Naujagimių gelta ir smegenų pažeidimai: priežastys, pasekmės ir prevencija

Naujagimių gelta yra dažna būklė, kuri pasireiškia 60-80 % visų naujagimių. Neišnešiotiems naujagimiams ji pasitaiko dar dažniau. Nors dauguma atvejų gelta nėra pavojinga, svarbu žinoti apie galimas komplikacijas ir kada kreiptis į gydytoją. Šiame straipsnyje aptarsime naujagimių geltos priežastis, rūšis, gydymo metodus ir galimą ryšį su smegenų pažeidimais. Taip pat panagrinėsime hipoksijos, gimdymo traumų ir priešlaikinio gimdymo įtaką naujagimių sveikatai.

Kas yra naujagimių gelta?

Gelta atsiranda per pirmąsias 2-3 gyvenimo paras. Gimus kūdikiui, jis pradeda kvėpuoti savo plaučiais. Vaisiaus kraujyje esantis didelis eritrocitų kiekis, kuris nešiojo deguonį vaikui būnant mamos įsčiose, nebereikalingas ir jie pradeda irti. Eritrocitų irimo metu susidaro bilirubinas - geltonas tulžies pigmentas. Kadangi naujagimio kepenys dar nėra visiškai subrendusios, jos nespėja perdirbti didelio bilirubino kiekio, todėl kūdikio odelė gali nusidažyti geltonai. Už bilirubino perdirbimą atsakingos kepenys, tačiau pirmą savaitę jos nėra brandžios ir kepenų fermentai yra mažiau aktyvūs, todėl nespėjama perdirbti šio pigmento.

Geltos rūšys

Gelta skirstoma į fiziologinę ir patologinę.

• Fiziologinė gelta atsiranda 2-3 gyvenimo parą, aktyviausia būna 4-6 paras ir tada pradeda blėsti. Išnešiotų vaikų ji trunka apie savaitę, o neišnešiotų - dvi. Gelta turi savo eiliškumą kaip ji atsiranda. Pirmiausiai ji atsiranda veido srityje, o po to leidžiasi link krūtinės, liemens, pilvuko ir galiausiai galūnių. Ji nyksta priešinga kryptimi - nuo galūnių. Vėliausiai ji išnyksta nuo veidelio. Gydyti fiziologinės geltos nereikia.
• Patologinė gelta įtariama, jeigu naujagimis pagelsta pirmąją gyvenimo parą. Tokiu atveju gydytojai turi ieškoti priežasties, sukėlusios šį susirgimą.

Patologinės geltos priežastys

Priežastys gali būti kelios:

• Hemolizė - eritrocitų irimas dėl kraujo rezus faktoriaus netapatumo tarp mamos ir naujagimio. Taip atsitinka, kai mamos yra neigiamas rezus kraujo faktorius, o naujagimio - teigiamas. Dabar gelta dėl šios priežasties pasitaiko rečiau, nes mamos, kurios turi neigiamą rezus faktorių yra tiriamos ir joms suleidžiamas anti-D imunoglobalinas 28 nėštumo savaitę. Lietuvoje sergamumas dėl šios priežasties yra 1,6/1000 gimusių naujagimių.
• Kraujo grupių netapatumas. Jeigu mamos kraujo grupė yra O, o naujagimio A arba B, irgi gali atsirasti ryškesnė gelta dėl hemolizės. Tokių naujagimių mes matome dažniau ir sergamumas 11,2/1000 gimusių naujagimių.
• Kitų antigenų sistemų netapatumai.
• Fermentų nepakankamumas.
• Paveldimas sferocitozė.
• Įgimta infekcija. Vaikui pavojingiausios įgimtos infekcijos, pavyzdžiui, toksoplazmozė, citomegalija, raudonukė. Taip pat visos kitos infekcijos naujagimiui gali duoti ryškesnę geltą, kurią jau reikia gydyti.
• Kraujosruvos arba hematoma naujagimio veide arba ant galvos, kurioje yra susikaupusio kraujo.
• Tirštas kraujas. Negavus reikiamo skysčių kiekio, gelta suintensyvėja.
• Užsitęsusi gelta. Jeigu gelta trunka ilgiau nei 21 dieną, tam gali būti įvairios priežastys: infekcija, hipotirozė, žarnyno obstrukcija, motinos pienas.
• Tulžies latakų obstrukcija ar neišsivystymas. Būna padidėjęs tiesioginio bilirubino kiekis, šlapimas būna tamsus, išmatos - šviesios, panašios į molį. Gali padidėti kepenys ir blužnis.

