Apie Leonardo da Vinči (Leonardo da Vinci) prirašyta storiausių knygų, tačiau net ir dabar biografai pripažįsta, kad dailininko asmenybę tebegaubia daugybė paslapčių. Šis žmogus idėjomis ir mąstymu šimtmečiais pralenkė laikmetį. Paprasti žmonės į jį žiūrėjo su baugia pagarba ir patyliukais vadino pamišėliu. Šiame straipsnyje pabandysime atskleisti šio renesanso genijaus gyvenimą ir kūrybą, remdamiesi istoriniais faktais ir biografiniais duomenimis.
Ankstyvasis gyvenimas ir mokslai
Leonardas da Vinčis gimė 1452 m. balandžio 15 d. nedideliame kalnuotame Italijos miestelyje Vinčyje. Leonardo da Vinci reiškia Leonardo iš Vinčio. Jis buvo nesantuokinis vaikas. Tais laikais tokių žmonių dalia buvo nelengva: berniukas neturėjo daugybės teisių, netgi negalėjo mokytis universitete. Pirmuosius gyvenimo metus praleidęs su mama (kiek žinoma, paprasta valstiete) kaime, persikraustė gyventi pas tėvą - pasiturintį notarą. Šis greitai pastebėjo, kad Leonardo - nepaprastas vaikas.
Sulaukusį keturiolikos Leonardo tėvas įtaisė pas garsų to meto Florencijos menininką Verrocchio. Vaikinukas greitai perprato tapybos mokslus ir tapo mokytojo numylėtiniu. Jiedu drauge yra nutapę ne vieną darbą. Po kelerių metų mokinys gerokai pranoko mokytoją ir pradėjo nuobodžiauti, o į jo smegenis vis labiau smelkėsi mintys apie pasaulį ir jo sandarą. Dvidešimties metų jis buvo įtrauktas į Florencijos Šventojo Luko tapytojų gildiją ir pamažu ėmė tolti nuo mokytojo Verroccio.
Leonardo kelionė prasideda didžio meistro, kuris buvo nepaprastai sužavėtas jo kūryba, Andrėja del Verokjo dirbtuvėse. Su šiomis dirbtuvėmis susiję žymūs menininkai, tokie kaip Sandro Botticelli. Taigi, tai tikra įžymybių kalvė.
Kūrybinė veikla ir inovacijos
Vaizduojamajame mene Leonardo da Vinci sukėlė tikrų tikriausią perversmą. Kai kuriuose menininko paveiksluose atsiveria tokia erdvė, ką dabar mes vadiname 3D formatu. Meno legenda eksperimentavo ir su dažais. Tiesa, ne visada sėkmingai. Tarkim, vienas žymiausių jo paveikslų „Paskutinė vakarienė“ dėl netinkamos dažų kombinacijos prašėsi skubiai restauruojamas dar tada, kai L.
Taip pat skaitykite: Apie Louis Armstrong
Menas toli gražu nebuvo vienintelė sritis, kuria domėjosi L. da Vinci. L. da Vinci priklauso daugybė išradimų. Jis sukonstravo ventiliatorių, monetų kaldinimo mašiną, įvairių skraidančių mechanizmų ir dar daugybę to laikmečio žmonėms nesuvokiamų prietaisų. Bene labiausiai jį masino anatomija. Tais laikais daryti skrodimus laikyta baisiu nusižengimu, tačiau nieko nepaisydamas menininkas juos darė. Ne šiaip tyrinėjo žmogaus sandarą - viską kruopščiai fiksavo popieriuje.
