Vaikų mirtingumas - tai visuomenės sveikatos būklę apibūdinantis rodiklis, vertinamas kaip mirtingumas iki 5 metų. Iki 1970 m. pasaulinėje statistikoje (SSRS ir Lietuvoje iki 1987 m.) vaikų mirtingumas buvo suprantamas kaip kūdikių (iki 1 metų vaikų) mirtingumas. Vaikų mirtingumas išreiškiamas kaip mirusių vaikų skaičiaus santykis su vidutiniu metiniu to paties amžiaus vaikų skaičiumi ir apskaičiuojamas 1000 vaikų arba kaip mirtingumas 1000 gimusiųjų, arba 100 000 gyventojų. Kūdikių mirtingumas skaičiuojamas tūkstančiui gimusiųjų. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių ir vaikų mirtingumo priežastis pasaulyje ir Lietuvoje, atkreipdami dėmesį į pagrindinius veiksnius, lemiančius šią liūdną statistiką.
Bendras mirtingumas Lietuvoje
Lietuvoje praėjusiais metais mirė 37 tūkst. žmonių. Iš viso pernai 100 tūkst. gyventojų teko 1288,7 mirusieji, kai 2022 metais jų buvo 1514,5. Higienos instituto teigimu, kraujotakos sistemos ligos, piktybiniai navikai, išorinės mirties priežastys ir virškinimo sistemos ligos sudarė 82,4 proc. visų mirties priežasčių. 2023-aisiais mirė 18,1 tūkst. vyrų ir 18,9 tūkst. moterų. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė visų mirusiųjų (52,1 proc.), nuo piktybinių navikų - 21 proc., dėl išorinių mirties priežasčių - 6,1 proc., o nuo virškinimo sistemos ligų - 5,2 proc. Pernai mirė ir 57 kūdikiai (vaikai iki vienerių metų). Palyginti su užpernai - 10 kūdikių mažiau.
Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 11 tūkst. 28 moterys, iš kurių daugiau nei pusė - nuo išeminės širdies ligos, 24,9 proc. Trečioji pagrindinė moterų mirties priežastis - virškinimo sistemos ligos. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 8235 vyrai, iš kurių 61 proc. mirė nuo išeminės širdies ligos. 20,4 proc. Nuo piktybinių navikų mirė 4256 vyrai. Iš 1633 dėl išorinių mirties priežasčių mirusių vyrų 59,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,3 proc. Nuo virškinimo sistemos ligų mirė 1059 vyrai (25,3 proc. - nuo kepenų cirozės ir fibrozės, 20 proc.
Pernai mirė 8265 darbingo amžiaus gyventojai (16-64 metų), jie sudarė 22,3 proc. visų mirusiųjų. Darbingo amžiaus moterų mirė 2,5 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo išeminių širdies ligų mirė 9,6 proc. 16-64 metų amžiaus moterų, nuo moters lyties organų piktybinių navikų - 9,4 proc., kepenų ligų - 9,3 procento.
Vaikų mirtingumo rodikliai
Didžiausias vaikų mirtingumas pasaulyje (2012, Jungtinių Tautų vaikų fondo - UNICEF - duomenys) yra Afrikoje (Angoloje 16,4 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). Mažiausias vaikų mirtingumas - 2-3 % yra šalyse, kur gyvenimo socialinės sąlygos geriausios - Islandijoje, Švedijoje, Japonijoje. 2012 m. vaikų mirtingumas buvo 0,84 1000 to amžiaus vaikų arba 83,6 100 000 gyventojų, arba 4,6 1000 gyvų gimusių (0,46 % gimusių vaikų miršta nesulaukę 5 m.). 2012 m. 0-4 m. vaikų mirtys sudarė 58,3 % (vaikų iki 1 m. - 48,8 %) visų jaunesnių nei 18 m. vaikų mirčių, 5-14 m. vaikų mirtys sudarė 22,3 %, 15-17 m. - 19,4 %. Berniukų mirtingumo rodikliai didesni negu mergaičių. 2012 m., nelygu amžiaus grupė, jie buvo 1,3-1,6 karto didesni negu mergaičių skaičiuojant 1000 to paties amžiaus vaikų.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Pagrindinės kūdikių mirties priežastys
Dažniausios kūdikių mirties priežastys:
- Genetinės kilmės ligos - 24,1 %
- Naujagimių kvėpavimo sutrikimai - 7,8 %
- Kvėpavimo sistemos ligos - 6,4 %
- Išorinės mirčių priežastys - 9,2 %
1-4 m. vaikų:
- Išorinės mirčių priežastys - 30,4 % (daugiausia paskendimas - 17,4 %)
- Genetinės kilmės ligos - 13,0 %
- Infekcinės ir parazitinės ligos - 17,4 %
5-14 m.:
- Išorinės priežastys - 50,0 % (transporto įvykiai 22,2 %, paskendimas 13,0 %)
- Piktybiniai navikai - 20,4 %
15-17 m.:
- Išorinės priežastys - 68,1 % (daugiausia savižudybės - 29,8 %)
- Piktybiniai navikai - 12,8 %
Kūdikių mirtingumas Lietuvoje
Nors Lietuvoje kūdikių mirtingumas yra reikšmingai sumažėjęs ir netgi geresnis nei kai kurių didesnių Europos valstybių, vis dar svarbu atkreipti dėmesį į šią problemą ir ieškoti būdų, kaip ją spręsti.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Neonatologijos pasiekimai Lietuvoje
Pagrindinis neonatologijos pasiekimus lėmęs veiksnys yra regionalizacija, kai visa būtina pagalba mažiausiems neišnešiotiems ir sunkiausių būklių naujagimiams sutelkta dviejuose Perinatologijos centruose: Kauno klinikose ir VUL Santaros klinikose. Šalyse, kuriose regionalizuota pagalba gimdyvėms ir naujagimiams, yra geresni išgyvenamumo rodikliai.
