jos upės, laukai ir žmonės… Tai išsinešė iš koncerto kiekvienas.

Stasio Šimkaus Atminimas

Lietuvos muzikologė Danutė Palionytė, kuri 1967 metais paruošė detalią Stasio Šimkaus monografiją, sako: "Įdėmiau įžvelgus į Stasio Šimkaus epistolinį palikimą, matyti, kad jo aktyvios kūrybinės bei visuomeninės veiklos faktoriai visada buvo tautinės kultūros ugdymo idėjos ir fanatiškas pasiaukojimas menui - muzikai. Muzika - dausų karalienė, saulių saulė, ji žmogaus ir tautos siela".

Poetas Faustas Kirša, kuris buvo senas ir geras Stasio Šimkaus draugas, taip apie jį yra pasakęs: "Šimkus turėjo visas genialaus žmogaus žymes: besąlyginį pasiaukojimą menui ir tautai. Jis buvo muzikos filosofas. Jis kūrė tautos dvasią iš savęs. Tokių muzikų yra mažai. Šimkus turėjo Tumo - Vaižganto bruožų: kovoti dėl visko kas teisinga.

Poetas Stasys Santvaras savo rašinyje yra pasakęs: "Ne vieną kartą ir ne vieno asmens jau buvo tarta, kad "lietuviški vakarai" lietuvių tautos atgimimui turėjo didelę ir sunkiai be-pasveriamą reikšmę. Galima drąsiai sakyti - Stasys Šimkus rengė "lietuviškus vakarus" visoje Lietuvoje.

Šių laikų Lietuvos muzikologas ir meno kritikas Edmundas Gedgaudas taip rašė: "Mūsų šimtmečio pradžioje, kažin kas paleido lakią frazę "Šimkaus pilna visa Lietuva", komponuojančio, diriguojančio, chorus ir muzikos mokymą organizuojančio, liaudies dainas renkančio, su abejingais tautos kultūrai nuožmiai kariaujančio. Tokį jį prisiminti yra prasminga ir dabar naujais vėjais dvelkiančiom dienom. Vėl Šimkum užvirė visas kraštas. Tautos dvasios gaivintoją pagerbė kaip kas išmanė ir sugebėjo.

tags: #lietuviais #esame #mes #gime #muzika