Motinos pienas yra idealiausias maistas kūdikiui, o žindymo nauda yra neginčijama. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl motinos pienas yra toks svarbus kūdikiui, kokią naudą jis teikia mamai ir šeimai, bei pateiksime naudingų patarimų, kaip sėkmingai žindyti.
Motinos pieno nauda kūdikiui
Mamos pienas yra visavertis kūdikio maistas, lengvai virškinamas ir įsisavinamas. Jis skatina gerą mažylio augimą, fizinį vystymąsi ir protinį brendimą. Mamos pienas aprūpina kūdikio organizmą imuninėmis medžiagomis, saugo nuo infekcijų ir daugelio ligų.
Svarbu paminėti, kad mamos pieno sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių - pradžioje jis būna liesesnis, vėliau tampa riebesnis. Jis visada švarus ir šiltas. Mamos piene yra apie 400 mažyliams reikalingų medžiagų, kurių nėra jokiuose jo pakaitaluose. Žindymas užtikrina fizinį bei emocinį motinos ir vaiko artumą. Žindančios mamos subtiliau suvokia mažylio norus, greičiau pastebi jo būklės pokyčius ir jam padeda.
Tyrimai rodo, kad vaikai, iki 6 mėn. maitinti motinos pienu, du kartus rečiau serga vėžiu vaikystėje. Kūdikiai, negavę motinos pieno, 14,2 karto dažniau miršta nuo viduriavimo, o maitinti tik mišiniais iki 2 mėn. - du kartus dažniau serga diabetu. Taip pat, nemaitintus motinos pienu kūdikius tris kartus dažniau ištinka staigios mirties sindromas. Iki 6 mėn. amžiaus maitinti motinos pienu kūdikiai penkis kartus rečiau serga šlapimo takų infekcijomis. Kuo ilgiau kūdikiai maitinami krūtimi, tuo rečiau būna netaisyklingas sukandimas.
Motinos pieno nauda mamai
Žindymas padeda formuotis motinystės jausmui, stiprėja pasitikėjimo savimi, kaip mama, jausmas ir pasitenkinimas motinyste. Po gimdymo žindančioms mamoms greičiau susitraukia gimda, mažėja kraujavimo rizika, jų organizmas greičiau atsigauna. Žindymas sąlygoja efektyvesnę daugybės ligų prevenciją, tokių kaip kiaušidžių vėžys, krūties vėžys, osteoporozė, reumatoidinis artritas, depresija.
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
Tyrimai rodo, kad vyresnėms nei 65 metų amžiaus moterims, maitinusioms krūtimi, du kartus rečiau išretėja kaulai. Jei moteris žindė kūdikį iki 9 mėn., kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc. LAM - laktacijos amenorėjos metodas (amenorėja - t.y. mėnesinių nebuvimas), tinkamai taikomas pirmus šešis mėnesius, yra patikima kontracepcijos priemonė.
Žindymas saugo ir motinos sveikatą nuo pat tos akimirkos, kai ką tik gimęs kūdikis paguldomas ant jos krūtinės. Naujagimiui žindant krūtį, refleksiškai susitraukia gimda, tai padeda išstumti placentą ir stabdo kraujavimą. Maitinančiosios krūtimi daug rečiau patiria pogimdyminę depresiją, nes žindymas ramina ir motiną, o reikalingumo savo kūdikiui suvokimas suteikia didelę gyvenimo prasmę. Žindymo laikotarpiu geriau pasisavinamas kalcis, todėl ilgai žindžiusioms vyresniame amžiuje būna retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės. Taip pat moterys, kurios neturėjo abortų, gimdė ir ilgai žindė kūdikius, daug rečiau suserga kiaušidžių, gimdos bei krūties vėžiu.
Motinos pieno nauda šeimai
Mamos pienas yra ekonomiškiausias, kainuoja mažiau už dirbtinį maitinimą. Taip pat, jei mama ir žindomas mažylis rečiau ir lengviau sirgs, nereikės pirkti vaistų ligoms gydyti.
Geras pasiruošimas žindymui
Norint sėkmingai žindyti, būtinas vidinis nusistatymas ir stiprus noras žindyti savo mažylį. Kitaip, susidūrus su menkiausiais žindymo sunkumais, mamos pienas gali būti pakeistas mišiniu. Kad noras žindyti būtų stipresnis, būtina žinoti žindymo privalumus mažyliui, mamai ir visai šeimai.
