Įvadas
Laukinių gyvūnų globa Lietuvoje yra svarbi sritis, reikalaujanti nuolatinio dėmesio ir tobulinimo. Šiame straipsnyje aptarsime esamą situaciją, planuojamus pokyčius, naujas iniciatyvas ir iššūkius, susijusius su laukinių gyvūnų gerove ir globa. Straipsnyje remiamasi Aplinkos ministerijos ir kitų institucijų informacija, siekiant pateikti išsamų ir informatyvų apžvalgos vaizdą.
Laukinių Gyvūnų Laikymo Nelaisvėje Problematika
Pastaruoju metu vis dažniau pastebima, kad laukiniai gyvūnai laikomi prie rekreacinių centrų, užeigų ar kitur privačia iniciatyva. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia, kad tokiais atvejais gyvūnai dažnai auginami estetiniais tikslais, pamirštant apie jų gerovę. Jis pabrėžia, kad laukiniam gyvūnui geriausia gyventi natūralioje gamtoje, o laikyti nelaisvėje juos reikėtų tik edukaciniais, nykstančių rūšių išsaugojimo, gyvūnų, kurių kilmė neaiški, gelbėjimo ir panašiais tikslais.
Svarbu atskirti laukinių gyvūnų laikymą aptvaruose nuo zoologijos sodo veiklos. Nors abi įstaigos turi gauti leidimus laukiniams gyvūnams laikyti, zoologijos sodai įsipareigoja vykdyti edukacinę veiklą, prižiūrėti ir išsaugoti nykstančias gyvūnų rūšis.
Leidimų išdavimas ir reikalavimai
Norint gauti leidimą laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje, būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą. Agentūros Gyvosios gamtos leidimų skyriaus vedėjas Darius Mikelaitis informuoja, kad šių leidimų išdavimo tvarka nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
Leidime nurodomas laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje tikslas, kuris ir lems galimą veiklą. Tam tikrų saugomų rūšių komerciniam naudojimui taikomos dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių nuostatos.
Taip pat skaitykite: Laukinės gamtos išsaugojimas
Būtina laikytis nustatytų reikalavimų
Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimų laikymąsi ir gerovę prižiūri Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Asmenys, gavę leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje, turi laikytis tam tikrų reikalavimų.
Laikant laukinius gyvūnus nelaisvėje būtina užtikrinti, jog laikymo vietos tenkintų visus gyvūnų poreikius ir nevaržytų jų gyvybinių funkcijų ir veiklos, nelaisvėje laikomi gyvūnai turi nepatirti skausmo, streso, nepatogumų.
Leidimas laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje gali būti panaikintas, jei pažeidžiamos leidimo sąlygos, leidimo turėtojo prašymu, savivaldybės vykdomajai institucijai panaikinus sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje, Valstybinei maisto ir veterinarijos inspekcijai nustačius gyvūnų užkrečiamąją ligą.
Planuojami Pokyčiai Laukinių Gyvūnų Gerovės Srityje
Nepaisant reikalavimų sąrašo, norint laikyti laukinį gyvūną nelaisvėje, anot Lietuvos gyvūnų teisių organizacijos vadovės Brigitos Kymantaitės, nepakankamai užtikrinama laukinių gyvūnų gerovė. Ji siūlo pakeisti minimalius laikymo nelaisvėje reikalavimus, kad jie atitiktų gyvūnų gerovės principus.
Kad gyvūnų gerovę reglamentuojančius teisės aktus reikia tobulinti, ne kartą yra sakęs ir aplinkos viceministras M. Norbutas. Anot jo, šiuo metu jau dirba Gyvūnų gerovės darbo grupė, kuri rūpinasi šiuo klausimu.
Taip pat skaitykite: Vartojimas
Gyvūnų gerovės darbo grupė planuoja pateikti pasiūlymus dėl galimų laikymo nelaisvėje reikalavimų pakeitimų, kurie pagerintų laukinių gyvūnų laikymo sąlygas ir gerovę.
