Vos gimęs kūdikis patenka į pasaulį, pilną spalvų, garsų, skonių ir judesių. Nors jis jaučia šiuos pojūčius, jam dar reikia išmokti jais naudotis. Pirmosios 1000 dienų yra pats aktyviausias smegenų formavimosi ir augimo laikotarpis, o tėvai ir aplinka daro didelę įtaką šiai raidai. Straipsnyje aptariama, kaip vystosi kūdikis motinos įsčiose, atsižvelgiant į skirtingus nėštumo etapus ir svarbius aspektus.
Nėštumo pradžia ir pirmasis trimestras
Pirmosios savaitės: naujos gyvybės pradžia
Pirmasis nėštumo trimestro mėnuo dažnai būna laikotarpis, kai būsima mama dar nežino, kad laukiasi. Išties, kai moteris pasigenda menstruacijų ir atlikusi testą gauna teigiamą rezultatą, nėštumui jau būna apie 4-5 savaites. Tačiau būtent pirmosios savaitės po apvaisinimo yra pažeidžiamiausias etapas vaisiaus vystymosi procese.
Šiuo laikotarpiu apvaisintas kiaušinėlis keliauja kiaušintakio link, o šešta-septintą dieną po apvaisinimo, embrionas pradeda įsitvirtinti gimdos sienelėse. 4-tąją savaitę embrioną su motina tebesieja tiesioginė kraujotaka, tačiau ima formuotis placenta, kuri taip pat įsitvirtina gimdos sienelėje, prie placentos centro susiformuoja (įsitvirtina) virkštelė.
Todėl labai svarbus vaikelio planavimo laikotarpis - juk būsimų tėvelių gyvenimo būdas, žalingi įpročiai gali turėti labai didelę įtaką būsimam vaikeliui.
Antrasis mėnuo: organų formavimasis
Antras nėštumo mėnuo - laikotarpis nuo ketvirtos iki aštuntos savaitės. Šiuo metu labai svarbu įvertinti savo gyvenimo būdą, kad užtikrintumėte geriausias sąlygas savo besivystančiam kūdikiui.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Šis laikotarpis svarbus tuo, kad pradeda vystytis būsimo vaikelio širdutė. Taip pat formuojasi vidaus organai, formuojasi stuburo smegenys, pradeda ryškėti veido kontūrai.
Apie 9-tą nėštumo savaitę susiformuoja pagrindinių organų sistemų pamatas ir augantis organizmas yra vadinamas vaisiumi. Šiuo laikotarpiu būsimas vaikelis sveria apie 13 g ir yra 4 cm ilgio.
Trečiasis mėnuo: panašėjimas į žmogų
Trečiasis nėštumo mėnuo - laikotarpis nuo 8-tos iki 12-tos savaitės. Tai šiek tiek ramesnis periodas, nes dažniausiai nėštumas jau patvirtintas. Vaisius vystosi toliau, jam labai svarbi būsimos mamos gyvensena ir įpročiai. Būsima mama turėtų būti atsargi ir vengti kontakto su sergančiais žmonėmis.
Trečiąjį nėštumo mėnesį vaisius tampa vis panašesnis į žmogutį: pagrindinės kūno dalys jau susiformavusios, raumenys ir nervai jau išsivystę, todėl vaisius puikiai juda vaisiaus vandenyse ir gali pajudinti visas savo galūnes. Visgi, būsima mamytė judesių nejaučia, nes jie yra dar labai švelnūs. Vaisiaus judesius šiuo laikotarpiu galima fiksuoti tik ultragarsu.
11-13 nėštumo savaitę atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Šį mėnesį vaisius paauga nuo vyšnios iki slyvos dydžio. Dvylikos savaičių vaisius gali būti 7,5 - 9 cm ilgio ir 33-45 g. Sveikiname - tai svarbi laukimo akimirka, nes baigėsi svarbiausias vaisiaus raidos etapas. Dabar jūsų nėštumas jau matomas, pilvukas darosi vis labiau atsikišęs.