Kauno Perinatologijos centras yra didžiausias aukščiausio - tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos gimdyvėms ir naujagimiams teikiantis centras Lietuvoje. Čia gydomi pacientai iš Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kauno Perinatologijos centrą sudaro Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos bei Neonatologijos klinikos, kuriose teikiamos į šeimą orientuotos tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams.
Šiauliuose, Panevėžyje, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje sutelkti centrai, teikiantys antrinio B lygio paslaugas sergantiems naujagimiams arba neišnešiotiems naujagimiams, gimusiems ne anksčiau nei 34 nėštumo savaitę. Visi šie centrai aprūpinti įvairioms patologijoms gydyti skirta modernia aparatūra, ten sutelktas personalas, turintis didelę patirtį.
Sklandų bendradarbiavimą tarp Perinatologijos centrų, ligoninių, teikiančių antrinio B lygio paslaugas, ir ligoninių, kuriose gydomi sveiki naujagimiai, užtikrina Naujagimio pervežimo komanda. Naujagimiai, gimę regionuose, nelieka be pagalbos. Antrinio lygio paslaugas teikiančiose ligoninėse susirgus naujagimiams, Naujagimio pervežimo komandos darbuotojai įvertina jų būklę, o esant aukštesnio lygio sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, perveža juos į kitą ligoninę.
Įtariant patologiją ar esant mamos rizikos veiksniams, naujagimiui visada geriau gimti toje ligoninėje, kurioje jis gali gauti visavertę pagalbą nuo pirmųjų gimimo minučių iki tol, kol galės išvykti į namus. Dėl šios priežasties, įtarus patologiją, visada geriausiai gimdyves nukreipti į aukštesnio lygio paslaugas teikiančias gydymo įstaigas.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Didelę pažangą akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos srityse padėjo padaryti 2012-2017 metais vykęs Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektas „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“, kurio metu parengtos vieningos diagnostikos ir gydymo metodikos, kuriomis vadovaujasi visose Lietuvos pagalbą mamai ir naujagimiui teikiančiose ligoninėse dirbantys medikai. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programą, pacienčių pasitenkinimas akušerijos ir ginekologijos bei neonatologijos paslaugomis išaugo nuo 28 proc. (2010 m.) iki 47 proc. (2014 m.).
Lietuvoje kasmet per anksti gimsta 5-6 proc. naujagimių, kurie dėl visų organizmo sistemų nebrandumo negali kvėpuoti, reguliuoti temperatūros ir patys valgyti. Kiekvienais metais Kauno klinikose gimsta apie 3300 naujagimių, iš jų - apie 500 neišnešiotų. 2019 metais Kauno klinikose gimė ir išgyveno mažiausia pacientė Lietuvoje ir viena mažiausių pasaulyje. Ji svėrė vos 350 gramų. Klinikose mažylė gydyta net 5 mėnesius. Šiuo metu ji auga ir yra guvi mergaitė.
