Neįtikėtina Tiesą Apie Kūdikių Refleksus: Kada Jie Išnyksta Ir Kodėl Tai Svarbu Jūsų Vaikui?

Įvadas

Refleksai - tai nevalingos organizmo reakcijos į tam tikrus dirgiklius. Naujagimiai gimsta su įgimtais refleksais, kurie yra būtini jų išgyvenimui ir normaliam vystymuisi. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius kūdikių refleksus, kada jie paprastai išnyksta ir ką tai reiškia kūdikio raidai.

Kas Yra Refleksas?

Refleksas - nevalinga organizmo reakcija į dirgiklį. Refleksai gali būti įgimti (čiulpimo, šlapinimosi, vyzdžio ir pan.) ir įgyti (pusiausvyros laikymas važiuojant dviračiu). Įgimti refleksai susiformuoja dar embriono stadijoje ir vystosi augimo metu.

Pagrindiniai Naujagimių Refleksai ir Jų Išnykimo Laikas

Štai keletas naujagimio refleksų, kuriuos tėvai gali patikrinti patys:

Mirkčiojimo refleksas: Staiga atsiradus ryškiai šviesai ar vėjui pūstelėjus į naujagimio veiduką, šis pradeda mirkčioti. Dirgikliui kartojantis, kūdikis pripranta ir reakcija nebe tokia ryški. Mirkčiojimo refleksas išlieka visą gyvenimą. Svarbu: fotografavimas, naudojant blysktę, gali būti žalingas mažylio akims.
Ieškojimo refleksas: Švelniai pakutenus naujagimio skruostą ar lūpų kampučius (neliečiant lūpų), jis pasuka galvą dirgiklio link, prasižioja ir ima ieškoti mamos krūties. Jeigu pakutenote nemaloniai ar per stipriai, mažylis pajus diskomfortą ir nusuks galvytę į priešingą pusę. Šis refleksas stebimas iki 3-5 mėnesių, bet kartais išnyksta ir vėliau.
Čiulpimo refleksas: Palietus kūdikio burnytę, jis tuoj pat pradeda čiulpti, pavyzdžiui, įkišus mamos pirštelį ar čiulptuką, ar spenelį - naujagimis tuoj pat ims ritmingai čiulpti. Šis refleksas ryškėja nuo 32 gestacijos savaitės, pilnai išsivystęs - nuo 36 savaitės, todėl sveikam išnešiotam naujagimiui jis būdingas nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų, tačiau kartais dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų čiulpimo refleksas būna silpnesnis. Jis stebimas iki 3-4 mėnesių, kai kurioje literatūroje rašoma, kad iki vienerių metų.
Griebimo refleksas: Palietus kūdikio delniuką, jis tuoj pat jį sugniaužia į kumštį. Kartais naujagimis gali taip stipriai sugriebti tavo pirštą, kad kūdikį galima pakelti aukštyn. Šis refleksas palengva išnyksta apie 4-tą mėnesį.
Ėjimo/Žingsniavimo refleksas: Laikomas vertikalioje padėtyje (už pažastų) ir šiek tiek palenktas į priekį, kojytėmis palietęs kietą pagrindą, naujagimis tarytum pradeda kilnoti kojas ir žingsniuoti. Kojų kryžiavimas pirmuosius du gyvenimo mėnesius yra normalus reiškinys. Šis refleksas išnyksta paprastai po ketvirtos gyvenimo savaitės.
Moro (išgąsčio) refleksas: Stresą rodantis refleksas, kai naujagimis išsigąsta garso ar staigaus judesio. Garsiai pliaukštekėjus delnais ar netikėtai ištiesus sulenktas naujagimio kojas, šis išsigąsta ir pasireiškia pirmoji moro reflekso fazė - kūdikis atmeta rankytes į šonus ir išskečia rankyčių ir kojyčių pirštukus. Vėliau išgąstis pereina į antrąją fazę - mažylis sugniaužia rankų bei kojų pirštus ir rankomis apglėbia save. Šis refleksas atsiranda maždaug 33 nėštumo savaitę ir dažniausiai išnyksta per pirmus keturis mėnesius. Jei išlieka ilgiau negu šešis mėnesius po gimimo, gali rodyti tam tikrą vystymosi sutrikimą, pavyzdžiui, smegenų pažeidimą.
Saugantis nuo uždusimo refleksas: Paguldytas ant pilvo naujagimis pasuka galvą į šoną. Šio reflekso dėka naujagimis saugosi nuo uždusimo.
Babinskio refleksas: Švelniai pabraukus mažylio paduką, lyg vėduoklė išsiskleidžia jo pirštukai. Babinskio refleksas - tai didžiojo kojos piršto atsilenkimas atgal ir kitų kojos pirštų išsitiesimas bei išsiskleidimas į šalis, kai paliečiamas padas. Šis refleksas yra normalus kūdikystėje ir išnyksta apie 12 -18 gyvenimo mėnesį.
Toninis kaklo refleksas: Naujagimiui gulint ant nugaros, pasukame jo galvytę į vieną pusę. Mažylio ranka toje pusėje išsitiesia, o priešingoje pusėje - sulenkia rankytę per alkūnę. Tai vadinama fechtuotojo poza.
Šliaužimo refleksas: Ant pilvo paguldytas naujagimis, aptikęs atramą (pavyzdžiui, suaugusiojo delną), padukais geba atsispirti ir truputį pašliaužti. Šis refleksas išnyksta apie 3-4 mėn.

