Įvadas
Šiandieninėje Lietuvoje psichologo praktika yra svarbi sveikatos priežiūros sistemos dalis, taip pat reikšminga švietimo, socialinės apsaugos ir kituose sektoriuose. Šiame straipsnyje aptariami psichologo kvalifikaciniai reikalavimai, jo funkcijos ir atsakomybės, dirbant socialinės globos įstaigoje Lietuvoje. Nagrinėjami specialūs reikalavimai, keliami šias pareigas einančiam darbuotojui, jo funkcijos ir atsakomybės.
Psichologo Profesinės Kvalifikacijos Reglamentavimas
Sveikatos specialisto, psichologo, dirbančio sveikatos sektoriuje, - medicinos psichologo - profesinis vardas, medicinos psichologo profesinę kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakyme Nr. V-1 „Dėl Numerio sveikatos specialistui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme nustatytos medicinos psichologo spaudo numerio suteikimo ir panaikinimo taisyklės ir pagrindai. Tai yra esminis dokumentas, apibrėžiantis, kas gali būti laikomas medicinos psichologu ir kokius reikalavimus jis turi atitikti.
Pagal naujausią projektą, psichologu laikomas asmuo, turintis psichologo kvalifikaciją, registruotas Psichologų registre ir užsiimantis praktine veikla. Psichologo kvalifikacija suteikiama asmenims, įgijusiems psichologijos magistro laipsnį universitete arba baigusiems vientisąsias universitetines psichologijos krypties studijas. Taip pat pripažįstama lygiavertė užsienyje įgyta psichologo kvalifikacija.
Šiuo metu Lietuvoje trūksta vieningo psichologo veiklos reglamentavimo, kuris leistų tinkamai įvertinti psichologų veiklą ir užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos. Tai ypač svarbu, nes psichologinės paslaugos turi didelę įtaką žmonių gerovei ir sveikatai. Siekiant užtikrinti saugias ir kokybiškas psichologo paslaugas, būtinas psichologų registravimas, sudarant Psichologų sąrašą.
Šiuo metu psichologų veiklą daugiausia reglamentuoja poįstatyminiai aktai. Rengiamas praktinės veiklos įstatymo projektas (toliau - Įstatymo projektas). Rengiant šį įstatymo projektą buvo atidžiai ir atsakingai išnagrinėtos įvairios nuomonės, ir pagal galimybes buvo atsižvelgta į svarbiausius aspektus, atsisakant perteklinių dalykų. Šis įstatymo projektas skirtas pacientų teisių apsaugai, psichologų profesinių teisių, pareigų ir atsakomybės reglamentavimui.
Taip pat skaitykite: Sveikata, saugumas ir ugdymas vaikų užsiėmimuose
Specialūs Reikalavimai Psichologui Socialinės Globos Įstaigoje
Darbuotojas, norintis užimti psichologo pareigas socialinės globos namuose, turi atitikti tam tikrus specialius reikalavimus. Vienas iš pagrindinių reikalavimų - aukštasis universitetinis išsilavinimas ir psichologo kvalifikacija (specialybė) ir ne žemesnis nei psichologijos magistro kvalifikacinis laipsnis ar jam prilyginama kvalifikacija. Tai reiškia, kad asmuo turi turėti psichologijos bakalauro ir psichologijos magistro kvalifikacinius laipsnius arba psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį baigus vientisąsias studijas, arba švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintą kaip lygiavertę užsienyje įgytą kvalifikaciją.
Be to, reikalaujama turėti ne mažesnę kaip 1 metų darbo patirtį teikiant psichologinę pagalbą. Asmuo turi būti susipažinęs ir gebėti taikyti praktinėje veikloje Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius socialinę paramą ir globą, socialines paslaugas ir sveikatos priežiūros sritis, kitus teisės aktus, reglamentuojančius profesinės veiklos sritis. Taip pat svarbu žinoti įstaigos, kurioje dirbs, nuostatus, vidaus tvarkos taisykles ir kitus lokalinius teisės aktus, reglamentuojančius įstaigos veiklą. Profesinėje veikloje būtina vadovautis Psichologo etikos kodeksu.
