Užkimimas vaikui gali sukelti nerimą, ypač jei balsas staiga pasikeičia, tampa šiurkštus, duslus arba atrodo, kad vaikui sunkiau kalbėti. Dažniausiai tai būna laikinas ir nepavojingas simptomas, susijęs su infekcija, peršalimu ar balso stygų sudirgimu. Tačiau vaikų kvėpavimo takai yra siauresni ir jautresni, todėl kai kuriais atvejais užkimimas gali būti ženklas, kad reikia atidesnės priežiūros. Šiame straipsnyje aptarsime kūdikių ir vaikų švilpimo priežastis kvėpuojant, simptomus, gydymo būdus ir kada reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kas yra užkimęs balsas vaikui ir kaip jis atsiranda?
Užkimęs balsas vaikui - tai balso pokytis, kai jis tampa šiurkštus, tylus, lūžinėjantis arba duslus. Mediciniškai tai vadinama disfonija, tačiau vaikams užkimimas dažniausiai susijęs su balso stygų sudirgimu ar uždegimu. Vaikų balso stygos yra plonesnės ir jautresnės nei suaugusiųjų, todėl net nedidelis sudirginimas gali pakeisti balso skambesį.
Balsas atsiranda tada, kai oras iš plaučių praeina pro balso stygas, kurios vibruoja ir sukuria garsą. Jei balso stygos yra paburkusios, sausos arba per daug įtemptos, jų virpėjimas tampa netolygus - taip atsiranda užkimimas. Vaikams tai dažnai nutinka po virusinės infekcijos, dažno kosulio ar intensyvaus kalbėjimo ir žaidimų.
Kūdikiai ir mažesni vaikai dažniau užkimsta dėl viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, o vyresni vaikai - dėl balso pertempimo (dainavimo, šaukimo, aktyvių žaidimų). Kartais balsas pasikeičia ir dėl aplinkos veiksnių - labai sauso oro, dulkių, alergijų ar pasikartojančio kosulio.
Dr. Hannah Collins teigia: „Vaiko balsas yra ypatingai jautrus, todėl bet koks dirgiklis - virusas, sausas oras ar net daug juoko - gali laikinai pakeisti balso stygų funkciją.“
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Dažniausios užkimusio balso priežastys vaikams
Vaikams balsas užkimsta dažniau nei suaugusiems, nes jų balso stygos yra jautresnės, o kvėpavimo takai - siauresni. Net nedidelis paburkimas gali sukelti ryškų balso pokytį. Daugeliu atvejų užkimimas yra laikinas ir nepavojingas, tačiau svarbu suprasti, kas jį sukelia, nes nuo to priklauso gydymo būdas.
- Virusinės infekcijos. Kai vaikas serga peršalimu, laringitu ar gripu, balso stygos tampa paburkusios ir uždegiminės. Tai gali lemti šiurkštų, tylų arba lūžinėjantį balsą. Dažnai kartu būna ir kosulys, nosies užgulimas ar sloga.
- Balsų pertempimas. Vaikai daug žaidžia, dainuoja, šaukia, juokiasi, todėl jų balso stygos patiria didelį krūvį. Intensyvus balsų naudojimas sukelia mikroįplyšimus ir patinimą, todėl kitą dieną balsas gali būti pastebimai užkimęs.
- Sausas oras. Šildymo sezonu, ypač žiemą, oras kambariuose būna labai sausas. Tai išsausina gleivinę ir sukelia balso stygų sudirginimą. Panašiai veikia ir aplinkos dirgikliai, tokie kaip dulkės, cigarečių dūmai ar staigūs temperatūros pokyčiai.
- Dažnas kosulys. Kai vaikas ilgą laiką kosėja, balso stygos nuolat smarkiai susiduria, todėl tampa jautrios ir paburkusios. Net paprastas alerginis kosulys gali sukelti užkimimą.
- Refliuksas. Kartais užkimimą sukelia refliuksas, kai skrandžio rūgštis patenka į gerklę ir dirgina balso stygas. Toks užkimimas dažniau pasireiškia rytais.
