Pūslės uždegimas nėštumo metu: simptomai, priežastys ir gydymas

Šlapimo pūslės uždegimas, dar kitaip vadinamas cistitu, yra dažna liga, ypač tarp moterų. Nėštumo metu moters organizmas patiria įvairių pokyčių, kurie gali padidinti riziką susirgti šia liga. Šiame straipsnyje aptarsime pūslės uždegimo simptomus, priežastis, gydymo būdus ir prevencines priemones nėštumo metu.

Kas yra cistitas?

Cistitas - tai šlapimo takų infekcija, pasireiškianti šlapimo pūslės gleivinės uždegimu, dažniausiai sukeliama bakterijų. Ūminis cistitas efektyviausiai gydomas trumpu, bet svarbu pažymėti, pilnu antibiotikų kursu. Labai svarbu paminėti, kad nutraukus antibiotikus anksčiau laiko, ūmus cistitas gali būti išgydytas ne pilnai, ko pasekoje, jis gali vėl ir vėl atsinaujinti. Negydoma ši liga gali tapti lėtiniu cistitu.

Kodėl nėščiosios dažniau serga cistitu?

Itin dažnai cistitu serga besilaukiančios moterys dėl sunkesnio, nei įprasta, šlapimo pūslės išsituštinimo nėštumo metu. Nėštumo metu moters imuninė sistema paprastai susilpnėja - kad kūnas neatmestų vaikelio kaip svetimkūnio, todėl prie nėštukės lengviau „limpa“ ligos. Nėštumo metu padidėjęs progesterono kiekis taip pat didina cistito riziką. Padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę, o joje užsilikusiame šlapime gali daugintis bakterijos.

Cistito priežastys

Dažniausiai šlapimo pūslės uždegimą sukelia Escherichia coli (E. coli) bakterijos, kurios patenka į šlapimo pūslę iš aplinkos per šlaplę ir pradeda daugintis. Paprastai bakterijos iš išangės patenka į šlaplę ir nukeliauja aukštyn į šlapimo pūslę, kur toliau dauginasi. Cistitą gali sukelti ir lytiniu būdu perduodamos infekcijos (chlamidijos, trichomonos, mikoplazmos ir kt.), nes moterų šlaplės anga atsiveria į makšties prieangį, todėl su makšties išskyromis į ją gali lengvai patekti mikrobai.

Nors bakterinės infekcijos yra dažniausia šlapimo pūslės uždegimo priežastis, jį gali sukelti ir daugybė neinfekcinių veiksnių:

Taip pat skaitykite: Kaip išvengti šlapimo pūslės uždegimo nėštumo metu?

• Medikamentų sukeltas: Kai kurie vaistai išsiskiria į šlapimą ir gali sudirginti šlapimo pūslę.
• Radiacinis: Spindulinė terapija, naudojama vėžinėms ląstelėms naikinti ir navikams mažinti, taip pat gali paveikti ir sveikas kūno ląsteles bei audinius.
• Svetimkūnio: Ligonio būklei dažnai tenka įvesti kateterį į šlapimo pūslę.
• Susijęs su kitomis ligomis: Dažna cistito priežastis - kitų organų ir jų sistemų virusiniai ar bakteriniai uždegimai, ypač netinkamai gydomi.

Cistito simptomai

Pūslės uždegimo metu gali pasireikšti įvairūs skausmo ir diskomforto pojūčiai. Esant lėtiniam cistitui, negalavimai gali būti vos juntami, bet ūmios ligos požymiai labai intensyvūs.

Pagrindiniai cistito simptomai:

• Dažnas ir skausmingas šlapinimasis (bene nemaloniausias iš jų - nuolatinis noras šlapintis, nedingstantis, nors šlapimo pūslė ir tuščia, šlapinimasis nedideliu šlapimo kiekiu).
• Skausmas apatinėje pilvo dalyje (apatinės pilvo dalies spazminis skausmas ir deginimas).
• Drumstas šlapimas, kraujas ar pūliai šlapime (dažnai jame yra drumzlių, kraujo ir pūlių).
• Šlapimo kvapo pokyčiai.
• Pykinimas.
• Karščiavimas, šaltkrėtis (jei infekcija išplinta į inkstus).
• Skausmas apatinėje nugaros dalyje (jei infekcija išplinta į inkstus).
• Gausios makšties išskyros (tuomet aišku, kad šlapimo pūslės gleivinės uždegimą sukėlė lytinių organų infekcija).