Kauno klinikos 2004 m. gavo Naujagimiams palankios ligoninės statusą. Iš naujo ligoninė buvo įvertinta 2014 metais ir Naujagimiams palankios ligoninės statusas pratęstas. Šį vardą turinčios gydymo įstaigos yra orientuotos į motinos ir naujagimio ryšio puoselėjimą nuo pat gimimo akimirkos, užtikrinant žindymo skatinimą, teikiant įvairiapusišką paramą šeimai. Remiantis PSO rekomendacijomis, mamai, neturint galimybės žindyti, antrasis pasirinkimas maitinimui labai mažo svorio neišnešiotiems naujagimiams iki 1500 g turėtų būti donorinis motinos pienas. Todėl 2016 m. Neonatologijos klinikoje buvo atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas. Donorinis motinos pienas apsaugo nuo infekcijų, alergijų ir įvairių ligų. Jis sumažina neišnešiotų naujagimių sergamumą nekroziniu enterokolitu.
Ankstesnių metų duomenys Lietuvoje
Visuomenės sveikatos ugdymo centro pranešimu, Lietuvos sveikatos informacijos centro ir Naujagimių registro duomenimis, Lietuvoje per metus miršta maždaug 135 naujagimiai, gimsta 187 negyvi kūdikiai. Maždaug 1637 kūdikiai gimsta neišnešioti. Naujagimių registro duomenimis, Lietuvoje 2003 metais buvo 29,574 tūkst. gimdymų, gimė 29,941 tūkst. naujagimių. Gimstamumas, tolydžio mažėjęs daugelį metų, 2003 metais padidėjo 1,9 proc. ir 1 tūkst. gyventojų jau teko 8,9 gimimo (2002 metais šis rodiklis buvo 8,6 gimimo 1 tūkst. gyventojų). 2003 metais naujagimių mirčių sumažėjo iki 3,8 vienam tūkstančiui gyvų gimusių (2002 metais - 4,4 mirčių 1 tūkst. gyvų gimusių).
Tiek ankstyvojo (0-6 dienų), tiek bendrojo (0-28 dienų) naujagimių mirtingumo struktūroje sumažėjo mirčių dėl įgimtų formavimosi ydų (30,4 proc.) ir vaisiaus hipoksijos bei naujagimio asfiksijos (dusimo) gimdymo metu (11,6 proc.). Tuo tarpu naujagimių mirtingumas dėl kvėpavimo sutrikimo sindromo padidėjo (28,6 proc.). Sumažėjo mirčių dėl formavimosi ir įgimtų širdies ydų. Didžiausią grėsmę naujagimių gyvybei kelia perinatalinio periodo būklės (kvėpavimo sutrikimo sindromas, vaisiaus ir naujagimio hipoksija (deguonies stygius), neišnešiotumas, įgimta infekcija, pneumonija ir gimdymo trauma bei įgimtos formavimosi ydos (širdies, nervų sistemos, kraujotakos).
Per metus Lietuvoje miršta apie 247 kūdikiai iki vienerių metų. Per dešimtmetį kūdikių mirtingumas sumažėjo daugiau kaip du kartus ir 2003 metais šis rodiklis sudarė tik 6,75 mirusių iš 1 tūkst. gyvų naujagimių (kai 1995 metais - 12,42 mirusių 1 tūkst. gyvų naujagimių). 2003 metais mirė 206 kūdikiai iki vienerių metų - 32 atvejais mažiau nei 2002 metais. Kūdikių mirtingumas Lietuvoje mažesnis už Europos vidurkį (9,67 mirusių 1 tūkst. gyvų gimusiųjų), bet aukštesnis už labiausiai išsivysčiusių ES šalių vidurkį (Norvegijos - 4,06/1 tūkst. gyvų gimusiųjų, Švedijos - 3,66/1 tūkst. gyvų gimusiųjų, Suomijos - 2,97/1 tūkst. gyvų gimusiųjų). Pernai 15 senųjų ES šalių vidurkis buvo 4,74/1 tūkst. gyvų gimusiųjų. Pagrindinės kūdikių mirtingumo priežastys - perinatalinio periodo būklės (vaisiaus hipoksija bei naujagimio asfiksija (dusimas) gimdymo metu, kvėpavimo sutrikimo sindromas, įgimta pneumonija, infekcija ir kt.) ir įgimtos formavimosi ydos.
Lietuvoje daugiau nei 70 proc. vaikų iki 5 metų mirtingumo priežasčių sudaro: 33 proc. įgimtos anomalijos (širdies, nervų sistemos formavimosi ydos ir kt.), 24 proc. perinatalinio periodo ligos, 18 proc. išorinės priežastys. Dar 7 proc. mirčių sudaro pneumonija ir kitos kvėpavimo sistemos ligos sudaro, 4 proc. infekcijos, 3 proc. nervų sistemos ligos, 11 proc. kitos ligos (piktybiniai navikai, mitybos ir medžiagų apykaitos sutrikimai, kraujotakos sistemos ligos ir kt).
