Antrosios kalbos mokymasis vaikystėje turi didelę įtaką vaiko raidai ir padeda pamatus geresnei ateičiai. Tyrimai rodo, kad dvejomis kalbomis kalbančių vaikų smegenų srityse, atsakingose už atmintį ir dėmesio koncentraciją, nervinis audinys yra tankesnis. Šie vaikai pasižymi geresniais pažintiniais ir analitiniais gebėjimais, didesniu kūrybiškumu ir geresniais rezultatais tiksliuosiuose moksluose. Vaikai gali išmokti antrąją kalbą gyvendami dvikalbėje aplinkoje arba tikslingai mokydamiesi - darželyje, mokykloje arba namuose. Šiame straipsnyje aptariami įvairūs kudikių kalbų mokymo metodai, pradedant nuo ankstyvosios dvikalbystės ir baigiant interaktyviais žaidimais, bei pateikiama praktinių patarimų tėvams ir pedagogams.
Ankstyvoji dvikalbystė: kalbų mokymasis nuo gimimo
Ankstyvoji dvikalbystė apima kalbos įgijimą vaikystėje. Šiuo būdu kalbos išmoksta vaikai iki 3 metų amžiaus, gyvenantys dvikalbėje aplinkoje ir turintys pakankamai galimybių girdėti abi kalbas ir jomis bendrauti. Dažniausiai tokia galimybė pasitaiko mišriose šeimose, kuriose mama kalba viena kalba, o tėtis - kita.
Paeilis mokymasis: svarbūs etapai ir patarimai tėvams
Vaiko kalbos raida prasideda daug anksčiau, nei jis pradeda kalbėti. Jau per pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius kelių kalbų aplinkoje gyvenančių vaikų smegenyse kiekvienai iš kalbų susikuria atskiros sritys, leidžiančios jas atskirti ir jų nepainioti. Kiek vėliau, nuo 6 mėnesių, vaikas gali pradėti rodyti polinkį vienai iš jų (paprastai tai, kurią girdi daugiausiai ir/arba tai, kuri jam yra paprastesnė). Šiuo tarpsniu labai svarbu, kad vaikas turėtų vienodai galimybių bendrauti abejomis kalbomis - tik taip užtikrinsite tolygų kalbų mokymąsi.
Jei gyvenate dvikalbėje šeimoje, laikykitės principo „Vienas tėvas - viena kalba“. Tai reiškia, kad jei mamos gimtoji kalba - lietuvių, o tėčio - vokiečių, mama su vaiku turėtų kalbėti tik lietuviškai, o tėtis - tik vokiškai.
Paeilis kalbos mokymasis gali kelti vaikui didesnį stresą, ypač jei vaikas yra sunkiau prisitaikantis prie naujovių ir į kitos kalbos dominuojamą aplinką „įmetamas“ staiga. Į kitakalbę aplinką patekęs vaikas pradžioje greičiausiai bandys susikalbėti savo gimtąja kalba, ir, supratęs, kad ji „neveikia“, greičiausiai visiškai nustos kalbėti ir bandys susitarti neverbaliniu būdu (gestais, mimika). Per kurį laiką perpras trumpus, nesudėtingus, dažniausiai girdimus žodžius ir jų junginius, ims juos kartoti.
Taip pat skaitykite: Skiepijimo nuo hepatito svarba
Jei gyvenate kitakalbėje aplinkoje, kalbėkitės su vaiku tik gimtąja kalba, ypač jei patys tos šalies kalbos gerai nemokate ar kalbate su akcentu - taip vaikas neperims Jūsų klaidų ir greičiau išmoks taisyklingo tarimo ir gramatikos. Tokiu būdu dažniausiai mokomasi ugdymo įstaigose per specialias užsienio kalbos mokymosi programas. Jei gyvenate Lietuvoje ir norite paskatinti užsienio kalbų mokymąsi, leiskite vaikui žiūrėti filmukus užsienio kalbomis, dainuokite kartu daineles, skaitykite knygeles (jei patys kalbą mokate pakankamai gerai ir Jūsų tarimas geras).
