Legendos gimė gruodį: Marškinėlių istorija ir Lietuvos krepšinio magija

Kiekvienas gimtadienis, bernvakaris ar mergvakaris - tai ne tik proga šventei, bet ir galimybė sukurti kažką įsimintino, kas išliks atmintyje ilgam. Vienas iš būdų tai padaryti - stilingi, juokingi ir teminiai marškinėliai. Šie marškinėliai gali tapti ne tik vieningumo simboliu, bet ir smagiu akcentu, atspindinčiu šventės dvasią.

Marškinėliai kaip šventės akcentas

Marškinėliai gali būti paversti mini scenarijumi, pasakojančiu šventės istoriją per tekstą. Ant kai kurių marškinėlių gali būti užrašas „Prieš šventę“, o ant kitų - „Po šventės“. Dar viena versija - ant priekio „Lyg ir atrodžiau normaliai…“, o ant nugaros - „Iki šitos nakties“. Tokie marškinėliai ne tik juokingi, bet ir vizualiai įdomūs, ypač nuotraukose, nes atspindi tikrą šventės nuotaiką. Tai nesenstanti klasika, kuri kiekvieną kartą įgauna vis naują atspalvį priklausomai nuo to - kas ir kur ją dėvi. Tai gali būti juokinga frazė, komandos vienybės ženklas ar net asmeninis inside joke, kurį supranta tik šventės dalyviai.

Be to, marškinėliai gali tapti ir pačiu gimtadienio akcentu, ir originalia dovana, kuri tikrai neliks stalčiuje. Tai leidžia marškinėlius paversti mini scenarijumi - papasakoti šventės istoriją per tekstą. Tai - nesenstanti klasika, kuri kiekvieną kartą įgauna vis naują atspalvį priklausomai nuo to - kas ir kur ją dėvi. Tai gali būti juokinga frazė, komandos vienybės ženklas ar net asmeninis inside joke, kurį supranta tik šventės dalyviai. Tai ne tik juokinga, bet ir vizualiai labai įdomi tema - galima papildyti dizainą simboliniais „gyvybių“ indikatoriais, retro stiliaus valdikliais, net „pasiekimų“ sąrašu, pvz.

Nėra nieko smagesnio už marškinėlius, kurie kalba tavo kalba. Tokie marškinėliai ne tik juokingi ir šmaikštūs, bet ir labai artimi, todėl tampa tikru emociniu prisiminimu.

Lietuvos krepšinio rinktinė: istorija, vienybė ir laisvės atspindys

Lietuvos krepšinio rinktinės istorija - tai ne tik pergalių ir pralaimėjimų metraštis, bet ir tautos identiteto, vienybės bei laisvės siekio atspindys. Ši istorija, prasidėjusi dar 1925 m., neatsiejama nuo legendinių asmenybių, įkvepiančių pasiekimų ir, žinoma, išskirtinių marškinėlių, tapusių tikru kultiniu reiškiniu.

Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong

Krepšinio pradininkas Lietuvoje: Steponas Darius

Pats krepšinio išradėjas yra Jamesas Naismithas, kuris šį žaidimą sugalvojo dar 1891 m. O kas gi buvo mūsų krašte šio, oranžinio kamuolio, žaidimo pirmieji iniciatoriai? Tai gi, šią garbingą misiją reikėtų priskirti legendiniam lakūnui Steponui Dariui.

Steponas Darius - ne tik lakūnas, didvyriškai skridęs per Atlantą kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lithuanica“, bet ir žmogus, padėjęs pamatus Lietuvos sportui. Gimęs 1896 m. Rūbiškės vienkiemyje, būdamas 11 metų emigravo į JAV, kur įstojo į Harisono universitetą ir susidomėjo įvairiomis sporto šakomis. Grįžęs į Lietuvą 1920 m., S. Darius ne tik įstojo į Lietuvos kariuomenę, bet ir aktyviai įsitraukė į sportinę veiklą.

S. Darius populiarino futbolą, lengvąją atletiką, ledo ritulį ir kitas sporto šakas. Jis buvo treneris, teisėjavo varžybose, Lietuvos futbolo rinktinėje žaidė vartininku, dalyvavo tarptautinėse varžybose. Išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą, taip pat pateikė sveikos gyvensenos patarimų. Steponas Darius buvo pirmojo Lietuvoje stadiono projekto autorius ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Jis inicijavo ir dalyvavo pirmajame Lietuvos beisbolo čempionate 1922 m., 1926 m. įkūrė Lietuvos beisbolo lygą. Futbolo rinktinėje žaidė pirmąsias Lietuvos rinktinės tarpvalstybines rungtynes su Estija (1923 m. birželio 24 d.). S. Dariaus išleista knygelė „Basketbolo žaidimas“ tapo svarbiu įnašu į krepšinio populiarinimą Lietuvoje. Jis taip pat dalyvavo pirmosiose oficialiose krepšinio rungtynėse Lietuvoje (1922 m. balandžio 23 d.), žaidė Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos komandoje, kuri tapo pirmąja Lietuvos krepšinio čempione. 1924 m. tapo vienu iš keturių pirmųjų krepšinio teisėjų, kuriems buvo pripažinta tuo metu aukščiausia kvalifikacinė kategorija.

