Bronius Kutavičius (1932-2021) - vienas iškiliausių Lietuvos kompozitorių, pedagogas, lietuviškojo minimalizmo pradininkas, atlikęs išskirtinį vaidmenį Lietuvos kultūroje. Jo kūryba, apimanti įvairius žanrus - nuo operų ir oratorijų iki muzikos kino filmams bei spektakliams, garsino Lietuvą visame pasaulyje.
Biografija
Vaikystė ir jaunystė
Bronius Vaidutis Kutavičius gimė 1932 m. rugsėjo 13 d. Molainiuose, Utenos apskrityje, Anelės ir Felikso Kutavičių šeimoje. Būdamas jauniausias iš penkių vaikų, jis nuo mažens buvo apsuptas muzikos. Apie savo vaikystę Molainiuose kompozitorius yra sakęs: „Molainiai - mano gimtinė, jai skirta mano polka „Kaip Molainiai degė“. Čia aš išgirdau pirmąsias giesmes ir dainas, jas mėgo mama ir visi penki vaikai. […] kaip mes dainuodavome ilgais žiemos vakarais, kaip kaimynai prašydavome pagiedoti mane - „būsimą kunigėlį“, matyt, neįsivaizduodami niekuo kitu tokio giesmininko. Per dainas mano ir į muziką ateita. Toks gana panašus visų kelias. Nežinau, koks jis būtų man susiklostęs, jei keturiasdešimtaisiais Lietuva nebūtų sugriuvusi. Gal būčiau šiandien žemę aręs. Tuo užsiimantis žmogus turėtų būti pats laimingiausias… Aš iki šiol pavydžiu artojui jo darbo dienos nuovargio, laimės visą gyvenimą nugyventi vienoje gryčioje“.
1938-1942 m. B. Kutavičius mokėsi Molainių pradinėje mokykloje. Vėliau, baigęs pradinę mokyklą, lankė Panevėžio septynmetę muzikos mokyklą, kurioje mokėsi groti smuiku, lankė fortepijono, muzikos teorijos ir istorijos, solfedžio pamokas. 1949-1952 m. mokėsi Panevėžio muzikos mokykloje, dėstytojo Vytauto Kligio smuiko klasėje.
Studijos ir pedagoginė veikla
1952-1955 m. B. Kutavičius tarnavo sovietų armijoje Vorošilovograde (Ukraina), kariniame orkestre grojo valtorna. Grįžęs po armijos, 1955-1957 m. pratęsė studijas Panevėžio muzikos mokykloje: lankė chorinio dirigavimo (dėst. A. Liberio klasė), harmonijos (dėst. A. Belazaro klasė) pamokas.
1957-1958 m. dirbo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (dabar Vilniaus pedagoginis universitetas) Muzikos katedroje laborantu. 1958-1959 m. mokėsi Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dabar Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija) Juozo Karoso kompozicijos klasėje. 1959-1964 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Antano Račiūno kompozicijos klasėje.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas ir kūrybinis kelias: Bronius Krivickas
1964-1965 m. ėjo muzikos redaktoriaus pareigas LTSR valstybinėje filharmonijoje, dirbo koncertmeisteriu. 1967 m. tapo Lietuvos kompozitorių sąjungos nariu, 1974-1989 m. - jos valdybos narys, nuo 1993 m. Daugelį metų dirbo muzikos pedagogo darbą. 1965-1969 m. dėstė Vilniaus kultūros mokykloje, 1969-1974 m. Vilniaus pedagoginiame institute, 1974-1975 m. Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija), 1975-2000 m. M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, 1985-2000 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Įvertinimas ir apdovanojimai
B. Kutavičius buvo įvertintas aukščiausiais valstybiniais apdovanojimais:
- 1987 m. - Lietuvos valstybinė premija
- 1995 m. - Lietuvos Nacionalinė premija
- 1996 m. - festivalio „Probaltica“ (Torunė, Lenkija) prizas už kūrybinius laimėjimus
- 1999 m. - Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinas
- 1999 m. - Karininkų kryžiaus ordinas už nuopelnus Lenkijos Respublikai
- 2003 m. - ordinas „Už nuopelnus Lietuvai“
- 2003 m. - Tarptautinės intelektinės nuosavybės organizacijos (WIPO) prizas už kūrybą
- 2004 m. - Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros (LATGA-A) „Metų autoriaus“ apdovanojimas
Įvairių žanrų ir sudėčių B. Kutavičiaus kūriniai pelnė šešis apdovanojimus periodiniuose Lietuvos kompozitorių sąjungos metų kūrinių rinkimuose.
Kūryba
Bendroji apžvalga
Nuo XX a. 8-ojo dešimtmečio B. Kutavičius sukūrė daug ir įvairaus žanro kūrinių. Pati svarbiausia ir reikšmingiausia kūrybos dalis - stambūs kantatinio-oratorinio žanro kūriniai. Tai keturių oratorijų ciklas „Panteistinė oratorija“, „Paskutinės pagonių apeigos“, „Iš jotvingių akmens“ ir „Pasaulio medis“; kantata „Du paukščiai girių ūksmėj“, vokalinis instrumentinis ciklas „Jeruzalės vartai“, simfonija-oratorija „Epitafija praeinančiam laikui“, kameriniai instrumentiniai ir kiti kūriniai. Parašė 4 operas, vokalinių ciklų, sonatų, kūrinių chorui, dainų, muzikos kino filmams, dramos spektakliams.