Refleksų Svarba Kūdikio Raidai

Naujagimio refleksai yra svarbūs dėl kelių priežasčių:

Išgyvenimas: Kai kurie refleksai, tokie kaip čiulpimo ir ieškojimo, yra būtini kūdikio maitinimuisi ir išgyvenimui.
Neurologinis vystymasis: Refleksai rodo normalią nervų sistemos funkciją. Jų buvimas ir išnykimas laiku yra svarbūs rodikliai, leidžiantys įvertinti kūdikio neurologinę raidą.
Motorikos vystymasis: Refleksai padeda kūdikiui lavinti motorinius įgūdžius. Pavyzdžiui, ėjimo refleksas padeda stiprinti kojų raumenis, o griebimo refleksas - rankų raumenis.

Kada Reikėtų Sunerimti?

Tėvai turėtų kreiptis į gydytoją, jei:

Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba

Refleksai neišnyksta laiku.
Refleksai yra labai silpni arba jų visai nėra.
Atsiranda neįprastų refleksų.
Kūdikio raida atrodo atsiliekanti.

Gydytojai patikrina naujagimio refleksus ir augant mažyliui stebi, kaip jie išnyksta. Jie ir turi išnykti, o ne vystytis toliau. Refleksų nebuvimas arba per ilgas neišnykimas gali rodyti tam tikrus raidos ypatumus, kuriuos nustatys ir įvertins vaiką prižiūrintis gydytojas.

Kūdikio Raidos Etapai Per Pirmuosius Metus

Kūdikio raida yra nuostabus ir sudėtingas procesas, apimantis daugybę sričių - nuo fizinio augimo ir motorikos iki kalbos, pažinimo ir socialinių įgūdžių.

Motorinė Raida: Judesių Tobulėjimas

Motorinė raida yra labai svarbi kūdikio raidai, nes nuo jos priklauso vaiko fiziniai, protiniai ir socialiniai sugebėjimai. Jau pirmąjį mėnesį kūdikis prisitaiko prie naujų gyvenimo sąlygų ir vis energingiau mojuoja rankomis bei tabaluoja kojomis. Gulėdamas ant pilvo, jis sugeba trumpam pakelti galvą ir pasuka veidą į šoną.