Antrasis trimestras: aktyvus vystymasis ir mamos pojūčiai
Ketvirtasis mėnuo: reakcija į garsus
13-16 savaitėmis vaisius yra jau susiformavęs, tačiau savarankiškai išgyventi dar nepasirengęs. Antrojo nėštumo trečdalio pradžioje vaisiaus balso stygos jau visiškai išsivysčiusios, tačiau vandenys, supantys vaisių, neleis jam triukšmauti iki kol išvys pasaulį. Ketvirtąjį nėštumo mėnesį, atsiranda reakcija į garsus ir, nors ausytės visiškai susidaro 24-tą nėštumo savaitę, garso virpėjimus vaisius suvokia per odą ir kaulus. Visas vaisiaus kūnas padengtas plonyčiais plaukeliais ir jie augs iki 28-tos nėštumo savaitės. Jau susidariusios visų dantukų užuomazgos.
Būsimo kūdikio raumenys reaguoja į smegenų siunčiamus signalus, tad vaisius gali koordinuoti judesius. Mėnesio pabaigoje galima pajusti pirmuosius vaisiaus judesius, bet dažniausiai tai įvyksta 18-20- tą nėštumo savaitę. Ketvirtas nėštumo mėnuo - pats geriausias laikas, kuomet jūs, mielosios, jaučiatės geriausiai per visą nėštumo laikotarpį.
Penktasis mėnuo: judesių pajautimas
Penktasis mėnuo - tai laikotarpis nuo 17-tos iki 20-tos nėštumo savaitės, pats nėštumo viduriukas. Jūs vis dažniau glostote savo pilvuką - tai visiškai normalu, nes toks gestas rodo prisirišimą.
Šis laikotarpis bene geriausias metas džiaugtis nėštumu - galite fiziškai aktyviai judėti, keliauti, daugiau laiko skirti savo antrajai pusei. Šis mėnuo svarbus tuo, kad pirmą kartą pajausite vaisiaus judesius, tai vyksta apie 18-20- tą nėštumo savaitę.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Dabar jūsų viduje gyvena maždaug 25 cm vaisius, kurio svoris gali siekti 300 gramų. Jau galite pajusti kaip vaikutis judina savo kojytes ir rankytes, tai vyksta 4-8 kartus per valandą. Jeigu būsima mamytė nepakankamai valgo, vaisius juda kur kas dažniau.
Penktąjį nėštumo mėnesį vystosi kūdikio skonio ir klausos pojūčiai, smegenų ląstelės sparčiai dauginasi ir auga smegenų apimtis. Būsimo mažylio oda storėja ir pradeda vystytis apsauginis sluoksnis, kuris apsaugo nuo amonio rūgščių.
Vaisiaus akys dar vis užmerktos, tačiau jis gerai orientuojasi gimdoje. Pavyzdžiui, dvyniai sugeba surasti vienas kitą ir susikibti už rankyčių.
Šeštasis mėnuo: smegenų veikla ir stiprėjantys judesiai
Šeštąjį nėštumo mėnesį, vaikelio galvos smegenys ženkliai padidėja, tačiau impulsai - pavieniai. Susidaro prabudimo ir miego ciklas, pamažu atsiranda gebėjimas sapnuoti.
Kiekvieną savaitę Jūs jausite vis stiprėjančius vaisiaus judesius. Juos gali pajausti ir būsimas tėtis, uždėjęs rankas ant jūsų pilvo. Vaisiaus judesių jutimas labai ramina.
Gimdoje augantis kūdikis po mažu tampa vis stipresnis, todėl nenustebkite jei sulauksite ypač stiprių spyrių, kurie gali būti ir skausmingi.
Mėnesio pabaigoje būsimas mažylis gali sverti 600 g ir išaugti iki 30 cm.
Trečiasis trimestras: pasiruošimas gimdymui
Septintasis mėnuo: garsų atpažinimas
Septintas nėštumo mėnuo trunka nuo 25-tos iki 28-tos savaitės. Per šį periodą būsimos mamytės po truputi atsipalaiduoja, nes liko ne tiek ir daug.
