Bylos, susijusios su vaiko išlaikymu, ypač kai vienas iš tėvų gyvena užsienyje, reikalauja ypatingo dėmesio teismingumo klausimams. Tinkamas teismingumo nustatymas yra būtinas siekiant užtikrinti teisingą ir efektyvų bylos išnagrinėjimą, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šiame straipsnyje aptarsime esminius aspektus, į kuriuos būtina atsižvelgti nustatant teismingumą tokiose bylose, remiantis Europos Sąjungos teisės aktais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu (CPK).
Bylos su tarptautiniu elementu: bendrieji principai
Bylos su tarptautiniu elementu reikalauja atidaus kiekvieno reikalavimo teismingumo įvertinimo pagal ES teisės aktus. Pavyzdžiui, reikalavimai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiami remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 (reglamentas „Briuselis II bis“) nustatytomis taisyklėmis. Tuo tarpu, reikalavimai dėl išlaikymo priteisimo sprendžiami remiantis 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 (Išlaikymo reglamentas) nustatytomis taisyklėmis.
Šeimos bylose su užsienio elementu, vieno iš ieškiniu pareikštų reikalavimų neteismingumas Lietuvos Respublikos teismams automatiškai nereiškia kitų tuo pačiu ieškiniu reiškiamų reikalavimų neteismingumo, nebent taikytiname tarptautinio teismingumo klausimus reglamentuojančiame teisės akte būtų nurodyta kitaip.
Išlaikymo reglamento taikymas
Nagrinėjant klausimus dėl išlaikymo priteisimo, taikomas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau - Išlaikymo reglamentas).
Išlaikymo reglamento 3 straipsnis nustato bendrąsias jurisdikcijos taisykles, pagal kurias išlaikymo kreditorius gali pateikti pareiškimą:
Taip pat skaitykite: Vaiko priežiūros atostogos Lietuvoje: kas priklauso?
- Tos vietos, kurioje atsakovas turi nuolatinę gyvenamąją vietą, teismui (a punktas).
- Tos vietos, kurioje yra kreditoriaus nuolatinė gyvenamoji vieta, teismui (b punktas).
- Jei reikalavimas dėl išlaikymo yra papildomas pagrindiniam ieškiniui, susijusiam su asmenų statusu, kaip pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (c punktas) arba dėl tėvų pareigų (d punktas), teikiamas teismui, kuris turi jurisdikciją nagrinėti atitinkamai vieną ar kitą ieškinį.
Svarbu pažymėti, kad Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a, b ir c punktai netaikytini, jei atsakovo gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, vaikų gyvenamoji vieta taip pat yra ne Lietuvoje, o Lietuvoje nėra nagrinėjama jokia su asmens statusu susijusi byla.
Išlaikymo reikalavimo ryšys su tėvų pareigomis
Spręsdamas, ar reikalavimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo (tėvų pareigų), pareikštas atsakovo priešieškiniu, gali būti laikomas pagrindiniu reikalavimu jau esant iškeltai bylai dėl išlaikymo vaikams priteisimo, kasacinis teismas padarė išvadą, kad išlaikymo reikalavimas turi sekti paskui kitą, pagrindinį, reikalavimą, susijusį su tėvų pareigomis ar nepilnamečio vaiko tėvų santuokinio ryšio nutraukimu.
Kadangi byloje nebuvo pagrindo teigti, jog reikalavimas dėl išlaikymo buvo pareikštas papildomai prie reikalavimo dėl tėvų pareigų, kasacinis teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo taikyti ir Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punkto.
Atsakovo dalyvavimas procese
Pagal Išlaikymo reglamento 5 straipsnį tuo atveju, kai teismas neturi jurisdikcijos pagal Išlaikymo reglamente nustatytas taisykles, jis gali būti kompetentingas spręsti dėl išlaikymo prievolių, jei atsakovas dalyvauja procese.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad atsakovo dalyvavimo procese jurisdikcijos taisyklė ir susitarimas dėl jurisdikcijos yra du atskiri jurisdikcijos pagrindai. Susitarimas dėl teismo pasirinkimo turi būti sudaromas raštu (Išlaikymo reglamento 4 straipsnio 2 dalis), tai yra išankstinis valios pareiškimas. Tuo tarpu dalyvaudamas procese atsakovas tyliai pritaria pasirinkto teismo jurisdikcijai, vadinasi, sutinka su ieškovo, kreditoriaus, pasirinkimu. Toks pritarimas galimas tik tuo atveju, jei teismas neturi jurisdikcijos pagal nei vieną kitą Išlaikymo reglamente nustatytą jurisdikcijos pagrindą.