1-2 Mėnesiai: Antrojo mėnesio pabaigoje kūdikis jau turėtų gebėti pakelti galvą mažiausiai 45 laipsnių kampu gulėdamas ant pilvo. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, todėl reikia prilaikyti. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - šypsena, kuri rodo gyvą reakciją į žmones.
3-4 Mėnesiai: Trečiąjį gyvenimo mėnesį kūdikis jau atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas ir myluojamas. Paguldytas ant pilvo, jis apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas, taip lavindamas kaklo, nugaros, pilvo, rankų ir kojų raumenis.
5-6 Mėnesiai: Penktąjį mėnesį kūdikis aktyviai domisi aplinka, daugiau guguoja, net šneka atskirais skiemenimis. Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais, jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis. Sėdėdamas mažylis tvirtai laiko galvą ir tiesią nugarą, pastatytas remiasi kojomis. Šeštą mėnesį išnyksta griebimo refleksas, ir kūdikis sąmoningai ima žaislą.
7-9 Mėnesiai: Septintąjį mėnesį mažyliai pradeda šliaužioti, stumdami rankomis ir keliais. Labai patinka, kai mama ar tėtis laiko už pažastų, tada mažasis stovi, remiasi visu svoriu, spyruokliuoja ar žingsniuoja vietoje. Aštuntą mėnesį vis ilgiau pasėdi vienas, bando stotis, ypač jei randa, kur įsikibti. Devynių mėnesių mažylis pradeda rodyti pirštu tai, ko jis nori, ir įvykdo nesudėtingus paliepimus.
10-12 Mėnesiai: Dešimtą mėnesį kūdikis pats atsisėda ir tvirtai sėdi, nugara tiesi, bando stotis. Savarankiškai vaikščioti mažyliai paprastai pradeda tarp 11 ir 15 mėnesio. Vienuoliktą mėnesį kūdikis galbūt jau žengia pirmuosius žingsnius, pastovi vienas, eina įsikibęs. Dvyliktą mėnesį kai kurie vaikai jau vaikšto, tačiau vis dar gali mėgti ir ropoti.

Kalbos Raida: Nuo Garsų Iki Žodžių

Kalbos raida yra dar viena svarbi kūdikio raidos sritis. Per pirmuosius dvejus vaiko vystymosi metus susiformuoja ekspresyvi kalba, kai vaikas kalbos garsais, ženklais ir simboliais sugeba perteikti žodinę prasmę.

Pirmieji Metai: Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiai atpažįsta girdimus garsus ir į juos atsako. Išgirdę artimųjų balsus, jie pradeda guviau čiauškėti, judina rankas ir kojas, nori atkreipti į save dėmesį.
12-15 Mėnesių: 12-15 mėnesių amžiaus vaikams pradeda patikti kalbos žaidimai, todėl galite jų klausinėti „Kur yra tavo ausytė?“, „Kur mama?“. Vaiko žodynas greitai plėsis, tačiau tarimas kis lėčiau. Šio amžiaus vaikai jau dabar gali geriau suprasti, kas jiems sakoma ir išreikšti, ko jie nori.

Pažinimo Raida: Pasaulio Pažinimas

Pažinimo raida apima intelektinių gebėjimų, tokių kaip atmintis, dėmesys, problemų sprendimas ir mąstymas, vystymąsi. Kūdikiai nuolat mokosi apie pasaulį per savo pojūčius ir patirtį.

Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos

Sensorinis Pažinimas: Per pirmąjį pusmetį intensyviai vystosi regėjimas. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas, nes per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą.
Priežasties ir Pasekmės Suvokimas: 10 mėnesių kūdikis supranta priežasties ir padarinio dėsnį: „Jei daužysiu daiktą, bus triukšmo“, „Jei žaislą numesiu, greičiausiai jį mama pakels“.
Prieraišumo Formavimasis: Tirta kūdikių reakcija į svetimą žmogų su nematytais žaislais per pirmuosius gyvenimo metus. Nustatyta, kad pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimiai, matydami svetimą suaugusįjį ir nematytus žaislus, nereiškia jokių emocijų, sulaukę 4 mėn. - pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais, o nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Emocijų Raida: Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikis gali išreikšti daug emocijų: susidomėjimą, pasitenkinimą, džiaugsmą, distresą (nemalonią emocinę patirtį), pasibjaurėjimą, pyktį, liūdesį ar baimę.

