Laimo liga, dar vadinama borelioze, yra bakterinė infekcija, kurią platina erkės. Nors iš pradžių simptomai gali būti neryškūs, negydoma Laimo liga gali sukelti rimtų sveikatos problemų - nuo neurologinių sutrikimų iki sąnarių pažeidimų. Mūsų šalyje erkės žmogui perduoda dvi pavojingas liga - erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Abiejų ligų simptomai - nespecifiniai ir sunkiai atpažįstami. Laimo liga, jeigu diagnozuojama laiku, sėkmingai gydoma antibiotikais. Tačiau nuo Laimo ligos skiepų nėra. Beje, ta pati erkė gali būti ir abiejų ligų nešiotoja. Nors Laimo liga registruojama daugelyje pasaulio vietų, Baltijos šalyse fiksuojama daugiau atvejų, nei rodo Europos vidurkis. Taip iš dalies yra todėl, kad visos Baltijos šalys, o ypač Lietuva - pilna lapuočių miškų, kuriuose dažniausiai ir gyvena aktyviausios erkės, platinančios Laimo ligą.
Šiame straipsnyje aptarsime Laimo ligos simptomus nėštumo metu, galimus pavojus ir prevencijos priemones.
Kas yra Laimo liga?
Laimo liga (Laimo boreliozė) - tai bakterinė infekcija, kurią platina erkės. Ligą sukelia bakterijos Borrelia, patekusios į organizmą per erkės įkandimą. Šią ligą sukelia spiralės formos bakterija Borrelia burgdorferi, patekusi į organizmą su erkės seilėmis įkandimo metu. Erkės, dažniausiai gyvenančios aukštoje žolėje, miškuose ar krūmynuose, tampa infekuotos maitindamosi infekuotų žinduolių - dažniausiai paukščių - krauju. Lietuvoje pagrindinės Laimo ligos platintojos yra plačiai paplitusios miško erkės - Ixodes ricinus rūšies atstovės.
Įkandus tokiai erkei, bakterijos per odą patenka į kraujotaką ir gali plisti visame organizme, paveikdamos odą, sąnarius, nervų sistemą ar net širdį. Didžiausia tikimybė užsikrėsti kyla tuomet, kai erkė būna įsisiurbusi 48 valandas (dvi dienas) ar ilgiau. Nors Laimo liga nėra užkrečiama nuo žmogaus žmogui, ji gali būti labai pavojinga, jei nėra laiku atpažįstama ir gydoma. Dėl to itin svarbu žinoti, kaip atpažinti būtent Laimo ligos simptomus ir kokių priemonių imtis iškart po erkės įkandimo.
Ligos apibūdinimas
Laimo liga (Laimo Boreliozė) - tai iksodinių erkių pernešama sisteminė infekcinė liga, kurią sukelia spirocheta - Borrelia burgdorferi sensu lato.
Taip pat skaitykite: Laimo ligos diagnostika vaikams
Ligos pažeidžiamas organas ar kūno dalis
Įsisiurbus erkei, spirochetos patenka į odą. Po 2-32 dienų Borelijos migruoja lokaliai aplink erkės įkandimo vietą, toliau plinta limfagyslėmis, sukeldamos tos srities limfmazgių padidėjimą, arba išplinta krauju į kitas odos sritis ar kitus organus. Nors Laimo ligos metu gali būti pažeidžiama bet kuri kūno dalis, tačiau dažniausiai pažeidžiami organai yra oda, nervų sistema, sąnariai ir širdis.