Motinos pieno gelta

Gelta gali paryškėti ir dėl motinos pieno. Dėl šios priežasties kilusi gelta nėra pavojinga kūdikio sveikatai. 10 procentų motinos pienu maitinamų naujagimių gelta gali laikytis iki 1 mėn. Motinos pieno geltos gali būti dviejų rūšių:

Taip pat skaitykite: Viskas, ką reikia žinoti apie „Spascupreel S“ vaikams

• Nepakankamo maitinimo krūtimi gelta. Pasireiškia per pirmas 72 valandas naujagimiui. Dalis naujagimių per pirmąsias paras gauna mažesnį maisto kiekį, būna didesnis svorio kritimas. Naujagimis gauna nepakankamai skysčių ir kalorijų, todėl gali pasireikšti ryškesnė gelta. Tam, kad išgydytume šią geltą kartais užtenka koreguoti maitinimą, pakeisti žindymo padėtį ir dažniausia tokia gelta neužsitęsia ilgai. Hiperbilirubinėmijos profilaktika - dažnas 8-12 kartų per parą naujagimio maitinimas, ypač pirmomis dienomis.
• Kitos priežastys. Kartais ji siejama su mutacija gene ar tam tikrų medžiagų buvimu motinos piene. Tačiau dažniausiai jos metu bilirubino kiekis auga ne taip greitai ir jeigu kūdikio būklė yra gera, specialaus gydymo neprireiks.

Kada gelta tampa pavojinga?

Nors dauguma atvejų naujagimių gelta nėra pavojinga mažylių sveikatai, tačiau yra tam tikri bilirubino kiekiai, kurie gali negrįžtamai paveikti kūdikių smegenis. Įvertinus naujagimio amžių, gestacinį amžių ir bilirubino koncentracijos lygį kraujyje, nusprendžiame ar galime naujagimį stebėti ir šiuo metu gydyti nereikia, ar, kitu atveju reikalinga fototerapija ar net pakaitinis kraujo perpylimas Bilirubino koncentracija gali padidėti iki pavojingos naujagimiui ir gali atsirasti negrįžtami pokyčiai - prasidėti bilirubininė encefalopatija, smegenų branduolių gelta. Tai dažniausiai nutinka, kai bilirubinas pasiekia ribą nuo 425 iki 510 µmol/l. Neišnešiotiems naujagimiams pavojinga riba yra nuo 340 µmol/l. Tokiais atvejais bilirubinas gali pažeisti smegenis ir sukelti jų nekrozę. Pastebėjus, kad po kurio laiko naujagimis įgauna geltoną odos atspalvį ir jis nemažėja, o pats kūdikis pasidaro vangus, mieguistas, mažiau valgo - jam būtini tyrimai, nes atsiradus dirglumui, padidėjus raumenų tonusui ir cerebriniam riksmam - jau gali būti pažeistos naujagimio smegenys. Geriausiai vaiką apžiūrėti natūralioje šviesoje, nes lempų skleidžiama šviesa gali suteikti kitokį odos atspalvį nei yra iš tikrųjų. Taip pat patariama tėvams, kurie sunerimsta dėl vaiko sveikatos, visada kreiptis į gydytojus, kurie apžiūrėtų naujagimį. Tai ypatingai svarbu pirmojo vaiko susilaukusiems tėvams, kurie dar neturi daug patirties vaikų ligų klausimais.

Geltos gydymas

Fiziologinė naujagimių gelta, jeigu jos eiga normali ir bilirubino koncentracija nesiekia kritinės ribos, nėra gydoma. Jeigu bilirubino koncentracija viršija normas ar jo kiekis pradeda sparčiau kilti, naujagimiui gali būti taikoma šviesos terapija (fototerapija) arba pakaitinis kraujo perpylimas. Eritrocitų skaidymo atlieka bilirubinas pasišalina su kūdikio išmatomis. Pradėkite žindyti vos gimusį vaikelį ir žindykite jį taip dažnai, kaip prašo, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą.

