Gimdos kaklelio sveikata yra itin svarbi kiekvienos moters gyvenime. Reguliarus gimdos kaklelio tyrimas (PAP testas), dar vadinamas onkocitologiniu tyrimu, yra esminė priemonė siekiant užkirsti kelią gimdos kaklelio vėžio išsivystymui. Šis straipsnis skirtas išsamiai aptarti gimdos kaklelio tyrimo svarbą, ypač po gimdymo, bei pateikti rekomendacijas, kaip tinkamai pasiruošti tyrimui, interpretuoti rezultatus ir kokie tolesni veiksmai turėtų būti atliekami.
Kas Yra Citologinis Tyrimas Ir Kokia Jo Svarba?
Citologinis tyrimas bendrąja prasme yra laboratorinis tyrimas, kurio metu tiriamos įvairios organizmo ląstelės, paimant audinių nuograndas, tepinėlį ar mėginius į skystą terpę. Gimdos kaklelio citologinis tyrimas, vadinamasis PAP tyrimas, yra itin svarbus, nes padeda nustatyti pokyčius gimdos kaklelyje - taip galima laiku išvengti gimdos kaklelio vėžio. Kasmet pasaulyje ši onkologinė liga diagnozuojama maždaug pusei milijono moterų, tuo tarpu Lietuvoje per metus gimdos kaklelio vėžiu suserga apie 400-500 pacienčių.
Lietuvoje jau dvidešimt metų vykdoma valstybės finansuojama gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa, kuria siekiama ištirti moteris nuo 25 iki 59 metų (imtinai), ar nėra ikivėžinių gimdos kaklelio pokyčių, o jei yra - paskirti gydymą. Pagal šią programą moterims nuo 25 iki 34 m. atliekamas citologinis tyrimas (kartą per trejus metus), moterims nuo 35 iki 59 m. "Daugelyje pasaulio šalių moterims atliekamas pirminis ŽPV tyrimas, nes būtent šis virusas ir sukelia gimdos kaklelio ikivėžines būkles bei vėžį. Tiek citologinį, tiek žmogaus papilomos viruso tyrimą moteriai gali paskirti ne tik gydytojas akušeris-ginekologas, bet ir šeimos gydytojas. Tačiau kiekviena sveika moteris gali savarankiškai nuspręsti, kada nori pasidaryti citologinį tyrimą. Pavyzdžiui, pasikeitus seksualiniams partneriams, gyvenimo būdui, susilpnėjus imunitetui, moteris gali pageidauti atlikti tyrimą dėl ŽPV, mat šis virusas plinta lytiniu būdu. Taip pat ji gali paprašyti paimti onkocitologinį tepinėlį.
Kada Reikalingas Gimdos Kaklelio Tyrimas?
Gimdos kaklelio tyrimas reikalingas periodiškai, atsižvelgiant į gydytojo nurodymus ir rekomendacijas. Rekomenduojama pradėti reguliarius patikrinimus nuo 21 metų amžiaus, kaip dalis įprastos sveikatos priežiūros. Taip pat tyrimas rekomenduojamas esant padidėjusiam rizikos lygiui dėl šeimos narių vėžinių ligų atvejų.
Pagal gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinę programą, pasitikrinti nemokamai Lietuvoje gali visos moterys nuo 25 iki 60 metų:
Taip pat skaitykite: Gimdos dugno aukščio matavimai
- Nuo 25 iki 35 m. - kartą į 3 metus imamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis (PAP).
- Nuo 35 iki 60 m. - kartą į 5 metus atliekamas gimdos kaklelio medžiagos paėmimas aukštos rizikos žmogaus papilomos viruso tyrimui (ŽPV).
Moterims, kurios neatitinka prevencinės programos, rekomenduojama pradėti patikrą, atlikti PAP tyrimą, nuo 21 metų. Tačiau, jeigu yra ankstyva lytinių santykių pradžia, aktyvus lytinis gyvenimas, partnerių kaita, imunosupresinės būklės, žalingi įpročiai, genetinė rizika - rekomenduojama patikra pradėti praėjus 3 metams po lytinio gyvenimo pradžios. Moterims virš 60 m. rekomenduojama nebetęsti patikros, kai paskutiniai 3 PAP tyrimai ar paskutinis aukštos rizikos ŽPV testas be pakitimų ir nebuvo aukšto laipsnio gimdos kaklelio neoplazijos per paskutinius 25 metus.
