Laura Matjošaitytė yra žinoma advokatė ir rinkimų ekspertė Lietuvoje, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį rinkimų srityje. Jos karjera apima tiek teisinę praktiką, tiek akademinę veiklą, o svarbiausias etapas - Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės pareigos, kurias ji ėjo 2017-2021 m. Šiame straipsnyje apžvelgiama L. Matjošaitytės biografija, darbo patirtis, veikla VRK ir kontroversijos, susijusios su jos darbu.
Ankstyvasis gyvenimas ir išsilavinimas
Informacija apie ankstyvąjį L. Matjošaitytės gyvenimą yra ribota. Viešai nepateikiama jos gimimo data, vieta ar kita asmeninė informacija. Tačiau žinoma, kad ji yra įgijusi Teisės magistro laipsnį Mykolo Romerio universitete.
Darbo patirtis
L. Matjošaitytės profesinė karjera prasidėjo 2006 m. ir apima įvairias teisines sritis.
- 2006 m. - praktika advokatų kontoroje „Baranauskas, Sinkevičius ir partneriai“.
- 2007-2015 m. - teisininkė skirtingose įmonėse: UAB „Norfos mažmena“, ŽŪB „Ilzenbergas“, UAB „ŽVC“, UAB „Asset Management Company“.
- Nuo 2015 m. - advokatė Agatos Aganauskienės kontoroje.
- Nuo 2016 m. - asistentė, o vėliau lektorė Mykolo Romerio universitete.
Be to, L. Matjošaitytė yra ilgametė Lietuvos teisininkų draugijos narė, šiuo metu užimanti Vilniaus skyriaus Vicepirmininkės pareigas.
Veikla Vyriausiojoje Rinkimų Komisijoje (VRK)
L. Matjošaitytė VRK dirbo nuo 2012 metų. Iš pradžių ji buvo komisijos narė, vėliau tapo komisijos pirmininko pavaduotoja. 2017 metais ji buvo paskirta VRK pirmininke ir šiose pareigose išbuvo iki 2021 metų. Jos kadencija pasižymėjo tiek rinkimų organizavimo iššūkiais, tiek kontroversijomis.
Taip pat skaitykite: Laura Imbrasienės biografija
Rinkimų ekspertė ir lektorė
Laura Matjošaitytė yra ne tik advokatė, bet ir rinkimų ekspertė, turinti daugiau nei dešimties metų patirtį rinkimų srityje. Būdama lektorė, ji nuolat skaito pranešimus įvairiuose nacionaliniuose ir tarptautiniuose seminaruose, konferencijose, simpoziumuose, veda mokymus įvairiomis aktualiomis rinkimų temomis.
Kontroversijos VRK
L. Matjošaitytės veikla VRK neapsiėjo be skandalų ir kritikos.
Tyrimas dėl R. Karbauskio ir „Agrokoncerno“
2016 m. pavasarį, prasidėjus Seimo rinkimų politinės kampanijos laikotarpiui, VRK pradėjo tyrimą dėl paslėptos politinės reklamos ir rinkėjų papirkimo su Ramūnu Karbauskiu susijusiuose renginiuose. Tyrimo duomenys parodė, jog „Agrokoncernas“ 2013-2016 m. laikotarpiu iš viso šiai paramos veiklai skyrė net 798 978,95 Eur.
Nors VRK darbo grupė, įvertinusi surinktą medžiagą, nenustatė, kad buvo pažeisti Seimo rinkimų ar Finansavimo įstatymai, tačiau įvertino, kad taip galimai buvo pažeistos Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymų nuostatos dėl paramos skyrimo. Buvo rekomenduojama dėl šių pažeidimų VRK perduoti surinktą medžiagą Valstybinei mokesčių inspekcijai, tačiau išvada niekados nebuvo svarstyta VRK posėdyje ir dėl jos nebuvo priimti jokie kiti procesiniai veiksmai.
Įdomu, kad tyrimo veikloje dalyvavo ne tik darbo grupės nariai, bet ir dabartinė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, kuri tuo metu ėjo pirmininko pavaduotojas pareigas ir aktyviai kuravo šį tyrimą, todėl buvo susipažinusi su jos išvadomis ir pačia faktine medžiaga, kuri yra ne ką svarbesnė nei darbo grupės pateiktos išvados.
Taip pat skaitykite: L. Kalinauskaitės biografija ir karjera
Parlamentaras G. Landsbergis atsižvelgdamas į šiuos faktus kreipiasi į Generalinę prokuratūrą ir prašo atlikti tyrimą bei nustatyti, ar L. Matjošaitytė siekdama naudos sau - tapti VRK pirmininke - mainais į nominaciją ir didžiausios valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos palaikymą jos kandidatūrai galimai neįsipareigojo nuslėpti R. Karbauskiui ir LVŽS nepalankaus tyrimą bei VRK išvadą?