Hipoksija ir smegenų pažeidimai

Mamos dažnai mini, kad jų vaikelis gimė sunkiai, pamėlynavęs ir pridusęs. Tėveliai, pamatę pamėlynavusį naujagimį, sako, kad jis gimė pridusęs, o medikai šiai būklei nusakyti dažniausiai vartoja terminą hipoksija. Hipoksija reiškia, kad į vaikelio kraują patenka mažai deguonies arba jo visai nepatenka. Esant deguonies stokai, formuojasi smegenų ir kitų gyvybiškai svarbių organų veiklos pažeidimai, gali likti negrįžtamų pažeidimo simptomų, tokių kaip psichomotorinės raidos sutrikimai, cerebrinis paralyžius ir kt. Hipoksija - viena naujagimių mirtingumo priežasčių. Kaip vaikelis jausis, labai individualu - tai priklauso nuo hipoksijos sunkumo, trukmės, naujagimio raidos gimdoje ypatybių ir kt. Visko numatyti neįmanoma, todėl teigiama, kad gali likti pažeidimo simptomų. Hipoksija gali prasidėti iki gimimo, gimstant ar po gimimo. Tyrimai rodo, kad nemažai kūdikių, kurie gimė pridusę, jautė deguonies badą jau motinos įsčiose. Be to, tokie vaikeliai gimsta daug sunkiau nei sveiki. Nors vaikelis tiek mamos įsčiose, tiek ką tik gimęs atrodo bejėgis, su deguonies badu jis geba kovoti net geriau nei suaugusieji.

Kūdikių organizmo reakcija į deguonies trūkumą

Mažylio kraujotaka persitvarko taip, kad krauju būtų aprūpinti gyvybiškai svarbūs organai: daugiau kraujo priteka į smegenis, širdį ir antinksčius, mažiau - į inkstus, žarnyną, odą, kaulų bei raumenų sistemą. Kai deguonies stoka užsitęsia, retėja širdies veikla, mažėja arterinis kraujo spaudimas, blogėja smegenų kraujotaka.

Žali vandenys ir pridusimas

Dažnai tėveliams tenka išgirsti, jog jų mažylis gimė iš žalių vaisiaus vandenų. Apie 12 proc. naujagimių gimsta iš žalių vaisiaus vandenų. Paprastai vaisius vystosi skaidriuose vandenyse, tačiau, kai dėl kažkokių priežasčių jau motinos įsčiose vaikeliui pradeda trūkti deguonies, pažaliuoja vaisiaus vandenys. Dėl deguonies bado, mažojo žmogelio kraujotaka persitvarko taip, kad nuo deguonies bado būtų apsaugoti svarbiausi organai - galvos smegenys ir širdis. Beveik visai netenka maitinimo oda, inkstai, žarnynas. Kai žarnyne sumažėja kraujotaka, atsiranda spazminiai žarnyno susitraukimai ir dar motinos įsčiose mažylis pradeda tuštintis. Šios išmatos ir nudažo vaisiaus vandenis žalia spalva. Medikams tai ženklas, jog mažyliui jau trūksta deguonies ir jam geriausia būtų gimti kuo greičiau, kad deguonies badas nepaliestų širdelės ir galvos smegenų. Deja, visiškai nėra žinomos mažylio galimybės, kaip ilgai jis gali ištverti šį deguonies badą. Vieni gimsta iš žalių vaisiaus vandenų, įvertinami gerais Apgar balais, o vėliau jų būklė pradeda blogėti arba net dar vėliau išryškėja cerebrinis paralyžius, o kitas, žiūrėk, gimė iš žalių vaisiaus vandenų, gaivintas ir nieko, auga kaip uoga. Kartais deguonies bado sunkumo laipsnį padeda įvertinti ištirtas arterinis kraujas iš virkštelės. Tik užgimus vaikučiui, iš dar pulsuojančios virkštelės paimama kraujo ištirti šarmų-rūgščių balansą. Toliau didėjant deguonies badui, pradeda keistis kraujo terpė, kuri, nors ir smegenys aprūpinamos krauju, tačiau jas jau gali pažeisti. Po gimimo dėl deguonies bado išryškėjusi smegenų edema (smegenų pabrinkimas) - taip pat labai grėsmingas požymis. Žali vandenys būna pernešiojimo atveju. Vaikelio žarnynas jau funkcionuoja (o jis viso nėštumo metu po gurkšnelį ryja vaisiaus vandenis), mažiukas tuštinas ir šlapinasi pilvukyje, taigi tą žalią spalvą duoda kakutis.