Mitas ar realybė: dažniausi įsitikinimai apie dvikalbystę
Dažnai pasitaiko klaidingų įsitikinimų apie dvikalbystę. Štai keletas iš jų, paneigtų mokslinių tyrimų:
- Dvikalbėje aplinkoje gyvenančių vaikų kalbos raida vėluoja. Objektyvių tyrimų duomenys rodo, kad tai tėra mitas, o kalbos raidą labiausiai lemia vaiko savybės ir artimiausios aplinkos pastangos ugdant vaiko kalbinius gebėjimus. Dar daugiau, kuo jaunesniame amžiuje vaikas pradeda mokytis kalbų, tuo geriau jis jas išmoksta.
- Dvikalbėje aplinkoje gyvenantys vaikai painioja kalbas. Toks įspūdis gali susidaryti, nes kartais šnekėdami viena kalba vaikai įterpia kitos kalbos žodžių. Taip nutikti gali dėl dviejų priežasčių: arba vaikui paprasčiau ištarti kitos kalbos žodį, arba jam pritrūko žodžio vienoje kalboje, todėl pakeitė jį atitinkamu kitos kalbos žodžiu.
- Neverta mokytis kalbos, kurios neprireiks. Pirma, niekada negalite žinoti, kokių kalbų prireiks jūsų vaikui. Antra, visada prisiminkite, kad vaikui kalbos mokymasis yra kur kas daugiau, nei tik kalbos mokymasis: tai jo smegenų mankšta!
Kalbų mokymosi teikiami privalumai
Nuolat priminkite sau ir vaikui kalbų mokėjimo teikiamus privalumus: bendravimo laisvę keliaujant, žiūrint filmus ar skaitant knygas. Net ir „nepopuliari“, aplinkiniai nesuprantama kalba gali praversti. Tad net jei buvote nusprendę, kad Jūsų vaikui vienos ar kitos kalbos neprireiks, persvarstykite tai dar kartą. Kad ir kokia kalba tai būtų, nei jūs, nei jūsų vaikas tikrai niekada nesigailės jos išmokęs.
Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas: nauda ikimokyklinio amžiaus vaikams
Mokytis užsienio kalbų niekada ne per vėlu. Visgi remiantis mokslinių tyrimų rezultatais, kuo anksčiau tai pradedama daryti, tuo geriau: itin svarbu vaikus į užsienio kalbų mokymą įtraukti jau ikimokykliniame amžiuje. Moksliškai įrodyta, kad pirmaisiais savo gyvenimo metais vaikai yra ypatingai imlūs kalboms. Jie geba įsisavinti užsienio kalbų tarties bei intonacijos ypatumus, kas jiems leidžia išmokti kalbėti be akcento, jie greitai ir be didelių pastangų įsimena žodžius, sakinius, geba juos pakartoti.
Grupės užsiėmimai: efektyvus būdas mokytis kalbų
Įprastai vaikai efektyviausiai mokosi grupėje, kur jiems sudaroma kuo natūralesnė ir smagesnė mokymosi aplinka. Bendraamžių būryje vaikas mėgaujasi mokymosi procesu, kuris vyksta dainelių, žaidimų, knygelių skaitymo, dialogų ir video užduotėlių pagrindu.
Taip pat skaitykite: Vežimėlių atsiliepimai ir rekomendacijos
Nemažai tėvų piktinasi, kad šiais laikais pernelyg daug reikalaujame iš savo mažų vaikų, užuot leidę jiems džiaugtis vaikyste. Jie nusiteikę skeptiškai: trimečiui ar keturmečiui tikrai dar nereikia mokytis užsienio kalbos! Tarp tėvų dažnai pasitaiko nuomonių, kad mokytis užsienio kalbos ar net kelių ankstyvoje vaikystėje nėra tikslinga arba netgi kenksminga, kadangi vaikas per mažas įsisavinti tiek informacijos ir galiausiai gerai neišmoksta nei vienos kalbos. Tačiau tai yra mitas, kuris mokslinių tyrimų dėka jau paneigtas.
Gimtosios kalbos raida labiausiai priklauso nuo to, kokią ją vaikai girdi savo aplinkoje, namuose. Specialistai pastebi, kad labai dažnai vaikai, kurie užsienio kalbų pradeda mokytis ankstyvoje vaikystėje, nesąmoningai perkelia įgytas žinias ir įgūdžius į gimtąją kalbą. Dėl šios priežasties labai dažnai jie būna pranašesni už kitus savo bendraamžius. O baimintis, jeigu vaikas kartas nuo karto supainioja skirtingų kalbų žodžius, nereikėtų.