Psichologas taip pat turi turėti Teisėto darbo su vaikais kodą (QR kodą), patvirtinantį, kad asmuo nėra teistas už seksualinio pobūdžio nusikaltimus prieš vaikus ar suaugusius, taip pat už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Individualios Veiklos Sąlygos ir Apribojimai
Įstatymo projekte numatytos individualios veiklos sąlygos, kurios turi būti aiškios paslaugų gavėjams bei valstybės kontroliuojančioms įstaigoms. Tačiau numatomi ir apribojimai: psichologui draudžiama verstis psichologo veikla individualia veikla.
Specializuota Psichologo Veikla
Įstatymo projekte atskirai reglamentuojama specializuota psichologo veikla. Jei psichologas nori verstis veikla specializuotoje srityje, jis turi būti įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą. Šiuo metu išskiriamos tokios veiklos sritys kaip darbo ir organizacinė psichologija. Reglamentuojančioji institucija nustato, kokios yra veiklos sritys ir tokios veiklos kontrolės bei priežiūros tvarka.
Taip pat skaitykite: Svarbiausi vaikų drabužių aspektai
Psichologas, įrašytas į Psichologų specialistų sąrašą, gali verstis specializuota psichologo veikla. Tačiau jei psichologas nėra įrašytas į šį sąrašą, jis gali verstis tik bendrąja psichologo veikla.
Psichologo Funkcijos Socialinės Globos Įstaigoje
Socialinių paslaugų namų psichologo pagrindinis uždavinys - rūpintis bendruomenės narių psichine sveikata ir reikalingų psichologinių sąlygų sudarymu. Psichologo funkcijos socialinės globos namuose yra labai įvairios ir apima kelias pagrindines kryptis:
- Konsultavimas: Tai pagrindinė psichologo veiklos kryptis, kurios metu siekiama aptarti ir nustatyti kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: Pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
- Kitos funkcijos: Rūpinasi socialinių paslaugų gavėjų psichine sveikata, konsultuoja individualiai ir grupėse. Rengia metodus ir atlieka psichologinį socialinių paslaugų gavėjų įvertinimą. Vykdo psichologinį švietimą. Pagal kompetenciją teikia kompleksines paslaugas šeimai. Užmezga santykį su asmenimis, patiriančiais įvairių sunkumų, įtraukia juos į pagalbos teikimo procesą. Teikia psichologinę pagalbą socialinių paslaugų gavėjams, išgyvenantiems krizę ar patyrusiems trauminių emocinių išgyvenimų (ligų, netekčių, skyrybų ir kt.), ir jų šeimoms, artimiesiems. Padeda stiprinti socialiai pažeidžiamų grupių asmenų ryšį su bendruomene. Bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis teikiamų socialinių paslaugų srityje.
- Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.
- Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
- Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.
Psichologo Atsakomybė Socialinės Globos Įstaigoje
Psichologas atsako už teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją. Taip pat atsako už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi. Svarbu neperžengti savo kompetencijos ribų, nuolat tobulinti kvalifikaciją bei laikytis konfidencialumo.
Psichologas privalo tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Etikos Kodeksas ir Atsakomybė Už Pažeidimus
Psichologai, vykdydami savo veiklą, privalo laikytis profesinės etikos kodekso. Pagal darbo grupės, susidėjusios iš skirtingoms frakcijoms priklausančių parlamentarų, parengtą projektą, psichologai turėtų pasirašyti įsipareigojimą laikytis profesinės etikos kodekso.
Taip pat skaitykite: Gidas globėjams Lietuvoje
Lietuvos psichologų etikos komitetui antrą kartą per kalendorinius metus priėmus sprendimą, kad psichologas šiurkščiai pažeidė etiką, tai yra šiurkščiai elgėsi, žemino paciento orumą, seksualiai prie jo priekabiavo, pasinaudojo pareigomis, sukčiavo ar atliko vagystę, apsvaigęs teikė paslaugas, atliko kitą neleistiną veiką, - jis netektų teisės vienus metus verstis praktika.
Psichologo registracija būtų panaikinama įsigaliojus atitinkamam teismo sprendimui, taip pat paaiškėjus, kad registracijai pateikti suklastoti dokumentai ar juose nurodyti klaidingi duomenys.