Taip pat skaitykite: Patarimai tėvams: kūdikio miegas su šviesa.

Galimos hipoksijos pasekmės ir prognozės

Tėveliai po „pridusimo“ labiausiai bijo cerebrinio paralyžiaus. Naujausi moksliniai tyrimai parodė, jog tik 36 proc. išnešiotų ir 25 proc. neišnešiotų naujagimių išsivysto cerebrinis paralyžius, jei „pridusimas“ įvyko gimdymo metu. 50 proc. išnešiotų naujagimių pažeidimas atsiranda nėštumo metu, ir net 80-90 proc. cerebrinio paralyžiaus išsivystymo priežasčių lieka nežinomos. Gimimo procese aktyviai dalyvauja ir pats naujagimis. Seniau buvo manoma, jog tik tinkamas ar netinkamas motinos elgesys gimdymo metu ir vienokie ar kitokie medikų veiksmai užtikrina sėkmingą gimdymą. Tyrimai parodė, jog gimdymas labai pasunkėja, kai gimsta jau įsčiose pažeistas deguonies bado vaikelis. Dažniausiai dėl pažeistos vaisiaus smegenų veiklos, jis netaisyklingai stato galvutę į gimdymo takus. Taisyklingai - reiškia jis turi prilenkti galvelę prie krūtinės taip, jog gimdymo kanalu slinktų mažiausiu jos matmeniu, turi daryti taisyklingus pasisukimus ir pan. Taigi, smegenų pažeidimas įvyksta gerokai anksčiau.

Gimdymo traumos

Gimdymo traumos skiriasi nuo apsigimimų. Gimdymo traumos - tai neonataliniai gimimo sužalojimai, kuriuos kūdikis patiria gimdamas, kol slenka gimdymo kanalu. Naujagimis gali patirti fizinius sužalojimus, tačiau tai niekada nebus gimdyvės kaltė.

Dažnos gimdymo traumos

• Mėlynės: Naujagimis gali gimti su mėlynėmis galvytėje ar veide. Paprastai tokie sužalojimai būna nestiprūs ir užgyja per kelias dienas.
• Caput Succedaneum: Caput succedaneum yra naujagimio galvos minkštųjų audinių patinimas. Jis trunka kelias dienas ir nekelia jokio pavojaus.
• Subkonjuktyvinis kraujavimas: Tai įprasta gimdymo trauma, kuri ištinka akis. Jūsų naujagimio akyse gali pasirodyti kraujo žymių. Taip nutinka sutrūkinėjus kraujagyslėms. Tačiau ši trauma nedaro jokios įtakos regėjimui ir praeina per 7 - 10 dienų.
• Kaulų lūžiai: Gimdymas ne visuomet būna lengvas. Gimdymo metu gali kilti sunkumų, kai įstringa kūdikio petukas ar kai jis gimsta sėdmenine pirmeiga. Tokiais atvejais kūdikiui gali lūžti raktikaulis.
• Veido paralyžius: Jei gimdymo metu kūdikio veidui tenka daug spaudimo, tai gali sukelti veido paralyžių. Jis gali kilti ir tuomet, jei gimdymui palengvinti naudojamos chirurginės žnyplės. Paralyžius išryškėja kūdikiui verkiant, kai nejuda jo veido raumenys, arba jam miegant, kai viena akis lieka atmerkta.
• Peties paralyžius: Peties paralyžius yra grupės nervų pažeidimas rankoje. Tai dažniausiai nutinka tuomet, kai gimdymo metu įstringa kūdikio petukas. Ištikus peties paralyžiui, naujagimis kelias dienas negali judinti ar pasukti rankos.

Retos gimdymo traumos

• Smegenų pažeidimai: Smegenys gimdymo metu pažeidžiamos retai. Smegenų pažeidimai įvyksta tuomet, kai užsitęsus gimdymui, kūdikiui pradeda trūkti deguonies.
• Kraujavimas smegenyse: Kraujavimas smegenyse taip pat yra reta trauma, bet ji paplitusi tarp pirma laiko gimusių kūdikių. Neišnešioto kūdikio smegenyse pakitus deguonies lygiui ir kraujotakai, plyšta smegenų kraujagyslės, sukeliančios kraujavimą.