Oda prie odos kontaktas
Kontakto „oda prie odos“ užtikrinimas yra labai svarbus. Pirmasis žindymas nuogo naujagimio prie nuogos motinos krūtinės turi būti skatinamas ir atliekamas visiems sveikiems naujagimiams per pirmąsias 2 valandas po gimimo ir trukti ne trumpiau kaip 30 minučių. Visos nebūtinos procedūros, pvz.: svėrimas, matavimas, vitamino K davimas - atidedamos vėlesniam laikui.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
„Oda prie odos“ kontakto metu sustiprėja mamos ryšys su naujagimiu, gaminasi daugiau priešpienio/pieno, didėja sėkmingo ir ilgo žindymo tikimybė. Patartina laikyti nuogą mažylį ant savo nuogos krūtinės ne tik iškart po gimdymo, bet ir vėliau.
Buvimas kartu su kūdikiu
Būkite kartu su mažyliu 24 valandas per parą. Tegul mažylis miega šalia Jūsų. Buvimas kartu gerina žindymo procesą ir didina pieno kiekį.
Žindymo dažnis ir trukmė
Neribokite žindymo. Mažylis turi žįsti ne mažiau kaip 8-12 kartų per parą, ne rečiau kaip kas tris valandas ar kai matomi alkio požymiai. Jei mažylis miega ilgiau nei 3 valandas, jį reikia pažadinti. Vyresni kūdikiai nuo 4-6 savaičių gali išmiegoti naktį 5-6 valandas, jei pienelio nemažėja.
Taip pat neribokite žindymo trukmės, riebalų kiekis žindymo metu didėja, todėl riboti laiką ar skubėti keisti krūtį nevertėtų. Ši taisyklė yra pati svarbiausia žindymo sėkmei, kadangi pieno kiekis tiesiogiai priklausys nuo to, kaip dažnai ir ilgai mažylis žįs krūtį. Viskas vyksta „paklausos - pasiūlos“ principu, kai mažylis žindžia, jis siunčia signalą smegenims ir „užsisako“ daugiau pienelio. Kad pienas gamintųsi, krūtis būtina stimuliuoti.
Alkio požymiai
Išmokite pažinti ir reaguoti į ankstyvus alkio požymius, tai užtikrins teisingą kūdikio prigludimą prie krūties ir efektyvų žindymą:
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
- Mažylis žiojasi
- Kišioja liežuvį
- Čiulpia kumštelius
- Sukioja galvą ieškodamas krūties
- Greitai juda akytės (net jei mažylis miega)
- Verkia (vėlyvas alkio signalas)
Naktiniai maitinimai
Žindymo sėkmei labai svarbūs naktiniai maitinimai. Jų dėka palaikomas pakankamas prolaktino (hormono atsakingo už pieno gamybą) kiekis. Pagal Pasaulinės sveikatos organizacijos specialistų rekomendacijas mažyliai iki 6 mėnesių amžiaus naktį turi žįsti ne rečiau kaip kas 3 valandas. Taigi, rekomenduojama miegoti kartu su mažyliu, visų pirma tai leis jums žindyti mažylį iškart, kai jis pradės darytis neramus, o ne tada, kai įsiverks. Antra, tai leis jums pailsėti, išmokus taisyklingai žindyti gulimoje padėtyje, jūs netgi galėsite miegoti, kol mažylis žįs.
Žindymo technika
Teisinga mažylio padėtis ir teisingas krūties apžiojimas yra būtini, kitu atveju žindymo problemos neaplenks jūsų.
Stebėkite, ar teisinga mažylio padėtis:
- Naujagimis pakeltas iki krūties aukščio
- Pakaušis ir kūnelis sudaro vientisą liniją
- Kūnelis ir veidas atsuktas į krūtį
- Nosis ir spenelis turi būti viename lygyje (spenelis nukreiptas į viršų, gomurio link)
- Galvutė truputį atlošta
Stebėkite, ar teisingai mažylis apžioja krūtį:
- Plačiai pražiota burna
- Makras atsirėmęs į krūtį
- Viršutinė spenelio laukelio dalis labiau matoma nei apatinė
- Apvalūs iškilę žandai
Duodant krūtį labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Svarbu - mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!