Paskutiniai mėnesiai yra itin svarbūs Jūsų mažyliui. Su kiekviena diena jis darosi stipresnis ir ruošiasi susitikimui su pasauliu. Šiuo metu jis jau mažas žmogutis, turintis ne tik savitus veido bruožus, bet ir charakterį. Plaučiuose vystosi struktūros, kurios vėliau leis vaikučiui laisvai kvėpuoti. Pradeda funkcionuoti kaulų čiulpai, o tai pagrindinis kraujo gamybos organas. Vaikutis šį mėnesi pasiekia 900 g ir gali būti didesnis nei 40 cm. Jūsų kūdikėlis jau skiria pažįstamus garsus, pavyzdžiui, tėvų balsus geba atskirti nuo kitų garsų.
Šis mėnuo yra išskirtinis tuo, kad gydytojai nuo 28-tos nėštumo savaitės gali paprašyti pradėti skaičiuoti mažylio judesius. Kiekvieno vaikelio aktyvumas būna skirtingas, tad mažylis turėtų judėti taip dažnai ir intensyviai, kaip judėjo paskutines kelias savaites.
Trečiame nėštumo trimestre didžiausias pavojus - priešlaikinis gimdymas.
Aštuntasis mėnuo: pojūčių vystymasis
Aštuntąjį nėštumo mėnesį pastorėja mažylio oda, padidėja poodinis riebalinis sluoksnis, dar labiau subręsta vidaus organai. Delniukuose ryškėja linijos, pirštuose - antspaudai. Pradeda formuotis imuninė sistema. Kūdikis gauna imunoglobuliną, dėl to organizmas pradeda gaminti antikūnius, kurie saugo kūdikį pirmuosius mėnesius po gimimo.
Mažylis jau skiria skonį ir jaučia skausmą, gerai girdi ir atskiria šviesą nuo tamsos. Pagrindiniai visi penki pojūčiai jau išsivystę.
Kūdikėlis kiekvieną dieną nuryja iki trijų litrų vaisiaus vandenų. Tokiu būdu mažylis treniruoja savo skranduką, žarnyną ir šlapimo pūslę.
Devintasis mėnuo: pasiruošimas užgimti
Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.
Visas nėštumas, bėgančios savaitės yra kupinos virsmo ir moters kūno pokyčių. Pradžioje normalu jausti nerimą ir nepasitikėjimą ar kitus jausmus. Nėštumas yra kupinas emocijų pirmąjame trimestre, jos įviarios, o tai įtakoja ir moters nuotaikas. Vėliau, tai pereina į kūno pokyčius, kartais vargina pykinimas, kartais pilvo skausmas ar mieguistumas, bet prie nieko negalime priprasti, nes vystydamasis ir augdamas vaisius moters organizmui suteikia vis naujų iššūkių.
Kad užgimtų gerai pasiruošęs temperatūros svyravimams, vaikeliui reikia gero riebalų sluoksnio. Jis atsiranda paskutiniosiomis nėštumo savaitėmis. Visi vidaus organai jau „paruošti veikti“, kertiniai akmenys padėti, ir smegenyse - daugiau kaip dešimt milijardų smegenų ląstelių - laukia, kada bus „pamaitintos“. Tą „maistą“ didžiąja dalimi sudaro potyriai, kurie laukia mažylio užgimus. Atmintis pradeda veikti dar mamos pilve.
Motinos organizmo pokyčiai nėštumo metu
Laukiantis vyksta natūralūs pokyčiai - keičiasi būsimos mamos poreikiai, atsiranda iki šiol nepatirti pojūčiai. Svarbu į juos įsiklausyti, nes jūsų organizmas yra bene geriausias patarėjas.