Taip pat skaitykite: Kaip sukurti laimingą vaikystę kambaryje
Taigi, nors byla dėl išlaikymo vaikams priteisimo nebuvo teisminga Lietuvos teismui pagal bendrąsias jurisdikcijos taisykles, tačiau, atsakovui neginčijus teismo jurisdikcijos, ji tapo teisminga pagal Išlaikymo reglamento 5 straipsnį.
Reglamento „Briuselis II bis“ taikymas
Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis teismingumo pagrindas reikalavimams dėl tėvų pareigų. Pagal jį, valstybės narės teismai turi jurisdikciją bylose, susijusiose su tėvų pareigomis vaikui, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta tuo metu, kai byla patenka jų žinion, yra toje valstybėje narėje.
Be to, reglamento „Briuselis II bis“ 9, 10, 12 ir 13 straipsniuose įtvirtinti specialieji teismingumo pagrindai reikalavimams dėl tėvų pareigų, kuriais remdamasis teismas turi teisę nagrinėti tokius reikalavimus net ir tais atvejais, kai nėra pagrindo konstatuoti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą esant toje valstybėje narėje.
Aplinkybės, sudarančios pagrindą teismui nagrinėti pareikštus reikalavimus pagal reglamento „Briuselis II bis“ 8 ir 12 straipsnius, privalo egzistuoti bylos iškėlimo teisme momentu, kaip jis suprantamas pagal reglamento 16 straipsnį.
Lietuvos Respublikos teismui nustatant bylos iškėlimo teisme momentą reglamento „Briuselis II bis“ 16 straipsnio prasme ir vertinant, ar tuo momentu egzistavo jurisdikcijos sąlygos pagal reglamento 8 arba 12 straipsnius, šis momentas sietinas su ieškinio pateikimo teismui data.
Taip pat skaitykite: Psichologinė pagalba, kai jaučiate neapykantą vyro vaikui
Jurisdikcijos prorogacija
Jurisdikcijos prorogacija, remiantis reglamento „Briuselis II bis“ 12 straipsnio 3 dalimi, galima tik nustačius abi sąlygas:
- Vaiko esminį ryšį su ta valstybe nare, pavyzdžiui, dėl to, kad vienas iš tėvų pareigų turėtojų toje valstybėje narėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą arba kad vaikas yra tos valstybės narės pilietis.
- Aplinkybę, kad teismų jurisdikcijai, teismui priėmus bylą savo žinion, aiškiai išreikštu ar kitokiu nedviprasmiššku būdu pritarė visos bylos šalys ir tos valstybės narės teismų jurisdikcija labiausiai atitinka vaiko interesus.
Teismo veiksmai nustatant teismingumą
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą ir nustatęs, kad vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, todėl ieškinys dėl tėvų pareigų Lietuvos Respublikos teismams yra neteismingas pagal „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalį, turėtų patikrinti, ar iš ieškinio turinio ir (ar) kartu su ieškiniu pateiktų įrodymų nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti dėl ieškinio teismingumo Lietuvos Respublikos teismams remiantis kitais reglamente nustatytais jurisdikcijos pagrindais, ir tik padaręs neigiamą išvadą šiuo klausimu - spręsti, ar atitinkamu klausimu jurisdikciją turi kitos valstybės narės teismas (reglamento „Briuselis II bis“ 17 straipsnis).
Tais atvejais, kai pareikštas ieškinys yra susijęs su tarptautiniu elementu, jo priėmimo klausimą sprendžiantis teismas, nustatęs, kad iš ieškinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų nėra pakankamo pagrindo spręsti dėl pareikštų reikalavimų teismingumo, turi taikyti trūkumų šalinimo institutą, t. y. nurodyti ieškovui pateikti įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos teismui sprendžiant dėl pareikštų reikalavimų teismingumo.