Cistito diagnostika

Šlapimo pūslės uždegimas diagnozuojamas įvertinimus nusiskundimus bei atlikus bendrą šlapimo tyrimą. Kartais gali būti atliekamas šlapimo pasėlis, tam, kad būtų nustatyta tiksli bakterija, sukėlusi uždegimą. Taip pat retais atvejais gali būti reikalingas ultragarsinis tyrimas bei cistoskopija. Cistoskopijos metu gydytojas apžiūri šlapimo pūslę specialiu plonu vamzdeliu su kamera ir lempute (cistoskopu). Cistitą, atliekamas vidurinės šlapimo porcijos tyrimas. Teisingas šlapimo pavyzdžio surinkimas turi itin didelę svarbą tyrimų rezultatų tikslumui. Geriausia, kuomet šlapimas surenkamas “iš vidurinės porcijos” į vienkartinį sterilų indą. Rytinis šlapimas yra optimalus norint įvertinti jo patologinius pokyčius. Rytinio šlapimo porcija užtikrina, kad jis ilgesnį laiką buvo šlapimo pūslėje, ir jo sudėtis palyginti nedaug pakito priklausomai nuo maisto, skysčių ar fizinio aktyvumo. Pageidaujama šlapimą į kliniką pristatyti per 2 val.

Cistito gydymas nėštumo metu

Nėštumo metu labai svarbu nedelsiant kreiptis į gydytoją, pajutus cistito simptomus. Gydytojas parinks tinkamą gydymą, atsižvelgdamas į nėštumo laikotarpį ir infekcijos sunkumą.

• Antibiotikai: Pirmo pasirinkimo antibiotikai nekomplikuotam cistitui gydyti yra Fosfomicinas 3g vienkartinė dozė Nitrofurontainas 0,1g du kartus per dieną, penkias dienas. Cistitui gydyti skiriami vaistai, slopinantys ligą sukėlusias bakterijas. Ūminis cistitas gydomas 5-7 dienas.
• Skysčiai: Reikia daug gerti skysčių, nes su jais pašalinamos bakterijos ir dėl uždegimo susidarančios medžiagos.
• Vaistažolės: Padeda, pavyzdžiui, meškauogių lapų, petražolių ir kitų šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei uždegimą mažinančių savybių turinčių vaistažolių užpilai, svarainių gėrimai, spanguolių sultys. Vaistinėse galite nusipirkti specialių vaistažolių mišinių, padedančių nuslopinti skausmingus pojūčius šlapinantis. Siekiant sumažinti pasikartojančių šlapimo takų infekcijų riziką, rekomenduojama vartoti spanguolių ar bruknių sultis arba preparatus, kurių sudėtyje yra proantocianidino.
• Simptominis gydymas: Gydytojas gali patarti gerti vaistus nuo skausmo ir spazmų. Ilsėkitės. Gerkite daug šiltų gėrimų. Geriausiai tiks įvairios žolelių arbatos, karštas vanduo su citrina, imbieru ir medumi, pašildytos sultys.

Cistito profilaktika nėštumo metu

Cistito profikatika būtina, jei jau sirgote cistitu. Svarbu užtikrinti, kad jis nepasikartotų. Liga vadinama pasikartojančia, jei per pusmetį turite mažiausiai du ūminio, bet nekomplikuotos šlapimo pūslės uždegimo atvejus arba mažiausiai tris atvejus per metus, jei esate jauna moteris.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti cistitą nėštumo metu

Norint išvengti cistito nėštumo metu, rekomenduojama:

• Gerti daug skysčių, ypač vandens.
• Dažnai šlapintis. Niekada nedelskite šlapintis. Svarbu nuolat ištuštinti šlapimo pūslę, nes joje likusiame šlapime gali daugintis bakterijos. Kuo greičiau ištuštinti pūslę po lytinių santykių.
• Tinkamai valyti išangę.
• Maudytis duše, o ne vonioje.
• Švelniai nuplauti odą aplink makštį ir išangę.
• Vengti naudoti purškiamus dezodorantus ar moteriškus produktus genitalijų srityje.
• Dėvėkite medvilnines kelnaites ir rinkitės orui laidžius natūralių medžiagų įklotus.
• Mėnesinių dienomis laikykitės ypatingos higienos.
• Laiku gydykite bet kurias infekcijas, nes net išplitęs dantų ėduonis tam tikromis sąlygomis gali paskatinti cistitą.
• Žiemą renkitės šilčiau, saugokitės vėjo, o štai vasarą nesimaudykite šaltame vandenyje, nesėdėkite ant drėgnos žolės, laiptų ir pan.
• Vengti spermicidų, diafragmų.