Ligos dažniausiai pažeidžiami asmenys
Europoje kasmet nustatoma apie 85 000 Laimo ligos atvejų. JAV užregistruojama 15-20 000 Laimo ligos atvejų kasmet, Lietuvoje - apie 1500 susirgimų kasmet. Laimo liga pasitaiko tarp visų rasių žmonių, tačiau baltaodžiams ji diagnozuojama dažniau. Remiantis epidemiologiniais tyrimais, galima išskirti dvi amžiaus grupes, kurioms dažniausiai nustatoma Laimo liga. Tai yra 5-14 metų vaikai ir 30-49 metų amžiaus suaugę asmenys. Erkės dažniausiai įsisiurbia į tas vietas, kur natūraliai susidaro kliūtis joms toliau judėti (pakinklio duobė, pažastis, kirkšnis) arba vietose, kur toliau judėti trugdo prispausti rūbai. Taip pat nereta erkių įsisiurbimo vieta yra krūtinė ir liemuo. Vaikams dažniausiai erkės įsisiurbia plaukuotoje galvos dalyje.
Ligos priežastys ir rizikos veiksniai
Laimo ligos sukėlėjas yra bakterija, vadinama Borrelia burgdorferi sensu lato. Tai gram neigiama bakterija, priklausanti spirochetų šeimai. B. burgdorferi s.l. yra keletos rūšių. JAV Laimo ligą sukelianti rūšis yra B. burgdorferi sensu stricto, o Europoje dažniausiai pasitaiko B. afzelii ir B. garinii, rečiau B. burgdorferi s.s., retai pasitaiko B. valaisiana. Spirochetos gyvena erkių organizme ir tam tikrų gyvūnų rūšių kraujyje: vabzdžiaėdžiuose gyvūnuose, graužikose, kiškiuose, paukščiuose. Užkratą perneša iksodinės erkės (Ixodes Ricinus ir Ixodes Persulcatus). I. Ricinus tampa aktyvios pavasarį (maždaug nuo Balandžio mėn.) ir gali likti aktyvios iki vėlyvo rudens (maždaug iki Spalio mėn.). I. Persulcatus būna aktyvios pavasarį ir retai aktyvios rudenį. Užkrėsti žmogų gali tiek suaugusi erkės patelė, tiek nimfa. Kad erkė užkrėstų spirochetomis, ji turi išbūti įsisiurbusi bent 24 valandas.
Kaip atpažinti Laimo ligą?
Svarbu žinoti, kad specifinis imunitetas persirgus Laimo liga nesusiformuoja, t.y. galima susirgti iš naujo.
Pirmieji simptomai
Pirmieji Laimo ligos simptomai dažniausiai pasireiškia per 1-4 savaites po įkandimo. Vienas iš būdingiausių ir dažniausiai atpažįstamų Laimo ligos simptomų - bėrimas įkandimo vietoje, vadinamas migruojančia eritema. Šis bėrimas dažniausiai atrodo kaip raudonas žiedas su šviesesniu centru - tarsi taikinys. Dažniausiai jis plečiasi ir su laiku gali padidėti nuo 5 cm iki 30 cm.
Taip pat skaitykite: Erkių platinamos ligos ir nėštumas
Kiti pirmieji simptomai:
- Karščiavimas, galvos skausmas, nuovargis.
- Sąnarių, raumenų skausmai.
- Kartais - limfmazgių padidėjimas ar „gripo simptomai“.
Jei bėrimo skersmuo viršija 5 cm ir neišnyksta per kelias dienas - būtina atlikti Laimo ligos testą. Reikia pabrėžti, kad ne kiekvienam pacientui pasireiškia visi šie simptomai. Jei įtariate užsikrėtimą borelioze, galite įsigyti specialų testą vaistinėje.
Pagrindinis Laimo ligos simptomas - raudonas, didelis (5 cm ir didesnis) ir vis didėjantis apskritimas erkės įsisiurbimo vietoje. Jis vadinamas migruojančiaja eritema (lot. erythema migrans). Svarbu žinoti, kad susirgus gali pasitaikyti ir kitokios formos bėrimų. Dažniausiai bėrimas atsiranda praėjus 7-14 d. po erkės įkandimo, nors eritema gali atsirasti ir anksčiau arba vėliau (net iki 2 mėn.). Pirmajai ligos stadijai būdingi bendri infekcijos požymiai (silpnumas, karščiavimas ir pan.) bei migruojanti eritema (lot. erythema migrans).
