Be sezoninių negalavimų, kurie dažnai pasireiškia šaltuoju metų laiku, daugelį žmonių kamuoja ir odos problemos. Ypač jautri, paraudusi, sausėjanti ir šerpetojanti oda. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kūdikiams ir vaikams gali šerpetoti odelė prie nagų, kokios priežastys tai lemia ir kaip tinkamai prižiūrėti bei gydyti pažeistą odą.
Odos sausėjimo priežastys
Odos išsausėjimai gali būti susiję su įvairiomis priežastimis, įskaitant lėtines vidaus organų ligas, tokias kaip cukrinis diabetas ar inkstų ligos. Taip pat odą gali sausinti tam tikri vaistai, pavyzdžiui, diuretikai ar cholesterolį mažinantys preparatai. Vis dėlto, jei odos sausumas nėra nuolatinis, reikėtų atkreipti dėmesį ir į kitus galimus veiksnius.
Išoriniai veiksniai
Net ir normalią odą turintys žmonės, ypač maži vaikai ir vyresnio amžiaus asmenys, šaltuoju periodu gali susidurti su odos problemomis. Tokiais atvejais organizmo reakcija gali pasireikšti odos pleiskanojimu, šerpetojimu ir niežuliu. Sutrikus odos epidermio barjerinėms funkcijoms, atsiranda nemalonus tempimo pojūtis, netgi gali įtrūkti odos raginis sluoksnis, atsirandant nedidelėms žaizdelėms. Atsiradus įtrūkimui, oda tampa itin pažeidžiama, nes į ją gali patekti įvairios aplinkos medžiagos, alergenai ir mikroorganizmai, kurie gali sukelti uždegimą.
Atopinis dermatitas (Egzema)
Odos sausėjimo, šerpetojimo ir bėrimo paūmėjimai šaltuoju metų laiku dažnai kankina ir tuos, kurie serga atopiniu dermatitu, kitaip vadinama egzema - uždegiminė odos liga, kuriai būdingi paraudusios, sausos, išbertos ir niežtinčios odos simptomai. Dažniausiai ši liga išsivysto ankstyvajame gyvenimo tarpsnyje - vaikystėje arba net kūdikystėje. Visgi, su šiuo sveikatos sutrikimu tikrai gali susidurti ir suaugę žmonės. Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, kuri žmogų gali lydėti visą likusį gyvenimą. Negydomi egzemos simptomai gali paūmėti ir sukelti dar rimtesnius odos defektus ar net kitas, visiškai su odos būkle nesusijusias, sveikatos problemas. Ligos paūmėjimo įprastai padeda išvengti tam tikri gydymo metodai ir ypatingas dėmesys odos priežiūrai.
Atopinis dermatitas: simptomai
Kiekvienam žmogui gali pasireikšti skirtingi atopinio dermatito simptomai. Simptomų pobūdis priklauso nuo paciento amžiaus, ligos sudėtingumo ir kitų veiksnių. Dažniausiai odos pažeidimai atsiranda kelių, alkūnių, veido ir kaklo srityse. Vis tik, kartais uždegiminės sritys yra visiškai kitos. Rečiau, tačiau tikrai pasitaiko atvejų, kai pažeidimai atsiranda akių zonoje, ant riešų, kulkšnių ar bet kurioje kitoje kūno srityje. Dažniausiai egzemą lydi šie simptomai:
Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams
- Sausa, trūkinėjanti oda;
- Reguliariai pasireiškiantis odos niežulys, ypač sustiprėjantis nakties metu;
- Kitokį atspalvį įgavusi, paraudusi oda;
- Nenatūraliai šiurkšti oda;
- Pleiskanojanti oda;
- Bėrimai tam tikrose kūno dalyse;
- Ant odos atsiradusios, skystį išliejančios pūslės.
Atopinis dermatitas: priežastys
Dažniausiai atopinis dermatitas atsiranda dėl genetinių priežasčių. Natūraliai, sveiko žmogaus oda geba palaikyti optimalų drėgmės balansą. Oda tinkamai atlieka savo funkcijas ir efektyviai atsispiria bakterijoms, alergenams bei kitiems dirgikliams. Atopiniu dermatitu sergantys žmonės susiduria su sutrikusiomis odos funkcijomis, dėl kurių oda praranda drėgmę ir atsparumo bakterijoms savybes. Kaip tik todėl, pirmieji šios ligos simptomai dažniausiai pasireiškia vaikystėje, nes dėl paveldimumo aplinkybės, ką tik gimusio kūdikio oda jau neatlieka barjerinės funkcijos ir tampa pralaidi bakterijoms.