Gimdymo traumų priežastys

• Užsitęsęs gimdymas: Gimdymui užsitęsus, susilpnėja sąrėmiai, kurie nebepadeda vaisiui judėti gimdymo kanalu. Jei sąrėmiai silpni, gydytojai gali priimti sprendimą panaudoti instrumentines priemones.
• Instrumentai kaip akušerinės replės ir vakuuminis ekstraktorius: Gimdymo metu panaudojus reples ar vakuumą, naujagimis dažniau gimsta turėdamas mėlynių ir kitų žymių. Vakuuminis ekstraktorius ant naujagimio odos gali palikti įplyšimų, o akušerinės replės - mėlynių galvoje ir veide.
• Cefalopelvinė disproporcija: Jei siaurą dubenį turinčios moterys gimdo natūraliu būdu, jų kūdikiams kyla gimdymo traumų grėsmė.
• Pirmalaikis gimdymas: Kūdikiams, gimusiems iki 37 nėštumo savaitės, gimdymo traumų tikimybė yra didesnė. Jų kūneliai yra pažeidžiamesni, todėl išauga ir neonatalinių gimdymo traumų tikimybė.
• Spaudimas gimdymo metu: Gimdymo traumas gali sukelti intensyvus gimdyvės dubens kaulų spaudimas į vaisiaus kaukolę.
• Didelis kūdikio svoris: Gimdymo traumos dažniau ištinka tuos kūdikius, kurie gimdymo metu sveria daugiau kaip 4 kg. Gimdymo traumos tikimybė padidėja dar labiau, jei toks kūdikis gimdomas sėdmenine pirmeiga.

Stebėjimas ir priežiūra

Svarbu atsiminti, kad kiekvienas atvejis yra individualus, ir tik kvalifikuoti medikai gali įvertinti situaciją ir numatyti galimas pasekmes. Jei Jūsų kūdikis patyrė hipoksiją gimdymo metu, būtina atidžiai stebėti jo raidą ir reguliariai lankytis pas neurologą.

Priešlaikinis gimdymas

Priešlaikinis gimdymas - tai nėštumo nutrūkimas nuo 22-os savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos. Jis diagnozuojamas, kai 30 minučių gimdos susitraukimai kartojasi kas 10 minučių ir trunka 30-60 sekundžių, kai jaučiamas maudimas pilvo apačioje, kinta gimdos kaklelio atsidarymas, pastebimos kraujingos išskyros iš makšties.

Kas skatina priešlaikinį gimdymą?

Deja, tiksli priežastis nėra žinoma. Nors pati pagrindinė priežastis ir nėra žinoma, tačiau nustatyta, daug veiksnių, skatinančių priešlaikinį gimdymą. Jie gali būti susiję su mamos sveikata: lytinių takų infekcija, šlapimo takų infekcija, viso organizmo infekcijos (gripas, raudonukė ir kt.), apsinuodijimas cheminėmis medžiagomis, traumos. Priešlaikinio gimdymo pavojus padidėja besilaukiant daugiau nei vieno vaikelio, esant sunkiam kraujo nepakankamumui. Didelę įtaką turi ir nėščiosios amžius (rizika ypač padidėja, kai moteris yra jaunesnė nei 18 metų), taip pat rūkymas, smurtas, nevisavertė mityba. Dažnai vaikelis ankščiau „pasiprašo“ dėl to, kad yra sklaidos trūkumų, sutrikusi placentinė mityba ir dėl to jam vis trūksta maisto medžiagų.

Taip pat skaitykite: Kaip užtikrinti kūdikio saugumą automobilyje

Pavojai prieš laiką gimusiam mažyliui

Neišnešioto naujagimio vystymasis priklauso nuo jo amžiaus, svorio ir priežiūros kokybės po gimimo. Tačiau būtina žinoti, jog prieš laiką gimusio naujagimio daugelis organų sistemų nėra pakankamai subrendę funkcionuoti savarankiškai, kokybiškai ir visavertiškai. Pagrindinė problema yra nepakankamai išsivysčiusi kvėpavimo sistema. Tai pasireiškia kvėpavimo sutrikimo sindromu, taip pat tokio naujagimio kraujagyslės yra nebrandžios, todėl padidėja rizika, kad bus pažeistos smegenys, o tai smarkiai paveiks kūdikio raidą. Dėl visų šių priežasčių prieš laiką gimęs mažylis tam tikrą laiką turi praleisti ligoninėje, kur yra stebimas gydytojų.