Ankstyvo kalbos mokymosi privalumai
Jeigu kalbos mokymasis prasideda ankstyvajame amžiuje - taip. Visos kalbos yra susiję, skolinasi viena iš kitos žodžius, posakius ir gramatines konstrukcijas, todėl vaikas gali vienu metu sėkmingai mokytis kelių kalbų.
Maži vaikai mokosi eilėraščių ne tam, kad prisimintų juos užaugę - taip yra lavinama jų atmintis. Kalbų mokymasis turi labai daug privalumų. Vystosi vaikų kritinis bei loginis mąstymas, dėmesio telkimas, minčių formulavimas bei reiškimas. Harvardo universiteto tyrimas įrodė, kad vaikai, kurie mokosi užsienio kalbos, parodo daug geresnius rezultatus matematikos ir kalbų standartizuotų testų metu, nei jų bendraamžiai, kurie užsienio kalbų nesimoko.
Vaikai pasižymi išskirtiniu imlumu ir lengvesniu informacijos įsisavinimu. Vaikai, kurie pradeda mokytis kalbų nuo 3-5 metų, žinių ir gebėjimų atžvilgiu yra daug pranašesni už savo bendraamžius, kurie su užsienio kalbomis susipažįsta tik pradinėse klasėse.
Taip pat skaitykite: Žydinčios gėlės ir kūdikių saugumas
Tinkami metodai ankstyvajam kalbų mokymui
Leidžiant vaikus į darželio grupę, kurioje mokoma užsienio kalbos, pats svarbiausias dalykas, matyt, yra tinkami metodai. Darželiuose ankstyvasis užsienio kalbų mokymas vyksta kitaip, nei paauglių ar suaugusiųjų kursuose, nes tai sąlygoja vaikų raidos ypatumai. Kadangi 3 metų vaikai dar negeba valdyti rašymo priemonės, sąmoningai nesuvokia mokymosi proceso ir pan., jų anglų kalbos žinios ir įgūdžiai lavinami remiantis kasdienine vaikams įprasta veikla - žaidžiant, bendraujant, pažįstant juos supantį pasaulį. Pamokų metu klausomasi dainelių, žiūrimi filmukai, skaitomos istorijos, kortelių ir paveikslėlių pagalba lavinamas žodynas. Ypatingas dėmesys skiriamas kinestetiniams vaikų poreikiams, kai mokymo metodai neriboja vaikų judėjimo (įprastose pamokose mokymas labai standartizuotas, t.y. Papildomas savarankiškas mokymasis ir tėvelių pagalba yra labai naudingi dar efektyvesniam kalbų įsisavinimui.
Ankstyvasis užsienio kalbų mokymas Europoje ir pasaulyje
Daugumoje ES šalių yra privalomas ankstyvasis užsienio kalbų mokymas, pradedant jau 1-2 mokymosi metais. Pvz.: Maltoje vaikai pradeda mokytis kalbų būdami 5 metų, Lenkijoje - 7, Lietuvoje šiuo metu užsienio kalba privaloma nuo 2 klasės. Pastaruoju metu pastebima tendencija užsienio kalbų mokymąsi ankstinti.
Metodai ir strategijos: kaip sėkmingai mokyti vaikus kalbų
Dvikalbystė - tai dovana vaikams, tad šįkart vėl apie tai kalbėsime. Puikiai kalbantis dvikalbis vaikas yra daugelio tėvų, auginančių vaikus emigracijoje siekis. Jūs tikriausiai jau buvote susipažinę su daugybe privalumų, kurie atsiranda vaiką mokant antrosios ( o gal net ir trečiosios) kalbos. Sakoma, kad geriausias būdas išmokti kalbą yra pradėti… mokytis po vieną žodį.
Natūralus ugdymo metodas: panardinimas į kalbą
Natūralus ugdymo metodas, kitaip vadinamas panardinimu į kalbą, yra pats veiksmingiausiais kalbinio ugdymo būdas ankstyvajame amžiuje. Tad jei mama/tėtis (šeima) bendrauja su vaiku mažumos kalba - kalba aiškiai, trumpais sakiniais, frazes pakartoja kelis kartus, kalbėjimą sustiprina gestais, mimika, pasitelkia vaizdines priemones, kalba nuolatos, daug ir apie viską, šnekamąją mažumos (šiuo atveju, lietuvių) kalbą vaikas pamažu įsisavina natūraliai.