Laukinių Gyvūnų Globos Centro Kūrimas
Siekiant užtikrinti tinkamą laukinių gyvūnų globą ir priežiūrą, Vyriausybė pritarė, kad laukinių gyvūnų gydymo, globos, paleidimo į gamtą ar perdavimo kitiems asmenims, turintiems teisę juos laikyti, paslaugas teiktų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU).
Minėtos funkcijos būtų perduodamos specializuotam Laukinių gyvūnų globos centrui (LGGC), steigiamam prie LSMU. Planuojama, kad LGGC pradės veikti.
LGGC tikslai ir uždaviniai
Projekto tikslas - kurti Laukinių gyvūnų globos centrą (LGGC), kuriame gyvūnai būtų gydomi, reabilituojami, adaptuojami išleidimui į natūralias buveines, kitais būdais užtikrinama jų globa ir gerovė.
Projekto uždavinys - užtikrinti laukinių gyvūnų visą parą, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Baltijos jūros pakrantėje esančių jūros žinduolių ir vandens paukščių, kurie yra sužeisti, esantys jiems netinkamoje aplinkoje, konfiskuoti ar reikalinga jiems pagalba, laikymą, globą, reabilitaciją, adaptaciją, išgydytų ir adaptuotų bei galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimą į natūralias buveines ar perdavimą kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas perduodamų gyvūnų laikymui.
Taip pat skaitykite: PGGD apžvalga
Projekto veikla - statyti pastatų kompleksą Naujųjų Muniškių kaime, Kauno r., užtikrinant globos paslaugų teikimą laukiniams gyvūnams. Projektas prisidės prie 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos stebėsenos rodiklių pasiekimo: ,,Įkurtas laukinių gyvūnų globos centras” (P.N.088) - 1 vnt.
Įgyvendinus projektą, bus pastatytas gyvūnų globos centro pastatų kompleksas, kuriame bus suteiktos vidutiniškai 1218 gyvūnų globos per metus paslaugos, tinkamos sąlygos gydymui pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, jų paleidimą į laisvę, laikymą ir perdavimą. Siekiamas rezultatas - įkurtas LGGC, kuriame bus teikiamos gyvūnų globos paslaugos, sudarytos tinkamos sąlygos gydymui, kas pagerins laukinių gyvūnų išgyvenamumą, jų paleidimą į laisvę, laikymą ir perdavimą. Po projekto įgyvendinimo LGGC veikla bus finansuojama per Aplinkos ministeriją iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų priskirtų funkcijų vykdymui. Tai užtikrins teikiamų laukinių gyvūnų globos paslaugų išlaikymą ir jų kokybę. LSMU bus atsakingas už sukurtos infrastruktūros tinkamą naudojimą. Projektas finansuojamas iš 2014-2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programa, 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.5.1-APVA-V-018 „Biologinės įvairovės apsauga“ veikla „Infrastruktūros, reikalingos laukinių gyvūnų globai ir gerovei užtikrinti, sukūrimas“.
LGGC veikla ir funkcijos
LGGC spręs visų laukinių gyvūnų globos ir jiems reikalingos priežiūros klausimus, išskyrus Baltijos jūros gyvūnus, kuriais rūpinsis Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras. Sužeistus, netinkamoje aplinkoje gyvenančius ar konfiskuotus laukinius gyvūnus planuojama priimti visą parą. Išgydyti ir galintys savarankiškai gyventi laukiniai gyvūnai bus sugrąžinti į natūralias buveines, o tie, kurių negalima paleisti į laisvę dėl jų būklės, bus perduoti turintiems tinkamas sąlygas jiems laikyti asmenims. Globėjų bus ieškoma Lietuvoje arba užsienyje.