Pirmieji Lietuvos rinktinės žingsniai ir pasiekimai

Pačios pirmosios Lietuvos rinktinės tarpvalstybinės rungtynės įvyko 1925 m. gruodžio 13 d. Rygoje su Latvijos rinktine.

II Europos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (5 rungtynės ir 5 pergalės). Pranas Talzūnas išrinktas čempionato naudingiausiu žaidėju.
1939 m. III Europos čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (7 rungtynės ir 7 pergalės). Mykolas Ruzgys išrenkamas naudingiausiu čempionato žaidėju.
1941 m. I Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: dėl to meto reglamento nugalėtojai nebuvo paskelbti, nes visos komandos surinko po vieną pergalę (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1946 m. II Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1947 m. III Pabaltijo šalių čempionatas Taline: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1948 m. I Pabaltijo šalių spartakiada Rygoje: (2 rungtynės ir 0 pergalių).
1948 m. IV Pabaltijo šalių čempionatas Kaune: (2 rungtynės ir 1 pergalė).
1950 m. II Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tapo čempionais (2 rungtynės ir 2 pergalės).
1951 m. SSRS taurės varžybos: (2-1).
1952 m. III Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (2-2).
1953 m. I SSRS žiemos čempionatas Rygoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. II SSRS žiemos čempionatas Leningrade: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (9-7).
1954 m. IV Pabaltijo šalių spartakiada: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1955 m. III SSRS žiemos čempionatas Stalingrade: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (8-5).
1956 m. I-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9-7).
1957 m. V Pabaltijo šalių spartakiada Kaune: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1959 m. II-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
1963 m. III-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
1967 m. IV-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (9-6).
1971 m. V-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (8-4).
1975 m. VI-oji SSRS tautų spartakiada Kijeve: (9-6).
1975 m. Baltijos taurės turnyras: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (3-3).
1979 m. VII-oji SSRS tautų spartakiada Vilnius/Kaunas: (10-6).
1983 m. VIII-oji SSRS tautų spartakiada Maskvoje: (10-5).

Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje

Nuo 1939 m. Lietuvos rinktinė Europos, pasaulio ir olimpinėse žaidynėse po savo vėliava dalyvauti negalėjo dėl politinių priežasčių. Tačiau ryškiausios Lietuvos krepšinio žvaigždės atstovavo TSRS rinktinei, garsindamos Lietuvos vardą tarptautinėje arenoje.

Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija

Žymūs Lietuvos krepšininkai TSRS rinktinėje ir jų pasiekimai:

