Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, susiduria su demografiniais iššūkiais, todėl atsiranda poreikis peržiūrėti įstatymus ir skatinti gimstamumą. Dirbtinis apvaisinimas tampa vis svarbesniu klausimu, siekiant padėti šeimoms, norinčioms susilaukti vaikų. Šiame straipsnyje aptariama dirbtinio apvaisinimo teisinė bazė Lietuvoje, esamos problemos, siūlomos įstatymų pataisos ir praktiniai aspektai, susiję su šia procedūra.
Demografinė situacija ir įstatymų pataisų svarba
Lietuva, kaip ir kitos valstybės, pavyzdžiui, Latvija ir Estija, išgyvena demografinę krizę. Iš tiesų yra svarbu peržiūrėti mūsų įstatymus ir skatinti gimstamumą. Siekiant spręsti demografinius iššūkius, svarbu užtikrinti, kad šeimos, norinčios turėti vaikų, galėtų tai padaryti. Šiandien mes turime segmentą žmonių, kurie nori ir gali susilaukti vaikų, naudojant mokslo teikiamas paslaugas.
Parengtos įstatymų pataisos, kurios numato, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos būtų teikiamos ir partnerystėje gyvenančioms poroms, ir svarbiausia - vienišoms mamoms. Iki šiol, jeigu neturi partnerio, bet nori tapti mama, belieka vykti į kitą šalį, kur tai įteisinta. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tokios paslaugos teikiamos Latvijoje, todėl mūsų vaisingumo klinikos žvalgosi, kaip atsidaryti ten filialus, kad galėtų pasakyti klientams, jog atvažiuokite iki Rygos ir viską mes ten jums sutvarkysime. Ne paslaptis, kad medicinos turizmas vyksta.
Iš principo tas įstatymo pakeitimas būtų nedidelis - išbrauktas registruotos partnerystės reikalavimas. Šiandien ši pataisa įvesta į sistemą, tai reiškia, kad Seimo nariai jau gali pasirašyti po teikimu.
Demografijos klausimu kalba visos frakcijos Seime, neseniai turėjome opozicijos organizuotą konferenciją dėl demografinės situacijos Lietuvoje, į kurią buvo įtrauktas ir migrantų klausimas, ir kaip skatinti mūsų šeimas susilaukti vaikų. Manau, kad šiandien kiekviena frakcija Seime turi būti suinteresuota pašalinti perteklinius barjerus.
Taip pat skaitykite: Įdomūs faktai apie Latviją vaikams
Sunku dabar būtų pasakyto tikslų skaičių, kiek vienišų moterų norėtų pasinaudoti tokiomis paslaugomis. Tikiuosi, kad pavasarį pavyks šį projektą pateikti, o tada priklausys nuo Seimo, kaip greitai jis sugebės jį apsvarstyti ir pritarti.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos Lietuvoje
Lietuvoje veikia kelios klinikos, teikiančios dirbtinio apvaisinimo procedūras. Tarp jų - „Northway“ vaisingumo centrai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Rygoje, Gražinos Bogdanskienės Vaisingumo centras, Vaisingumo klinika bei Motinos ir vaiko klinika. Šie centrai atlieka apie 300 procedūrų per metus.
Pagalbinio apvaisinimo paslaugos apima:
- Kiaušialąsčių donorystę: Anoniminė ir altruistinė programa, kurioje viena moteris nesavanaudiškai atiduoda dalį savo kiaušialąsčių kitai moteriai, susidūrusiai su nevaisingumo problema ir svajojančiai susilaukti vaikų.
- Spermos donorystę: Anoniminė ir altruistinė programa, kurioje donoras nesavanaudiškai atiduoda savo spermą porai, susidūrusiai su vyro nevaisingumo problema ir svajojančiai turėti vaikų.
- Embrionų donorystės programą: Taikoma, kai yra bet kuri anksčiau paminėta nevaisingumo priežastis (ar priežastys). Embriono donorystė reiškia, jog pagalbinio apvaisinimo procedūrai naudosite donorines lytines ląsteles (donorių kiaušialąstės ir donoro spermą).
Pagalbinis apvaisinimas naudojant donorų lytines ląsteles yra vienas iš sėkmingiausių metodų gydant nevaisingumą, kadangi jį taikant yra naudojamos sveikų ir jaunų donorių lytinės ląstelės. Lytinių ląstelių donorės/-ai yra atrenkami taikant griežtus atrankos kriterijus. Joms/-iems atliekama daugybė tyrimų dėl ligų ar būklių, o rezultatus atidžiai įvertina gydytojai specialistai.