Poreikis steigti LGGC
Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius, esančius ne jų rūšies buveinėje ar jiems netinkamoje gyventi aplinkoje laukinius, įskaitant ir saugomų rūšių, gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie susiduria su automobiliais, stiklo konstrukcijomis, elektros perdavimo linijomis, žvejybos priemonėmis, nukenčia nuo naftos produktų taršos, kai jaunikliai atskiriami nuo tėvų dėl žmogaus veiklos.
Dabar laukinių gyvūnų gelbėjimo ir globos paslaugos įsigyjamos rinkoje, tuo rūpinasi Aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau teikiamos paslaugos nepatenkina išaugusio poreikio, neatitinka laukinių gyvūnų, ypač egzotinių, laikymui ir priežiūrai keliamų reikalavimų. Pasitaiko atvejų, kai gyvūnai konfiskuojami pažeidus jų įsigijimo, laikymo ar prekybos jais taisykles.
Kai laukinius gyvūnus reikia paimti ir laikyti iki galutinio teismo sprendimo, susiduriama su problema, kad nėra kam jais tinkamai pasirūpinti. Todėl dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus tol, kol bus rastos tinkamos jiems laikymo vietos ar kvalifikuoti specialistai jų paėmimui, priežiūrai Lietuvoje arba užsienyje.
Perduoti laukinių gyvūnų globos ir priežiūros funkcijas LSMU nuspręsta išnagrinėjus rinkos situaciją ir pasirėmus gyvūnų gerovės rūpinimosi patirtimi Nyderlandų, Didžiosios Britanijos ir Airijos centruose. Remiantis šių šalių duomenimis galima prognozuoti, kad pradėjus veikti profesionaliam Laukinių gyvūnų globos centrui paimamų globai ar reabilitacijai gyvūnų skaičius gali žymiai padidėti. Pavedus šias funkcijas LSMU būtų patenkintas padidėjęs paslaugų poreikis ir užtikrinta tinkama jų kokybė.
Konferencija "Gyvūnų gerovė ir globa - iššūkiai ir lūkesčiai"
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) kartu su Aplinkos ministerija surengė konferenciją „Gyvūnų gerovė ir globa - iššūkiai ir lūkesčiai“. Konferencija subūrė gamtosaugos profesionalus, mokslininkus, politikos formuotojus ir visuomenę diskutuoti apie tai, kokių priemonių reikia gyvūnų globos problemoms spręsti Lietuvoje ir kokius lūkesčius kelia besikeičianti situacija.
Renginio metu buvo aptariamos aktualios temos, susijusios su laukinių gyvūnų laikymu, jų apsauga ir kontrolės priemonėmis, invazinių rūšių poveikiu bei kitomis problemomis. Savo įžvalgomis dalinosi LSMU mokslininkai, Lietuvos zoologijos sodo ir Lietuvos jūrų muziejaus atstovai, gyvūnų gerovės politiką formuojantys ekspertai bei kiti.
Vienas iš renginio akcentų - diskusija „Ar visuomenė nori ir gali gelbėti visus gyvūnus - kaip elgtis?“, kurioje dalyvavo įvairių sričių ekspertai: mokslininkai, gamtosaugininkai ir politikos kūrėjai. Diskusijoje buvo aptariama, kaip visuomenė galėtų efektyviau prisidėti prie laukinių ir naminių gyvūnų globos bei jų gerovės užtikrinimo.
Konferencijoje dalyviai turėjo progą susipažinti su LSMU Laukinių gyvūnų globos centro veikla ir pirmaisiais metais įgyta patirtimi.
LSMU Laukinių Gyvūnų Globos Centro Veikla
LSMU Laukinių gyvūnų globos centras atidarytas. Čia sužeisti ir netinkamomis sąlygomis laikyti laukiniai gyvūnai sulaukia profesionalios veterinarinės pagalbos ir reabilitacijos, o vėliau dauguma jų grįžta į gamtą. Centras taip pat aktyviai prisideda prie edukacijos, kviesdamas visuomenę suprasti gyvūnų gerovės svarbą.
tags: #laukiniu #gyvunu #globos #aplinkos #ministerija