Baimės Raida

Baimė yra natūrali raidos dalis, padedanti atsargiau vertinti aplinką ir apsisaugoti nuo pavojų. Pirmosios baimės išraiškos yra siejamos su refleksais, o sąmoningiau bijoti pradeda maždaug 6 mėn.

Naujagimiams ir kūdikiams iki 6 mėn.: Naujagimiai ir maži kūdikiai, tikėtina, sąmoningai nesuvokia baimės, tačiau jiems pasireiškia Moro (išgąsčio) refleksas. Staigų, stiprų garsą išgirdęs ar staigiau padėtį pakeitęs kūdikis išsigąsta ir skėsteli rankomis bei gali pravirkti. 4-5 mėn. amžiaus kūdikiai itin įdėmiai stebi suaugusiųjų veido išraiškas ir geba atskirti linksmą, atsipalaidavusį, besišypsantį veidą nuo pikto, suirzusio, sunerimusio bei atitinkamai reaguoti. Pastebėta, kad kūdikiai itin įdėmiai stebi išsigandusius suaugusiuosius, tačiau mokslininkai nesutaria dėl šio reiškinio priežasties.
6 mėn.: Kūdikiui augant jis ima sąmoningai bijoti, o įprastai labiausiai išreikšta svetimų žmonių baimė prasideda maždaug 6-8 mėn. ir gali tęstis net iki 12-15 mėn. Svetimų žmonių baimė, kuri dar vadinama nepažįstamų asmenų baime, yra viena ryškiausių ir ilgiausiai besitęsiančių kūdikių baimių. Ji ima reikštis maždaug 6-8 mėn. Išsiskyrimo (atsiskyrimo) nerimas neretai painiojamas su svetimų žmonių baime, tačiau tai nėra tas pats. Išsiskyrimo nerimas pasireiškia panašiu metu arba kiek anksčiau, nei svetimų žmonių baimė, t.y. Išsiskyrimo nerimą patiriantis kūdikis nenori nė akimirkai atsiskirti nuo mamos (ar kito jam artimiausio, jį nuolat prižiūrinčio žmogaus). Iki maždaug 8 mėn. amžiaus kūdikiai nesuvokia objekto pastovumo, t.y. jie nesupranta, kad iš akių dingęs objektas (ar žmogus) nedingo amžiams. Su objekto pastovumo suvokimu yra susiję daug kūdikiškų baimių. Pavyzdžiui, su juo yra siejamas išsiskyrimo nerimas, t.y.
Maždaug 9-10 mėn.: Kūdikiai (kaip ir nemaža dalis suaugusiųjų) bijo to, ko niekada nėra matę ar patyrę. Vaikui augant jis įgauna vis daugiau patirties, o neigiami potyriai gali virsti baimėmis. Kūdikiui išsigandus, visų pirma, jį nuraminkite, ramiai pakalbinkite, priglauskite, o tuomet pabandykite suvokti baimės priežastį ir padėkite ją po truputį įveikti. Baimes įveikti arba greičiau nurimti gali padėti Mylimukas. Mylimukas yra vaikui itin svarbus žaisliukas ar daiktas, pavyzdžiui, merliukas, užklotėlis. Kūdikiui augant baimes gali padėti įveikti žaidimas. Nepaisant to, kad kai kurios vaikų baimės jums gali pasirodyti juokingos, nereikėtų jų menkinti ar versti kūdikį su jomis susidurti akis į akį. Kūdikiui augant baimės jausmas nedingsta, tačiau kūdikiškas baimes turėtų keisti vyresniems vaikams būdingos baimės. Baimės labai neigiamai veikia vaiko emocijas, t.y. Baimės tokios stiprios, kad jas ima lydėti įvairūs fiziologiniai negalavimai.