Pagalbinio apvaisinimo procedūra (IVF) naudojantis donorinėmis lytinėmis ląstelėmis nesiskiria nuo įprastų pagalbinio apvaisinimo procedūrų, t.y. surinktos lytinės ląstelės yra apvaisinamos mėgintuvėlyje laboratorijoje. Naudojant donorinį embrioną, sukurtas embrionas gali būti iškart perkeliamas į gimdą.
Taip pat skaitykite: Patarimai keliaujant su vaikais Latvijoje
Kiaušialąsčių ir spermos donorystės yra visiškai anoniminės. Recipientai negali susitikti su donore/-u, pamatyti jos/jo nuotraukos ar gauti apie ją/jį asmeninės informacijos.
Dirbtinio apvaisinimo įstatymo raida Lietuvoje
Dirbtinis apvaisinimas mėgintuvėlyje pasaulio klinikose atliekamas nuo 1978 m. Lietuvoje dar 1993 m. net hormoninius tyrimus atlikti buvo sudėtinga. Negalima sakyti, kad universitetinės klinikos nedarė to, ką galėjo tomis sąlygomis daryti. Tačiau sistemos, laboratorijų ir kvalifikuotų specialistų, galinčių gydyti žmones, turinčius bėdų dėl vaisingumo nebuvo. Apie dirbtinio apvaisinimo įstatymą niekas ir girdėti nenorėjo.
Padėtis pasikeitė 1993 m. balandį. Tada Lietuvoje gydytos ir parengtos dirbtiniam apvaisinimui keturios poros pirmą kartą nuvyko į Londoną. Su juo jau kurį laiką bendradarbiavo gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė, kuri pirmoji iš Baltijos šalių, savo lėšomis išvyko stažuotis į Daniją dirbtinio apvaisinimo srityje. Grįžusi iš pradžių bendradarbiaudama su prof. G. Valstybinės ligoninės neturėjo jokių galimybių pagelbėti nevaisingoms poroms, nes įkurti laboratoriją neužtenka vienkartinės SAM investicijos.
Kartu su kolegomis, teisininkais, etikos specialistais daktarė G. Bogdanskienė buvo pakviesta į Seimo darbo grupę, rengiančią pirmąjį Lietuvoje Dirbtinio apvaisinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2004 m. liepos mėnesį. Įstatymas įteisino leidimą naudoti donoro spermą, kiaušialąstes ir, jeigu reikia, užšaldyti embrionus.
Embrionų užšaldymo klausimas: etiniai ir praktiniai aspektai
Jau tada, minėtoje darbo grupėje dar tik rengiant įstatymo projektą, sąvoka „užšaldyti embrionai“ sukėlė diskusijas. Krikščionių demokratų partijos atstovas Algirdas Saudargas paklausė: „Ar jų nepradės pardavinėti užsieniui?“ Šių metų pradžioje buvo pasiūlyta atnaujinti Dirbtinio apvaisinimo įstatymo svarstymą ir padaryti jame pataisas.
Taip pat skaitykite: Vaikų atėmimas Latvijoje
Donorystės tema - labai jautri. Ji apaugusi legendomis, baimėmis, nepasitikėjimu, apie parduotus organus kuriami detektyvai, romanai. Kiekvienas apie tai galime turėti savo nuomonę. Tačiau vos akimirką įsivaizduoji savo mirštantį vaiką ir supranti, kad nedvejodamas atiduotum jam savo širdį. Jei galėtum.