Atopinio dermatito išsivystymą gali paskatinti ir imuninės sistemos sutrikimai. Puikiai funkcionuojanti imuninė sistema įprastai padeda kovoti su uždegiminiais procesais, virusais ir kitomis ligomis. Sutrikusi imuninės sistemos veikla gali sukelti odos uždegimus ir paskatinti egzemos atsiradimą.
Kartais atopinis dermatitas atsiranda ir dėl psichologinių priežasčių, pernelyg didelio streso, įtampos ir pan. Atopinės egzemos atsiradimo tikimybę gali padidinti ir aplinkos sąlygos. Būtent todėl atopinio dermatito paūmėjimas dažnai jaučiamas šaltaisiais metų sezonais arba ankstyvą pavasarį, kai naudojamos įvairios šildymo sistemos, dėl kurių patalpose vyrauja sausas oras.
Atopinį dermatitą gali sukelti ir tam tikri maisto alergenai, pavyzdžiui, pieno produktai, egzotiniai vaisiai, riešutai, jūros gėrybės ar žuvis. Egzemos atsiradimo riziką gali padidinti ir tam tikrų medikamentų vartojimas ar netinkamai pasirinktos higienos, skalbimo priemonės.
Šią uždegiminę odos ligą gali sukelti ir namų aplinkoje ar ore esantys alergenai, tokie kaip žiedadulkės, pelėsis ar, pavyzdžiui, dulkių erkutės.
Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.
Atopinis dermatitas kūdikiui: kada ir kodėl jis išsivysto?
Su didžiausia šios ligos atsiradimo tikimybe susiduria maži (iki 5 metų amžiaus) vaikai arba kūdikiai. Pirmieji šios ligos simptomai gali pasireikšti ką tik gimusiam, 1 - 3 mėn. amžiaus kūdikiui. Tokiu atveju, egzemos požymiai dažniausiai pastebimi skruostų arba galvos odos srityje. Įprastai šia liga kūdikiai serga dėl genetinio polinkio. Kūdikis, kurio šeimoje buvo atopinio dermatito susirgimų atvejų susiduria su ženkliai didesne egzemos tikimybe, nei kūdikis, kurio artimoje aplinkoje tokių susirgimų nebuvo užfiksuota. Pagrindinės priežastys, dėl kurių su atopiniu dermatitu gali susidurti neseniai gimę kūdikis, kurio šeimoje nebuvo šios ligos susirgimų atvejų yra:
- Neteisinga mityba;
- Blogi higienos įpročiai;
- Netinkamai pasirinktos higienos priemonės;
- Kontaktas su aplinkoje esančiais alergenais.
Kitos galimos priežastys
- Nagų pakitimai ir paronichija: Nagų pakitimai gali būti lengvai pastebima ir gan dažna problema. Nustačius šiuos pakitimus naudinga ištirti dėl grybelinės nagų infekcijos, ypač jei pažeidimas matomas tik kojų naguose. Paronichija - ūminis arba lėtinis odos aplink nago kraštą (apynagės) uždegimas arba infekcija. Dažnai sukelia išoriniai veiksniai - darbas drėgnoje aplinkoje, nagus veikiantys chemikalai, traumos. Rečiau - geležies stoka, kitos lėtinės ligos. Pagrindinis simptomas - lengvai lūžtantys nagai.
- Dehidratacija: Dehidratuotai odai trūksta vandens, dėl ko oda tampa įtempta, papilkėja, padidėja jautrumas ir atsiranda smulkios raukšlės bet kokio tipo odai. Dehidratuota oda pasireiškia šiurkštumu, tempimo jausmu po valymo, ryškiomis smulkiomis raukšlėmis aplink akis, pilku atspalviu, niežėjimu ir pleiskanojimu. Vaikai ir kūdikiai taip pat gali turėti dehidratuotą odą. Kūdikių dehidratuota oda rodo sisteminį skysčių trūkumą dėl ligos, karščiavimo virš 38°C, vėmimo ar viduriavimo.