Priešlaikinio mažylio priežiūra

Prieš laiką gimusius naujagimius reikia atidžiau stebėti, jie dažniausiai iš ligoninės išvyksta gaudami tam tikrų medikamentų ir vitaminų, kurių išnešiotam naujagimiui nereikia. Todėl jų ir stebėjimas yra kitoks: turi būti dažniau nei įprasta tikrinama jų raida, nes daugybė vystymosi ypatybių ryškėja daug vėliau po gimimo. Tokio naujagimio priežiūroje dalyvauja šeimos gydytojas, bendruomenės slaugytoja, taip pat būtina kontaktuoti su specialistais - neonatologais, taip užtikrinama tolimesnė ypatingų poreikių vaikučių priežiūra. Neonatologai tolimesnį kūdikio raidos stebėjimą vykdo iki vaikučiui sukanka 1-1,5 metukų, na, o vėliau stebėti pradeda tik šeimos gydytojas.

Neišnešioto mažylio maitinimas

Kūdikio maitinimas labai priklauso nuo to, kada jis gimęs ir kiek išnešiotas buvo, todėl, kad yra labai didelis skirtumas tarp kūdikių, gimusių 34 nėštumo savaitę, ir, sakykime, 23 ar 24. Ypatingo mažumo vaikeliai, kurių organizmas niekaip nesugeba net pasisavinti maisto medžiagų, yra maitinami pro veną, t. y. visos medžiagos, reikalingos kūdikio tolimesniam vystymuisi (aminorūgštys, riebalai ir kt.), yra tiekiamos jam tiesiai į kraują. O 34 savaičių kūdikis, kuris niekuo neserga, gali būti maitinamas taip, kaip ir išnešiotas naujagimis. Bet kokiu atveju svarbu žinoti, jog geriausias maistas kūdikiui yra mamos pienas, nes jame yra visų maisto medžiagų, kurių reikia, kad vaikelis galėtų normaliai vystytis ir augti.

Svarbu prisiminti

Prieš pradedant savarankiškai prižiūrėti prieš laiką gimusį kūdikį, labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kuris paaiškins, kaip ir kiek kartų maitinti vaikelį, į kokius jo vystymosi momentus reikėtų atkreipti dėmesį. Patars, kokiu dažnumu reikia lankytis pas specialistą, kad šis ir toliau galėtų stebėti naujagimio raidą ir laiku pastebėtų išryškėjusius sutrikimus. Kiekviena mama turėtų konsultuotis su gydytoju, nes kiekvieno neišnešioto kūdikio priežiūra yra skirtinga, kaip jau minėta, ji priklauso nuo nėštumo laiko, kai gimė naujagimis, svorio, organų sistemų išsivystymo ir kt.

Hemangiomos

Pastebėję besiformuojančius raudonus darinius ant kūdikių odos, tėvai labai sunerimsta. Tai gali būti hemangiomos. Hemangioma - tai kraujagyslių darinys ant odos. Kraujagyslės netinkamai susiformuoja ir dauginasi intensyviau, nei turėtų. Didžioji dalis hemangiomų atsiranda po gimimo arba per pirmąsias 6 gyvenimo savaites. Per pirmuosius 5 kūdikio gyvenimo mėnesius hemangioma auga greitai. Šis laikotarpis vadinamas proliferacine (augimo) faze. Daugumos 3 mėn. amžiaus kūdikių hemangioma bus pasiekusi 80 proc. Iki pirmojo kūdikio gimtadienio daugeliu atvejų šis darinys nustoja vystytis ir didėti, tampa lygesnis, nebe taip intensyviai raudonas.

Hemangiomų tipai

• Odos paviršiuje susiformavusios hemangiomos. Tai paviršinės hemangiomos.
• Po oda susiformavusios hemangiomos. Kai kurios hemangiomos yra giliai po oda ir atrodo mėlynos arba gali būti odos spalvos.
• Mišrios hemangiomos.