Leonardo da Vinči (Leonardo da Vinci) - brandžiojo italų renesanso architektas, tapytojas, skulptorius, mokslininkas, muzikantas, meno teoretikas, inžinierius, filosofas. 1475 metai - Leonardą da Vinčj įkvepia Dantės „Dieviškoji komedija", jos įspūdžio paveiktas jis sukuria daug alegorinio siužeto piešinių. 1482-1493 metai - Leonardas nuveikia milžinišką darbą, apmąstydamas ir įgyvendindamas idėją sukurti bronzinį paminklą Milano hercogui Sforcai. Molinį šio paminklo natūralaus dydžio modelį 1499 metais sunaikina prancūzų kariuomenė. 1482-1499 metai - pirmasis Milano periodas; Leonardas priimamas į Milano hercogo Ludoviko Moro rūmus karo inžinieriaus, architekto, skulptoriaus ir tapytojo pareigoms. Nepaprastai produktyvus Leonardo da Vinčio gyvenimo periodas, kurio metu jis tyrinėja ir padaro atradimus mechanikos, karo inžinerijos, fizikos, optikos, matematikos, geologijos, botanikos, perspektyvos, anatomijos, fiziologijos, astronomijos ir kosmologijos srityse, bando įgyvendinti atviro, kelių lygių miesto statybos idėją, taip pat tyrinėja garsųjį paukščio skrydį. 1495-1498 metai - Leonardas nutapo freską „Paskutinė vakarienė".
Leonardas buvo ne tik menininkas, bet ir biologas, anatomikas bei inžinierius. Su savimi jis visados nešiodavosi mažą užrašų knygutę, į kurią nuolat ušsirašinėdavo ir braižydavo įvairias idėjas. Daugelis Leonardo da Vinčio išradimų liko brėžiniuose, o jo idėjos, praaugusios laikmetį, buvo pradėtos įgyvendinti tik po 400 metų. Daugelis šių brėžinių buvo ginklai ir karo mašinos.
Žymiausi kūriniai
- Mona Liza (Džokonda): Paveikslas, turėjęs būti paprasčiausiu portretu, pavergė visą pasaulį - Paryžiuje Luvro muziejuje prie jo nuolat būriuojasi minios smalsuolių. Bėgant metams, šio kūrinio populiarumas ne tik kad neblėsta, bet vis auga. Apie paveikslą sklando gausybė mitų ir legendų. Netgi kalbama, kad „Mona Liza“ yra energijos vampyrė. Esą Luvro darbuotai yra pastebėję, kad ilgiau prie jo pabuvus pasidaro silpna, o tuo metu, kai šedevras būna nepasiekiamas lankytojams, ima blankti. Kalbama ir apie tai, kad Mona Liza iš tiesų gali būti paties da Vinci autoportretas. Yra sukurta daugybė jo kopijų,, kurias padarė meistro mokiniai, kai kurios su Leonardo priežiūra. Ar žinojai, kad Mona Liza nebuvo laikomas gražiausiu Leonardo darbu? Paveikslas išgarsėjo tuomet, kada jis buvo pavogtas? V.Peruggia įsidarbino ir kelis mėnesius dirbo pagalbiniu Luvre, būtent tai padėjo jam pagrobti ir išsinešti garsiąją Džakondą. Paveikslą jis išsinešė namo ir laikė lagamino dugne. Buvo neturtingas, todėl jį pasiūlė Uficių galerijai, nors pinigų neprašė, bet užsiminė, kad atlygį priimtų.
- Paskutinė vakarienė: Monumentali simetriškos kompozicijos freska (Švč. Mergelės Marijos Maloningosios vienuolyno valgomajame Milane, 1497), joje subtiliai perteikė vaizduojamųjų psichologinę charakteristiką, vidinius išgyvenimus, judesių įvairovę. Dėl didelių eksperimentų su medžiagomis, ilgainiui paveikslas ėmė trupėti, o per daugybę karų, buvo dar labiau suniokotas.
- Dama su šermuonėliu: C. Gallerani portretas (apie 1491).
- Madona grotoje: Biblinės tematikos paveikslas (1494, jame darniai susiejo žmonių figūras su peizažo fonu).
- Madona Benua (dar vadinama Madona su gėle): 1478.
- Madona Lita: 1490-91.
- Švč. Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi ir šv. Ona: 1510.
- Šv. Jonas Krikštytojas: 1516.
Išradimai ir projektai
Leonardo da Vinci eksperimentinio tyrinėjimo principu savarankiškai studijavo fiziką, matematiką, astronomiją, botaniką, hidrauliką, geologiją, žmogaus ir gyvūnų anatomiją. Suprojektavo oro balioną, parašiuto, sraigtasparnio, tanko, povandeninio laivo prototipus, medžio apdorojimo, knygų spausdinimo, audimo ir kitokių staklių, nubraižė žemėlapių (Imolos). Išliko italų kalba veidrodiniu principu (iš dešinės į kairę) Leonardo da Vinci parašytų rankraščių, kuriuose (be skraidymo aparatų, mašinų piešinių, pasakėčių) dėstomos mintys apie tapybą.