- Iššutimai: Retas vaikas užauga nė karto nepatyręs odos iššutimų, bet kai kuriuos jie itin vargina. Šis odos sudirgimas, kurį dažniausiai sukelia kontaktas su šlapimu ar išmatomos, būdingas vaikams iki dvejų metų. Jis paprastai atsiranda po sauskelnėmis, kirkšnių ir sėdmenų raukšlėse, genitalijų, šlaunų ir užpakalio zonoje. Tačiau iššusti gali ir kitos gausiau prakaituojančios mažylio kūno vietos - pažastys, kaklas. Tai vaikeliui kelia didelį diskomfortą, skausmą, dėl to jis gali būti neramus.
Mitybos įtaka
Norint turėti sveiką odą ar kiek įmanoma išvengti odos ligų paūmėjimų, nemažiau nei tinkama priežiūra svarbu subalansuota mityba. Oda sausėti ir šerpetoti taip pat gali sumažėjus hemoglobino kiekiui kraujyje, trūkstant vitaminų B2 (riboflavino), F, folio rūgšties.
Odos priežiūra ir gydymas
Bene svarbiausias sausos odos pagalbininkas - odą drėkinančios priemonės, kurios kartu ir minkština bei apsaugo ją nuo išorės dirgiklių. Tačiau prieš renkantis priemones vertėtų gerai žinoti odos būklę. Ją įvertinti padės gydytojas dermatologas ar vaistininkas.
Dažnas nežinodamas daro klaidą, tepdamas kremą tiesiai ant sausos odos. Prieš tai odą derėtų sudrėkinti, o geriausia, prieš tepant kremu, dar ir šiek tiek pamasažuoti. Tuomet užtepus kremą reikėtų luktelėti, kol jis susigers, o perteklių nuvalyti servetėle. Turint sausą, šerpetojančią tiek veido, tiek kūno odą, pasak specialistės, reikėtų vengti karšto vandens ir paprasto muilo, nes šis junginys nuplauna apsauginę odos plėvelę. Prausiantis rekomenduojama naudoti specialius prausiklius, skirtus sausą odą turintiems žmonėms.
Sergančių atopiniu dermatitu žmonių oda yra itin jautri, todėl jai gydyti reikia naudoti hipoalerginius, bekvapius kremus. Vienos priemonės geriau malšina niežulį, kitos veikia antibakteriškai. Kai kurių kremų sudėtyje yra specialiai užaugintų bakterijų, kurios skatina odos mikrobiomos (t. y. ant žmogaus kūno paviršiaus gyvenančių gerųjų mikroorganizmų) atsinaujinimą ir sustiprina natūralų odos apsaugos barjerą.
Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje
Atopinis dermatitas: gydymas
Atopinio dermatito gydymo eiga priklauso nuo ligos sudėtingumo. Bet kuriuo atveju, tiek sergant lengvesne, tiek susiduriant su sunkesne ligos forma, atopiniu dermatitu sergantis žmogus turi slopinti pasireiškiančius simptomus, tam, kad būtų išvengta ligos paūmėjimo. Visų pirma, žmogus turi vengti bet kokio sąlyčio su šios ligos progresavimą skatinančiais alergenais. Jis turi laikytis tam tikrų mitybos apribojimų ir visais būdais stengtis išvengti įvairių aplinkos dirgiklių. Atopiniu dermatitu sergantis žmogus taip pat ypatingą dėmesį turi skirti odos priežiūrai, t.y. pasirinkti tinkamas odos priežiūros priemones, rūpintis nuolatiniu odos drėkinimu ir pan. Taisyklingai suformuoti gyvenimo įpročiai efektyviai užkerta kelią šios ligos progresavimui. Visgi, dažniausiai šiai ligai reikalingi kompleksiniai gydymo metodai.
Tepalas nuo atopinio dermatito
Jeigu pacientas susiduria su lengvesne atopinio dermatito forma, simptomams mažinti pasitelkiamos labiau prevencinio pobūdžio priemonės - specialūs kremai ir tepalai. Tokiu atveju naudojamas specialus tepalas nuo dermatito, kuris slopina diskomfortą sukeliančius pojūčius ir padeda atkurti odos elastingumo savybes. Jeigu tokia gydymo priemonė nėra veiksminga, gydytojas pacientui skiria hormoninį tepalą, kuris su ligos simptomais kovoja dar efektyviau. Visgi, tokia gydymo priemonė pacientams dažnai sukelia šalutinius poveikius, todėl tokį tepalą galima naudoti tik tam tikrą laikotarpį, griežtai laikantis gydytojų rekomendacijų.