1947 m. Europos čempionatas Prahoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Justinas Lagunavičius, Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Vytautas Kulakauskas.
1951 m. Europos čempionatas Paryžiuje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius.
1952 m. Olimpinės žaidynės Helsinkyje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Justinas Lagunavičius, Kazys Petkevičius ir Stanislovas Stonkus.
1953 m. Europos čempionatas Maskvoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stepas Butautas, Kazys Petkevičius, Justinas Lagunavičius, Algirdas Lauritėnas.
1955 m. Europos čempionatas Budapešte: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Stanislovas Stonkus.
1956 m. Olimpinės žaidynės Melburne: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Algirdas Lauritėnas, Kazys Petkevičius, Stanislovas Stonkus.
1957 m. Europos čempionatas Sofijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Stanislovas Stonkus, Algirdas Lauritėnas.
1965 m. Europos čempionatas Tarybų Sąjungoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo pripažintas naudingiausiu turnyro žaidėju.
1967 m. Europos čempionatas Suomijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas. Jis taip pat išrinktas į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką.
1967 m. Pasaulio čempionatas Urugvajuje: TSRS rinktinė tampa čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1968 m. Olimpinės žaidynės Meksikoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1969 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1970 m. Pasaulio čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1971 m. Europos čempionatas Šiaurės Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas, kuris buvo išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1972 m. Olimpinės žaidynės Miunchene: TSRS tampa olimpine čempione. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1973 m. Europos čempionatas Ispanijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1974 m. Pasaulio čempionatas Puerto Rike: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Modestas Paulauskas.
1978 m. Pasaulio čempionatas Filipinuose: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1979 m. Europos čempionatas Italijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Valdemaras Chomičius.
1980 m. Olimpinės žaidynės Maskvoje: TSRS iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1981 m. Europos čempionatas Čekoslovakijoje: TSRS rinktinė tampa Europos čempionais. Jai atstovavo: Sergejus Jovaiša.
1982 m. Pasaulio čempionatas Kolumbijoje: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Sergejus Jovaiša, Valdemaras Chomičius.
1983 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: TSRS rinktinė iškovojo bronzos medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1985 m. Europos čempionatas Vakarų Vokietijoje: TSRS rinktinė tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša, Rimas Kurtinaitis. Arvydas Sabonis pripažintas naudingiausiu čempionato žaidėju ir išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1986 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius. Arvydas Sabonis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1987 m. Europos čempionatas Graikijoje: TSRS rinktinė iškovoja sidabro medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Valdemaras Chomičius, Sergejus Jovaiša. Šarūnas Marčiulionis išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
1988 m. Olimpinės žaidynės Seule: TSRS tampa čempionais. Jai atstovavo: Arvydas Sabonis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Šarūnas Marčiulionis.
1989 m. Europos čempionatas Jugoslavijoje: TSRS rinktinė iškovoja bronzos medalius. Jai atstovavo: Šarūnas Marčiulionis, Rimas Kurtinaitis, Valdemaras Chomičius, Arvydas Sabonis.
1990 m. Pasaulio čempionatas Argentinoje: TSRS iškovoja sidabro medalius. Rinktinės vyriausiasis treneris buvo Vladas Garastas.

Sugrįžimas į tarptautinę areną su savo vėliava

Nuo 1991 m., atgavus nepriklausomybę, Lietuvos krepšininkai vėl atstovavo Lietuvos rinktinei svarbiausiuose čempionatuose po savo vėliava.

Svarbiausi Lietuvos rinktinės pasiekimai po nepriklausomybės atkūrimo:

1992 m. Olimpinės žaidynės Barselonoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 6 pergalės).
1995 m. Europos čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Šarūnas Marčiulionis ir Arvydas Sabonis išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Marčiulionis išrinktas čempionato MVP.
1996 m. Atlantos olimpinės žaidynės: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
1997 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 6 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
1998 m. Pasaulio čempionatas Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
1999 m. Europos čempionatas Prancūzijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (9 rungtynės ir 7 pergalės).
2000 m. Olimpinės žaidynės Sidnėjuje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (8 rungtynės ir 5 pergalės).
2001 m. Europos čempionatas Turkijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 12 vietą (4 rungtynės ir 2 pergalės).
2003 m. Europos čempionatas Švedijoje: Lietuvos rinktinė tampa čempionais (6 rungtynės ir 6 pergalės). Saulius Štombergas ir Šarūnas Jasikevičius išrinkti į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką. Šarūnas Jasikevičius išrinktas čempionato MVP.
2004 m. Olimpinės žaidynės Atėnuose: Lietuvos rinktinė iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 6 pergalės).
2005 m. Europos čempionatas Serbijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 5 vietą (6 rungtynės ir 5 pergalės).
2006 m. Pasaulio čempionatas Japonijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja 7 vietą (9 rungtynės ir 5 pergalės).
2007 m. Europos čempionatas Ispanijoje: Lietuvos rinktinė iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Ramūnas Šiškauskas išrenkamas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2008 m. Olimpinės žaidynės Pekine: Lietuva iškovoja 4 vietą (8 rungtynės ir 5 pergalės).
2009 m. Europos čempionatas Lenkijoje: Lietuva iškovoja 11-12 vietas (6 rungtynės ir 1 pergalė).
2010 m. Pasaulio čempionatas Turkijoje: Lietuva iškovoja bronzos medalius (9 rungtynės ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių žaidėjų penketuką.
2011 m. Europos čempionatas Lietuvoje: Lietuva iškovoja 5 vietą (11 rungtynių ir 8 pergalės).
2012 m. Olimpinės žaidynės Londone: Lietuva iškovoja 5-8 vietas (6 rungtynės ir 2 pergalės).
2013 m. Europos čempionatas Slovėnijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius (11 rungtynių ir 8 pergalės). Linas Kleiza išrinktas į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2014 m. Pasaulio čempionatas Ispanijoje: Lietuva iškovoja 4 vietą (9 rungtynės ir 6 pergalės).
2015 m. Europos čempionatas Latvijoje/Prancūzijoje/Kroatijoje/Vokietijoje: Lietuva iškovoja sidabro medalius (9 rungtynės ir 7 pergalės). Jonas Mačiulis ir Jonas Valančiūnas išrinkti į simbolinį geriausių čempionato žaidėjų penketuką.
2016 m. Olimpinės žaidynės Rio De Žaneire: Lietuva iškovoja 7 vietą (6 rungtynės ir 3 pergalės).