Pieno nusitraukimas
Jei žindysite mažylį pagal jo poreikius, jums tikrai neprireiks nusitraukinėti pieno po žindymo. Nuolatiniai pieno nusitraukinėjimai buvo sugalvoti 20-ojo amžiaus viduryje, siekiant palaikyti laktaciją, kuri buvo stabdoma ribojant žindymą (iki 6 kartų per parą).
Čiulpimo refleksas
Venkite žindukų, antspenių ir čiulptukų. Mažyliai gimsta su instinktu žįsti, tačiau gimę jie mokosi, kaip teisingai tai daryti. Taigi, dažnai gavę lengvesnį būdą patenkinti savo poreikį žįsti, jie nebeima krūties arba pradeda neteisingai apžioti krūtį. Daugumai mažylių žindymo įgūdis nusistovi per 4-6 savaites.
Pagalba
Nebijokite žindyti mažylio. Tai natūralus procesas, gamtos suteikta dovana. Skausmingi speneliai, pritvinkusios krūtys, nuogąstavimai dėl nepakankamos pieno gamybos yra dažniausios priežastys dėl kurių liaujamasi žindyti. Jei kyla problemų, svarbu žinoti, ką daryti. Gavusi prieštaringą ar netikslią informaciją, mama sutrinka ir tai gali sąlygoti žindymo užbaigimą.
Jei kyla sunkumų, kreipkitės į žindymo konsultantus ar kitus specialistus, kurie gali padėti jums sėkmingai žindyti.
Žindymas vos gimus kūdikiui
Vos gimęs naujagimis yra budrus ir aktyvus - intensyviai stebi, klauso, jaučia aplinką. Pasak medikų, šis laikas labai svarbus, nes vaikelis yra imlus naujai informacijai, todėl nevalia šio momento praleisti. Nereikėtų šiuo metu vaiko atskirti nuo tėvų. Taip pat reikėtų atidėti ir kitas procedūras, pirmenybę teikiant naujagimio ir tėvų kontaktui kurti bei stiprinti. Tai puikus laikas pradėti žindymą.
Vos gimusiam vaikeliui atrasti mamos krūtį, paragauti pieno yra didelis ir džiaugsmingas atradimas. Tai jį nuramina ir sušildo. Mamą žindymas taip pat veikia teigiamai - šią akimirką pradeda veikti oksitocino hormonas, kuris stabdo ir reguliuoja kraujavimą. Jei, vis dėlto, pirmasis bandymas nepavyksta, nesijaudinkite, o tiesiog pabūkite su kūdikiu. Ne visi vaikai žindymu susidomi iškart - kartais jiems įdomiau stebėti naują aplinką, o kartais jie yra tiesiog pernelyg pavargę po gimimo. Deja, tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, jei atliekama cezario pjūvio operacija su pilna narkoze, išnaudoti šios akimirkos ir pradėti žindymo nebėra galimybės.
Pagrindinės natūralaus maitinimo taisyklės
Gydytojai rekomenduoja laikytis keleto svarbių žindymo taisyklių:
- Žindyvei svarbu atrasti patogią padėtį (atsigulus ant šono, atsisėdus), kad ji nepavargtų. Svarbu, kad žindymo metu moters pečių juosta būtų atpalaiduota.
- Laikant krūtį keturiais pirštais iš apačios, nykščiu iš viršaus (krūties laikymas C būdu), speneliu dirginamos naujagimio lūpos tol, kol jis išsižioja. Tuomet mažylis pridedamas prie krūties. Reikia stengtis, kad mažylis kuo plačiau išsižiotų prieš apžiodamas spenelį tam, kad kuo daugiau areolės (rudojo laukelio apie spenelį), ypač jo apatinės dalies, pasislėptų kūdikio burnytėje.
- Žindymo metu mažylio galvytė turi būti kiek atlošta, kūnelis tiesus, galvytė nepersukta į šoną.