Atopinis dermatitas: vaistai
Pacientams, kurie susiduria su sunkesne atopinio dermatito forma, gydytojai skiria vaistus, padedančius malšinti sudėtingesnius šios ligos požymius. Atopiniu dermatitu sergantiems pacientams gali būti skiriami skirtingų rūšių medikamentai. Gydytojas vaistus paskiria atsižvelgdamas į pacientui pasireiškiančius ligos simptomus.
Atopinis dermatitas: prevencija
Nors atopinis dermatitas yra ilgalaikis sveikatos sutrikimas, tačiau tam tikrais veiksmais ir priemonėmis tikrai galima sumažinti šios ligos simptomus bei sustabdyti šios ligos progresavimą. Prevencinės priemonės, kurios padeda kovoti su šia uždegimine liga yra:
- Nuoseklus odos drėkinimas: Drėkinančių odos priemonių naudojimas bent du kartus per dieną padeda slopinti atopiniam dermatitui būdingus simptomus.
- Natūralios sudėties higienos priemonių naudojimas: Atopiniu dermatitu sergantys žmonės turi naudoti ypatingai natūralios, švelnios sudėties higienos priemones, kurios nedirgina ir nesausina odos.
- Ribota maudymosi trukmė ir švelnus odos nusausinimas: Sergant atopiniu dermatitu, maudymosi ritualus reikėtų atlikti dažnai, tačiau trumpai. Prausiantis, reikėtų naudoti ne karštą, o šiltą vandenį. Maudymosi trukmė neturėtų būti ilgesnė nei 10 min. Po prausimosi, odą reikia švelniai nusausinti ir sudrėkinti kremu.
- Dirgiklių, skatinančių atopinio dermatito paūmėjimą, vengimas: Atopiniu dermatitu sergantis žmogus turėtų vengti visų dirgiklių, kurie gali sukelti odos niežėjimą arba sausumą. Žiemos metu, reikia vengti sauso patalpų oro. Tokiu atveju rekomenduojama naudoti oro drėkintuvus. Taip pat reikia vengti žiedadulkių ir dulkių poveikio, streso, per didelio prakaitavimo ir pan. Egzema sergantis žmogus turėtų naudoti kuo natūralesne sudėtimi pasižyminčius skalbimo miltelius, ploviklius, valiklius ir kitas buities priemones.
Atopiniu dermatitu sergantis žmogus ypatingą dėmesį turi skirti ir savo mitybos įpročiams, nes piktnaudžiavimas tam tikrais maisto produktais tikrai gali paskatinti šios ligos paūmėjimą.
Atopinis dermatitas: ko nevalgyti?
Odos uždegimo paūmėjimą gali paskatinti ir netaisyklingi mitybos įpročiai. Maisto produktai, kurių vartojimą atopiniu dermatitu sergantis žmogus tikrai turėtų riboti yra:
- Pienas ir visi pieno produktai;
- Pieno pagrindu pagaminti kūdikių mišiniai;
- Kiaušiniai;
- Sojos produktai;
- Kviečiai;
- Riešutai (ypatingai žemės riešutai);
- Žuvis;
- Jūros gėrybės;
- Ryžiai;
- Sezamo aliejus ir sėklos.