Individualus procesas: šeimos kalbos strategija
Dvikalbystės ugdymas yra individualus procesas kiekvienoje šeimoje. Kalbant apie mokymąsi ir įsitraukimą, nepamirškite, kad svarbiausia yra kokybė, o ne kiekybė. Taigi, kodėl gi nenušovus dviejų zuikių vienu metu, mėgaukitės laiku su savo vaiku (-ais) ir prisiminkite, kad šioje kelionėje labai svarbus teigiamos emocijos faktorius, tad šeima (tėvai) turi pasistengti atrasti aukso viduriuką, kurio laikantis bus siekiama gerų rezultatų. Taigi būkite lankstūs, atraskite tai, kas geriausiai tinka jūsų vaikui, jūsų šeimai.
Ankstyvoji ir nuoseklioji dvikalbystė
Ankstyvoji dvikalbystė - kai dvi ar daugiau kalbų įgyjamos vaikystėje. Šiuo metu vaikas gali suprasti, kas jam sakoma ir tai parodyti savo reakcija - atlikdamas tam tikrus veiksmus, mamos ar tėčio prašymus. Tai yra natūralus ankstyvosios dvikalbystės ar daugiakalbystės procesas - vadinamasis tylusis periodas, todėl nereikėtų baimintis dėl to, kad vaikas į jam pateikiamus klausimus neatsako lietuviškai. Vaiko „tylusis laikotarpis“ gali trukti iki vienerių metų, kai vaikas nekalba, nors supranta, ką kalba aplinkiniai. Vaikas pradeda kalbėti, kai yra tam pasirengęs.
Nuoseklioji dvikalbystė - antrosios kalbos išmokstama jau mokant pirmąją. Taip gali nutikti jau suaugusiems arba vyresniems vaikams. Nuoseklioji dvikalbystė būdinga imigrantų vaikams. Daugelis jų pirmuosius kelerius metus girdi tik tėvų gimtąją kalbą, o naują kalbą pirmą kartą išgirsta darželyje arba mokykloje.
Vienalaikė ir receptyvinė dvikalbystė
Pasak Hoff, E. Vienalaikė dvikalbystė, arba lygiagretus kalbų įgijimas - abi kalbos yra pirmosios ir tampa „gimtosiomis“. Paprastai, kai kalbama dviem kalbom nuo pat gimimo, pageidautina abiem kalbom skirti vienodai daug dėmesio.
Receptyvinė (pasyvioji) dvikalbystė - kada vaikas supranta abi kalbas, tačiau kalba tik viena.
Šeimos kalbos strategijos kūrimo žingsniai
Šių keturių žingsnių žemėlapis padės sužinoti, kas geriausiai tinka jūsų vaikui ir jūsų unikaliai šeimos situacijai. Pirmiausia reikėtų apžvelgti vaiko kalbos situaciją namuose, mokykloje ir kitose vietose. Tai labai geras atspirties taškas ieškant savo šeimos kalbos (-ų) strategijos ir plano.
Jei planuojate auginti ar auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką, atsakykite į A grupės klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Jei jau auginate dvikalbį/daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją, atsakykite į B grupės klausimus.
A grupės klausimai (planuojantiems auginti dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Atsakykite į šiuos klausimus, kad suprastumėte, ko reikia jūsų vaikui, norint, kad jis taptų klestinčiu daugiakalbiu. Pateikite realius atsakymus į klausimus. Atsakinėkite po vieną klausimą. Pvz .: 6 klausime apgalvokite visas įmanomas galimybes. Gali būti, kad jūsų vaikas girdi kalbas kaimynystėje, maisto prekių parduotuvėje, lankydamasis pas draugus ar gimtojoje šalyje. Galite paminėti ir tai, kaip galite pasinaudoti išmaniosiomis technologijomis, kad kartu su savo vaiku mokytumėtės kalbą, kuri vartojama namie!
- Kiek laiko per dieną praleidžiu su vaiku? (Abu tėvai)
- Koks mano kalbos (kalbų) lygis, kuriuo kalbėsiu su savo vaiku?
- Kas yra 5 žmonės, kuriuos dažniausiai mato mano vaikas. Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Kokia yra mano vaiko mėgstamiausia veikla?