- Duodant krūtį, labai svarbu, kad spenelis būtų nukreiptas į mažylio viršutinę lūpą, o ne į burnos vidurį. Žindymo metu abi vaiko lūpytės turi būti išvirtę į išorę. Spenelis turi būti giliai burnytėje (prie minkštojo gomurio). Svarbu - mažylį reikia dėti prie krūties, o ne atvirkščiai!
- Krūtis turi būti prilaikoma taip, kad neužspaustų kūdikio nosies.
- Taisyklingai laikomas prie krūties mažylis čiulpia tyliai, o motina nejunta spenelio spaudimo ar skausmo.
- Baigiant žindyti, į mažylio burną lūpų kampe įkišamas mažasis pirštas. Tai padarius, kūdikis išsižioja - tuo metu ištraukiamas spenelis, taip išvengiama spenelio žalojimo.
- Krūtų paruošimas maitinimui: krūtis nuplaukite vandeniu porą kartų per dieną, įprasto prausimosi po dušu metu. Muilas sausina spenelius, jie greičiau sutrūkinėja, todėl jį naudokite ne dažniau kaip kartą per dieną. Apatiniai drabužiai turi būti švarūs. Prieš maitinimą su muilu nusiplaukite rankas. Po maitinimo išspauskite kelis pieno lašus ir palikite išdžiūti ant spenelio. Tai apsaugos nuo infekcijos ir spenelio įtrūkimų.
- Mažylis iš vienos krūties maitinamas tol, kol ji visiškai ištuštėja, paskui, jei mažylis nori, siūloma antroji. Tokiu atveju, kitas maitinimas pradedamas nuo pastarosios krūties.
- Jei pienas teka sunkiai, maitinimo metu laisva ranka lengvais sukamaisiais judesiais masažuokite krūtį (nuo krūties viršaus link spenelių).
- Žindant kūdikį, reikėtų vengti bet kokio jaudinimosi. Nervinė įtampa, baimė, nuovargis trikdo pieno tekėjimo refleksą, kuris atsiranda mažyliui pradėjus žįsti.
- Žindomam kūdikiui nereikėtų duoti čiulptukų, žindukų, nemaitinti iš buteliuko.
Pagrindinis natūralaus maitinimo principas - maitinimas pagal kūdikio norą: tiek, kiek JAM norisi ir tada, kada JAM norisi!
Oksitocinas ir žindymas
Kai kūdikis žinda krūtį, hipofizė smegenyse išskiria oksitociną, kuris sukelia pieno tekėjimą arba pieno atleidimo refleksą. Oksitocinas priverčia susitraukti mažas raumenų ląsteles, esančias apie alveoles, pieną gaminančius maišelius. Dėl šios priežasties pienas gali tekėti iš krūties. Oksitocinas skiriamas į kraują pulsuojančiu ritmu, su krauju keliauja per kūną ir pasiekęs krūtį joje sužadina pieno tekėjimą. Pienas, susikaupęs alveolėse, suspaudžiamas ir stumiamas į latakus, latakais keliauja iki spenelio ir iš spenelio teka į valgančio kūdikio burnytę.
Daugelis moterų jaučia spaudimą, dilgčiojimą ar šilumą kai pienas ima tekėti iš krūties. Ultragarso tyrimo metu matyti, kad pienui pradėjus tekėti, šių pojūčių metu, latakų skersmuo padidėja.
Oksitocinas yra labai svarbus tam, kad galėtume žindyti savo vaikus. Jo dėka kūdikis gali ištuštinti krūtį, o jeigu pieno tekėjimas nėra sukeliamas, kūdikis negali ištraukti pieno, esančio krūtyje. Jeigu krūtis neištuštinama, pieno gamyba stoja ir, laikui bėgant, pienas gali nustoti gamintis.
Kai kūdikis pradeda žįsti krūtį, praėjus minutei oksitocinas išsiskiria į kraują, o kai baigia žįsti, praėjus 6 minutėms nuo valgymo pabaigos oksitocino kraujyje nebelieka.
Oksitocinas taip pat sutraukia ir gimdos raumenis. Taip oksitocinas gelbsti mamas po gimdymo nuo nukraujavimo ir padeda gimdai po gimdymo greičiau susitraukti iki įprasto dydžio. Gimda reaguodama į oksitociną ritmingai susitraukinėja ne tik žindymo metu, bet dar 20 minučių žindymui pasibaigus. Pirmomis dienomis po gimdymo šie susitraukimai gali būti skausmingi, ypatingai daugiau vaikučių gimdžiusioms mamoms. Vėliau gimdos susitraukimai kai kurioms mamoms gali kelti ir malonių pojūčių.