Iššutimų gydymas ir prevencija
Jeigu jūsų kūdikiui atsirado iššutimų, vos juos pastebėjus reikia imtis priemonių. Pirmiausia pabandykite pakeisti sauskelnių rūšį, venkite sauskelnių su dirbtiniais kvapikliais. Geriau rinktis su natūraliais aliejais, ekologiškas. Sauskelnes ar vystyklus pirmaisiais mėnesiais reikia keisti prieš kiekvieną maitinimą ir po jo bei kiekvieną kartą kūdikiui pasituštinus (10-12 kartų per parą). Darykite oro vonias - kiek įmanoma daugiau laiko per dieną leiskite kūdikiui pabūti be sauskelnių, kad pažeista oda laisvai kvėpuotų. Vilkite laisvesnius drabužius, iš orui pralaidžių audinių. Iššutusias vietas plaukite tik šiltu vandeniu, nenaudokite prausiklių, muilų, venkite drėgnų servetėlių kūdikiams, ypač aromatizuotų, nes jos gali dar labiau sudirginti odą. Nusausinti iššutusioms vietoms naudokite minkštą rankšluostį ar švelnų medvilninį audinį. Kremai nuo iššutimų turi būti tepami tik po to, kai nuplovėte ir nusausinote pažeistą odą. Jeigu iššutimai stiprūs, tai reikėtų daryti kiekvieną kartą prieš keičiant sauskelnes. Tepalai, geliai, putos nuo iššutimų kartu ir apsaugo nuo jų, nes sukuria apsauginį barjerą tarp odos ir sauskelnių neleisdami ant odos nupatekti drėgmei. Kai kurie iš jų dar ir ramina sudirgusią odą, ją minkština. Kremai nuo iššutimų savo sudėtyse dažniausiai turi cinko oksido, vario, mangano, pantenolio, lanolino, glicerino, propolio, įvairių vaistinių augalų ekstraktų, pasižyminčių priešuždegiminiu, dezinfekuojančiu, raminančiu poveikiu - medetkų, svilarožių, alavijo, ramunėlių. Cinko oksidas turi antiseptinių, sutraukiančių savybių, veikia kaip fizinis barjeras, apsaugantis odą nuo sąlyčio su išoriniais dirgikliais. Lanolinas palaiko odos drėgmę.
Dehidratuotos odos priežiūra
Dehidratuotai odai trūksta vandens, todėl būtina pasirūpinti tinkamu drėkinimu iš vidaus ir išorės. Rekomenduojama gerti ne mažiau kaip 2 litrus vandens per dieną, vartoti daug vandens turinčių produktų, tokių kaip agurkai ir arbūzai, bei omega-3 šaltinius - lašišą ir riešutus. Išorinei priežiūrai naudokite drėkinamuosius valiklius, išsaugančius natūralius aliejus, po to tepkite hialurono rūgšties serumus - pritraukia drėgmę į odą.
Komplikacijos
Negydomas atopinis dermatitas ir visiškai neslopinami šios ligos simptomai gali sukelti įvairias komplikacijas, tokias kaip:
- Odos pleiskanojimas ir suragėjimas: Jeigu atopinio dermatito simptomai nėra slopinami, pacientas ilgainiui susiduria su vis gausėjančiu odos bėrimu ir pleiskanojimu. Taip pat galima susidurti ilgalaikiu uždegimu, dėl kurio ilgainiui pasikeičia odos struktūra, kitaip tariant, ji suragėja.
- Papildomos sveikatos problemos: Jeigu atopinis dermatitas nėra kontroliuojamas, pacientui labai dažnai pasireiškia ir kitos ligos, tokios kaip šienligė ar astma.
- Miego sutrikimai: Dėl nuolatinio odos kasymosi poreikio, gali sutrikti ir miego režimas, dėl kurio pacientui išsivysto nemiga.
Tyrimai
Pastebėjus atopiniam dermatitui būdingus požymius, visų pirma reikėtų atlikti tam tikru tyrimus. Dažniausiai gydytojai rekomenduoja atlikti alergenų tyrimus, kurie padeda išsiaiškinti, kas yra atopinio dermatito sukėlėjai. Bene efektyviausiai atopinio dermatito atsiradimo priežastis leidžia nustatyti molekuliniai alergijos tyrimai. Šie tyrimai gydytojui padeda nustatyti tikslią ligos atsiradimo priežastį ir atlikti itin išsamią alergenų analizę.
Skiepai
Atopinio dermatito skiepai gali būti atliekami ir sveikiems žmonėms, ir pacientams, kuriems ši liga jau pasireiškė. Visgi, jeigu skiepas atliekamas atopiniu dermatitu sergančiam pacientui, skiepo dūris turi būti atliktas tik į šios ligos nepaveiktą kūno vietą.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei odos šerpetojimas prie nagų nepraeina per kelias dienas, jei atsiranda pūslės, kraujavimas, stiprus niežulys ar kiti nerimą keliantys simptomai, būtina kreiptis į gydytoją dermatologą. Taip pat reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei vaikas yra alergiškas ar serga kitomis lėtinėmis ligomis.