Pacientų Konfidencialumas ir Informacijos Apsauga
Įstatymas įpareigoja psichologus saugoti pacientų jiems patikėtą informaciją. Juos būtų draudžiama kviesti liudytojais ir prašyti pateikti kokių nors paaiškinimų dėl aplinkybių, kurias jie sužinojo atlikdami psichologo praktinę veiklą.
Konfidencialią informaciją psichologas galėtų atskleisti tik tais atvejais, kai grėstų rimtas pavojus visuomenei, asmenų sveikatai ar gyvybei ir kai nepažeidžiant konfidencialumo neįmanoma išvengti žalos, taip pat jis turėtų suteikti tik su atliekamu ikiteisminiu tyrimu ar nagrinėjama byla tiesiogiai susijusią konfidencialią informaciją.
Civilinės Atsakomybės Draudimas
Įstatymo projekte numatyta psichologų civilinė atsakomybė (Įstatymo projekto 22 straipsnis). Tai reiškia, kad psichologas privalo turėti draudimą, kuris atveju garantuotų nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Tai ypač svarbu, nes psichologo klaidos gali turėti rimtų pasekmių pacientų psichinei sveikatai. Šis draudimas užtikrintų, kad net jei psichologas nėra pajėgus (mokus) arba net neketina atlyginti padarytą žalą, nukentėjęs asmuo gautų kompensaciją.
Šilalės Rajono Socialinių Paslaugų Namų Psichologo Veikla
Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas yra darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Socialinių paslaugų namų psichologas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir psichologo kvalifikaciją (specialybė) ir ne žemesnį nei psichologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ar jam prilyginamą kvalifikaciją. Psichologas turi būti susipažinęs su Lietuvos Respublikos švietimo, sveikatos ir socialine politika, LR įstatymais ir kitais poįstatyminiais aktais, reglamentuojančiais socialinę paramą ir globą, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis. Taip pat jis turi laikytis profesinės psichologo etikos normų.
Veiklos Kryptys
Socialinių paslaugų namų psichologo veikla yra kompleksinė ir apima šias kryptis:
- Konsultavimas: Tai pagrindinė socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kryptis. Konsultuojama siekiant aptarti ir nustatyti socialinių paslaugų namų kliento problemas, planuoti veiklą joms spręsti ir numatyti tiesioginio poveikio būdus. Socialinių paslaugų namų psichologas dažniausiai pateikia rekomendacijas ir moko proceso dalyvius tiesioginio poveikio būdų, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, socialinio darbuotojo padėjėjais, socialinių paslaugų namuose gyvenančių vaikų tėvais (globėjais), dienos socialinės globos paslaugų gavėjais bei jų tėvais, pedagogais, įstaigų vadovais ir kitais suinteresuotais asmenimis.
- Psichologinis įvertinimas: Tai konsultavimo tikslais reikalingų duomenų apie socialinių paslaugų namų kliento psichologinės problemos būklę gavimas, remiantis psichologiniais metodais. Psichologinio įvertinimo atlikimą reglamentuoja Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentas.
- Profesinis kuravimas: Tai socialinių paslaugų namų psichologo veiklos kuravimas, atliekamas siekiant užtikrinti psichologo darbo kokybę, profesinį tobulėjimą ir pagelbėti sprendžiant sudėtingus atvejus.
- Tyrimas: Tai mokslinis, sistemingas psichologinių faktų kaupimas, jų atskleidimas ir analizė; rekomendacijų rengimas, remiantis tyrimo medžiaga, jų teikimas ir diegimas praktinėje veikloje.
- Psichologinis švietimas: Pedagogų, socialinių darbuotojų, socialinio darbuotojų padėjėjų, administracijos, globojamų vaikų tėvų ar globėjų ir kitų suinteresuotų asmenų švietimas aktualiais psichologijos klausimais.
Darbo Turinys ir Funkcijos
Socialinių paslaugų namų psichologo darbo turinys priklauso nuo įstaigos poreikių ir turimos kvalifikacinės kategorijos. Psichologas savarankiškai psichologiškai šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus, globėjus (ar kitus teisėtus vaiko atstovus), kitus socialinių paslaugų namų klientus, veda psichologijos užsiėmimus.
