Šalia tokių vizualinių simbolių, kaip herbas ir vėliava, kiekviena šiuolaikinė valstybė turi ir savo garsinį simbolį - himną. Šie simboliai atsirado prieš kelis tūkstančius metų Rytų šalyse, buvo naudojami antikoje ir skirti dievų bei valdovų garbinimui. Himnai plačiai naudoti ir krikščionių bažnyčios. Straipsnyje nagrinėjama, kaip formavosi Lietuvos himno idėja, kokie kūriniai pretendavo tapti juo ir kaip „Tautiška giesmė“ tapo pagrindiniu valstybės simboliu. Taip pat aptariamas dainos „Lietuviais esame mes gimę“ vaidmuo ir likimas Lietuvos istorijoje.
Himno Idėjos Ištakos
Idėja turėti Lietuvos himną, kaip ir Lietuvos valstybės vėliavos atveju, gimė užsienyje. Pradžioje net buvo galima rinktis iš kelių alternatyvių dainų. Apie 1880 m. Seinų kunigų seminarijos klierikai nusprendė apsvarstyti Adomo Mickevičiaus "Pono Tado" žodžius, prasidedančius žodžiais "Litwo! Ojczyzno moja! ty jesteś jak zdrowie" (liet. Lietuva, mano tėvyne! Tu esi kaip sveikata), kaip Lietuvos himną. Jis buvo atliktas kaip himnas Jungtinėse Amerikos Valstijose 1888 m. per Lietuvos diasporos kongresą.
Tarp Amerikos lietuvių taip pat cirkuliavo ir kitos dainos, galinčios tapti himnu, tokios kaip Antano Baranausko "Tu Lietuva, tu mieliausia motinėlė" (žodžiai) ir Jono Mačiulio-Maironio "Kur bėga Šešupė" (žodžiai) ir Česlovo Sasnausko (muzika).
"Lietuviais Esame Mes Gimę"
Ypač populiari tuo metu buvo Georgo Sauerweino daina "Lietuvininkų pavasario giesmelė", kitaip vadinama "Lietuviais esame mes gimę", pirmą kartą atlikta Tilžėje 1896 m. Sujungta su nauja Stasio Šimkaus melodija, šis Mažosios Lietuvos himnas buvo giedamas dainų šventėje Kaune 1908 m. Stasys Šimkus (1887-1943) - žymus lietuvių kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir visuomenininkas, kurio kūryba turėjo didelės įtakos lietuvių dainos kultūrai. Jo harmonizuotos lietuvių liaudies dainos ir originalūs kūriniai, tokie kaip „Lietuviais esame mes gimę“, įamžino tautinę savastį ir originalią melodiką.
Ši daina, turinti patriotinį atspalvį, buvo įtraukta į įvairius dainynus ir repertuarus, skirtus chorams, dainų šventėms ir kariuomenei. Jos natos ir garso įrašai išliko iki šių dienų, liudydami jos svarbą lietuvių kultūroje.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie lietuvių tapatybę: istorinis ir kultūrinis kontekstas.
"Tautiška Giesmė" - Lietuvos Himnas
Tačiau galiausiai Lietuvos himnu buvo pasirinktas kitas muzikinis kūrinys - "Tautiška giesmė", kurios žodžius ir melodiją sukūrė Vincas Kudirka. Žodžiai ir natos buvo išspausdinti laikraščio "Varpas" 6-ame numeryje.
Pirmą kartą viešai daina atlikta 1899 m. lapkričio 13 d. Sankt Peterburge per koncertą, skirtą lėšoms rinkti Lietuvos studentams paremti. Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, "Tautiška giesmė" buvo girdima beveik kiekviename viešame renginyje. Miko Petrausko vadovaujamas choras pirmasis ją viešai atliko Lietuvoje 1905 m. birželio 6 d. per Lietuvos draugijos renginį Vilniaus miesto teatre. Koncerte, surengtame prieš Didžiojo Vilniaus Seimo sušaukimą, himnas buvo pakartotas net tris kartus.
Netrukus "Tautiška giesmė" jau buvo atliekama visoje Lietuvoje. Ji buvo pripažinta Lietuvos himnu dar prieš atkuriant Lietuvos valstybę. Vėliau, 1917-1918 m., prasidėjo diskusijos dėl jo tinkamumo. Kai kuriems žmonėms nepatiko žodžiai, kitiems - melodija.
Himnas Sovietinės Okupacijos Metais
Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvos Respubliką 1940 m. birželio 15 d., jos valstybingumo simboliai buvo uždrausti. Už jų naudojimą buvo skiriamos griežtos bausmės. Nepriklausomos Lietuvos himnas buvo vienintelis valstybės simbolis, kuris oficialiai vis dar buvo naudojamas okupuotoje Lietuvoje iki 1950 m. Todėl kai kuriose Lietuvos vietose buvo giedama "Tautiška giesmė", o kitose - "Internacionalas".
Patvirtinus Lietuvos TSR himną 1950 m., "Tautiška giesmė" buvo visiškai uždrausta.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie lietuvių identitetą
„Lietuviais esame mes gimę“ šiandien
Šiandien „Tautiška giesmė“ yra neatsiejama Lietuvos valstybės simbolikos dalis, atliekama per valstybines šventes ir oficialius renginius. Tuo tarpu daina „Lietuviais esame mes gimę“ išlieka svarbiu kultūriniu artefaktu, atspindinčiu lietuvių tautinę savimonę ir patriotiškumą. Ji dažnai įtraukiama į chorų repertuarus ir atliekama įvairiuose koncertuose, primindama apie Mažosios Lietuvos istoriją ir jos indėlį į Lietuvos kultūrą.
Taip pat skaitykite: Straipsnis apie lietuvių tapatybę
tags: #lietuviais #esame #mes #gime #natos