Įžanga
Spektaklis „Ledo vaikai“, sukurtas pagal tremtinių atsiminimus, yra jautrus ir svarbus kūrinys, paliečiantis skaudžią Lietuvos istorijos dalį. Šis straipsnis apžvelgia įvairias recenzijas ir nuomones apie spektaklį, atskleidžiant jo poveikį žiūrovams ir kultūrinį kontekstą.
Spektaklio Pristatymas ir Apdovanojimai
Spektaklis „Dostojevskio angelai”, sukurtas Lietuvos rusų dramos teatre, 2016 m. spalio 19 d. buvo pristatytas tarptautiniame teatrų festivalyje „Wrostja” Vroclave.
Birutė Mar: Aktorė ir Kūrėja
Birutė Mar yra lietuvių aktorė, režisierė ir dramaturgė, kurios kūryba dažnai paliečia istorines Lietuvos asmenybes ir svarbias kultūrines temas. Jos spektakliai, tokie kaip „Jis ir Ji“, „Unė“, „Poetė“ ir „Lietuviškoji Nora“, atskleidžia gilias žmogaus patirtis ir primena primirštas istorijas.
Kūrybinis Kelias ir Įkvėpimas
Birutė Mar aktorystės ir režisūros mokėsi Sankt Peterburge. Grįžusi į Lietuvą, ji pastebėjo teatro gyvenimo stingulį ir išvyko į Japoniją, kur mokėsi tradicinio japonų šokio ir teatro. Ši patirtis praplėtė jos teatro suvokimą ir įkvėpė kurti „vieno aktoriaus teatrą“.
Istoriniai Herojai ir Dramaturgija
Pagrindiniai Birutės Mar spektaklių herojai dažnai yra istorinės Lietuvos asmenybės. Istoriniai herojai, jų dienoraščiai ir laiškai tikresni už išgalvotą literatūrą, iš jų jai bene įdomiausia kurti dramaturgiją. Perskaičiusi Marinos Cvetajevos, Boriso Pasternako ir Rainerio Maria Rilke´s laiškų romaną suprato, kad tokios pjesės neišgalvotų joks rašytojas. Taip atsirado spektaklis „Laiškai į niekur“.
Taip pat skaitykite: Komfortas ant ledo: apranga vaikams
„Lietuviškoji Nora“: Spektaklis Apie Moniką Mironaitę
Spektaklis „Lietuviškoji Nora“ sukurtas Henriko Ibseno pjesės „Lėlių namai“ ir Monikos Mironaitės gyvenimo bei kūrybos motyvais. Monika Mironaitė iš tiesų galėtume pavadinti aktore, savyje talpinančią Lietuvos teatro amžių. Gimusi 1913 m., ji gyveno ir kūrė ir tarpukario, ir sovietmečio, ir atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje. Spektaklyje panaudoti ne tik laiškų ir prisiminimų fragmentai, bet ir pačios Monikos rašyti eilėraščiai. Be to, jai buvo labai svarbi muzika - prieš spektaklį ką nors sugrodavo, mėgo Bachą, Bethoveną, Skriabiną. Tai buvo daugialypio talento asmenybė.
„Ledo Vaikai“: Atsiminimai ir Išgyvenimai
„Ledo vaikai“ yra vienas iš Birutės Mar spektaklių, paremtas tėvų ir kitų 1941-1956 m. Lietuvos tremtinių Sibire prisiminimais. Ši pjesė ir spektaklis - autentiškiausi, arčiausiai jai. Mamos ir tėčio vaikystės istorija. Vaidindama spektaklį suprato, kaip tai svarbu - kaip giliai ši tautos trauma glūdi mūsų visų genuose.
Moteriška Perspektyva Tremtyje
Nestebina ir tai, kad spektakliui atrinkti dramatiški, jaudinantys trėmimo, gyvenimo Sibire epizodai. Jie ne tik turi atskleisti patirtą siaubą, bet ir perteikti moterišką perspektyvą. Moterišką - tai visai ne tokią kaip Balio Sruogos ar Aleksandro Solženicyno pasakojimai, kuriuose tai, kas vyksta, atrodo lyg būtų tapę jų aprašomiems veikėjams (nemaža dalimi - jiems patiems) visiškai normalia kasdienybe.
Reakcijos ir Poveikis Žiūrovams
Daugelis pažįstamų, kai pakviečiu į spektaklį, sako: „Oi ne, neisiu, nenoriu apie tai galvoti, per sunku…“ Bet išeina pilnomis ašarų akimis - daugelis negali tarti nė žodžio. Man tos ašaros - šventos, jos atveria širdį, apvalo. Dėl jų buvo verta kurti. Ir tai jai didžiausia teatro prasmė (senovės graikų teatre vadinama katarsiu) - atverti širdis, slapčiausias jų kerteles, į kurias bijome pažvelgti. Bet atverti švelniai, kad pradėtume gyti, priimti.
Recenzijos ir Nuomonės
Gintaras Augustinavičius: Profesionalus Vertinimas
Gintaras Augustinavičius, Matuizų pagrindinės mokyklos mokytojas lituanistas pateikė tikrai profesionalią nuomonę apie jam patikusius Varėnos Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų 2019-ųjų metų festivalio spektaklius.
Taip pat skaitykite: Žiemos pramogos vaikams
Kiti Atsiliepimai
- Arūnas Gelūnas: Varėniškiams reikia didžiuotis, nes jie kaskart yra ,,prie meno“.
- Gailutė Giedraitienė: Tai didelis džiaugsmas, kad festivalis vyksta pas mus. Įmanoma pamatyti naujausius įvairių teatrų spektaklius, profesionalius stipriausius aktorinius darbus.
- Viktorija Kuodytė: Aktorinis menas reikalingas tam, kad žiūrovui parodytume jį patį, jo problemas, ydas, grožį, silpnumą, trapumą.
- Vilma Raubaitė: Teatras, kaip ir visas menas, apie žmogų - toks jis turi būti, ginti, propaguoti žmoniškumą.
- Henrikas Savickis: Teatrinis švietimas ypač reikšmingas, nes jungiamas su kitomis meno šakomis - daile, muzika, šokiu…
Jaunosios Kartos Įspūdžiai
Dalios Tamulevičiūtės teatrų festivalis labai praskaidrino mano gyvenimą. Nuostabūs spektakliai, labiausiai įsiminė ,,Keistuolių teatro“ pastatymas ,,Apie nieką“. Į teatrą pažvelgiau visai kitaip ir nebegalėjau nustot apie jį šnekėti.
„Solo Teatras“: Kūrybinė Laisvė ir Iššūkiai
Birutė Mar 2018 metais įkūrė „Solo teatrą“. Didžiausias džiaugsmas - kūrybos laisvė ir žmonės, žiūrovai, ateinantys tą laisvę patirti kartu. Tačiau laisvė visomis prasmėmis kainuoja daug. Tai ir yra didžiausi išbandymai - viską reikia daryti ir išsilaikyti patiems.
„Mąstanti Barakų Širdis“: Naujas Spektaklis
Lapkričio 12 dieną „Solo teatras“ Vilniuje parodys premjerą - spektaklį „Mąstanti barakų širdis“, kurio idėją padiktavo visai šalia, Ukrainoje, vykstančio karo būsenos ir išgyvenimai, verčiantys atsigręžti į XX a. istorinę atmintį.
Taip pat skaitykite: Aistra ir ledas: šeimos renginys
tags: #ledo #vaikai #spektaklis