Jei erkė nėra užsikrėtusi Borrelia bakterija, įkandimo vietoje gali likti tik mažas guzelis ar paraudimas - panašus į uodo įkandimą. Toks pažeidimas paprastai neplinta ir nereiškia Laimo ligos, tačiau gali taip pat suklaidinti, kadangi Laimo ligos susirgimo atveju eritema gali ir neatsirasti. Būtent dėl šių priežasčių Laimo liga gali likti nepastebėta ir negydoma. Todėl labai svarbu būti budriems - jei neseniai buvote gamtoje, pastebėjote erkės įkandimą ar tiesiog jaučiatės neįprastai, net ir be matomo Laimo ligos bėrimo, verta kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Ankstyvas dėmesys Laimo ligos simptomams gali padėti išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Klinikinis Laimo ligos pasireiškimas gali būti suskirstytas į tris stadijas. I stadijoje erkės įsisiurbimo vietoje 2-32 dienos po infekuotos erkės įkandimo atsiranda žiedo pavidalo paraudimas, ryškiais kraštais, vadinamas lėtine migruojančia eritema. Paraudimo vietoje oda gali būti jautri, šiltesnė. Bėrimas didėja po keletą centimetrų per dieną. Negydant migruojanti eritema išnyksta per keletą savaičių. Kai kuriems pacientams Laimo ligos pradžioje gali atsirasti dauginės raudonos dėmės odoje. Daliai pacientų odos bėrimo išvis neatsiranda. Rečiau pasitaikantis odos pažeidimas yra limfocitoma. Tai yra melsvai raudonas mazgelis ar plokštelė erkės įkandimo vietoje (ausų spenelių, krūties spenelių, kapšelio srityje). Kiti simptomai, būdingi pirmai Laimo ligos stadijai, gali būti: drebulys, karščiavimas (dažniausiai subfebrilus), galvos skausmas, nuovargis, sąnarių, raumenų skausmas, padidėję limfmazgiai, bėrimai.
Ligai progresuojant
Negydoma arba per vėlai diagnozuota Laimo liga gali progresuoti ir sukelti rimtesnius sveikatos sutrikimus. Vėlyvieji Laimo ligos simptomai dažnai pasireiškia po kelių savaičių ar net mėnesių nuo erkės įkandimo ir gali tapti ilgalaike pasekme sveikatai.
Taip pat skaitykite: Ar skiepai nėštumo metu saugūs?
Antroji stadija:
- Nervų sistemos pažeidimai: veido nervo paralyžius, meningitas, radikuloneuritas.
- Širdies ritmo sutrikimai.
- Nuovargis, atminties problemos, nemiga, svaigulys.
Trečioji stadija:
- Lėtinis sąnarių skausmas (panašus į reumatoidinį artritą).
- Odos spalvos pokyčiai įkandimo vietoje (melsvumas, panašus į nušalimą).
- Lėtinis skausmas, silpnumas, koordinacijos sutrikimai.
Nepastebėjus ir nepradėjus gydyti Laimo ligos pirmoje stadijoje, per keletą savaičių nuo užsikrėtimo prasideda išplitusi infekcija (II stadija). Daliai pacientų (15-20 proc.) gali atsirasti neurologiniai sutrikimai, kaip meningitas ar meningoencefalitas, kaukolės neuritai (dažniausiai veidinio nervo parezė), radikuloneuropatijos. Gali pasireikšti sąnarių, raumenų skausmai, artritai, odos pažeidimas (dauginė eritema), akių pažeidimas (pvz.: konjugtyvitas). Retais atvejais (apie 8 proc.) pasitaiko širdies pažeidimų: širdies ritmo sutrikimai, miokarditas, perikarditas, širdies nepakankamumas. III stadija šiais laikais pasitaiko retai, negydant ligos - tai lėtinė Laimo Boreliozė. Jai būdinga odos pažeidimas (lėtinis atrofinis akrodermatitas), pasitaikantis vyresnėms moterims; keletos sąnarių artritas (dažnai pažeidžiami kelių sąnariai, jie būna labiau patinę nei skausmingi, šilti); vėlyvas nervų sistemos pažeidimas (lėtinis progresuojantis encefalomielitas, polineuropatijos, demencija).