Būsima mama gali pastebėti tokius simptomus kaip galvos svaigimas ar oro trūkumas, kurie atsiranda pasikeitus širdies darbui ir spartėjant kraujotakai. Augant organams padidėja ir deguonies poreikis, todėl kvėpavimas tampa gilesnis, padažnėja.
Praėjus apytiksliai 8 dienoms po ovuliacijos, taip pat, vietoj menstruacijų, gali atsirasti kraujingų išskyrų, kurias sukelia į gimdos audinį besitvirtinanti kiaušialąstė.
Kartais moterys jau nėštumo pradžioje jaučia rytinį šleikštulį, tačiau dažniausiai pykinimas prasideda apie 6 nėštumo savaitę.
Gali varginti virškinimo sutrikimai, padidėjęs rūgštingumas.
Paspartėja medžiagų apykaita, padidėja mineralinių medžiagų, baltymų, vitaminų poreikis.
Pamažu keičiasi krūtinės apimtis, jaučiamas patinimas.
Nėštumas ne atima, o prideda žavesio. Vis dėlto, jeigu pokyčiai jums nemalonūs ir sunku žiūrėti į veidrodį, galvokite, kad tai -tik laikini pokyčiai.
Pirmieji pokyčiai atsispindi odoje. Kai kurių nėščiųjų oda tampa elastingesnė ir sveikesnė. Kitoms prasideda dažniausiai paauglystėje patiriamos problemos: bėrimas, oda tampa riebi, kai kur - sausa, tai gali sukelti niežėjimą.
Nepastovi nuotaika, būdingas verksmingumas, baimė ar džiaugsmas, nerimas ar emocinis pakilimas.
Šį mėnesi padidėja būsimos mamytės krūtys ir ima augti gimda. Dėl to gali mausti pilvą ar diegti pilvo šonuose.
Padažnėja šlapinimasis, nes padidėjusi gimda spaudžia šlapimo pūslę.
Atsiranda pykinimas ir jautrumas kvapams. Būsima mamytė gali užsinorėti ar greit atsisakyti kai kurių produktų. Keistų įgeidžių atsiradimas reiškia, kad vaikelio vystymuisi trūksta medžiagų, kurios yra šiuose produktuose.
Greičiau pavargsta organizmas, jaučiamas nuovargis, miego poreikis.
Galimi svorio pokyčiai. Vienos būsimo mamytės svorio priauga, o kitos priešingai - numeta.
Pirmasis gimdymas
Pirmasis gimdymas, jeigu jis vyksta natūraliai ir nėra skatinamas vaistais, nuo reguliarių sąrėmių pradžios iki placentos užgimimo vidutiniškai trunka apie pusę paros ar ilgiau, t.y. Pirmojo gimdymo etapo metu prasideda reguliarūs, stiprūs, nepraeinantys ir vis intensyvėjantys tikrieji sąrėmiai.
Ankstyvoji fazė. Šios fazės metu moteris pajunta stiprų norą tuštintis, nes vaisiaus galvutė ima spausti tiesiąją žarną. Vėlyvoji fazė. Prasideda stangos, t.y. Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį. Kūdikis slinks pirmyn su kiekvienu stūmimu iki kol išlįs jo viršugalvis, o tuomet - galvytė. Išlindusi galvytė pasisuks, nes dubenyje prisitaikydami pasisuka vaikelio petukai, kad būtų patogiau išslysti.
Placentos atsiskyrimo fazė. Placentos pasirodymo fazė. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas.
Kūdikio raida po gimimo
Regos raida
Pirmosiomis savaitėmis naujagimiai neskiria spalvų, o neryškus apšvietimas jiems dažniausiai netrukdo miegoti. Jiems gali kilti sunkumų fokusuojant žvilgsnį ir suvokiant erdvę. Geriausiai naujagimiai įžiūri arti esančių žmonių veidus, nutolusius iki 15-20 cm. Jau per pirmąjį pusmetį kūdikio rega išsivysto beveik kaip suaugusiojo: jis pradeda matyti skirtingus objektus, skirti spalvas, formas, matyti aplinkos visumą.