Jei ieškovas teismo nustatytu terminu pateikia atitinkamas aplinkybes patvirtinančius įrodymus arba nurodo įrodymus, kurių negali pateikti dėl objektyvių priežasčių, teismas priima ieškinį. Atsisakymas priimti Lietuvos Respublikos teismams neteismingą ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), prieš tai nepritaikius trūkumų šalinimo instituto, taikomas tais atvejais, kai teismui iš pateikto ieškinio turinio ir kartu su juo pateiktų įrodymų akivaizdu, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad reikalavimo dėl išlaikymo ir (ar) išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingumas nėra neatsiejamas nuo reikalavimo dėl tėvų pareigų (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo) teismingumo.
Teismingumo nustatymo žingsniai
Štai kokius veiksmus reikia atlikti nustatant teismingumą bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos:
- Nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą.
- Įvertinti, ar yra jurisdikcijos prorogacijos sąlygos.
- Jei trūksta įrodymų, taikyti trūkumų šalinimo institutą.
Neteisėtas vaiko išvežimas ar negrąžinimas
Tikslu atgrasinti tėvus nuo vaikų grobimo tarp valstybių narių, Reglamento „Briuselis II bis“ 10 straipsnis užtikrina, kad valstybės narės, kurioje vaikas iki pagrobimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (toliau - kilmės valstybė narė), teismai išliktų teismingi priimti sprendimą nagrinėjant bylą iš esmės ir po pagrobimo.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad neteisėto vaiko išvežimo ar negrąžinimo atveju jurisdikcija nustatoma ne pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę, įtvirtintą Reglamento „Briuselis II bis“ 8 straipsnio 1 dalyje, o pagal specialiąsias jurisdikcijos taisykles, įtvirtintas šio reglamento 10 straipsnyje.
Tam, kad jurisdikcija pereitų iš vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės iki neteisėto vaiko išvežimo (šiuo atveju - Lietuvos) valstybei, į kurią vaikas atvežtas (šiuo atveju - Vokietija), būtinos dvi kumuliatyvios sąlygos:
- Vaikas turi įgyti nuolatinę gyvenamąją vietą kitoje valstybėje.
- Išvežimui ar negrąžinimui turi pritarti kitas globos teises turintis asmuo arba vaikas, pragyvenęs naujoje valstybėje bent vienerius metus, prie jos prisitaikė ir kartu yra bent viena iš nustatytų alternatyvių keturių sąlygų.
Taigi, vien vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos įgijimo valstybėje, į kurią vaikas buvo neteisėtai atvežtas, faktas nėra pakankamas jurisdikcijos nagrinėti bylas dėl tėvų pareigų perėjimo pagrindas. Taigi vien vaiko buvimo užsienio valstybėje faktas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atitinkamos valstybės teismui priskiriama jurisdikcija nagrinėti tėvų ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas Lietuvoje
Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas sprendžiamas teisme, jei tarp tėvų yra ginčas dėl to, su kuriuo iš tėvų turi gyventi nepilnametis. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas skyrybų atveju, priimant sprendimą dėl separacijos, pripažįstant santuoką negaliojančia yra privalomas taip pat, kaip ir išlaikymo vaikui nustatymas. Pageidaujant, teisme galima nustatyti ir bendravimo su vaiku tvarką, tėvams išsituokus. Galima kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo reiškiant savarankišką reikalavimą - tik nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (paprastai kartu prašoma priteisti alimentus).
Teismui teikiamas ieškinys, kuris apmokestinamas kaip neturtinis reikalavimas sutinkamai su CPK 80 str. 1 d. 2 p. Su kuriuo iš tėvų nustatytina vaiko gyvenamąją vieta sprendžia teismas, atsižvelgdamas prioritetiškai į vaiko interesus - motina ir tėvas turi pagrįsti, kodėl vaiko interesus labiau atitiktų gyvenimas su juo ar su ja. Atsižvelgiama į turimą gyvenamąjį būstą, pajamas, asmens savybes, sveikatos stovį, ryšį su vaiku, vaiko norus, vaiko ryšį su kitais broliais, seserimis, kiekvieno iš tėvų požiūrį į vaiko auklėjimą, santykį su kitu tėvo ar motinos sutuoktiniu ar sugyventiniu ir kt. Nagrinėdamas šias bylas teismas laikosi aktyvios pozicijos.
Reikalavimas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą yra neatsiejamas su reikalavimu nustatyti bendravimo su vaiku tvarką. Logiška, nes vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kitas - tėvas ar motina - nepraranda teisių ir pareigų susijusių su vaiko auklėjimu.
tags: #bylu #del #vaiko #islaikymo #teismingumas