Vienas dažniausių vėlyvųjų simptomų - sąnarių skausmas, ypač kelių srityje. Šie skausmai gali būti migruojantys, stiprėti ar susilpnėti periodiškai. Pirmieji sąnarių skausmai dažniausiai pajuntami arčiausiai erkės įkandimo vietos. Laiku negydant Laimo ligos sąnarių skausmas gali išsivystyti į lėtinį artritą. Taip pat gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai (neuroboreliozė) - veidinio nervo paralyžius, galvos skausmai, tirpimai ar dilgčiojimai galūnėse, kartais netgi atminties ir dėmesio sutrikimai, meningitas. Kai kuriais atvejais išsivysto širdies ritmo sutrikimai (Laimo ligos sukeltas karditas).
Rečiau pasitaikantys ligos simptomai
Nors dažniausiai Laimo liga pasireiškia bėrimu, karščiavimu ar sąnarių skausmais, kai kuriems užsikrėtusiems žmonėms išsivysto ir retesni, tačiau rimti simptomai. Praėjus kelioms savaitėms po erkės įkandimo, gali atsirasti akių uždegimai, kepenų pažeidimas (hepatitas), o kai kuriais atvejais - stiprus, ilgai trunkantis nuovargis, kuris ženkliai paveikia gyvenimo kokybę.
Nors šie požymiai pasitaiko rečiau, juos būtina vertinti rimtai - Laimo liga turi daug veidų ir jei pastebite bet kokius nepaaiškinamus sveikatos pokyčius po erkės įkandimo, būtina pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu ir atlikti reikiamus tyrimus tiksliam Laimo ligos nustatymui bei gydymo plano sudarymui.
Kaip sužinoti, ar tai - Laimo liga?
Laimo ligos diagnostika prasideda nuo išsamios paciento apklausos - vertinama, ar žmogus neseniai lankėsi gamtoje, ar galėjo turėti kontaktą su erkėmis, ar pastebėjo erkės įkandimą ir ar pasireiškė būdingi simptomai, tokie kaip nuovargis, sąnarių skausmas, galvos skausmas ar migruojanti eritema - rausvos spalvos bėrimas, kuris dažniausiai atrodo kaip žiedas su šviesesniu centru. Šis bėrimas - vienas aiškiausių Laimo ligos požymių. Jei jis matomas aiškiai, dažnai diagnozė gali būti patvirtinama klinikinio vertinimo pagrindu - papildomi tyrimai gali būti nereikalingi.
Tačiau tais atvejais, kai simptomai neaiškūs arba įtariama vėlesnė ligos stadija, atliekami kraujo tyrimai - serologiniai testai, skirti IgM ir IgG antikūnams prieš Borrelia burgdorferi nustatyti. Diagnostikai dažniausiai naudojamas dviejų pakopų tyrimo metodas, rekomenduojamas JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC):
- Pirmasis žingsnis - labai jautrus ELISA (imunofermentinis) tyrimas.
- Antrasis žingsnis - jei pirmasis testas teigiamas arba neaiškus, atliekamas Western blot (imunoblotas), kuris vertina specifinius antikūnus.
Svarbu žinoti, kad ankstyvoje Laimo ligos stadijoje serologiniai tyrimai gali būti neigiami, nes organizmas dar nespėja pagaminti pakankamo kiekio antikūnų. Todėl, jei žmogus ką tik patyrė įkandimą ir turi aiškių klinikinių požymių, gydymas gali būti pradėtas remiantis vien klinikine išraiška, be serologinių testų.
Vėlyvose stadijose, kai infekcija trunka 4 savaites ar ilgiau, antikūnai paprastai jau būna aptinkami, tad serologiniai tyrimai tampa labai patikimi. Įtariant liekamuosius Laimo ligos reiškinius gydytojai taip pat gali rekomenduoti papildomus vertinimus - neurologinius tyrimus, širdies ar sąnarių funkcijos įvertinimą.