VRK išvada Seimo komitetui
Kitas skandalas kilo dėl VRK išvados pateikimo Seimo Biudžeto ir finansų komitetui. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad L. Matjošaitytė pateikė VRK išvadą dėl politinių partijų finansavimo įstatymo straipsnių pakeitimo, tačiau ši išvada nebuvo svarstyta komisijos posėdyje ir nepriimta jokio kolegialaus sprendimo. VRK nariai apie tokią išvadą-raštą sužinojo tik jį pateikus Seimo komitetui.
Komitetui pateiktame rašte teigiama, kad VRK įstatymo pakeitimams pritaria. „Matant susidariusią situaciją, atrodo, jog VRK pirmininkė veikė vienasmeniškai ir šališkai, be komisijos sprendimo pateikė Seimo komitetui neteisėtą dokumentą komisijos vardu. Tokios aplinkybės rodo, jog galimai buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme įtvirtintas nešališkumo ir teisingumo principas.
Po kilusio triukšmo L.Matjošaitytė klausimą dėl partijų finansavimo pakeitimų įtraukė į antradienio VRK darbotvarkę. Pati L. Matjošaitytė teigė, kad komitetui pateikė tik savo asmeninę nuomonę. Tačiau 15min turima rašto Biudžeto ir finansų komitetui kopija atskleidžia, kad šiame pranešime L.Matjošaitytė sako netiesą. Jau pirmajame rašto sakinyje kalbama visos VRK vardu. VRK narys Vilius Semeška pareiškė, kad tai - netiesa ir pacitavo raštą, kuriame parašyta, jog Teisės departamento išvadai pritaria visa komisija. Jis klausė, kaip komisija galėjo pritarti kažkam, ko net nežinojo.
Politinė reklama: ribos ir apibrėžimai
Nors politinės kampanijos laikotarpis jau įpusėjo, ne vienam kyla klausimas, kaip atskirti įprastinio pobūdžio informaciją apie rinkimuose ketinančio dalyvauti asmens veiklą nuo politinės reklamos? Įvairios publikacijos aktualiais visuomenės, politinio, ekonominio, kultūrinio gyvenimo klausimais publikuojamos nuolat.
Taip pat skaitykite: Laura Matjošaitytė: karjeros kelias
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad laisvas ir visuotinis keitimasis informacija, nevaržomas jos skleidimas yra ypač svarbus demokratinių procesų veiksnys, užtikrinantis ne tik individualios nuomonės, subjektyvių įsitikinimų, bet ir grupinių pažiūrų, įskaitant ir politines, bei visos tautos valios formavimą. Informacija gali būti reiškiama įvairiomis formomis. Kartais informacija gali būti tiesiog įprastinio pobūdžio pranešimai apie valstybės politikų, politinių partijų, kandidatų veiklą, t.y.
Reklama yra informacijos forma, kuria siekiama paskatinti pirkti produkciją ar paslaugas, paveikti viešąją nuomonę, įgyti politinę paramą, pasiekti tam tikrus tikslus ar gauti kitokią reklamuotojo norimą naudą.
Taigi, reklama visada yra tam tikra informacija, bet ne visada informacija yra reklama. Įstatymų leidėjas į klausimą, kas yra politinė reklama pateikė atsakymą Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatyme, nurodydamas, kad politinė reklama - tai valstybės politiko, politinės partijos, politinės partijos nario, politinės kampanijos dalyvio, jų vardu ir (ar) interesais bet kokia forma ir priemonėmis už užmokestį ar neatlygintinai politinės kampanijos laikotarpiu ar tarp politinių kampanijų skleidžiama informacija, kuria siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose arba kurios skleidimu propaguojamas valstybės politikas, politinė partija, politinės partijos narys ar politinės kampanijos dalyvis, taip pat jų idėjos, tikslai ar programa.
Ar atitinkamu straipsniu siekiama paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose sprendžiama iš to, kaip kandidatas informuoja visuomenę apie savo veiklą, ar straipsniuose nėra politinės reklamos požymių pagrįstų asmenine nauda, ar pateikta teigiama informacija apie veiklą yra objektyvi ir atitinka visuomenės informavimo principus.
Kadangi kiekviena situacija yra skirtinga, todėl kiekvienu atveju vertinimas turi būti individualus, atsižvelgiant į tyrimo metu surinktą medžiagą ir nustatytas aplinkybes. Neretai politinė reklama tapatinama ir su rinkimų agitacija, tačiau tai nėra identiškos sąvokos ir jas reikėtų atskirti.
tags: #laura #matjosaityte #gime