Oksitocinas praplečia kraujagysles ir pagerina periferinę kraujotaką nedidindamas kraujo spaudimo. Štai kodėl žindymo metu mamos krūtinės temperatūra pakyla ir sušildo odos kontakte esantį kūdikį. Mamos šį pokytį kūne pajunta kaip šilumos bangą, užliejančią kūną, o kai kurioms tai atrodyti kaip karščio bangos, verčiančios prakaituoti. Pirmomis savaitėmis oksitocino veikimą atpažinsime ir iš lašančio ar tekančio pieno iš laisvos krūties, kai kūdikis žinda.
Oksitocino išsiskyrimą ir pieno tekėjimą sukelia ne tik tiesioginis krūties ir spenelio stimuliavimas, bet ir tai, kokius vaizdinius, mintis sukuria mamų smegenys, tai, ką mamos mato ir girdi. Kūdikio ar jo nuotraukos regėjimas, mintys apie kūdikį, kūdikio verksmo girdėjimas gali paskatinti oksitocino išskyrimą ir pieno tekėjimą. Šilumoje taip pat pienas gali imti tekėti. Daugelis mamų pirmųjų mėnesių laikotarpiu naudoja įdėkliukus į liemenėlę, kad sugertų tokį spontaniškai ištekėjusį pieną. Kartais padeda tiesiog fiziškai prispausti krūtinę - sukryžiuotomis ant krūtinės rankomis, ar tiesiog priglaudus delnus prie spenelių.
Oksitocinui išsiskyrus ir pienui patekėjus pasikeičia kūdikio žindimas. Kol pienas neteka, kūdikis žinda greitais ir trumpais judesiais (du čiulpimo judesiai per sekundę), o kai pienas ima tekėti, žindimo judesiai pasikeičia į lėtesnius judesius su pauzėmis (vienas patraukimas per sekundę ir nurijimas, sekantis iš karto po jo, kartais du patraukimai ir nurijimas). Kiek daug pieno kūdikis suvalgė priklauso nuo to, kiek daug pieno atleidimo refleksų įvyko, o ne nuo to, kiek laiko kūdikis praleido prie krūties. Kuo greičiau teka pienas, tuo lėtesni yra kūdikio žindimo judesiai ir priešingai, kuo lėčiau teka pienas, tuo intensyviau kūdikis stengiasi čiulpti. Per pirmąjį mėnesį kūdikiai įgunda kontroliuoti suvalgomo pieno kiekį patys, priklausomai nuo apetito, ir apie 40 proc. Kai pienas jau teka, kūdikis savo traukimo jėga gali reguliuoti ir pieno tekėjimo greitį (kiek sunkiau tai sekasi kūdikiams, kurių mamos turi gerokai per daug pieno, nei jiems reikia ar kurių refleksyvus pieno tekėjimas yra labai spartus).
Mamos išskirtas oksitocinas taip pat patenka į pieną ir kūdikis jį suvalgo, tačiau nėra žinoma, ar kūdikio organizme mamos oksitocinas turi kokį nors poveikį.
Oksitocino išskyrimas gali tapti toks jautrus, kad vien pagalvojus apie kūdikį gali pradėti tekėti pienas. Vieno tyrimo metu buvo nustatyta, kad mamoms, kurios papildomai primaitina kūdikį dirbtiniu mišiniu, išsiskiria mažesni oksitocino kiekiai. Išimtinai žindančioms mamoms oksitocino kiekiai laikui bėgant išsiskiria vis didesni: 15 - 24 žindymo savaitėmis mamų kraujyje buvo fiksuojami didesni oksitocino kiekiai nei 2-4 ir 5-14 žindymo savaites.
