Leukociturija nėštumo metu: priežastys, diagnostika ir gydymas

Nėštumo metu moters organizmas patiria daugybę fiziologinių pokyčių, kurie gali paveikti įvairių organų ir sistemų veiklą. Vienas iš dažniausiai atliekamų tyrimų nėštumo metu yra šlapimo tyrimas, kuris padeda įvertinti inkstų funkciją ir aptikti galimas infekcijas. Leukociturija, arba padidėjęs leukocitų kiekis šlapime, yra dažnas radinys nėštumo metu, kuris gali kelti nerimą būsimoms mamoms. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime leukociturijos priežastis, diagnostikos metodus ir gydymo galimybes nėštumo metu.

Šlapimo tyrimas nėštumo metu

Šlapimo tyrimas yra vienas iš pagrindinių tyrimų, atliekamų nėštumo metu. Jis padeda įvertinti inkstų funkciją, aptikti infekcijas ir kitus galimus sveikatos sutrikimus. Tiriant šlapimą, vertinama ne tik jo sudėtis, bet ir kvapas, spalva bei drumstumas.

Šlapimo tyrimo atlikimas

Paprastai šlapimo mėginys renkamas į specialų vaistinėje įsigytą indelį. Prieš pasišlapinant, reikėtų kruopščiai apiplauti lytinius organus po tekančio vandens srove. Tyrimui tinka vidurinis šlapimas, t. y., pirmąją šlapimo srovę reikia nuleisti į klozetą, o vidurinę - į indelį. Į laboratoriją šlapimo mėginį reikėtų pristatyti per 1 val.

Šlapimo tyrimo rodikliai

Šlapimo tyrimo metu vertinami įvairūs rodikliai, tokie kaip:

  • SG (specifinis tankis): parodo inkstų gebėjimą palaikyti vandens pusiausvyrą ir atlikti šalinimo funkciją. Norma - 1,010-1,025.
  • pH: rūgščių / šarmų santykis. Optimalus rodmuo - 5-7.
  • ERY (eritrocitai): norma - iki 5 μl. Eritrocitų kiekio padidėjimą lemia inkstų, šlapimo pūslės, prostatos ligos.
  • LEU (leukocitai): jų norma - iki 10 μl.
  • PRO (baltymai): norma - nuo 0 iki 0,3 g/l. Rodikliui padidėjus, galima įtarti podagrą, inkstų ligas. Baltymų kiekis padidėja pakilus temperatūrai, dėl didelio fizinio ar emocinio krūvio.
  • GLU (gliukozės koncentracija).
  • NIT (nitritai): parodo, ar šlapime yra bakterijų.
  • KET (ketonai).
  • BIL (bilirubinas).
  • URB (uribilinogenas): rodiklio norma - iki 3,4 μmol/l.

Kas yra leukociturija?

Leukociturija - tai padidėjęs leukocitų (baltųjų kraujo kūnelių) kiekis šlapime. Leukocitai yra svarbūs imuninės sistemos komponentai, padedantys organizmui kovoti su infekcijomis ir uždegimais. Nėštumo metu leukocitų kiekis šlapime gali padidėti dėl įvairių priežasčių, ne visada susijusių su infekcija.

Taip pat skaitykite: Svarbi informacija apie lytinių organų pokyčius nėštumo metu

Leukocitų normos šlapime nėštumo metu

Atliekant mikroskopinį šlapimo tyrimą, rezultatas pateikiamas kaip „leukocitai regėjimo lauke“. Sveikoms nėščiosioms:

  • 0-5 leukocitai regėjimo lauke - laikoma norma.
  • 6-10 leukocitų - nedidelis padidėjimas, gali būti fiziologinis arba dėl užteršimo.
  • Daugiau nei 10 - dažnai reiškia uždegimą ar infekciją.

Jei tyrimas atliktas testinėmis juostelėmis, nedidelė reakcija („trace“ arba „+“) gali būti normali, tačiau stipresnė - jau reikalauja įvertinimo.