B. Kutavičiaus muzika nuolat atliekama įvairiuose šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje - Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Suomijoje, Danijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Olandijoje, JAV, Meksikoje, Rusijoje ir kitur. Tarp jų galima paminėti „Varšuvos rudenį“, Hadersfildo šiuolaikinės muzikos festivalį (Didžioji Britanija), Strasbūro šiuolaikinės muzikos festivalį „Musica“, „Mare Balticum“ (Suomija), „De Suite Muziekweek“ (Nyderlandai), „Wratislavia Cantans“ (Lenkija), Glamorgano slėnio festivalį (Didžioji Britanija), „Baltic Arts'96“ (Didžioji Britanija), „Probaltica'96“ (Lenkija), Odenzės festivalį „Music Harvest“ (Danija), Spitalfildo festivalį (Didžioji Britanija), „MaerzMusik“ (Vokietija), „Icebreaker II: Baltic Voices“ (JAV), ISCM Pasaulio muzikos dienas Vilniuje.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie Broniaus Radzevičiaus kūrybą
Muzikos stilius ir technikos
B. Kutavičiaus muzikai būdingas savitas minimalizmo, intonacijų bei simbolinio mąstymo derinys. Jis labai taikliai ir tiksliai naudoja įvairius garso išgavimo būdus. Kompozitorius garbina pagoniškus simbolius - ąžuolą, šventą kalną Medvėgalį ir kt.
Kompozitorius laisvai disponavo tokiomis šiuolaikinės kūrybos priemonėmis kaip serializmas, sonorizmas, aleatorika, koliažas, erdvinė muzikos organizacija ir su tuo susiję notacijos išradimai, taip pat repetityvinio (post)minimalizmo technika. Pastaroji čia atitinka esminius struktūrinius archajiškojo lietuvių folkloro principus, aptinkamus sutartinėse (Šiaurės Rytų Lietuvoje paplitusios polifoninės 2-4 balsų giesmės ir 2-7 balsų instrumentinės pjesės).
B. Kutavičiaus kūryba išeina toli iš grynosios muzikos ribų, apima platų kultūrinį kontekstą, atidengdama amžių glūdumoje skendinčius tautų istorijos ir priešistorės klodus, materializuodama grynuosius mitinės ir religinės sąmonės archetipus. Archajinėmis, pirmapradėmis pajautomis grindžiama, „kultūrinės archeologijos“ misiją vykdanti Kutavičiaus muzika sykiu yra ir labai racionali, matematiškai tiksli, tačiau darnios, kartais net komplikuotai suręstos jo garsų sistemos visada alsuoja gyvybe, jausmo jėga. Kompozitorius yra laikomas ir lietuviškojo minimalizmo pradininku. Dėl daugiasluoksnio repetityviškumo ir muzikinės medžiagos redukcijos iki gan elementarių archetipinių modelių Kutavičiaus kūryba gali panašėti į ankstyvąjį europietišką (post)minimalizmą, tačiau skamba ji visiškai kitaip. Jo „pagoniškojo minimalizmo“ šaknys glūdi archajiškose lietuvių etninės muzikos formose, kurias galima laikyti protominimalistinėmis.
Oratorijos
B. Kutavičiaus oratorijos išsiskiria originalumu ir teatrališkumu. Choras juda salėje, tuo dar įtaigiau kurdamas apeigos įspūdį. Kūriniai dažnai atspindi neišvengiamą krikščionybės atėjimą. Pavyzdžiui, oratorijoje „Paskutinės pagonių apeigos“ galima išskirti šias dalis: I d. „Pradžia“, II d. „Medvėgalio pagarbinimas“, III d. „Gyvatės užkalbėjimas“, IV d. „Pabaiga“.
Kameriniai kūriniai
B. Kutavičiaus kameriniai kūriniai taip pat įdomūs. Juose kompozitorius naudoja įvairias modernias kompozicijos technikas, tokias kaip aleatorika ir koliažas. Vienas iš pavyzdžių - „Dzūkų variacijos“ fortepijonams.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Reikšmingiausi kūriniai
- „Panteistinė oratorija“ (1970)
- „Paskutinės pagonių apeigos“ (1978)
- „Iš jotvingių akmens“ (1983)
- „Lokys“ (opera, 2000)
Muzika kino filmams
B. Kutavičius taip pat kūrė muziką kino filmams:
- 1978 - „Markizas ir piemenaitė“
- 1978 - „Pasigailėk mūsų“
- 1979 - „Mažos mūsų nuodėmės“
- 1980 - „Rungtynės nuo 9 iki 9“
- 1980 - „Andrius“
- 1982 - „Vasara baigiasi rudenį“
- 1983 - „Skrydis per Atlantą“
- 1988 - „Žolės šaknys“
- 1988 - „Mėnulio pilnaties metas“
- 1990 - „Strazdas - žalias paukštis“
- 1990 - „Miškais ateina ruduo“
Įtaka ir palikimas
Broniaus Kutavičiaus pavardė siejama su dideliu, kone sukrečiančiu poveikiu, kurį Lietuvos kultūrinei visuomenei kadaise darė jo „Panteistinė oratorija“, „Paskutinės pagonių apeigos“ ar „Iš jotvingių akmens“ - laikomi Lietuvos pokario modernizmo atspirties tašku.