Kaip Padėti Kūdikiui Atsiskleisti?

Tėvai gali aktyviai dalyvauti skatinant kūdikio raidą. Svarbu sukurti saugią ir stimuliuojančią aplinką, kurioje kūdikis galėtų tyrinėti, žaisti ir mokytis.

Stimuliacija ir Žaidimai: Pasirūpinkite vaizdine ir garsine stimuliacija aplinkoje. Žaislai turėtų būti įvairūs, turintys skirtingas tekstūras, spalvas ir garsus. Leiskite kūdikiui žaisti ant pilvo, kad stiprėtų kaklo ir nugaros raumenys. Kalbėkite su kūdikiu, skaitykite knygas ir dainuokite daineles.
Raidos Stebėjimas: Reguliariai stebėkite kūdikio raidą ir kreipkitės į specialistus, jei pastebite kokių nors atsilikimų ar problemų. Pirmąjį raidos vertinimą rekomenduojama atlikti apie trečiąjį gyvenimo mėnesį, vėliau - šeštąjį, devintąjį gyvenimo mėnesiais ir vienerių metų amžiuje.
Erdvė Judėti: Stebėkite ir saugokite savo kūdikius, bet tuo pačiu palikite jiems daug erdvės judėti patiems. Negalima daryti nieko anksčiau laiko nei kūdikiui tai priklauso daryti. Pavyzdžiui, negalima mokyti vaikščioti aštuonerių-dešimties mėnesių amžiaus kūdikio, vedžioti kūdikį pakėlus jo rankas aukštyn.

Kaip Išvengti Motorinės Raidos Sutrikimų?

Kūdikiai ne tik gimsta turėdami įvairių sutrikimų, bet juos gali įgyti jau augdami. Raidos sutrikimų atsiradimą gali lemti įvairūs veiksniai, dažnai ir netinkamas tėvų elgesys, ypač tais atvejais, kai kūdikiai ilgą laiką praleidžia gulėdami vienodoje padėtyje, yra netaisyklingai nešiojami, per anksti vertikalizuojami, ne laiku įdedami į pagalbines priemones.