- Rimtesnės priežastys. Retais atvejais užkimimas gali būti susijęs su rimtesnėmis priežastimis - balso stygų mazgeliais, įgimtais gerklų pakitimais ar net kvėpavimo takų susiaurėjimu. Tokios situacijos reikalauja gydytojo dėmesio, ypač jei užkimimas kartojasi.
Dr. Michael Harris teigia: „Dažniausiai vaikų užkimimo priežastys yra visiškai paprastos - peršalimas, sausas oras ar per daug balso aktyvumo.“
Užkimusio balso simptomai vaikams
Užkimimas vaikui gali pasireikšti labai įvairiai - nuo švelnaus balso pakitimų iki ryškaus, šiurkštaus, duslaus ar net visiškai prarasto balso. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į balso skambesį, bet ir į kitus lydinčius požymius, nes jie padeda suprasti, ar situacija yra paprasta, ar reikalauja daugiau dėmesio.
Vienas iš pirmųjų simptomų - vaikas pradeda kalbėti tyliau, šiurkščiau arba lūžinėjančiu balsu. Kartais balsas gali atrodyti tarsi „atsisėdęs“, ypač ryte. Tai dažnai rodo balso stygų paburkimą po miego, kosulio ar sausų patalpų poveikio.
Kitas dažnas simptomas - gerklės perštėjimas arba skausmingumas. Vaikas gali skųstis, kad „kaso gerklę“ arba „skauda kalbėti“. Jaunesni vaikai, kurie dar nemoka tiksliai įvardyti pojūčių, gali tiesiog būti irzlūs ar nenoriai kalbėti.
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
Jeigu užkimimas susijęs su infekcija, gali pasireikšti kosulys, sloga, karščiavimas, nosies užgulimas ar bendras vaiko silpnumas. Dažnai balsas blogėja kartu su infekcijos progresavimu ir pradeda atsistatyti sveikstant.
Kai kurie vaikai patiria ir balso nuovargį - jiems sunku garsiau kalbėti, balsas greitai „pavargsta“, pasidaro tylus ar šnabždesinis. Tai ypač būdinga, kai priežastis yra balso pertempimas arba ilgesnis kosulys.
Tėvams svarbu stebėti, ar užkimimą lydi kvėpavimo pokyčiai: švilpimas, garsus „šnopavimas“, triukšmingas įkvėpimas (stridoras). Tai gali būti rimtesnių būklių ženklas, kuriam reikia skubios pagalbos.
Dr. Claire Middleton teigia: „Jei vaikui sunku kalbėti, balsas greitai pavargsta arba atsiranda triukšmingas kvėpavimas, tokius simptomus reikia vertinti rimtai.“
Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
Nors daugeliu atvejų vaiko užkimimas yra laikinas ir praeina be gydymo, tėvams svarbu žinoti situacijas, kai būtina būti atidiems. Vaikų kvėpavimo takai yra siauresni, todėl uždegimas ar paburkimas gali sukelti didesnių problemų nei suaugusiesiems.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Jeigu užkimimas trunka ilgiau nei 7-10 dienų, tai jau ženklas, kad reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Ilgai trunkantis balso pokytis gali rodyti lėtinį dirginimą, refliuksą, alergijas ar balso stygų perkrovą. Kuo jaunesnis vaikas, tuo greičiau reikėtų reaguoti - net kelių dienų užkimimas kūdikiui gali būti reikšmingesnis nei vyresniam vaikui.
Skubiai kreiptis pagalbos reikia, jei užkimimą lydi kvėpavimo sutrikimai. Triukšmingas įkvėpimas, švilpimas, cypimas ar girdimas „lojantis“ kvėpavimas gali būti požymiai, kad paburko viršutiniai kvėpavimo takai. Tai dažnai susiję su tokiomis būklėmis kaip laringotracheitas (krupas), kuri reikalauja skubios pagalbos - ypač jei kvėpavimas darosi sunkesnis.
Jei vaikas pradeda dusti, įtraukia tarpšonkaulinius raumenis, tampa vangus, mieguistas arba ima mėlynuoti lūpos - tai kritiniai simptomai. Tokiu atveju nedelsiant reikia kreiptis į skubios pagalbos skyrių.