Jis dirba su sutrikimų (negalių) turinčiais, problemiškais (elgesio, emocinių, bendravimo problemų ir kt.) turinčiais socialinių paslaugų namų klientais individualiai arba grupėse; konsultuoja socialinius darbuotojus, vaiko globėjus (ar teisėtus vaiko atstovus), kitus suinteresuotus asmenis; šviečia socialinius darbuotojus, socialinio darbuotojo padėjėjus ir kt. suinteresuotus asmenis. Spręsdamas socialinių paslaugų namų klientų problemas bendradarbiauja su kitais specialistais (socialiniais darbuotojais, specialiaisiais pedagogais, logopedais, gydytojais, policija ir kt.), administracija.
Socialinių paslaugų namų psichologas tarpininkauja sprendžiant konfliktus; koreguoja grupių tarpasmeninius santykius; rengia metodines priemones.
Teisės ir Pareigos
Socialinių paslaugų namų psichologas turi teisę susipažinti su įstaigoje tvarkoma dokumentacija apie socialinių paslaugų namų klientus, gauti mokslinę, metodinę, informacinę paramą iš Švietimo pagalbos tarnybos, medicinos įstaigų, pasirinkti kvalifikacijos tobulinimo formas, laiką.
Psichologas privalo konsultuoti, atlikti psichologinį įvertinimą, tyrimus, profesinį kuravimą ir psichologinį švietimą pagal savo kvalifikaciją ir įstaigos poreikius, neperžengti savo kompetencijos ribų, laikytis profesinės Psichologo etikos kodekso reikalavimų ir supažindinti su jais įstaigos administraciją. Atlikdamas psichologinį įvertinimą, vadovautis Lietuvos psichologų sąjungos standartizuotų psichologinio įvertinimo metodikų reglamentu, žinoti psichologo darbą reglamentuojančius dokumentus ir jais vadovautis, nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Pagal profesinę kompetenciją pateikti psichologinio įvertinimo išvadas ir rekomendacijas socialiniams darbuotojams, socialinių paslaugų namų įstaigos administracijai ir kt. suinteresuotiems asmenims, įforminti gautus tyrimų duomenis pagal naudojamos metodikos reikalavimus, užtikrinti jų konfidencialumą ir saugoti juos, kol socialinių paslaugų klientas yra socialinių paslaugų namuose, perduoti juos kitam psichologui, ateinančiam dirbti į jo vietą, arba sunaikinti, kai perdavimas neįmanomas. Taip pat tvarkyti darbo dokumentaciją, parengti veiklos planą metams (derinant su įstaigos veiklos prioritetais), pildyti individualių konsultacijų žurnalą.
Atsakomybė
Socialinių paslaugų namų psichologas atsako už aptarnaujamos įstaigos klientams teikiamos psichologinės pagalbos kokybę ir rezultatus pagal turimą išsilavinimą ir kvalifikaciją, už profesinės Psichologo etikos kodekso laikymąsi.
Kiti Svarbūs Dokumentai ir Teisės Aktai
Be jau minėtų dokumentų, psichologo veiklą Lietuvoje reglamentuoja ir kiti svarbūs teisės aktai, tokie kaip:
- Švietimo įstatymas
- Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
- Socialinių paslaugų įstatymas
- Logopedo bendraisiais pareiginiai nuostatai
- LR Archyvo įstatymas
- Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas
- Įvairūs švietimo ir mokslo ministro įsakymus, reglamentuojantys švietimo pagalbą, poveikio priemones mokiniams, privalomą ikimokyklinį ugdymą ir kt.
Taip pat svarbu atsižvelgti į rekomendacijas dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams, privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašą, Lietuvos higienos normas, bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų pakeitimus, pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašą, specialiosios pagalbos teikimo mokyklose tvarkos aprašą, psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašą.
Socialinio Pedagogo Veiklos Reglamentavimas
Socialinio pedagogo darbe taip pat svarbu vadovautis pagrindiniais dokumentais, įstatymais, nutarimais ir aktais. Švietimą reglamentuojančių teisės aktų sąrašas, pedagoginių darbuotojų tarifinio atlygio nustatymo reglamentas, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo", pareigybiniai dokumentai (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl darbuotojų, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, darbo laiko sutrumpinimo tvarkos ir darbuotojų, kuriems nustatytas sutrumpintas darbo laikas, darbo apmokėjimo sąlygų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistemoje įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo aukštosiose mokyklose rekomendacijų patvirtinimo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl socialinio pedagogo socialinio pedagogo veiklą reglamentuojantys dokumentai kvalifikacinių reikalavimų ir pareiginių instrukcijų patvirtinimo" pakeitimo) yra svarbūs dokumentai, reglamentuojantys socialinio pedagogo veiklą.