Kai kurios moterys žindymo metu gali jausti pykinimo jausmą ir kartais netgi prieiti iki vėmimo. Oksitocino nosies purškalas tyrimo Švedijoje metu pasirodė esanti priemonė, padedanti greičiau pasveikti nuo mastito. Kai kurios moterys, ypatingai pagimdžiusios pirmąjį vaiką, gali jausti pulsuojantį skausmą pieno tekėjimo metu. Pradžioje, kol pieno tekėjimas smarkus, skausmas didesnis, o tekėjimui silpstant, silpsta ir skausmas. Dažniausiai taip nutinka pirmąjį mėnesį ir laikui bėgant skausmas mažėja. Moterys, kurios jautė tokio pobūdžio skausmą žindydamos pirmąjį vaiką, gali jo nebejausti su antruoju. Kartais kai kurios antrąjį vaiką pagimdžiusios moterys irgi jaučia tokio pobūdžio skausmus. Šis skausmas siejamas su latakų prasiplėtimu tam, kad pienas galėtų tekėti sparčiau ir tai aiškiausiai jaučiasi pirmaisiais mėnesiais, kol latakai „prasitampo“.
Kai pienas teka labai sparčiai, pirmąjį mėnesį mamai galėtų būti lengviau, jeigu ji paskatintų pieno tekėjimą pati, prieš duodama kūdikiui žįsti. Kai jau pienas teka, kūdikiui nereikės aktyviai stimuliuoti krūties, todėl jis žįs kiek švelniau, ramiau ir tai gali sumažinti mamos jaučiamą skausmą. Oksitocinas, išsiskirintis lytinių santykių metu, gali paskatinti pieno tekėjimą. Jeigu tai kelia nepatogumų, galima pabandyti prieš santykius pažindyti kūdikį ar ištraukti šiek tiek pieno, kad jis nepradėtų tekėti spontaniškai.
Kūdikiai užtrunka apie 54 sekundes, kad mamai sužadintų pieno tekėjimą, tačiau traukiant pieną rankomis ar pientraukiu, tam gali prireikti iki 4 minučių. Galima sukurti ritualus, kurie sukurs sąlyginį oksitocino išsiskyrimo refleksą, prieš žindymą ar pieno ištraukimą atliekant tam tikrus veiksmus - pvz., pamasažuojant krūtį, giliai įkvepiant ir iškvepiant, pašildant krūtį ar išgeriant puodelį arbatos, atsisėdant į tam skirtą vietą, pasidžiaugiant kūdikiu, jį pauostant ar pamyluojant.
Motinos pieno sudėtis
Motinos pienas yra biologiškai specifiškas, jo sudėtis kinta priklausomai nuo mažylio poreikių. Motinos pieno sudėtis kinta žindymo metu, paros metu ir net to paties žindymo metu. Visos pagimdžiusios moterys gamina priešpienį (krekenas), po kelių dienų - pereinamąjį pieną, o po 10-14 dienų ir subrendusį pieną. Priešpienyje (krekenose) daugiau baltymų (imuninių medžiagų), mažiau riebalų (tuo pačiu ir jo energinė vertė yra mažesnė). Intensyviausio kūdikio augimo metu - pirmuosius 3 gyvenimo mėnesius, pienas yra riebesnis nei 4-ą gyvenimo mėnesį ir vėliau. Pradžioje žindymo pienas yra liesesnis, jame daugiau vandens, mineralų, fermentų, vitaminų, angliavandenių. Vėliau tampa vis riebesnis - kūdikis pasisotina ir nustoja žįsti.
Motinos piene yra apie 400 medžiagų, kurių nėra jokiuose jo pakaitaluose. Epitelio augimo veiksnys skatina epitelio ląstelių, dengiančių žarnų gleivinę, augimą ir jų sugebėjimą išskirti virškinimo fermentus. Įvairūs hormonai reguliuoja gyvybiškai svarbių organų darbą. Dėl laktoferino kūdikio organizmas pasisavina 50 proc. geležies, esančios motinos piene (iš jokio kito maisto produkto geležis yra taip gerai nepasisavinama). Laktoferinas, surišdamas geležį, slopina patogeninių bakterijų ir Candida grybelių dauginimąsi žarnyne. Nukleotidai stiprina imunitetą, stimuliuoja žarnyno brendimą, gerina geležies pasisavinimą. Trofiniai veiksniai (augimo hormonas, į insuliną panašus augimo veiksnys-I, kolonijas stimuliuojantis veiksnys) skatina kūdikio žarnyno brendimą, stiprina apsauginę žarnyno gleivinės funkciją. Antioksidatoriai apsaugo nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Lizocimas, komplementas, interferonas, antistafilokokinis veiksnys, sekreciniai IgA, makrofagai saugo kūdikį nuo įvairių virusinių ir bakterinių ligų. Yra duomenų, kad dėl aktyvaus motinos pieno stimuliacinio poveikio kūdikio imuninei sistemai žindomų kūdikių reakcija į kai kurias vakcinas yra geresnė nei maitinamų dirbtinai.