Kiti nerimą keliantys požymiai - kraujingi skrepliai, labai stiprus gerklės skausmas, sunkus rijimas, kaklo patinimas ar situacijos, kai vaikas atsisako kalbėti dėl skausmo. Tokie simptomai gali rodyti bakterinę infekciją, abscesą arba kitus rimtesnius procesus.
Vaikams, turintiems lėtinių ligų (pvz., astmos, alergijų, refliukso), bet koks balso pablogėjimas turėtų būti stebimas atidžiau, nes užkimimas gali būti bendros ligos paūmėjimo dalis.
Dr. Oliver Grant teigia: „Jei vaiko užkimimą lydi dusulys, triukšmingas kvėpavimas ar mieguistumas, laukti negalima - tokie simptomai gali progresuoti labai greitai.“
Kaip gydyti užkimusį balsą vaikui namuose?
Daugeliu atvejų vaikų užkimimą galima sėkmingai palengvinti namuose. Svarbiausia - sumažinti balso stygų apkrovą, atkurti jų drėgmę ir leisti organizmui atsigauti natūraliai. Vaikų balsas jautresnis, todėl net paprastos priemonės gali duoti labai gerą rezultatą.
Pirmas ir svarbiausias žingsnis - balso poilsis. Vaikui nereikia visiškai tylėti, bet kalbėti reikėtų mažiau, tyliau ir natūraliu tonu. Labai svarbu vengti šnabždėjimo, nes šnabždant balso stygos įsitempia dar labiau nei kalbant įprastai.
Labai veiksminga priemonė - drėgnas oras kambaryje. Sausas šildymo sezonono oras dirgina gerklę ir balso stygas, todėl oro drėkintuvas arba tiesiog drėgnas rankšluostis ant radiatoriaus gali padėti lengviau kvėpuoti. Jei vaiko balsas užkimęs, verta vesti jį į vonios kambarį ir leisti pakvėpuoti šiltais garais (be eterinių aliejų).
Šilti skysčiai taip pat padeda - ramus, šiltas vanduo, žolelių arbatos vaikams, vištienos sultinys. Svarbu, kad gėrimai nebūtų karšti ir neerzintų gleivinės.
Jei užkimimą sukelia kosulys, labai svarbu kontroliuoti kosėjimą. Vaikas neturėtų stengtis kosėti per stipriai, nes tai dar labiau dirgina balso stygas. Gerai veikia šilti skysčiai, drėgnas oras ir švelnus kaklo masažas.
Reikėtų vengti:
- Šaltų gėrimų
- Aštraus maisto
- Daug saldumynų
- Ilgalaikio verksmo ar šaukimo
- Sauso, dulkėto oro
Jei užkimimą sukelia sloga, verta pasirūpinti nosies praeinamumu - nosies užgulimas verčia vaiką kvėpuoti per burną, o tai dar labiau sausina gerklę.
Dr. Emily Rhodes teigia: „Vaikams tinkamiausias gydymas dažnai būna paprastas: drėgnas oras, skysčiai ir mažiau kalbėjimo. Tai leidžia balsui greitai atsistatyti.“
Medicininis gydymas ir kada jis reikalingas vaikams?
Nors dauguma vaikų užkimimo atvejų praeina savaime, yra situacijų, kai reikalinga profesionali gydytojo pagalba. Vaikų organizmas jautresnis, todėl tėvams svarbu žinoti, kada užkimimas yra tik paprastas peršalimo simptomas, o kada - rimtesnės būklės ženklas.
Jeigu užkimimas atsiranda dėl virusinės infekcijos, dažniausiai skiriamas simptominis gydymas: skysčiai, drėgnas oras, nosies praplovimas, poilsis. Antibiotikai čia netinka, nes jie veikia tik bakterijas, o ne virusus. Tačiau jei užkimimą lydi stiprus gerklės skausmas, aukšta temperatūra, baltos apnašos ant tonzilių ar sunkus rijimas, tai gali būti bakterinės infekcijos požymiai - tokiais atvejais gydytojas gali nuspręsti skirti antibiotikus.