Tačiau donoro embrionai, specialistų teigimu, skirtingai nuo kitų organų, pasirodo, yra absoliučiai nepaklausi prekė (teatleidžia gamta už tokį grubų gyvybės pavadinimą). Gydytoja akušerė ginekologė G. Bogdanskienė, Vaisingumo centro direktorė, kalbėjo skaičiais: „Jau 17 metų dirbu šitoje srityje ir dar nebuvo atvejo, kad kas prašytų embrionų - už pinigus ar už dyką. Politikai niekus kalba, nes neįsivaizduoja, kas tai yra. Net Amerikoje, kur tokia donorystė leidžiama, donoro embriono niekam nereikia, nes kiekvienas nori turėti savo arba nors pusę savo kūno ir kraujo. Jeigu tai ne mano embrionas, kuo procesas skiriasi nuo įsivaikinimo? Juk gims visiškai svetimas vaikas! Tai geriau įsivaikinti, - nereikės narkozės, kęsti procedūrų, gerti vaistų.“
Kam reikalingas embrionų užšaldymas - pacientei, mokslui, gydytojui? Pirmiausia tai taupo pacientės pinigus, sveikatą ir suteikia garantiją, kad ji turės savo kūdikėlį. Iš moters organizmo paimamos vidutiniškai 8-10 kiaušialąsčių. Jos apvaisinamos vyro sperma. Ląstelės apsivaisina ne visos, tik 50-60 proc. Tada jos dalijasi, dažniausiai irgi ne visos. Vystosi tik kokios trys keturios. Taigi lieka trys keturi embrionai. Tada, žiūrėdami pro mikroskopą, išrenkame geriausius, t. y. tuos, kurie turi didžiausią šansą įsitvirtinti gimdoje. Embrioną įdedame į moters gimdą, kitus užšaldome.
Jeigu embrionui nepavyksta įsitvirtinti moters gimdoje, - o taip būna 50 proc. atvejų, - pacientei vėl reikia kartoti procedūrą iš naujo. Ką tai reiškia? Vėl mokami tūkstančiai litų, vėl medikamentinis paruošimas, kelios narkozės ir moteriai, ir vyrui, vėl skausmas ir nerimas, ar pavyks.
Alternatyvaus įstatymo šalininkai teigia, kad jiems gaila užšaldytų embrionų, kurie galų gale išmetami. Anglų medikai keturiolikos dienų po apvaisinimo ląstelę vadina ne embrionu, o preembrionu. Moksliniais tyrimais patvirtinta, kad preembrionas dar nieko nejaučia.
Įstatymo pakeitimų poveikis ir demografinės pasekmės
Kaip pasikeis padėtis, priėmus siūlomą įstatymo projektą? Rezultatai pablogės daugiau nei dukart. Taip jau atsitiko Italijoje. Žmogus nenori atsisakyti vilties turėti kūdikį, gaišti laiko, kentėti skausmų ir leisti savo pinigų dėl neprotingo politikų sprendimo. Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą. Mūsų valstybė, skirtingai nuo kitų Europos šalių, nefinansuoja nei procedūros, nei medikamentų. Ir kol kas neketina to daryti.
Dirbtinio apvaisinimo kaina ir prieinamumas
Vidutinė dirbtinio apvaisinimo procedūros kaina Lietuvoje svyruoja nuo 8 iki 10 tūkst. litų. Iki 4 tūkst. Lt išleidžiama įvairiems vienkartinio naudojimo instrumentams. Iš moters organizmo kiaušialąstėms išimti naudojama adata, kurios kaina 400-500 Lt. Vienkartinė, iškart išmetama. Speciali terpė, į kurią ląstelės surenkamos, importuojama iš Danijos ir ji turi būti labai šviežia. Sunaudojai vienai pacientei ir išmeti buteliuką, net jeigu ir liko. Apvaisintos ląstelės auginamos inkubatoriuje, kuris „prižiūri“ jas mažiausiai dvi paras. Tai įrenginys, kuriam nuolat reikia tiekti CO2 ir azotą. Šis dujų mišinys turi būti labai švarus, todėl greitai sunaudojamas - tai irgi išlaidos. Pasidalijusius embrionus specialiu kateteriu įdedame į gimdą. Jis - irgi vienkartinis.
Deja, valstybė dirbtinio apvaisinimo srityje mūsų žmonėms niekuo nepadėjo ir nepadeda. Ir, atrodo, neketina padėti. Tačiau ką tik gavome gerą žinią iš Anglijos: lietuviams, turintiems legalų leidimą dirbti, anglai apmoka dirbtinio apvaisinimo procedūrą. ES šalyse tik Lietuva ir Latvija nekompensuoja nei vaistų, nei gydymo procedūrų.
Dėl didelių išlaidų ir teisinių apribojimų, nemaža dalis Lietuvos piliečių vyksta į Latviją, kur pagalbinio apvaisinimo įstatymai yra liberalesni.
Nevaisingumo statistika ir visuomenės informavimas
Pasaulyje kas šešta pora susiduria su vaisingumo sutrikimais, t. y. pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. Lietuvoje yra apie 50 000 nevaisingų šeimų. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie nevaisingumą ir galimus gydymo būdus.
tags: #latvija #dirbtinis #apvaisinimas