Leukociturijos priežastys nėštumo metu

Leukociturija nėštumo metu gali būti susijusi su įvairiomis priežastimis:

  • Hormoniniai ir fiziologiniai pokyčiai: didėjantis progesterono kiekis atpalaiduoja šlapimo takų raumenis, lėtina šlapimo nutekėjimą, o užsistovėjęs šlapimas tampa palankia aplinka bakterijoms daugintis. Be to, dėl padidėjusio kraujo tūrio ir inkstų filtracinės funkcijos aktyvumo, į šlapimą gali patekti daugiau elementų, įskaitant leukocitus, net jei nėra aktyvios infekcijos.
  • Slopinamas šlapimo nutekėjimas: didėjanti gimda spaudžia šlapimtakius ir šlapimo pūslę, todėl šlapimo tekėjimas sulėtėja ar net dalinai užsilaiko. Dėl to šlapimas ilgiau būna inkstuose ar šlapimo pūslėje, o tai sukelia:
    • Šiltesnę, drėgnesnę aplinką.
    • Galimybę bakterijoms daugintis.
    • Imuninį atsaką - leukocitų migraciją į pažeistą vietą.
  • Padidėjusi šlapimo takų infekcijų rizika: nėščiųjų imuninė sistema natūraliai šiek tiek susilpnėja, kad vaisius būtų „priimtas“ moters organizme. Dėl šios priežasties jos tampa labiau linkusios į šlapimo takų infekcijas, net jei anksčiau tokių problemų nebuvo.
  • Asimptominė bakterijurija: tai būklė, kai šlapime randama bakterijų ir leukocitų, tačiau moteris nejaučia jokių diskomforto ar uždegimo požymių.
  • Cistitas: tai šlapimo pūslės uždegimas, kuris dažniausiai pasireiškia dažnu noru šlapintis, skausmu ar deginimu šlapinantis, spaudimo jausmu apatinėje pilvo dalyje.
  • Pielonefritas: tai rimtas inkstų uždegimas, kuris gali pasireikšti staiga, dažniausiai kartu su aukšta temperatūra, šaltkrėčiu, skausmu šone arba nugaroje, pykinimu, bendru silpnumu.
  • Kitos galimos uždegimo priežastys: makšties infekcijos, uretritas (šlaplės uždegimas), inkstų akmenligė.

Diagnostika

Jei šlapime nustatomas padidėjęs leukocitų kiekis, būtina atlikti papildomus tyrimus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis:

  • Pakartotinis šlapimo tyrimas: siekiant patvirtinti leukocituriją ir atmesti galimą mėginio užteršimą.
  • Šlapimo pasėlis: identifikuoti bakterijas ir jų jautrumą antibiotikams.
  • Bendras kraujo tyrimas: įvertinti sisteminį uždegimą.
  • Ultragarsinis tyrimas, KT ar MRT: siekiant nustatyti kitas galimas cistitą sąlygojančias priežastis (akmenis, navikus, polipus ir kt.).

Šlapimo mėginio paėmimo taisyklės

Kad leukocitų kiekis šlapime būtų įvertintas teisingai, labai svarbu tinkamai paimti šlapimo mėginį:

Taip pat skaitykite: Pavojai nėštumo metu: kritimai

  • Geriausia šlapimo mėginį tyrimui pateikti ryte, prieš valgį, nes šlapimas tuo metu yra koncentruotas ir labiau atspindi realią organizmo būklę.
  • Mėginys turi būti paimtas į švarų, sterilų indelį.
  • Surinktas vidurinės srovės būdu - pirmą srovę reikia nuleisti į klozetą, tik vidurinę dalį - į indelį.
  • Prieš surinkimą svarbu apsiprausti intymią zoną su šiltu vandeniu (be muilo), kad išvengtume makšties floros patekimo.