Kai užkimimo priežastis yra alergijos, padeda antihistamininiai vaistai ir nosies purškalai. Alerginis paburkimas dažnai sukelia sausą kosulį, kvėpavimo nosimi pasunkėjimą ir balso pasikeitimus - gydytojas gali pasiūlyti tinkamą vaistų schemą pagal vaiko amžių.
Jei užkimimas susijęs su refliuksu, skiriami rūgštingumą mažinantys preparatai ir mitybos korekcijos. Vaikams refliuksas gali pasireikšti ir be aiškaus rėmens - dažnas kosulys, gerklės clearingas, ryto užkimimas yra gana būdingi simptomai.
Vienas iš pavojingiausių scenarijų - laringotracheitas (krupas), pasireiškiantis lojimo tipo kosuliu, dusuliu, triukšmingu įkvėpimu. Tokiais atvejais gydytojas gali paskirti steroidų, drėgno deguonies, inhaliacijų ar kitų skubių priemonių. Tai skubi būklė, kuriai nereikia laukti namuose.
Jeigu įtariamas balso stygų mazgeliai, polipai ar struktūriniai pakitimai, vaikas gali būti nukreiptas pas LOR specialistą arba logopedą balso terapijai. Tai padeda išmokyti taisyklingą balso naudojimą ir apsaugoti stygas ateityje.
Dr. Marcus Allen teigia: „Jeigu užkimimą lydi kvėpavimo sunkumai, lojantis kosulys ar triukšmingas įkvėpimas, vaikui būtina medicininė pagalba - tokios būklės gali progresuoti greitai.“
Užkimusio balso prevencija vaikams
Vaikų balsas yra labai jautrus, todėl tinkama prevencija gali padėti išvengti užkimimo arba sumažinti jo pasikartojimą. Prevencinės priemonės paprastos, tačiau būtent jos turi didžiausią poveikį ilgalaikėje perspektyvoje.
Vienas svarbiausių žingsnių - pakankama hidratacija. Vaikai dažnai pamiršta gerti vandenį, todėl jų gerklė ir balso stygos gali išsausėti. Reguliarus vandens vartojimas padeda palaikyti natūralų gleivinės drėgmės balansą ir saugo nuo sudirginimo.
Taip pat svarbus drėgnas oras namuose. Ypač šildymo sezono metu oras tampa sausas ir dirgina vaiko kvėpavimo takus. Drėkintuvas, vėdinimas ar paprastas drėgnas rankšluostis ant radiatoriaus gali padėti palaikyti tinkamą oro drėgmę.
Vaikui reikia mokytis taisyklingai naudoti balsą. Verta paaiškinti, kad rėkti, garsiai šaukti ar ilgai dainuoti negerai balsui. Žaidimuose ir emocinguose pokalbiuose vaikai dažnai pertempia balso stygas - švelnus priminimas gali apsaugoti nuo užkimimo.
Svarbu saugoti vaiką nuo dirgiklių: cigarečių dūmų, dulkių, stiprių kvapų. Šie veiksniai dažnai sukelia gleivinės sudirginimą, kosulį ir balsų silpnumą. Nosies užgulimas taip pat gali prisidėti prie užkimimo, nes vaikas pradeda kvėpuoti per burną.
Jeigu vaikas yra linkęs į refliuksą, verta laikytis lengvesnės, skrandžio neerzinančios mitybos, vengti užkandžių prieš miegą ir užtikrinti tinkamą poilsio laikyseną.
Dr. teigia: „Svarbiausia prevencijos dalis - išmokyti vaiką tausoti savo balsą ir palaikyti drėgną aplinką. Tai paprasta, bet labai veiksminga strategija.“
Dažniausiai užduodami klausimai apie vaiko užkimimą
- Kiek laiko trunka užkimimas? Dažniausiai 2-5 dienas.
- Ar normalu, kad rytais balsas būna šiurkštesnis? Taip, rytais balsas gali būti šiurkštesnis dėl naktinio gleivinės išsausėjimo arba refliukso.