Kitos infekcijos nėštumo metu

Nėštumo metu moteris gali susidurti ir su kitomis infekcijomis, kurios gali kelti pavojų tiek jai, tiek ir vaisiui. Svarbu žinoti apie šias infekcijas ir kaip nuo jų apsisaugoti.

• Pienligė (kandidozė): Kandidozę sukelia Candida šeimos grybelis. Jis randamas kas trečios moters makštyje ir problemų sukelia tik kai ima sparčiau daugintis bei užgožia kitus mikroorganizmus. Pastojus padidėjęs estrogenų kiekis skatina sparčiau gamintis glikogeną - taip sukuriama palankesnė terpė šiam grybeliui daugintis. Infekcija gydoma specialiais kremais arba makšties žvakutėmis. Kandidozė vaisiui nekenkia. Jei ši problema išliks gimdymo metu, yra nedidelė tikimybė, kad kūdikis susirgs pienlige. Ja sergančio kūdikio burnytėje atsiranda balkšvų lopinėlių.
• Bakterinė vaginozė: Gydymui dažniausiai skiriama medikamentų, slopinančių anaerobinių mikroorganizmų augimą (t. y. Jeigu delsiama arba liga gydoma netinkamai, padidėja persileidimo, priešlaikinio vaisiaus vandenų nutekėjimo ir priešlaikinio gimdymo bei pogimdyvinių ir pooperacinių infekcijų rizika.
• Peršalimas: Peršalimo išvengti labiausiai padeda kruopšti rankų higiena ir imuniteto stiprinimas, t.y. sveika mityba, fizinis aktyvumas, kokybiškas poilsis, kuo mažiau streso. Peršalimas nėštumo metu nėra pavojingas, išskyrus atvejus, kuomet temperatūra pakyla iki 38°C ir daugiau. Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad jei temperatūra ar skausmas yra nepakeliami, saugiausia nėštumo metu gerti paracetamolį, tačiau ir juo piktnaudžiauti negalima. Dėvėkite apsauginę medicininę kaukę: vaistinėje galite įsigyti vienkartinių, nebrangių medicininių kaukių. Jos padės apsisaugoti nuo aplinkoje siaučiančių virusų ir bakterijų. Naudokite apsauginius purškalus nuo virusų: specialūs purškalai nosies gleivinės paviršiuje suformuoja drėkinamąją apsauginę plėvelę, neleidžiančią peršalimą sukeliantiems virusams įsitvirtinti ir daugintis.
• Gripas: Patikimiausia prevencijos priemonė yra skiepai. Nėščiosios nuo gripo yra skiepijamos nemokamai (dėl skiepų reikia kreiptis į savo gydytoją). Nėščiosioms gripo eiga dažniau yra sunkesnė, didesnė gripo komplikacijų (plaučių uždegimo, sinusito, ūmaus bronchito ir kt.) rizika. Gripo infekcija ir jos sukeliamas karščiavimas nėštumo metu yra siejamas su didesne persileidimo, priešlaikinio gimdymo, vaisiaus augimo sulėtėjimo ir kt.
• Koronavirusas (COVID-19): Kol kas nėra patvirtintų, patikimų ir pakankamų tyrimų apie koronaviruso (COVID-19) poveikį nėščiosioms.
• Vėjaraupiai: Planuojant nėštumą (bent 1 mėn. iki pastojant) nesirgusioms vėjaraupiais moterims reikėtų pasiskiepyti. Jeigu nesate tikra, ar sirgote, rekomenduojama atlikti kraujo tyrimą. Nėščiajai susirgus vėjaraupiais gali įvyti persileidimas, taip pat didesnė priešlaikinio gimdymo, negyvagimio rizika. Susirgus vėjaraupiais nėštumo pradžioje galimi vaisiaus apsigimimai (tikimybė - apie 2-3 proc.), naujagimis gali gimti mažesnio svorio, galimi raidos sutrikimai.