Giliai po oda esančias hemangiomas diagnozuoti gali būti sunkiau. Norint diagnozuoti darinį, daugeliu atvejų nereikia jokių specialių tyrimų. Bet gali būti atliekamas ultragarsinis tyrimas. Jis leidžia pamatyti poodines struktūras. Jeigu ant kūdikio galvos ir kaklo susiformavusi didesnio dydžio hemangioma, gydytojas gali paskirti magnetinio rezonanso (MRT) tyrimą. Šio tyrimo metu tiriama ne tik hemangioma, bet ir smegenys, smegenų kraujagyslės. Gera žinia - ta, kad daugelio - maždaug 70 proc. Jeigu hemangioma yra ant veido, lytinių organų ar pirštų, gydyti prireikia iškart, kiti dariniai gali būti stebimi. Jeigu per 6-8 sav. Vaistais gydomos didelės ir greitai augančios hemangiomos. Jei gydytojai nusprendė, kad hemangiomą reikia gydyti, tai daryti galima vaistais (beta blokatoriais). Šiuo metu bene plačiausiai naudojamas vaistas propranololis (priklausantis širdies problemoms spręsti vartojamų vaistų porūšiui). Dar viena gydymui tinkama veiklioji medžiaga yra timololis. Dažniausiai vaistai parduodami lašų pavidalu ir turi būti tepami tiesiai ant darinio pažeistos odos. Daugelio kūdikių hemangiomų gydyti chirurginiu būdu neprireikia. Šiuo metu operuojama rečiau nei anksčiau, nes minėtieji vaistai yra saugūs ir veiksmingi. Tiesa, jei po darinio gydymo vaistais liko akivaizdžiai pastebimas surandėjimas, gali prireikti operacijos.

Dažniausiai operuojami ikimokyklinio amžiaus vaikai, o operacijos tikslas - pašalinti hemangiomos sukeltus pažeidimus ir randus. Kartais nusprendžiama laukti ir operaciją atidėti. Jei hemangioma yra įgimta, rekomenduojama ją gydyti lazeriu. Maždaug 50 proc. atvejų hemangiomos palieka nuolatinius randus, tad prireikia estetinės jų korekcijos.

Ar kūdikių hemangioma yra pavojinga?

Hemangiomos gali išopėti ir pradėti kraujuoti. Ši komplikacija pasitaiko gana dažnai, o opos gyja sunkiai dėl pažeistų aplinkinių audinių. Taigi, dėl galimų rizikų būtina labai atidžiai stebėti hemangiomos vystymąsi. Ypač svarbu naviką stebėti pirmaisiais gyvenimo metais, jam intensyviai augant.

Cerebrinis paralyžius

Cerebrinis paralyžius - raumenų valdymo sutrikimas, nulemtas smegenų struktūros, kontroliuojančios raumenų veiklą ir valingus judesius, pažeidimų. Nuo pažeidimų laipsnio, lokalizacijos priklauso ir paties sutrikimo sunkumas, ligos požymių visuma bei sudėtingumas. Kitaip tariant, kiekvienas diagnozuoto cerebrinio paralyžiaus atvejis yra labai individualus ir gali pasireikšti skirtingais simptomais, tačiau ligos esmė ir pagrindinis kriterijus yra judesio sutrikimai, kuriuos, priklausomai nuo sutrikimo formos sunkumo, gali lydėti ir kiti požymiai, pavyzdžiui protinė negalia, kalbos ar kiti raidos sutrikimai, epilepsijos priepuoliai. Ligos forma ir sunkumas priklauso nuo to, kurios smegenų dalies - žievės, požievio ar smegenėlių - vystymasis buvo sutrikdytas. Suprantama, kad sunkiausios cerebrinio paralyžiaus formos diagnozuojamos tuomet, kai yra pažeista didelė smegenų dalis. Tokiu atveju žmogus gali turėti didelę negalią, pasireiškiančią pusiausvyros ir koordinacijos problemomis, stipriu motorikos sutrikimu, nevalingais kūno judesiais bei visų galūnių paralyžiumi.

#

tags: #kudikiui #pazeistos #smegenys