"Skeleto" marškinėliai: laisvės ir vilties simbolis

1992 m. Barselonos olimpinės žaidynės tapo ypatingu įvykiu Lietuvai, ką tik atgavusiai nepriklausomybę. Tačiau kelionė į šias žaidynes buvo kupina finansinių iššūkių. Būtent tada į pagalbą atėjo legendinė roko grupė „The Grateful Dead”, kuri sukūrė ir paramos koncerte pristatė marškinėlius su skeletu, dedančiu į krepšį. Surinktos lėšos padėjo krepšininkams išvykti į olimpines žaidynes ir kovoti dėl medalių.

Pirmoji Nepriklausomybę atgavusios Lietuvos krepšinio rinktinė medalių teikimo ceremonijos metu nustebino visus vilkėdama batika dažytą aprangą su grupės Grateful Dead ir Lietuvos simbolika. Taip krepšininkai norėjo atsidėkoti muzikos grupei, parėmusiai rinktinę, kad ši galėtų dalyvauti Olimpiadoje.

Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys

Šių marškinėlių kūrėjas Gregas Speirsas juos apibūdino taip: „Tarsi feniksas, kylantis iš pelenų, lietuvių komanda atsirado iš niekur. Jie siekia lanko, nepaisydami jokių kliūčių ir kala kamuolį į krepšį…“

Batikos technika dažytuose marškinėliuose vaizduojamas į krepšį kamuolį dedantis skeletas Lietuvos vėliavos spalvų fone. Ši apranga tapo skiriamuoju Lietuvos rinktinės ženklu, o simpatijų lietuviams negailintys gerbėjai visame pasaulyje ėmė kolekciniais tikslais įsigyti šią rinktinės atributiką. Pasibaigus Olimpiadai, neeilinė krepšininkų apranga nebuvo pamiršta. 1996 m. grupės Grateful Dead nariai ir Lietuvos krepšininkai pratęsė sėkmingą marškinėlių istoriją - dar spalvingesnės jų variacijos džiugino sirgalius Atlantos olimpinėse žaidynėse. Netrukus vienus jų išvydo pasaulyje populiaraus serialo „Draugai“ žiūrovai. Jame „skeleto“ marškinėlius vilkėjo pašėlusi herojė Fibi (akt. Lisa Kudrow).

Neįtikėtina, bet tai dar ne legendos pabaiga! „Skeleto“ marškinėliai 2013 m. galėjo pabuvoti kosmose. A. Karnišovas pasidalijo netikėta naujiena: „Susipažinau su astronautu, kuris kitų metų kovo 28 dieną šešiems mėnesiams skris į kosmosą.

Greg Speirs: auka vardan laisvės

Jo 450 tūkst. dolerių auka lietuvių rinktinei - tai visas pelnas, kurį jam atnešė prekyba marškinėliais su skeleto atvaizdu. Nors paremti komandą ir padėti jai atvykti į pirmąsias olimpines žaidynes po nepriklausomos valstybės atkūrimo norėjo ir daugiau žmonių, didžiąją kelialapio kainos dalį padengė G.Speirso sukurti marškinėliai.

„Padariau tai vardan nepriklausomybės ir laisvės nevaržomai siekti svajonės. Lietuviai tapo nepriklausomi atsiskyrę nuo sovietų ir gavę galimybę laisvai siekti savo svajonių. Aš - kaip menininkas, turintis panašią laisvę - nepriklausomai sukūriau atvaizdą ir leidau jį naudoti, kad būtų surinkta lėšų rinktinei ir ji būtų sutelkta dėmesį į sportinius pasiekimus, o ne finansinius rūpesčius.

Mažosios Lietuvos kultūros atspindžiai tautosakoje ir drabužiuose

Amžių sandūroje Klaipėdos krašto tradicijos keitėsi, kultūrinio gyvenimo raidai įtakos turėjo įvairūs sukrėtimai. Sustiprėjusi krašto germanizacija, tautinis nevienalytiškumas, lietuvininkų noras lygiuotis į vokiečius, pramonės augimas keitė požiūrį į tautinę tapatybę. Tačiau išliko dėmesys garbingai praeičiai, siekis puoselėti lietuvybę, praturtintas tautosakiniais pasakojimais ir mitologiniais įvaizdžiais.