- Ar turime kokių nors giminaičių / šeimos narių, gyvenančių mūsų gyvenamoje šalyje? Kokia kalba (kalbomis) jie kalba?
- Ar aplink mus yra kitų žmonių, giminaičių, draugų, bendruomenių, kalbančių mūsų kalba (kalbomis)?
- Kaip dažnai lankomės savo gimtosiose šalyse ir kaip dažnai bendraujame su žmonėmis iš savo šalies (telefonu ar vaizdo įrašais)?
- Nuo kokio amžiaus mano vaikas pradės lankyti ikimokyklinę įstaigą / mokyklą? Kiek valandų per dieną mano vaikas praleis ikimokyklinėje įstaigoje / mokykloje?
- Kokią mokyklą lankys mano vaikas (vienakalbę / dvikalbę / tarptautinę mokyklą)? Kokiomis kalbomis ten kalbės mokytojai ir draugai?
- Kokius išteklius jau turime, kurie gali padėti mano vaiko kalbai vystytis? Kokių papildomų išteklių galime gauti? (Pvz., knygos, bibliotekos, socialinė veikla, žaislai, žmonės, žaidimų grupės.)
B grupės klausimai (jau auginantiems dvikalbį/daugiakalbį vaiką)
Į šiuos klausimus atsakykite, jei jau auginate dvikalbį - daugiakalbį vaiką ir naudojate kalbos strategiją. Siūlyčiau, pagalvoti apie savo dabartinę situaciją ir apmąstyti, kas jūsų vaikui ir šeimai šiuo metu veikia gerai, o kas - ne.
- Kas šiuo metu veikia labai gerai?
- Kas šiuo metu neveikia taip gerai?
Tikslų nustatymas: svarbus žingsnis link sėkmės
Pagalvokite apie kalbos(-ų) lygį, kurį jūsų vaikas turėtų pasiekti kiekvienoje kalboje. Nustatykite ilgalaikius tikslus kiekvienai jūsų vaiko kalbai. Valdykite savo lūkesčius, tikslai turi būti realūs! Tikslų nustatymas suteiks jums aiškumo dėl šeimos kalbos (-ų) strategijos ir plano.
Jei jūsų vaikas mokykloje turi išmokti kitų kalbų (pvz., anglų kalbos), nedvejodami pridėkite visas kalbas, kad gautumėte išsamesnę apžvalgą. Įvertinkite visas kalbas nuo 0 iki 5. (1 - beveik nėra įgūdžių, 2 - šiek tiek, 3 - daugmaž, 4 - labai aukštas lygis ir 5 - reiškia į gimtąją panašius įgūdžius).
Šeima turi atrasti sau tinkamą mokymo metodą, strategiją, kuri kurtų namuose harmoniją ir saugumą. Norėdami sukurti savo kalbos strategiją, atsakykite į šiuos klausimus. Visus atsakymus jau pateikėte ankstesniuose skyriuose. Atėjo laikas juos sugrupuoti ir tai paskutinis žingsnis. Ateityje jums gali tekti dar kartą peržiūrėti savo šeimos kalbos planą. Smalsu kada gali tekti jį peržvelgti?
Kasdieniai įpročiai: raktas į sėkmingą kalbos mokymąsi
Sukurkite jūsų šeimai labiausiai tinkančius įpročius. Štai keletas pasiūlymų, kuriuos galite panaudoti augindami dvikalbį/daugiakalbį vaiką. Siekiant, kad vaikas besimokantis mažumos kalbos jaustųsi saugus, kad žinotų, kas ir kada vyksta kiekvieną dieną yra mokomas prisiminti dienotvarkę. Pasiekti komfortą padeda, žaismingi kasdieniai ritualai. Tokia veikla gali būti puikiai pritaikoma namuose, akcentuojant vakaro šeimos veiklas - kada valgysime vakarienę, klausysimės pasakos, žiūrėsime filmuką, prausimės, eisime miegoti ir pan. Tėvai galėtų paskatinti vaiką nupiešti paveikslėlius, iliustruojančius jo ir šeimos narių vakaro veiklas namuose. Paveikslėlius galima pakabinti ant sienos, šalia laikrodžio. Rodykite į laikrodį ir kalbėkitės su vaiku, ką veiksite. 5-7 metų vaikui pokalbiai apie ritualus gali padėti geriau pažinti laikrodžio laiką, kadangi tokio amžiaus vaikai skaičius dažniausiai jau pažįsta.