B. Kutavičius buvo didis kūrėjas ir žmogus, nepasidavęs sovietiniam režimui, drąsiai pasisakęs už laisvę ir deklaravęs meilę tėvynei savo kūryboje. Į kūrybą žiūrėjo labai atsakingai, laikydamasis motto: „šimtą kartų pagalvok - vieną kartą užrašyk“. Anot kompozitoriaus, praeitis jam buvo didžiausia paslaptimi, kurios jis ieškojo muzikoje, „jei nėra paslapties - nėra ir muzikos“. Jis pasižymėjo sugebėjimu užburti publiką, įtraukti ją dažnai į teatralizuotas apeigas, kuriose daug užuominų į istoriją, mitologiją, religiją, senąją liaudies kultūrą.
B. Kutavičius - žmogus, kažkokiu savo impulsu padaręs įtaką, jog daugelis pasirinko muziko gyvenimą. Jo pagalba suprato, ką reiškia būti muzikoje čia ir dabar - visa tai didesne dalimi tapatinama būtent su Broniaus kūryba.
Atminimas
B. Kutavičius mirė 2021 m. rugsėjo 29 d. Vilniuje. Atsisveikinimas su velioniu vyko Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje.
1988 m. apie B. Kutavičių sukurtas dokumentinis filmas „Žemės muzika, vėjo spalva“ (rež. V. Imbrasas).
2024 m. liepos 15 d. Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) vyko Broniaus Kutavičiaus kūrybos vakaras, skirtas kompozitoriaus atminimui.
Bibliografija apie B. Kutavičių
Apie kompozitoriaus kūrybą išleistos keturios knygos:
- Raminta Lampsatytė, „Bronius Kutavičius. A Music of Signs and Changes“ (Vilnius: Vaga, 1998)
- Inga Jasinskaitė-Jankauskienė, „Pagoniškasis avangardizmas. Teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai“ (Vilnius: Gervelė, 2001)
- Inga Jasinskaitė-Jankauskienė, „Bronius Kutavičius. Praeinantis laikas“ (Vilnius: Versus aureus, 2008)
- Straipsnių rinktinė „Music That Changed Time. The Lithuanian Composer Bronius Kutavičius and the Baltic Outburst of Creativity after 1970“ (Vilnius: Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014)
Taip pat yra straipsnių ir kitų leidinių apie B. Kutavičių ir jo kūrybą:
- Bajarkevičius, Tautvydas. Trumpa kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus kūrybos apžvalga. Iliustr. // Literatūra ir menas. 2012, nr. 32 (rugs. 7), p.
- Bielskytė, Vida. Kaip skamba nutolstantis laikas. Iliustr. // Senvagė. 2020, Nr. 2, p.
- Broniaus Kutavičiaus muzika : praeinantis laikas / Kultūros, filosofijos ir meno institutas ; [sudarytoja Inga Jasinskaitė-Jankauskienė]. Vilnius : Versus aureus, [2008]. 415, [1] p.
- Bronius Kutavičius : [katalogas / Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras ; sudarytoja Ramunė Kazlauskaitė]. Vilnius : LMILC, [2002]. 32, [1] p.
- Bronius Kutavičius // Lietuvos muzikos informacijos centras [Elektroninis išteklius]. gruod.
- Gruodytė, Vita. Bronius Kutavičius - modernus, postmodernus ar avangardinis kompozitorius?. Santr. angl., p. 95 // Kultūros barai. 2007, nr. 4, p.
- Jankauskienė, Inga. Pagoniškasis avangardizmas : teoriniai Broniaus Kutavičiaus muzikos aspektai. Vilnius : Gervelė, 2001. 261, [1] p.
- Kutavičius Bronislovas Vaidutis. Portr. // Lietuvių kompozitoriai. Vilnius : Vaga, 2004.
- Gaidamavičiūtė, Rūta. Metai be Broniaus Kutavičiaus. Kultūros barai. 2022, Nr. 10, p.
- Osvaldas Balakauskas. Būdas Kutavičiaus. Kultūros barai. 1988, Nr. 6, p.
- Jūratė Katinaitė. In music you should always ask the question: And what does that mean? An interview with Donatas Katkus, in: Lithuanian Music Link, No.
- Kompozitorius Bronius Kutavičius. [Vilnius] : [Concept events & media], [2008]. 1 elektron. opt. diskas (CD-ROM).
- Lietuviško fakyro žydinti nostalgija: Vytautas Landsbergis apie Bronių Kutavičių / sud.
tags: #kutavicius #bronius #gime