- Daugiavamzdis pabūklas.
- Tankas.
- Kovos vežimas „Skerdikas“.
- Sraigtasparnis.
- Parašiutas.
Anatominiai tyrimai
Domėjosi žmogaus anatomija, darė skrodimus, aiškinosi žmogaus kūno organų (akių, raumenų ir kitas) funkcijas. Jis tyrė atvertas žmonių kaukoles, nupiešė kaulų ir dantų pjūvius, o vėliau perteikė kančios anatomiją paveiksle Šv. Leonardui da Vinčiui pasisekė, kad gimė ne santuokoje. Taip, da Vinčis buvo genijus - itin lakios vaizduotės, aistringai smalsus ir kūrybiškas net keliose srityse. Tačiau Leonardo genialumas buvo žmogiškos prigimties; jis pats išpuoselėjo jį savo valios ir ambicijų pastangomis. Tas genialumas radosi ne iš dieviškojo apreiškimo, kaip Niutono ar Einšteino.
Taip pat skaitykite: Staponkutės biografija
Asmeninis gyvenimas
Apie L. da Vinci veiklą būtų galima prirašyti ištisus traktatus. Užtat apie asmeninį jo gyvenimą duomenų išlikę ne kažin kiek. Kiek žinoma, legendinis kūrėjas buvo prisiekęs vegetaras. Ypač gailėjo paukščių - jais žavėjosi visą gyvenimą. Yra išlikę liudijimų, kad Leonardo dažnai eidavo į turgų, supirkdavo narvuose įkalintus paukščius ir paleisdavo juos į laisvę. Dar vienas visame pasaulyje pagarsėjęs jo įprotis - mažai miegoti. Pasakojama, kad L. da Vinci per parą miegodavo daugių daugiausia kelias valandas.
Amžininkų Leonardo da Vinci apibūdinamas kaip patrauklus, stotingas vyras. Tačiau beveik nėra jokių žinių apie tai, kad jis būtų turėjęs romanų su dailiosios lyties atstovėmis. Niekada nebuvo sukūręs šeimos. Visa jo šeima buvo mokiniai. Apskritai didžiojo menininko seksualinė orientacija iki šių dienų yra diskusijų objektas.
Gyvenimo saulėlydis ir mirtis
Gyvenimo saulėlydį, tiksliau, paskutinius trejus gyvenimo metus, L. da Vinci praleido Prancūzijoje. Joje atsidūrė paties Prancūzijos karaliaus Francis I kvietimu. Monarchas taip susižavėjo menininko darbais, kad pakvietė jį apsigyventi savo šalyje ir netgi padovanojo prašmatnią pilį Clos Lucé netoli karališkosios rezidencijos.
1516 metai - Leonardas da Vinčis priima Prancūzijos karaliaus Pranciškaus I kvietimą ir kartu su savo mokiniais vyksta į Prancūziją, apsigyvena Ambuaze, Klu (Cloux) pilyje.
Pasaulį genialusis kūrėjas apleido sulaukęs 67-erių. Legenda byloja, kad L. da Vinci mirties akimirką pats karalius laikė jo galvą. Biografų manymu, tai tėra legenda: šalia buvo artimiausias draugas bei mokinys Francesco Melzi. Pastarajam menininkas testamentu skyrė ir didžiąją dalį savo turtų, tarp jų visas knygas, instrumentus, piešinius ir vertinguosius užrašus apie meno paslaptis ir pan. Daugelis šių užrašų parašyti ypatingu stiliumi - iš dešinės į kairę.
Taip pat skaitykite: Biografija: Šarūnas Kliokys
1519 m. balandžio 23 d. - Leonardas da Vinčis rašo savo testamentą, palikdamas visus dailės kūrinius, rankraščius ir knygas ištikimam savo mokiniui Frančeskui Melciui. 1519 m. gegužės 2 d.