Kadangi aplink Laimo ligos diagnostiką vis dar sklando daug mitų ir netikslios informacijos, labai svarbu konsultuotis su šeimos gydytoju, kuris įvertins visus aspektus - simptomus, riziką, tyrimų laiką - ir paskirs individualų, moksliškai pagrįstą gydymą. Ankstyva ir tiksli Laimo ligos diagnostika - tai kelias į sėkmingą sveikimą ir komplikacijų prevenciją.
Laimo ligai patvirtinti tiriami antikūniai prieš B. Burgdorferi kraujyje. IgM antikūniai atsiranda po 2-4 savaičių išryškėjus migruojančiai eritemai, o IgG antikūniai po 6-8 savaičių. Todėl antikūniai turi būti tiriami praėjus pakankamai laiko nuo erkės įsisiurbimo, t.y. maždaug po mėnesio. Tačiau antikūnių tyrimas kraujyje gali būti netikslus vartojant antibiotikus. Esant nervų sistemos ar sąnarių pažeidimo požymių, gydytojas gali atlikti tyrimus, kad nustatyti Borelijas smegenų skystyje ar sąnariniame skystyje, arba nustatyti Borelijų nukleorūgštis PGR metodu.
Greitas savikontrolės testas
Greitam savikontrolės testui nereikia gydytojo:
- Greitasis Laimo ligos testas nustato Borrelia IgM antikūnus kraujyje.
- Rezultatas per 10 minučių.
- Jei rezultatas teigiamas - nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Ar Laimo liga pagydoma?
Taip - ankstyvoje stadijoje gydymas labai efektyvus. Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, Laimo liga gydoma antibiotikais, kurių pasirinkimas ir vartojimo trukmė priklauso nuo ligos stadijos bei pasireiškusių simptomų. Svarbu pabrėžti, kad tikslų gydymo planą gali nustatyti tik jūsų šeimos gydytojas ar gydantis specialistas, įvertinęs jūsų būklę, atliktus tyrimus bei bendrą sveikatos istoriją.
Ankstyvos Laimo ligos stadijos gydymui skiriami geriamieji antibiotikai, dažniausiai Doksiciklinas, Amoksicilinas (vaikams, nėščioms ir maitinančioms moterims) ar Cefuroksimas. Dažniausiai antibiotikas skiriamas 2-3 savaites. Esant II-III stadijai, antibiotikus tenka skirtį į veną (pvz.: ceftriaksonas, penicilinas G), arba ilgesnį laiką (3-4 savaites).
Laimo liga nėštumo metu
Laimo liga nėštumo metu kelia ypatingą susirūpinimą, nes infekcija gali turėti įtakos tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatai. Jei nėščia moteris užsikrečia Laimo liga, svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, kad būtų pradėtas tinkamas gydymas. Ankstyva diagnozė ir gydymas antibiotikais gali sumažinti riziką vaisiui.
Nėštumo metu skiriami specialūs antibiotikai, kurie yra saugūs vaisiui. Gydytojas parinks tinkamiausią gydymo būdą, atsižvelgdamas į nėštumo stadiją ir motinos sveikatos būklę.
Jei Laimo liga nėštumo metu negydoma, gali kilti komplikacijų, tokių kaip infekcijos plitimas į vaisių. Nors duomenų apie tiesioginį Laimo ligos poveikį vaisiaus vystymuisi nėra daug, svarbu užtikrinti, kad motina gautų tinkamą gydymą, siekiant sumažinti bet kokią galimą riziką.
Po gydymo antibiotikais nėščia moteris turėtų reguliariai lankytis pas gydytoją, kad būtų stebima jos sveikatos būklė ir vaisiaus vystymasis. Genetikos centre gali būti rekomenduojama konsultacija ir papildomi tyrimai, siekiant įvertinti bet kokią galimą riziką.