Kaip Atliekamas Gimdos Kaklelio Tyrimas?
Kai kurioms moterims gimdos kaklelio tyrimas kelia baimę, mat galvoja, jog tai skausminga procedūra, būna, kad painioja su biopsija ir pan. Tačiau šis citologinis tyrimas nėra skausmingas ir atliekamas labai paprastai: specialia šluotele ar šepetėliu paimama šiek tiek medžiagos iš gimdos kaklelio.
PAP testas atliekamas specialiu šepetėliu. Nuo gimdos kaklelio makštinės dalies paviršiaus ir kanalo paimtos ląstelės praskiedžiamos ant objektinio stiklelio ar talpinamos į specialią skystąją terpę. Paimtas mėginys siunčiamas į patologijos laboratoriją, kur mikroskopu tiriama, ar ląstelėse nėra ankstyvųjų pakitimų.
Kuo Skiriasi Atliekamų Tyrimų Technika?
Citologiniai tyrimai gali būti atliekami naudojant dvi technologijas:
- Senuoju būdu, t. y. tepinėlis ant stikliuko.
- Naujuoju būdu, t. y. skystoje terpėje.
Šie tyrimai skiriasi technologija, kokybe ir tikslumu. Pastaraisiais metais vis dažniau atliekamas citologinis tyrimas skystoje terpėje, nes ląstelių paruošimas ir ištyrimas yra gerokai kokybiškesnis, be to, gydytojui patologui žymiai lengviau diagnozuoti galimus pakitimus. Atliekant tyrimus skystoje terpėje, net dešimt kartų būna mažiau priemaišų, kurios netinka vertinimui dėl gleivių, kraujo ir kt. Citologinis tyrimas skystoje terpėje yra žymiai tikslesnis. Be to, jis labai parankus, jei, tarkim, prireikė atlikti papildomų tyrimų (pvz., dėl ŽPV ar lytiškai plintančių ligų), tokiu atveju užtenka iš tos pačios skystos terpės atlikti šiuos tyrimus.
Taip pat skaitykite: Kas yra dviragė gimda?
Šie metodai skiriasi mėginio paruošimo technika, rezultatyvumu ir papildomų tyrimų galimybėmis. Naudojant skystą terpę, šepetėlis su visa tyrimui paimta medžiaga nuo gimdos kaklelio iš karto įmetamas į buteliuką. Medžiaga, paimta į skystą terpę, saugoma 1 mėnesį, todėl prireikus galima atlikti papildomus tyrimus, neimant naujo mėginio. Iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus: nustatyti ŽPV, lytiškai plintančių infekcinių ligų sukėlėjus bei imunocitocheminį Cintec PLUS tyrimą.
Paprastas tepinėlis ant stikliuko
"Paprasto" tyrimo metu su šepetėliu paimamos ląstelės nuo gimdos kaklelio ir lygiai paskleidžiamos ant stikliuko. Paskleistos ant stikliuko ląstelės fiksuojamos specialiu tirpalu, fiksuotas ėminys išdžiūna ir yra siunčiamas tirti į laboratoriją. Taip fiksuojamos ne tik tyrimui reikalingos ląstelės, bet ir visa kita, ką netyčia prigriebiam pakeliui - kraujas, gleivės, bakterijos, sperma, makšties žvakučių liekanos ir dar balažin kas…
Skystosios terpės tyrimas
Skystosios terpės tyrimo metu šepetėlis, su kuriuo paimamos ląstelės nuo gimdos kaklelio, panardinamas į skystą terpę ir nuskalaujamas. Toks nuskalautas ėminys siunčiamas į laboratoriją.