Svarbu Keisti Padėtis: Taisyklingam kūdikio vystymuisi labai svarbus yra kūno simetriškumas. Naujagimis gimsta asimetriškas, jo galva būna pasukta į vieną arba kitą pusę. Nuo galvos pasukimo priklauso visa kūno padėtis bei liemens, galūnių judesiai. Jeigu kūdikis nuolat guli pasukęs galvą į vieną pusę, priešingos pusės galūnės taip pat visada būna sulenktos, tos pačios pusės ištiestos, tokiu atveju formuojasi kaklo, liemens asimetrijos, kaukolės deformacijos. Dėl to labai svarbu kiekvieno valgymo, miegojimo, budrumo, nešiojimo metu keisti padėtis. Naujagimius reikia guldyti įvairiai: ant nugaros, keičiant galvugalio puses; ant šono, fiksuojant atramas iš priekio ir nugaros. Trijų mėnesių neturintį kūdikį rekomenduojama nešioti tik horizontaliai, nes kaklo raumenys dar nėra aktyvūs. Vertikaliai nešiojamo kūdikio galva nusvyra į vieną ar kitą pusę, atsiranda asimetriška laikysena, kuri išryškėja kūdikiui pradėjus gulėti ant pilvo, o vėliau ir sėdėti. Vertikaliai nešioti kūdikį galima tada, kai jis jau sugeba išlaikyti galvą tiesiai, vidurio linijoje. Nešioti reikėtų atrėmus kūdikio nugarą į save, kad sunkioje padėtyje stuburas turėtų atramą, galva būtų ne pasukta, o laisvai judėtų, stebėtų aplinką. Kojas reikėtų prilaikyti, jos turėtų būti pakeltos link pilvo, kad nekabėtų.
Piktnaudžiauti Pagalbinėmis Priemonėmis Nereikėtų: Didelę įtaką kūdikio raidos sutrikdymui gali turėti pagalbinių priemonių naudojimas. Tai įvairūs gultukai, automobilinės kėdutės, netinkami vežimėliai, maitinimo kėdutės, nešioklės, šokliukai, vaikštynės as stumdukai. Svarbu paminėti, kad gultukai gali turėti įtakos dėmesio sutrikimams vėlesniame amžiuje, kalbant apie fizinę raidą - nesisupantys gultukai ribotą laiką nepakenks sveikam kūdikiui, kuris gulėdamas ant žemės jau sugeba taisyklingai apsiversti ant pilvo bei neturi kaukolės deformacijų. Pirmus mėnesius vežant kūdikį automobilinėje kedutėje svarbu atsižvelgti į atramą galvai - kaklas turi būti išlaikomas tiesiai. Be to, automobilinėje kėdutėje kūdikis neturėtų praleisti pernelyg daug laiko, ji skirta tik kelionėms. Ilgas buvimas joje gali būti žalingas, nes išlaikoma „C“ formos stuburo padėtis. Vežimėliai, lopšiukai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais turėtų būti dideliais ratais su gera amortizacija, nes šiuo laikotarpiu kaukolė yra labai jautri bet kokiai aplinkos vibracijai. Sportinę vežimėlio dalį geriausia pradėti naudoti tada, kai kūdikis sugeba apsiversti ant pilvo, suktis apie savo ašį simetriškai į abi puses ir gulėdamas ant nugaros moka tiesiai pakelti galvą. Taisyklingų nešioklių taip pat nebūna. Būnant vienose - kabo kūdikių klubų sąnariai, kitose - klubų atvedimo kampas, apsikabinus tėvus, taip pat yra per didelis. Klubo sąnarys nuo gimimo yra 180°, per abi kojas turi pasiekti 120°. Jeigu nešiojamas neropojantis kūdikis, tiek nešioklės, tiek netaisyklingas nešiojimas atsukus kūdikį į save, gali sutrikdyti vystymąsi. Dėl to paaugęs vaikas gali turėti stuburo problemų. Pavyzdžiui, jeigu kūdikystėje, pradėjus ropoti, per klubo sąnarius fiksuojamas 180° kampas, ateityje vaikas turės lordozę. Maitinimo kėdutėse, klubų principas taip pat turėtų būti toks pat, kojos turi turėti atramą, nekabėti. Ydingiausia priemonė - šokliukas. Ypač jeigu jis pradedamas naudoti per anksti, kai vaikas dar nesugeba pats taisyklingai atsistoti iš keturpėsčių pozicijos. Žalojami čiurnų, kelių, klubų sąnariai, stuburas. Ilgiau pašokinėjus, dar esant žemam raumenų tonusui, būdingi ir šonkaulių lanko pakitimai net kaulų augimo zonos pažeidimai. Vaikštynės buvo atrastos Amerikoje, jos yra skirtos neįgaliems vaikams, kurie negali vaikščioti, bet turi poreikį vertikalizuotis ir judėti kaip moka. Daugelyje šalių vaikštynės jau yra uždraustos. Vaikai, kaip ir vedžiojami už abiejų rankų, taip ir vaikštynėje juda netaisyklingai, palinkę į priekį, nepakankamai naudodamiesi liemens raumenimis. Kūdikis turėtų atsistoti, eiti pristatomu žingsniu į abi puses, išmokti pasileidus viena ranka atlikti stuburo rotaciją, pasiimti daiktą ir pasileisti. Kūdikis turi mokėti kristi. Einant vaikštynėje ar su stumduku, pasikeičia gravitacijos kampas, vaikai pasilenkia į priekį, pakelia pečius, pasistiebia arba atsistoja plačiai, keliai eina į vidų, pėdos į žemę remiasi vidiniais kraštais.