Per dešimtmetį nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas Lietuvoje sumažėjo keturis kartus - 1992 metais jis sudarė 44 iš 100 tūkst., 2001 metais - 12,9 iš 100 tūkst., 2003 metais mirė 1 gimdyvė (3,3/100 tūkst.). Tai rodo, kad akušerinė pagalba Lietuvoje beveik pasiekė išsivysčiusių šalių lygį. Vienas geros akušerinės pagalbos rodiklių - nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas mažesnis nei 10 iš 100 tūkstančių. Lietuvoje 64 proc. gimdyvių mirčių lemia šios pagrindinės priežastys: embolija, trombozė (13 proc.), preeklampsija, eklampsija (12 proc.), sepsis (9 proc.), kraujavimas (8,5 proc.), bakterieminis šokas (5 proc.), nesaugiai atliekamas abortas (5 proc.), kitos (8 proc.) su nėštumu susijusios priežastys (negimdinis nėštumas, pogimdyminis šokas ir kt.) bei priežastys, nesusijusios su nėštumu (36 proc.)
Per pastaruosius 30 metų Vakarų Europoje ir kitose aukšto ekonominio lygio šalyse nėščiųjų ir gimdyvių mirtis - retas įvykis. ES nėščiųjų ir gimdyvių mirtingumas nesiekia 10 iš 100 tūkst. (2000 metais Airijoje šis skaičius ne didesnis kaip 1,2, Austrijoje - 3,5, Švedijoje - 3,4).
Mirtingumo rodikliai pasaulyje
Vidutinis mirtingumo lygis pasaulyje šiuo metu yra apie 8,5 ‰. Per pastaruosius 50 metų jis sumažėjo dvigubai ir tam įtakos turėjo sveikatos priežiūros pažanga, didesnis dėmesys higienai, kokybiškesnis maistas ir sumažėję sunkaus fizinio darbo krūviai. Mirtingumo rodikliai skirtinguose pasaulio regionuose yra supanašėję - jų kontrastai ne tokie dideli, kaip gimstamumo rodiklių. Mirtingumo rodiklis priklauso ne tik nuo gyvenimo kokybės lygio šalyje, bet ir nuo šalies demografinės struktūros.
Pateikiami kai kurių šalių mirtingumo rodikliai:
- Rusijoje mirtingumas siekia 12,7 ‰ ir viršija gimstamumą, kuris yra 11,7 ‰, todėl gyventojų skaičius šalyje mažėja.
- Bulgarijoje mirtingumas yra didžiausias pasaulyje - 15,4 mirčių 1000 gyventojų.
- Angolos mirtingumas siekia 8,3 ‰ ir yra mažesnis nei Lietuvos mirtingumas - 13,6 ‰.
- Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,5 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje.
- Ekvadoro mirtingumas yra gana žemas - 5,1 ‰, nors kūdikių mirtingumas vis dar siekia 11 ‰.
Kūdikių mirtingumas pasaulyje
Kiekvienais metais pasaulyje miršta keturi milijonai naujagimių. 99 proc. kūdikių, kurie neišgyvena pirmųjų keturių savaičių, pasaulio šviesą išvysta skurdžiose ir skurdžiausiose pasaulio šalyse. Tai ypač pasakytina apie Afganistaną, Kiniją, Indiją, Etiopiją, Nigeriją ir Indoneziją. Ekspertų duomenimis, pagrindinės ankstyvos kūdikių mirties priežastys yra infekcijos ir priešlaikiniai gimdymai. Vien tik nuo stabligės kasmet miršta 500 tūkst. Anot ekspertų, daugelio šių mirčių galima išvengti skiepais nuo stabligės nėščiosioms, geresnėmis higienos sąlygomis gimdymo metu ir žindant, taip pat antibiotikais prieš ankstyvas kūdikių infekcijas. Didelė problema yra ir medicininis aprūpinimas bei priežiūra. Daugiau kaip pusė moterų Afrikoje ir Pietų Azijoje gimdo vaikus be kvalifikuotos akušerės pagalbos. Ekspertai teigia, kad daugelio skurdžiausių valstybių sveikatos biudžetas turėtų būti padvigubintas ar netgi patrigubintas, kad būtų išgelbėtos naujagimių ir jų motinų gyvybės. Tokios šalys, kaip Šri Lanka, Hondūras ar Botsvana parodė, kad galima pagerinti padėtį.
tags: #kudikiu #mirtingumas #pasaulyje