Skystosios terpės privalumai
Atliekant tyrimą skystojoje terpėje neinformatyvių mėginių skaičius - net 10 kartų mažesnis, t. y. gaunami tikslesni rezultatai. Taip pat, iš skystosios terpės galima atlikti papildomus molekulinius tyrimus. Lietuvoje dažniausiai naudojama „BD SurePath“ skystoji terpė. Tiesa, šio tipo citologinis tyrimas yra mokamas (jo kaina - nuo maždaug 17 iki 40 eurų). Tačiau jei pacientei pagal programą priklauso įprastas PAP tyrimas, tyrimo skystojoje terpėje kaina dalinai finansuojama: reikia primokėti tik skirtumą.
Kaip Pasiruošti Gimdos Kaklelio Tyrimui?
Pasiruošimas PAP tyrimui yra svarbus žingsnis siekiant užtikrinti tikslų ir patogų tyrimo procesą bei gauti tikslius rezultatus. Iki tyrimo likus 48 valandoms nerekomenduojama naudoti priemonių skirtų makšties plovimui, tamponų ar makšties sveikatai gerinti skirtų vaistų. Prieš PAP tyrimą taip pat rekomenduojama vengti vaistų ar preparatų, kurių sudėtyje yra jodo, acto rūgšties bei kalio jodido. Taip pat likus 48 valandoms iki tyrimo, rekomenduojama susilaikyti nuo lytinių santykių. Geriausia PAP tyrimą atlikti ciklo viduryje.
Taip pat skaitykite: Gimdos kaklelio būklė po ovuliacijos
Gimdos Kaklelio Tyrimas Nėštumo Metu
Gimdos kaklelio PAP tyrimas nėštumo metu yra SAUGUS. Rekomenduojama PAP tyrimą atlikti iki nėštumo/planuojant nėštumą. Nėštumo pradžioje tyrimas atliekamas, jei per pastaruosius trejus metus jis nebuvo atliktas, jei ne nėštumo metu buvo aptikta patologinių gimdos kaklelio pokyčių, apžiūros metu gimdos kaklelis atrodo pakitęs arba individualiai atsižvelgiant į klinikinę situaciją.
Gimdos Kaklelio Tyrimas Po Gimdymo
Gimdos kaklelio PAP tyrimą po gimdymo galima atlikti praėjus 3-6 mėnesiams po gimdymo. Norint išvengti klaidingai teigiamų/neigiamų atsakymų dėl hormoninių pokyčių, iškart po gimdymo gimdos kaklelio PAP atlikti nerekomenduojama. Jeigu nėštumo metu buvo nustatyti pokyčiai PAP tyrime, ankščiausiai atlikti PAP tyrimą galima po 6 savaičių po gimdymo.
Gimdos Kaklelio Tyrimas Po Gimdos Pašalinimo
Moterims po gimdos pašalinimo operacijos (histerektomijos) vis tiek gali tekti atlikti PAP tyrimus. Sprendimas priimamas atsižvelgiant į tai, ar buvo pašalintas gimdos kaklelis, kodėl buvo reikalinga histerektomija ir ar anamnezėje buvo gimdos kaklelio ląstelių intraepiteliai pakitimai ar gimdos kaklelio vėžys. Net jei gimdos kaklelis pašalintas histerektomijos metu, gimdos kaklelio ląstelių vis tiek gali būti makšties bigėje. Jei anksčiau sirgote gimdos kaklelio vėžiu arba yra buvo didelių laipsnio gimdos kaklelio pokitimų, turite tęsti patikrą.
Kaip Vertinti Tyrimo Rezultatus?
Citologinių tyrimų rezultatus vertina gydytojas akušeris-ginekologas arba šeimos gydytojas. Jei randama ŽPV, bet onkocitologinis tepinėlis yra geras, vis tiek pacientė nepaliekama be priežiūros. ŽPV infekcija negydoma, bet stebima, ar šis virusas nesukels pakitimų gimdos gleivinėje (tai priklauso ir nuo moters imuninės sistemos, gyvenimo būdo ir pan). Asmenys, turintys ŽPV, yra didesnės gimdos kaklelio vėžio rizikos grupėje.