Reikia nepamiršti, kad bet kokia trumpą laiką naudojama padėtis jokių patologijų neturinčiam kūdikiui nepakenks. Visgi svarbu nepiktnaudžiauti, kad netinkamoje padėtyje kūdikis nepraleistų pernelyg daug laiko ir jokia pagalbinė priemonė nevaržytų laisvo taisyklingo kūdikio judėjimo ant žemės.

Sensorinė Integracija ir Sensorinė Dieta

Sensorinė integracija yra procesas, kurio metu smegenys apdoroja ir organizuoja informaciją, gaunamą iš įvairių pojūčių. Sensorinės integracijos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais, tokiais kaip jautrumas garsams, šviesai ar prisilietimams. Sensorinė dieta - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Ji sudaroma, jei vaikas dėl sensorinės integracijos sutrikimų elgiasi keistai, praranda savikontrolę.

Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas

Seilėtekis: Kada Tai Normalu?

Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Pirmuosius 6 savo gyvenimo mėnesius itin aiškiai išreikšti tam tikri refleksai, susiję su pagrindinių kūdikio reikmių patenkinimu. Tai įgimti instinktai.

Čiulpimo refleksas: Natūralus instinktas: kūdikis čiulpia viską, kas papuola jam į burną: mamos spenelį, čiulptuką ar savo pirštą. Tai pagrindinis išgyvenimo instinktas, o aktyvus čiulpimas - svarbus kūdikio sveikatos požymis. Ypač svarbu išnaudoti šį instinktą kuo greičiau po gimimo - čiulpdamas spenelį kūdikis skatina mamos pieno gaminimosi procesą.
Griebimo refleksas: Jei įdėtumėte į kūdikio delnuką pirštą, mažylis jį stipriai suspaustų. Suspaustų taip, kad timptelėjus pirštą į viršų galima kilstelėti ir patį kūdikį. Šis refleksas palengva išnyksta apie 4-tą mėnesį.
Ieškojimo refleksas: Palieskite kūdikio skruostą, ir jis pasisuks į jūsų pusę. Švelniai perbraukite pirštu per lūpas - ir lūpos ims daryti čiulpimo judesius. Toks refleksas išlieka gana ilgai, kol vaikas maitinamas krūtimi arba iš buteliuko.
Kvėpavimo sulaikymo refleksas: Kūdikis turi ir apsauginį refleksą, kuris jam leidžia kurį laiką būti po vandeniu. Įeigos į jo plaučius automatiškai užsidaro ir vanduo į juos nepatenka. Po keleto mėnesių šis refleksas palengva ima silpti, todėl nusprendusiems kūdikį mankštinti vandenyje ir daryti nardinimo pratimus labai svarbu nepavėluoti ir pradėti tai daryti netrukus po gimimo - tada refleksas ne nyks, o tobulės, mažylis išmoks laiku sulaikyti kvėpavimą prieš nerdamas, tad nuo pat gimimo galės mėgautis maudynių ir nardymo teikiamais malonumais.
Išgąsčio refleksas: Stiprus garsas ar netikėtas padėties pasikeitimas kūdikiui išprovokuoja išgąsčio refleksą - mažylis staigiai išskečia rankutes praskėstais pirštukais. Tada jas vėl priglaudžia prie krūtinės, o pirštai standžiai susigniaužia. Dažniausiai po šio judesio kūdikiai pradeda verkti.
Žingsniavimo refleksas: Jei mažylį pakeltumėte vertikaliai taip, kad jo pėdutės liestų tvirtą paviršių, jis pradės judinti kojytes tarsi žingsniuotų. Sulaukus maždaug dviejų mėnesių šis refleksas išnyksta.

tags: #kudikiu #reflekai #kada #koks #isnyksta