• Raudonukė: Ši infekcija - ypač pavojinga dėl apsigimimų, dar vadinamų įgimtos raudonukės sindromu ir dažniausiai susijusi su šiomis komplikacijomis kūdikiui: širdies ydomis, kurtumu, aklumu, smegenų ir kitų organų pažeidimais. Kuo anksčiau nėštumo metu (t. y. pirmoje nėštumo pusėje) susergama raudonuke, tuo apsigimimai sunkesni, tad dažnai tai būna ir savaiminio persileidimo priežastis.
• Vaisiaus dangalų chorioamnionitas:
• B grupės streptokokų sukeltos infekcijos: Jei nėštumo pradžioje nustatoma, kad moters organizme yra BGS, skiriama antibiotikų. Jų aptikus 35-38 nėštumo sav. Gimdymo metu vaisiui: gimdymo takais keliaujantis vaisius gali užsikrėsti bakterija, kuri gali sukelti sepsį ar meningitą.
• CMV infekcija: Pagrindinė prevencijos priemonė yra geri higienos įgūdžiai. Virusą motina gali perduoti nėštumo, gimdymo arba žindymo metu. Rizika užkrėsti vaisių yra didesnė, jeigu moteris CMV nėštumo metu užsikrečia pirmą kartą Infekcija naujagimiams yra pavojinga.
• Parvovirusinė infekcija: Nėščiosioms reikėtų vengti kontakto su sergančiaisiais ir rūpintis higiena. Egzistuoja apie 30% rizika, kad infekcija užsikrėtusi nėščioji virusą perduos vaisiui. 5-10% atvejų vaisius žūva.
• Toksoplazmozė: Nėštumo metu labai svarbu neturėti kontakto su kačių išmatomis, t.y. kiti šeimos nariai kačių kraiko dėžutę turėtų kasdien valyti ir dezinfekuoti aktyviojo chloro turinčiomis valymo priemonėmis arba verdančiu vandeniu. Infekcija labai pavojinga vaisiui. Didžiausia tikimybė, kad vaisius užsikrės kyla, jeigu moteris 3 mėn. iki pastojimo arba pirmajame nėštumo trimestre susirgo ūmia toksoplazmoze.
• Pūslelinė: Siekiant neužsikrėsti reikia vengti kontakto su sergančiu žmogumi. Lytinių organų pūsleline serganti ir pūslelių ant lytinių organų turinti nėščioji šį virusą gimdymo metu gali perduoti naujagimiui, todėl jai gali būti atliekama cezario pjūvio operacija. Virusas yra pavojingas, jeigu moteris juo pirmą kartą užsikrečia nėštumo metu.
• Hepatitas B: Pagrindinė apsaugos priemonė yra skiepai nuo hepatito B. Motina gali perduoti virusą vaisiui. Užsikrėtę kūdikiai turi didžiausią tikimybę susirgti lėtiniu hepatitu B, galinčiu negrįžtamai pažeisti kepenis, todėl naujagimius rekomenduojama per 24 val.
• Chlamidiozė: Gydoma antibiotikais. Kyla didesnė priešlaikinio gimdymo ir vaisiaus dangalų ankstyvojo plyšimo, cervicito (gimdos kaklelio uždegimo), podimgyvinio endometrito (gimdos gleivinės uždegimo) rizika.
• ŽIV: Pagrindinės ŽIV prevencijos priemonės yra prezervatyvų naudojimas, dalyvavimas adatų ir švirkštų keitimo programose, gydymąsis nuo priklausomybės švirkščiamiesiems. narkotikams. ŽIV gydoma antiretrovirusiniais (ARV) vaistais. ŽIV nėščioji gali perduoti vaisiui, taip pat naujagimiui gimdymo bei žindymo metu. Didžiausia tikimybė perduoti infekciją (apie 60-70 proc.) - gimdymo metu. 10-15 proc. atvejų infekcija perduodama žindant. Taikant rekomenduojamas priemones tikimybė, kad infekcija bus perduota ir kūdikiui - apie 1 proc. Lietuvoje dėl ŽIV privalomai tiriama kiekviena nėščioji.

Taip pat skaitykite: Pirmieji nėštumo ženklai

tags: #pusles #persalimas #nestumo #metu