- Ar galima duoti pastilių nuo gerklės vaikams? Mažiems vaikams pastilių duoti nerekomenduojama dėl užspringimo rizikos.
Švilpiamas kūdikio kvėpavimas
Švilpiamas 2 - 6 mėnesių kūdikio kvėpavimas gali būti bronchito požymis. Iš pradžių vaikui atsiranda peršalimo požymiai, po to prisideda dažnas švilpiamas kvėpavimas. Švilpimas sustiprėja naktį. Astma - pagrindinė ir vaikų (nuo 6 mėnesių), ir suaugusiųjų švilpiamo kvėpavimo priežastis. Tik vaikai serga lengva šios ligos forma, kvėpuodami jie gali neskleisti minėtų garsų. Nuolatiniai peršalimai, kurie neišvengiamai nusileidžia į plaučius, naktį bei po fizinio krūvio sustiprėjantis nuolatinis kosulys - gali byloti, kad jūsų vaikas serga astma. Astma gali tęstis paūmėjimo ir ramybės periodais. Jos požymiai gali staiga atsirasti ir praeiti. Todėl ir sunkia ligos forma sergantis vaikas ramybės periodais puikiai jaučiasi. Fiziniai pratimai, emocinis šokas arba infekcija gali sukelti kosulio priepuolius. Kai kuriems vaikams astmą sukelia alergija, dažniausiai - namų dulkėms ir gyvūnams. Alerginės astmos požymiai gali atsirasti net trumpam apsilankius draugų, laikančių gyvūnus, namuose. Egzema (nuolatinis bėrimas) arba šieno karštinė (alerginė sloga - alerginis rinitas) taip pat susiję su astma. Astma paprastai praeina 10 - 20 gyvenimo metais. Astma sergančio vaiko būklę galima kontroliuoti, t.y. Astmos gydymą turi skirti ir kontroliuoti gydytojas. Pagrindinė gydymo priemonė - nuolatinės ir priepuolio metu atliekamos inhaliacijos. Vyresniems vaikams švilpiamą kosulį gali sukelti viršutinių kvėpavimo takų infekcijos bei bronchitai. Šis požymis gali išnykti pasveikus nuo peršalimo ligos, bet jis gali būti ir astmos priežastis. Ar vaiko kvėpavimas normalus, sunku nustatyti, kai jis ramiai ir ritmingai kvėpuoja. Jeigu vaiko tarpšonkaulinių tarpų oda arba šonkaulių apačios puslankio oda (krūtinės ir pilvo susijungimo sritis) vaikui įkvepiant įsitraukia vidun - tai rimto pažeidimo požymis. Rimčiausias deguonies trūkumo požymis - vaiko pamėlynavimas. Triukšmingas kvėpavimas byloja apie plaučių, arba trachėjos, gerklų arba gerklės negalavimus. Rimto pavojaus nekelia tik įprastinis peršalimo kosulys. Peršalę maži vaikai gali kvėpuoti triukšmingai. Mažų vaikų nosiaryklė lengvai blokuojama gleivių. Triukšmingas kvėpavimas įkvepiant vadinamas švilpiamu ir yra trachėjos arba gerklų pralaidumo sutrikimo požymis. Esant epiglotitui, vaikui staiga pakyla kūno temperatūra, jis prastai jaučiasi, skauda gerklę, jį kankina kimus kosulys (lojantis kosulys). Jam sunku ryti net savo seiles, todėl jos nuolat teka iš burnytės. Epiglotitas kelia pavojų vaiko gyvybei, todėl skubiai kreipkitės į gydytoją. Epiglotitas paprastai gydomas antibakteriniais preparatais, vaiką būtina nuvežti į ligoninę. Dusulio priepuolis ištinka užsikimšus trachėjai ir paprastai trunka kelias akimirkas. Staigus dusulys dažniausiai vaiką ištinka svetimkūniui iš burnos patekus į trachėją. Vaikams iki metų kraujas iš nosies bėga labai retai, dar ir todėl būtinai tokį vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Didesniems vaikams ši problema pasitaiko