Kiekvieną dieną tuo pačiu metu skiriama šiek tiek laiko skaitymui, t. y. skaitomo teksto klausymui. Jaunesniems vaikams tiks trumpesni (1-4 min.) tekstukai, vyresniems - ilgesni (iki 10 min.). Vaikams patiks trumpi eilėraštukai apie gamtą; sakmės apie saulę, vėją, žvaigždes, laumes, raganas, aitvarus; padavimai apie upių, ežerų, pilių, piliakalnių, miestelių atsiradimą; pasakėčios apie gyvūnus. Jei pristigsite knygų, pasinaudokite internete esančiais ištekliais:
- www.eilerastukaivaikams.blogspot.lt
- www.vaikams.lt/sakmes
- www.vaikams.lt/padavimai
- www.vaikams.lt/pasakecios
- www.eilerasciai.lt/pasakecios
Kiekvienos dienos pabaigoje tuo pačiu metu skirkite laiko apmąstyti ir pasikalbėti, kaip praėjo diena, sekėsi darželyje, mokykloje, kaip vaikai jaučiasi. Patartina visiems susėsti ratu ant grindų ar kilimėlio. Kiekvienas pasisako, kaip jaučiasi, kas buvo įdomu, kokios veiklos patiko labiausiai, ko išmoko, kaip bendravo su draugais ir pan. Jeigu vaikams dar sunku savarankiškai reikšti mintis, mama/tėtis vaikui užduoda klausimą ir pateikia keletą atsakymo variantų, kad vaikas galėtų pasirinkti. Vyresni vaikai, gebantys kalbėti lietuviškai, gali patys klausinėti mamos, tėčio, brolio ar sesers. Galima sužaisti žaidimą vaidmenimis „Radijo interviu“, kai vienas vaidina žurnalistą, o kitas šeimos narys(-iai) - pašnekovą.
Ant sienos kabo plakatas - metų laikus atspindintis paveikslas, o aplink jį - visos šeimos nuotraukos ar jų pačių piešti portretai, priskirti tam tikram metų laikui pagal šeimos nario gimimo datą. Metai, mėnuo ir diena užrašyti prie kiekvieno šeimos nario nuotraukos. Vaikai išmoksta įvardyti metų laikus, mėnesius, dienas, pasakyti savo ir šeimos narių gimimo datas, šeimos ir giminės narių pavadinimus, nepamirš pasveikinti artimųjų.
Filmas „Seku seku gamtą“ bei K. Kubilinsko - ,,Buvo buvo, Kaip nebuvo…’’ leis pajusti vaikams Lietuvos gamtos grožį, žadins gerus jausmus, skatins svajoti ir fantazuoti. Filme gyvūnai prabyla žmonių kalba, tai kupinas vaizduotės pasakų pasaulis, kuriame bendraujama su medžiais, gėlėmis, paukščiais, žvėreliais, vabalėliais. Pažiūrėję šį filmą jaunesni vaikai gali įvardyti, kokius gyvus padarėlius matė, ką jie veikė, ką kalbėjo, kas vaikams labiausiai patiko. Vyresni vaikai gali papildomai pasidalyti savo emocijomis ir patirtimi apie gamtą - ką jie mėgsta veikti gamtoje, kokie augalai ar gyvūnai juos žavi, kas būdinga Lietuvos gamtos peizažui.
Vaikai su tėvais gali pildyti savaitės orų kalendorių kiekvienos dienos pabaigoje arba savaitgaliais. Vaikai savo asmeniniame orų stebėjimo lape kasdien nupiešia tos dienos orus atspindinčius simbolius, pvz., saulė, debesėlis, lietus, snaigės, rūkas, vėjas. Taip vaikai išmoks savaitės dienų pavadinimus ir gamtos reiškinių pavadinimus. Vyresni vaikai gali brėžti temperatūros kreivę - kiekvieną dieną tuo pačiu metu pasižiūrėti į termometrą ir pažymėti oro temperatūrą lape.
Žaidimai ir kūrybinės veiklos: mokymasis per pramogas
- Kurkite pasaką. Pradėti galite: „Gyveno kartą šeima: nykštys, smilius, didysis, bevardis, mažasis“. Toliau apibūdinkite, kaip kiekvienas atrodė, koks buvo charakteris, ką mėgo, kur jie iškeliavo, kokių nuotykių patyrė.
- Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vieną kartą temą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą - mama/tėtis.
- Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės. Galima vardinti žodžius iš tos pačios raidės; iš paskutinės raidės prieš tai pasakyto žodžio; galima vardinti žodžius iš visų abėcėlės raidžių paeiliui.
- Atspėk ką sugalvojau! Vienas iš žaidėjų sugalvoja kažkokį žodį (daikto vardą), kiti žaidėjai užduodami paeiliui klausimus ir gaudami atsakymus TAIP/NE turi atspėti tai, ką sugalvojo žaidėjas.
- Tik nesakyk TAIP/NE. Vienas iš žaidėjų užduoda kitiems klausimus, į kuriuos jie turi atsakyti vengdami žodžių TAIP ir NE.
- Klausykite audio knygas.
- Skaitykite knygas, vaidinkite, kurkite savo istorijas.
- Sukurkite šeimos lėlių teatrą (panaudokite namie turimus žaislus) ir pastatykite spektaklį.
- Pasigaminkite šešėlių teatrą ir sukurkite spektaklį.
- Sukurkite knygą - istoriją su paveiksliukais.
- Ruoškite, pieškite, aplikuokite šeimos laikraštį.
- Pieškite, rašykite popierinius laiškus seneliams, giminaičiams ir išsiųskite juos (paštu, el. paštu, Messenger, Viber programėlėmis)
- Kurkite istoriją. Kiekvienas paeiliui sugalvodamas po sakinį, sukursite savo unikalų pasakojimą.
- Aptarkite filmus. Kartu žiūrėkite filmą ir paskui jį aptarkite.
Palaikymas ir motyvacija: svarbūs aspektai
Vienas geriausių būdų išlaikyti motyvaciją ir įkvėpimą tęsti daugiakalbystės kelionę yra bendravimas su kitais žmonėmis, kurie daro tuos pačius dalykus. Jums bus ir sunkių dienų, jūsų vaikas ne visada norės dalyvauti šiame dvikalbystės projekte ir gal net jūs norėsite pasiduoti!
Kūdikių gestų kalba: efektyvi komunikacijos priemonė
Matant savo mažylį ašarojantį arba garsiai reiškiantį nepasitenkinimą, daugelio tėvų galvoje sukasi ta pati mintis - „kaip norėčiau žinoti ką jis dabar galvoja!“. Už regimų kūdikio jausenų gali slypėti visas spektras fiziologinių arba emocinių poreikių, kuriuos įspėti ir efektyviai patenkinti trokšta visi tėvai.
Kūdikių gestų kalbos istorija ir nauda
Kūdikių gestų kalbai pamatus padėjo XIXa. JAV lingvistas William Dwight Whitney, pastebėjęs, jog negirdinčių tėvų vaikai pradeda komunikuoti anksčiau nei įprasta naudodami gestų kalbą ir nepaisant tėvų negalios, išmoksta kalbėti taip pat sėkmingai kaip kiti vaikai. Kitas žingsnis buvo žengtas tik XXa. pabaigoje, kai Dr. Kūdikių gestų kalba yra būdas bendrauti ir išreikšti save iki išsivystant sakytinei kalbai, tad ji tampa savotišku tiltu į kalbantį pasaulį. Britų psichologė dr. Galiausiai, kūdikių gestų kalbos mokymas(-is) gali tapti smagiu procesu visai šeimai. Vaikams dažniausiai patinka ugdymasis paremtas žaidimais, kuriuose atsiranda vis daugiau ir daugiau naujų ženklų. Nors kūdikių gestų kalba Lietuvoje yra vis dar jaunas reiškinys, šiuo metu vis daugėja informacijos ir priemonių, skirtų bendravimui būtent lietuvių gestų kalba, tad pradedant šią kelionę, rekomenduojama pasitikrinti ar pasirinktas metodas atitinka jūsų poreikius.
Patariama mažylį pažindinti su gestais maždaug nuo 6 mėn., o po 2-3mėn. jau galima tikėtis atsako. Reikėtų pastebėti, kad atsakymo laikas yra labai individualus kiekvienam kūdikiui, todėl neverta nusiminti jei viskas vyks ne taip greit kaip tikėtąsi ir prisiminti, kad tai yra procesas reikalaujantis pastovumo ir kantrybės.
#