Skaidrės istorija
Viena moteris pasidalino savo patirtimi sergant Laimo liga nėštumo metu. Pirmiausia ji pradėjo jausti silpnumą. Liga pasireiškė žiemos viduryje - po Trijų karalių, todėl minčių buvo visokių, tačiau tik ne apie erkes, juolab kad tuo metu ji laukėsi ketvirto vaiko, iki gimdymo buvo likę vos pora mėnesių. Viskas prasidėjo nuo to, kad paskutiniu metu jai būdavo labai silpna. Nuovargis būdavo toks didelis, kad kartais pasijausdavo kaip neturinti kaulų, o visas kūnas kaip drebučiai laikosi tik ant raiščių ir sausgyslių. Kadangi jos kraujo rodikliai visa būdavo į mažakraujystės pusę, o tarp trečio ir ketvirto nėštumo buvo santykinai nedidelis tarpas, kaltę vertė aplinkybėms - esą organizmas tiesiog nusilpęs. Be to, visą tą laiką dirbo, tad pavargti tikrai turėjo priežasčių. Iš pradžių įtarimų jai nesukėlė ir atsiradusi raudona dėmė ant čiurnos, kuri, jos teigimu, iššoko pasikasius tą vietą. Pirmiausiai Skaidrė pagalvojo apie tai, kad išsausėjo oda, todėl pradėjo tepliotis kremais. Kai šie nepadėjo, perėjo prie priešgrybelinių tepalų, o ir šiems nepadėjus - prie tepalo su antibiotikais. Po visų šių nesėkmingų savigydos bandymų kreipėsi į savo ginekologę kaip į šiuo metu pagrindinę jos gydytoją. Ši apžiūrėjo koją ir nusiuntė pas chirurgą. Tas viena akimi dėbtelėjo ir numojo ranka - čia bus rožė (odą pažeidžianti infekcinė liga). Tačiau ginekologė vis dėlto nepatikėjo šia diagnoze ir nusiuntė ją pasitikrinti į Infekcinės ligoninės priėmimo skyrių. Priėmė ją rezidentė. Pamatavo temperatūrą, kuri siekė apie 37 laipsnius - nėščiai moteriai tai visai normalu. Apžiūrėjo koją ir pasiūlė tą vietą patepti briliantine žaluma. Tuomet jau ji suabejojo - ar šiais laikais dar naudojama briliantinė žaluma? Pašnairavusi į ją, gydytoja išrašė kito, šiuolaikiškesnio tepalo. Tačiau ir jis nesuveikė. Ta dėmė kaip gyvas priekaištas jai vis badė akis, o nuo ko ji - niekas negalėjo pasakyti. Apsilankė net pas neurologę, kuri buvo jauna, matyt, ką tik baigusi, ir entuziastingai ėmėsi ieškoti įvairių ligų. Grįžusi namo pasiskaičiau apie jas internete ir apsiramino, kad tikrai taip nesijaučiu, nes tos diagnozės nieko gera nežadėjo. Ieškodama savo negalavimų priežasties, Skaidrė iš viso apsilankė pas šešis specialistus, tačiau vis dar buvo nežinioje. Penki iš tų specialistų paklausė, ar nebuvo įsegusi erkė, tačiau moteris visiems užtikrintai tvirtino, kad ne. Buvo likęs paskutinis specialistas - dermatologas. Tačiau jo konsultacijos poliklinikoje tektų ilgai laukti - nežinia, ar būtų spėjusi pas jį patekti iki gimdymo. Todėl pasirinko apsilankyti pas gydytoją privačiai. Gydytojas taip pat paklausė apie erkę. Ji vėlgi atsakė neigiamai, tačiau jo neįtikino. Žiūrėdamas į tą jos koją jis ir sako: „Man vis tiek į panašu boreliozę. Ar tyrimus kas nors darė?