dažnai. Išskyros iš nosytės - įprastas reiškinys pirmosiomis gyvenimo savaitėmis. Greičiausiai nuolatinės išskyros iš nosies yra dėl siauručių naujagimio nosytės kanalų. Smalsus vaikas mėgsta kišti įvairias smulkias detales į burną, nosį ar ausį. Ten gali patekti smėlis, maisto gabalėliai, vabzdžiai, įvairūs smulkūs daiktai. Ašarojančios mažylių, ypač naujagimių, akytės - įprastas negalavimas. Nuo pat gimimo gali ašaroti ir viena, ir abi akytės. Švilpiamas 2 - 6 mėnesių kūdikio kvėpavimas gali būti bronchito požymis. Šią virusinę infekciją sukelia ta pati infekcija, kaip ir vyresniems vaikams netikrą krupą bei peršalimo požymius suaugusiesiems. Švilpiantis kvėpavimas nėra neįprastas mažiems vaikams. Kai kuriems vaikams iki metų amžiaus, kuriems švilpiantis kvėpavimas kartojasi, o kitų nusiskundimų neturi, vienintelis vaistas - kantrybė ir laikas. Rečiau pasitaikančių atvejų priežastimi gali būti gastroezofagins refliuksas arba skrandžio rūgšties patekimas į stemplę. Švilpiančio kvėpavimo ir brochito priežastimi gali būti reta genetinė liga - cistinė fibrozė. Jei mažylis turi švilpiantį kvėpavimą ir nėra ypatingų priežasčių, sukeliančių tai, t.y. Ar jūsų mažylis kada nors turėjo švilpiantį kvėpavimą?
Švokštimas - tai tęstinis muzikinis garsas, išklausomas auskultuojant plaučius, trunkantis ilgiau nei 250 msek. Jis sąlygotas pasunkėjusio oro tekėjimo susiaurėjusiais kvėpavimo takais ir bronchų sienelių vibracijos sukeliamų turbulentinių oro srovių. Švokštimas - nespecifinis simptomas. Tai dažna vaikų kvėpavimo takų ligų išraiška. Ženkliai dažniau švokštimas būna girdimas ikimokyklinio amžiaus vaikams, nes jų kvėpavimo takai anatomiškai siauresni, intensyvesnė sekrecija, dar padidėjanti sergant virusine infekcija, greitai paburkstanti gleivinė. Vaikams iki 3 metų amžiaus virusinės kvėpavimo takų infekcijos pasireiškia švokštimu iki 30 proc. atvejų, pikas - 2-6 mėn. Liga paprastai prasideda nuo slogos, vėliau per 3-5 dienas išryškėja kosulys, švokštimas, gali atsirasti respiracinio distreso požymiai. Būklė gerėja ir simptomai išnyksta laipsniškai, maždaug per 2 savaites. Simptomų jautrumas inhaliaciniams bronchodilatatoriams bei sisteminiams gliukokortikoidams gali būti įvairus. Iki 50 proc. - Krūtinės ląstos rentgenograma - pirmo švokštimo epizodo metu, kai neaiški priežastis, kai švokštimas išlieka skiriant gydymą. Kiekvieno astmos paūmėjimo metu krūtinės ląstos rentgenogramos neatliekamos, jei nėra papildomų indikacijų. Krūtinės ląstos rentgenograma padeda diagnozuoti:- Lokalią/difuzinę plaučių patologiją - difuzinė plaučių hiperinfliacija būdinga astmai, cistinei fibrozei, pirminei ciliarinei diskinezei, aspiracijai. Randami židininiai pakitimai būdingi struktūrinėms anomalijoms, esant svetimkūnio aspiracijai.- Parenchimines plaučių ligas, atelektazes, bronchektazes.- Širdies nepakankamumo požymius: kardiomegaliją, išsiplėtusias plaučių kraujagysles, plaučių edemos požymius.- Tarpuplaučio darinius, padidėjusius limfmazgius, kraujagyslių žiedą.- Kompiuterinė tomografija - esant specialioms indikacijoms (tarpuplaučio patologijai, plaučių parenchimos pakitimams).