Motinos piene yra ilgagrandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios užtikrina naujagimio, kūdikio centrinės nervų sistemos brendimą ir turi teigiamos įtakos regos aštrumo formavimuisi. Iš jų kūdikio organizmas pasigamina ir kitų daug biologiškai aktyvių medžiagų (prostaglandinų, prostaciklinų, tromboksanų, leukotrienų) reikalingų jo organizmo normaliam augimui, brendimui ir funkcionavimui. Iš motinos piene esančio cholesterolio kūdikio organizme pasigamina hormonai, tulžis. Visuose adaptuotuose mišiniuose cholesterolio, ypač atskirų jo frakcijų, kiekis yra nesubalansuotas, t.y. neatitinka kūdikio poreikių. Motinos piene esančių mineralinių medžiagų ir vitaminų biologinė vertė yra didesnė už esančių adaptuotuose mišiniuose. Iš motinos pieno visos medžiagos yra pasisavinamos žymiai geriau nei iš bet kokios rūšies pakaitalų. Motinos pienas yra geriausias pienas augančioms ir bręstančioms smegenims.
Alternatyvos karvės pienui
Kadangi karvės pienas nėra idealus maistas kūdikiui, verta apsvarstyti alternatyvas. Augalinis „pienas“ gali būti geras pasirinkimas.
- Sezamo pienas: Sumalti kavamale kelis šaukštus sezamo sėklų. Sudėti gautą masę į plaktuvą, užpilti stikline karšto vandens ir plakti porą minučių. Pagal skonį įdėti medaus, prieskonių (pvz., vanilės), dar pripilti vandens iki norimo kiekio (1-2 stiklines) ir vėl kelias minutes plakti. Tai labai sveikas, skanus, sotus ir maistingas gėrimas.
- Avižų pienas: Jam pagaminti reikės ¾ stiklinės sveikų, ekologiškų avižų grūdų (galima ir dribsnių) ir vandens tiek, kiek telpa į plaktuvą (blenderį). Grūdai nuplaunami ir pamerkiami nakčiai. Ryte suplakami blenderyje kartu su vandeniu, kuriame jie mirko. Masė perkošiama per tankų sietelį. Galima dar pripilti vandens, jeigu „pienas" per tirštas.
- Migdolų pienas: Jam paruošti reikia 3-4 valgomųjų šaukštų migdolų ir 1/2 šaukštelio cukraus (arba medaus). Migdolus užpilame šaltu vandeniu ir paliekame brinkti per naktį.
Visos augalinio „pieno“ rūšys būna su tirščiais. Jeigu „pieną“ naudojate užpilti sausus pusryčius, kepiniuose ir pan., galite naudoti nekoštą.
Griežtosios kūdikių maitinimo taisyklės ir mišinių era
Geriausias sąlygas mišinių bizniui klestėti sukūrė… medicina. Kaip tik gydytojai 20 a. pradžioje parašė griežtąsias kūdikių maitinimo taisykles. Pagal jas motinoms kūdikius žindyti leista tik kas 4 valandas, o naktį turėjo būti 6 valandų pertrauka. Net ir norėdamos jos nebūtų galėjusios tų taisyklių nepaisyti, nes pagimdžiusių ligoninėje naujagimiai buvo laikomi atskirose nuo motinų palatose ir tik nustatytomis valandomis atnešami pamaitinti. Tarp maitinimų naujagimius ramino čiulptuku ir girdė saldintu vandeniu. Visokie nenatūralūs apribojimai trikdė kūdikio gebėjimą žįsti ir stabdė pieno gamybą motinos krūtyse. Taigi labai greitai prireikė ir mišinių… Apie 1960 metus butelinis kūdikių maitinimas jau buvo tapęs vyraujančiu visame pasaulyje.