Jei randama tam tikrų pakitimų onkocitologiniame tepinėlyje, rizika išsivystyti gimdos kaklelio vėžiui gerokai padidėja, tačiau tai dar nėra diagnozė. Tokiu atveju kalbame apie displaziją - būklę, kai gali vystytis gimdos kaklelio vėžys, bet nebūtinai taip ir bus. Pacientei paskiriami tolesni gimdos kaklelio tyrimai, t. y. atliekama kolposkopija (apžiūra mikroskopu), kurios metu stebima, ar yra pakitimų gimdos kaklelyje. Jei aptinkama, sprendžiama, ar reikalinga biopsija - audinio gabalėlio paėmimas iš pakitusių gimdos kaklelio vietų. Nuo to, koks yra pakitimų laipsnis, priklauso ir gydymo taktika. Anksti nustatyti ikivėžiniai pakitimai sėkmingai išgydomi.
Tyrimų rezultatų interpretacijos pavyzdžiai
- ASC-US: nustatyti neaiškios rūšies gimdos kaklelio pakitimai, tačiau jų negalima vertinti kaip ikivėžinių.
- HSIL (CIN2, CIN3): fiksuojami žymūs intraepiteliniai pakitimai, todėl turi būti atliekami išsamesni tyrimai: kolposkopija, gimdos kaklelio biopsija.
- ASCUS: reiškia „atipinės plokščiojo epitelio ląstelės, nenustatytos reikšmės". Ląstelėse, kurias paėmė tyrimo metu, yra pakitimų, bet pakitimų laipsnis ir pobūdis nėra visai aiškus. Tokiu atveju reikalinga kolposkopija.
Ką Daryti Nustačius ŽPV?
Tyrimų duomenimis, net ir nustačius ŽPV virusą, galima rekomenduoti svarstyti pasiskiepyti vakcina nuo ŽPV. Po gimdymo rekomenduojama vakcinacija devynvalente vakcina nuo ŽPV. Tai padės imuninei sistemai su virusais sukovoti greičiau, o santykių metu, kol sveiksite, rekomenduojame naudoti prezervatyvą.
Kiti Gimdos Kaklelio Tyrimai Ir Procedūros
- Gimdos kaklelio matavimas ultragarsu: neinvazinis diagnostinis tyrimas, atliekamas siekiant įvertinti gimdos kaklelio ilgį, struktūrą ir būklę nėštumo metu.
- Kolposkopija: specializuotas diagnostinis tyrimas, skirtas išsamiai įvertinti gimdos kaklelio, makšties bei vulvos būklę, ląstelių struktūrą ir galimus pokyčius, siekiant išvengti gimdos kaklelio vėžio.
- Biopsija: medicininė procedūra, kurią atlieka gydytojas siekdamas gauti nedidelį audinių mėginį iš gimdos kaklelio paviršiaus.
- Konizacija: chirurginė procedūra, kuri atliekama siekiant pašalinti audinius (kūgio formos) iš gimdos kaklelio.
Gimdos Kaklelio Vėžio Prevencija
Gimdos kaklelio vėžio prevencija yra esminė sveikatos priežiūros dalis, kuri padeda užkirsti kelią šiai ligai. Yra keletas veiksmingų būdų, kaip galima įgyvendinti gimdos kaklelio vėžio prevenciją:
- Reguliarūs gimdos kaklelio tyrimai (PAP testai): padeda nustatyti ankstyvąsias pakitusias gimdos kaklelio ląsteles, kurios gali virsti vėžinėmis.
- Skiepai nuo gimdos kaklelio vėžio (ŽPV vakcina): padeda apsisaugoti nuo tam tikrų ŽPV tipų, kurie yra susiję su vėžio rizika.
- Atsakingi lytiniai santykiai: naudojantis prezervatyvais galite sumažinti ŽPV infekcijos riziką.
Geriausias Būdas Išvengti Ligų - Nuoširdus Dėmesys Sveikatai
Norint išvengti daugelio ligų, rekomenduojama reguliariai lankytis pas gydytoją ginekologą ir aktyviai dalyvauti jau minėtoje prevencinėje programoje. Labai svarbu, kad dauguma moterų, ypač iki 35 metų, neignoruotų kvietimus ateiti tikrintis. Nors citologinis tyrimas yra nemokamas, daugelis pacienčių tikina neturinčios laiko arba sako nejaučiančios jokių simptomų. Pajutus pirmuosius požymius, dažniausiai būna per vėlu.