Gydymas

Gydymo poreikis priklauso nuo to, ar leukocitų padidėjimą lydi bakterijos, simptomai, ar tai yra vienkartinis, lengvas pokytis be kitų rizikos ženklų.

  • Antibiotikų skyrimas: jei nustatomas infekcinis procesas (asimptominė bakterijurija, cistitas ar pielonefritas), gydytojas skiria antibakterinį gydymą. Labai svarbu, kad antibiotikai būtų saugūs nėštumo metu - dažniausiai pasirenkami tie, kurie neturi įtakos vaisiaus vystymuisi (penicilino grupės ar cefalosporinai). Savarankiškai vartoti antibiotikus nėštumo metu yra griežtai draudžiama.
  • Natūralūs būdai ir mitybos korekcijos: lengvais atvejais, kai nėra bakterijų ar simptomų, gydymas gali būti nefarmakologinis. Svarbiausia sudaryti sąlygas organizmui kovoti su galimu uždegimu. Vartojant pakankamai vandens, organizmas greičiau išplauna bakterijas ir sumažina uždegimo tikimybę. Taip pat naudinga į mitybą įtraukti produktų, turinčių natūralų antibakterinį poveikį - pavyzdžiui, spanguoles ar šviežias daržoves, kurios stiprina imuninę sistemą.
  • Pakankamas skysčių vartojimas: geriant 1,5-2 litrus vandens per parą, sumažėja šlapimo sąstingio tikimybė ir pagerėja infekcijos pašalinimas.

Pielonefritas nėštumo metu

Viena sunkiausių šlapimo takų infekcijų yra pielonefritas - inksto parenchimos, geldelės ir taurelių sistemos uždegimas. Nėščiųjų ūminis pielonefritas ypatingas tuo, kad veikia ne tik mamos, bet ir vaisiaus organizmą. Liga prasideda tokiais pačiais simptomais kaip ir nenėščioms moterims, tik jos eiga būna sunkesnė. Pielonefritas dažniau pasireiškia 24-26 nėštumo savaitę. Dažniau pažeidžiamas dešinysis inkstas dėl anatomijos ypatybių.

Pielonefrito rizikos veiksniai nėštumo metu

Kiekviena moteris turi atsakingai ruoštis nėštumui, dar prieš pastojant rekomenduojama padaryti morfologinį kraujo ir bendrą šlapimo tyrimą. Moters šlapime reikėtų ieškoti ligos sukėlėjų (dažniausiai pielonefritą sukelia E. coli). Būtina įvertinti, ar pielonefrito eiga netapo lėtinė.

Pielonefrito gydymas nėštumo metu

Ūminio pielonefrito gydymas paprastai trunka 10-14 dienų stacionare. Vėliau apie mėnesį tęsiamas ambulatorinis gydymas. Per anksti nutraukus gydymą, infekcija lieka organizme ir, esant palankioms sąlygoms, gali vėl pasikartoti.

Profilaktika

Šlapimo takų infekcija sirgusioms moterims prieš planuotą nėštumą būtina išsitirti. Nėštumo metu atliekami šlapimo tyrimai tampa kone kasdienybe. Kiekvienas rezultatas, kuris bent šiek tiek nukrypsta nuo normos, sukelia daugybę klausimų.

Taip pat skaitykite: Skubios kontracepcijos tablečių veikimas

  • Šlapimo takų infekcija sirgusioms moterims prieš planuotą nėštumą būtina išsitirti.
  • Esant pasikartojančiam cistitui, moterims rekomenduojama nenaudoti spermicidų, diafragmų, iš karto pasišlapinti po lytinių santykių.
  • Profilaktiškai gali būti skiriamas mažų dozių priešmikrobinio preparato (Trimetoprimas/Sulfametoksazolis) kursas.
  • Pasikartojančio nekomplikuoto cistito profilaktikai jauno amžiaus moterims gali būti naudingos ir spanguolių sultys ar spanguolių ekstraktai.

tags: #leukociturija #nestumo #metu