- Magnetinio rezonanso angiografija - įtariant kraujagyslinę patologiją.- Kontrastinis radiologinis tyrimas su bariu - padeda diagnozuoti kraujagyslių žiedą, rijimo sutrikimus, gastroezofaginį refliuksą, tracheoezofagines fistules. - Išsamūs kvėpavimo funkcijos tyrimai (galima bandyti atlikti nuo 5 m., o vertinti nuo 7 m. Ištyrimas dėl infekcijos:- Virusinė kvėpavimo takų infekcija - viena svarbiausių vaikų švokštimo priežasčių. Dažniausi virusai, sukeliantys kvėpavimo takų infekcijas ir lemiantys švokštimą, - Paramyxoviridae virusai (respiracinis sincitinis virusas, paragripo virusas), pikorna virusai (pvz., žmogaus rinovirusas). uu Seilių tepinėlis ir pasėlis - įtariant bakterinę infekciją (taip pat atipinę bakterinę infekciją, grybelinę infekciją).- Serologiniai tyrimai (Chlamidia pneumonia IgM, IgA; Mycoplasma pneumoniae IgM).. Mantu reakcija.. Prakaito tyrimas chloro kiekiui nustatyti (įtariant cistinę fibrozę).. Imunograma (ištyrimui dėl imunodeficito).. Bendras IgE (alergijos).. Bronchoskopija, bronchų nuoplovų tyrimas (BAL) (kai diagnozė neaiški, suteikia 90 proc. kliniškai svarbios informacijos). Dažniausia pasikartojančio vaikų švokštimo priežastis - astma ir bronchiolitas. Tačiau švokštimu gali pasireikšti ir kitos kvėpavimo takų ligos, o astma sergantis vaikas gali nešvokšti. . . - nepakankamas atsakas į antiastminį gydymą;- anamnezėje perinatalinės ar naujagimystėje buvusios respiracinės problemos, švokštimas nuo gimimo - būdinga įgimtoms kvėpavimo takų anomalijoms;- švokštimas, susijęs su maitinimu, vėmimu - būdinga gastroezofaginiam refliuksui, sutrikusiam rijimui ir aspiracijai;- anamnezėje buvęs springimo, kosulio, dusulio epizodas - būdinga svetimkūniui kvėpavimo takuose;- švokštimas ir neryškus kosulys - būdinga išimtinai mechaninės kilmės obstrukcijai (maži kvėpavimo takai, bronchomaliacija, kraujagyslių žiedas);- blogai augantis svoris, pasikartojančios kvėpavimo takų infekcijos - būdingos cistinei fibrozei, imunodeficitui, pirminei cilijų diskinezei;- progresuojanti dispnėja, tachipnėja, fizinio krūvio netoleravimas - intersticinėms plaučių ligoms būdingi simptomai. Švokštimas išklausomas auskultuojant plaučius, trunkantis ilgiau nei 250 msek, sąlygotas pasunkėjusio oro tekėjimo susiaurėjusiais kvėpavimo takais ir bronchų sienelių vibracijos sukeliamų turbulentinių oro srovių. . Švokštimas - dažna vaikų kvėpavimo takų infekcijų išraiška. Dažniausios priežastys- astma, bronchiolitas.. Bendras švokščiančio vaiko ištyrimas - antropometrija, cianozės požymiai, širdies ir kraujagyslių sistemos ištyrimas, odos, nosies būklės įvertinimas.. Krūtinės ląstos rentgenograma atliekama esant naujai atsiradusiam neaiškios kilmės švokštimui, lėtiniam švokštimui, nesant pakankamo atsako į gydymą.. Kvėpavimo funkcijos tyrimai - galima bandyti atlikti nuo 5 m., o vertinti nuo 7 m. amžiaus: padeda įvertinti kvėpavimo takų obstrukciją, jos sunkumo laipsnį, vietą, atsaką į bronchodilatacinį gydymą.. Įtariant astmą diagnozei patikslinti skiriama empirinis gydymas bronchodilatatoriais +/- gliukokortikoidais.
tags: #kudikis #svilpia #kvepuodamas