Socialinių paslaugų organizavimą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip rekomendacijos "Dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių -Įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir įpareigojimo nesilankyti vietose, kuriose daroma neigiama įtaka vaiko elgesiui, arba nebendrauti su žmonėmis, darančiais jam neigiamą įtaką, - vykdymo", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos", Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Dėl bendrųjų socialinės psichologinės pagalbos teikimo nuostatų", Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų vasaros poilsio organizavimo ir finansavimo tvarkos tvirtinimo", Lietuvos respublikos Valstybinių pašalpų šeimoms, auginančioms vaikus, įstatymas, Lietuvos respublikos Vaiko globos įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas "Dėl vaikų laikino išvykimo į užsienio valstybes tvarkos", Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas yra taip pat svarbūs.
Vaiko teisių apsaugą ir prevencinį darbą reglamentuojantys dokumentai, tokie kaip Lietuvos respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcija, Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl teisės pažeidimų, mokyklos nelankymo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, ŽIV/AIDS, smurto ir nusikalstamumo prevencijos”, Mokyklos nelankančių vaikų sugrąžinimo į mokyklas programa, Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašas, Savarankiško mokymosi tvarka, Neakivaizdinio mokymosi tvarkos aprašas, Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinta „ Nacionalinė smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011-2015 metų programa”, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Lietuvos respublikos vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų, vartojančių narkotines, psichotropines, kitas psichiką veikiančias medžiagas, nustatymo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, Lietuvos respublikos įstatymas „Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas Įpareigojimo išklausyti bendravimo su vaikais tobulinimo kursus vykdymo tvarkos aprašas, Lietuvos respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, Lietuvos respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarkos, darbo laiko, jiems draudžiamų dirbti darbų, sveikatai kenksmingų, pavojingų veiksnių sąrašo patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl bendrųjų socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatų patvirtinimo, Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro įsakymas Dėl prevencinio darbo grupių mokyklose ir prevencinio darbo koordinavimo grupių savivaldybėse sudarymo bei jų veiklos krypčių aprašo patvirtinimo, Socialinio pedagogo rengimo standartas.
Kiti socialinių pedagogų darbą reglamentuojantys dokumentai: LR Švietimo įstatymas, LRMinimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimas, Vaiko teisių apsaugos konvencija, LR Vaiko teisių pagrindų apsaugos įstatymas, Europos tarybos konvencija dėl vaikų apsaugos nuo seksualinio išnaudojimo ir seksualinės prievartos, Vaiko teisių konvencijos fakultatyvinis protokolas dėl vaikų pardavimo, vaikų prostitucijos ir pornografijos, LR Švietmo ir mokslo ministerijos įsakymas „Dėl mokyklos vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas "Rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams", LR švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl socialinės pedagoginės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl pedagoginių psichologinių tarnybų darbo organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo aprašo patvirtinimo“, LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas „Dėl psichologinės pagalbos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, LR Socialinių paslaugų įstatymas, LR Švietimo ir mokslo ministro, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas "Dėl vaikų globos organizavimo nuostatų patvirtinimo".
Darbo Skelbimo Pavyzdžiai ir Reikalavimai
Straipsnyje taip pat verta paminėti darbo skelbimo pavyzdžius, kurie iliustruoja konkrečius reikalavimus psichologams, siekiantiems įsidarbinti įvairiose įstaigose. Pavyzdžiui:
- Telšių švietimo centras: ieško psichologo 0,25 etato krūviui (9 val.). Dokumentai priimami nuo rugsėjo 11 d. iki rugsėjo 25 d.
- Molėtų “Vyturėlio” vaikų lopšelis - darželis: skelbia atranką psichologo pareigoms eiti nuo 2025 m.
tags: #kvalifikaciniai #reikalavimai #psichologui #dirbanciam #socialines #globos