"Supratau, kad turiu čia įleisti šaknis, kitaip būsiu nežinia kas. Gyvenu Klaipėdoje, vadinasi, negaliu vaikams perduoti savo suvalkietiškos nei žemaitiškos tapatybės; ji persiduoda ne krauju, bet su auklėjimu. Žmogus tapatinasi su kraštu, kuriame gimė, užaugo.

Muzika ir dainos Mažojoje Lietuvoje

"Giedojimas ir dainavimas Mažojoje Lietuvoje pamažu suartėjo, pasidarė beveik neišskiriami. Jeigu nesigilintumei į dainos žodžius, atrodytų, kad giedama, ir atvirkščiai. Per laidotuves liuteronai gieda kitaip nei katalikai - be egzaltacijos, kaip antai "Motinėle, tu mirei, nebeatsikelsi, guli karste, rankelės baltos". Evangelikų liuteronų laidotuvių giesmės nepanašios į raudas, santūresnės, išlydinčios vargus atvargusį, palikusį šią ašarų pakalnę žmogų į geresnę būtį: "Dieve, priimk mane." Į tas giesmes sudėta paskutinė atgaila, amžinasis gyvenimas piešiamas šviesus. Senesniais laikais į šermenis kviesdavo triūbininkus. Kanklėmis bažnyčiose grodavo dar seniau - XVI-XVIII a., ir Vydūno laikais, kai jas vežė į parodas Paryžiuje. Bet kanklės gyvavo labiau intelektualų draugijų iniciatyva. Kai bažnyčiose atsirado vargonai, primityvieji instrumentai iš jų pasitraukė", - sakė D. Kiseliūnaitė. Anot liaudies instrumentų meistro Antano Butkaus, Mažojoje Lietuvoje buvo grojama kanklėmis-arfa, būgnais, Klaipėdos krašto kerdžiaus ragu.

Vestuvinių dainų tekstuose randame rūtų vainikėlius, o XX a. pradžioje niekas rūtomis nebesipuošė, net per laidotuves nenaudojo, vietoje jų atsirado mirtos. Nėra įrodymų, kad lietuvininkai dainavo sutartines ar būtų buvęs daugiabalsis dainavimas. Pačios melodijos neleido "turavoti". Lopšines atstodavo giesmės, kurios nebuvo proginės, bet lydėjo žmogų visą gyvenimą. Turėjo ryto, derliaus giesmes. Prieš miegą vaikai sukalbėdavo maldelę arba pagiedodavo.

Tautosaka ir mitologija

Pasakojamojoje tautosakoje, sakmėse, pasakose ir padavimuose išryškėja senieji tikėjimai mitinėmis būtybėmis: velniais, laumėmis, raganomis, kaukais. Kai kurie pasakojimai turi siužeto sąsajų su vokiečių tautosaka. Baltams nebūdingas personažas Vandenis, o lietuvininkai jį, tvenkiny gyvenusį, galėjo į vestuves pasikviesti. Kartais tautosakoje išnyra keistų būtybių, tarkime, Marijos žuvimi laikyta plekšnė. Sakmės apie žmonių susidūrimą su anapusiniu pasauliu - velniais, vėlėmis, numirėliais, pasakojamos kaip tikras dalykas. Veiksmas pamario tautosakoje niekada nevykdavo klėtyje ar pirtyje, tik kopose, mariose, miške. Šiame krašte, ypač Prūsijos Lietuvoje, buvo atskiras žanras - pasakojimai apie dvasiaregystę, tai aprašė žymi tautosakos tyrinėtoja Bronislava Kerbelytė, jų būta Jono Basanavičiaus tautosakos rinkiniuose. Žmones, reginčius dvasias, šios kankina, įsakinėja. Jie netenka sveikatos, neša dvasias į kapus. Dvasias regintieji būna padarę klaidą krikšto ar laidotuvių metu, pažeidę paprotį, jie mato, ko nemato kiti, bet negali pasakoti, tai žmonės, kurie vienu metu gyvena šiame ir aname pasaulyje. Jie mato bažnyčią ar kapines, pilnas "dūšelių". Žmogus įspėjamas nedaryti veiksmų, kurių pasekmės nepataisomos. Mirtis tautosakoje pasirodo kraupiu varnos, šuns pavidalu arba kažkas nematomas beldžia į skrynelę, langines. Sakmės, padavimai, papročiai reguliavo gyvenimus.

tags: #legendos #gime #gruodi #marskineliai