“ Ir iš tiesų, tyrimo dėl boreliozės jai niekas nedarė. Paklojau už jį privačioje įstaigoje nemažą sumą, tačiau gavus rezultatą jos sveikatos sutrikimų priežastis tapo aiški - gydytojo spėjimas pasitvirtino. Jos ginekologė, aišku, išsigando, pradėjo svarstyti apie tai, kad nėra žinių, ar liga persiduoda per plancentą vaisiui. Jos praktikoje buvo pirmas toks atvejis. Tačiau dermatologas ją nuramino: ne aš pirma tokia ir ne paskutinė. Paskyrė jai antibiotikų kursą ir patikino, kad sėkmingai pagimdys. Pradėjus vartoti vaistus, jau antrą dieną dėmė ėmė nykti. Po truputį susitvarkė ir sveikata. Kaip ir buvo žadėta, sėkmingai pagimdė, kūdikis buvo sveikas, jai pačiai taip pat viskas buvo gerai. Po gimdymo liga atsinaujino. Kai moteris jau buvo pamiršusi savo vargus dėl sveikatos, pavasariop, po gimdymo praėjus trims mėnesiams, jai pradėjo svaigti galva - taip stipriai, kad kartais netgi sumėtydavo. Kraujas tuo metu buvo visai geras, vyras leisdavo pamiegoti, todėl pradėjo sukti galvą, kas vėl nutiko. Taip pat jutau, kad tempia vieną žado pusę, tarsi ji būtų lengvai paralyžiuota. Kaip tik neseniai su vyresne dukra teko lankytis ligoninėje ir kalbėtis su vaikų infektologe, kuri šį simptomą paminėjo kaip dažnai pasireiškiantį Laimo liga sergantiems vaikams. Todėl labai sunerimau ir kreipėsi į šeimos gydytoją. Ši mane nusiuntė pas infektologę. Jos nuogąstavimai, kad atsinaujino boreliozė, jai pasirodė neturintys pagrindo, tačiau tyrimą man skyrė, o kai atėjo atsakymas, negalėjo juo patikėti, tikino, kad taip nebūna. Atsakymas buvo teigiamas - vėl rodė boreliozę. Tai buvo pirmas atvejis jos ilgametėje praktikoje, todėl ji konsultavosi su kolegomis. Bendru sutarimu buvo iškelta hipotezė, kad galbūt nėštumo metu imuninė sistema buvo labiau nusilpusi ir paprasto antibiotikų kurso neužteko. Matyt, po gimdymo, organizme vykstant pokyčiams, vėl prisidaugino borelijų. Diagnozei patikslinti jai buvo atliktas tyrimas, kuris apskaičiuoja organizme esančius antikūnus prieš infekciją. Jis patvirtino, kad yra likę susidariusių antikūnų po seno susidūrimo su liga, tačiau ir dabar vyksta uždegiminis procesas. Todėl šįkart buvo skirti stipresni antibiotikai ir ilgesnis jų kursas. Po gydymo visi neurologiniai reiškiniai dingo. Šiandien Skaidrė jaučiasi visiškai sveika, tačiau psichologinis budrumas liko - moteris kasmet profilaktiškai tiriasi dėl boreliozės.
Patirtis sergant Laimo liga nėštumo metu
Viena moteris pasidalino, kad susirgo Laimo liga besilaukiant, antrą trimestrą, tuoj bus keturi mėnesiai nėštumo. Jai irgi išrašė Ospamox, 2 savaičių kursą. Kita moteris sirgo apie 7 mėnesį, gėrė ospamox apie dvi ar tris savaites, viskas buvo prieš 12 metų. Jai pavyko pilnai issigyti nestumo metu su Ospamox.
Prevencija
Pagrindinė priemonė, padedanti išvengti Laimo ligos, - apsauga nuo erkių įkandimų. Bakterija, sukelianti boreliozę, paprastai patenka į žmogaus organizmą po 24-48 valandų nuo erkės įsisiurbimo, nors kai kuriais atvejais tai gali įvykti greičiau. Net ir trumpa išvyka į gamtą gali baigtis erkės įsisiurbimu.
Šiuo metu vakcinos nuo Laimo ligos nėra, nes tai bakterinė infekcija, gydoma antibiotikais. Vis dėlto erkės perneša ir kitą pavojingą ligą - erkinį encefalitą, nuo kurio galima pasiskiepyti.