Kūdikių Miego Sutrikimai: Priežastys ir Sprendimai

Kiekvienas naujagimis atneša daugybę klausimų ir nerimo šviežiai iškeptiems tėvams. Nerimo priežastys gali būti įvairiausios, tačiau dažnai labai panašios. Viena dažniausių tėvų keliamų problemų - kūdikio miego sutrikimai. Nors gana dažnai manoma, kad neramus kūdikio miegas - visiškai normalus reiškinys, tačiau tai - ne visai tiesa. Panagrinėkime dažniausiai pasitaikančias problemas ir jų sprendimo būdus, remiantis specialistų įžvalgomis ir tėvų patirtimi.

Neramus Kūdikio Miego Priežastys

Patiems nuspėti, kokias priežastis slepia neramus kūdikio miegas, yra pakankamai sudėtinga. Neramų kūdikio miegą gali lemti įvairūs faktoriai, pradedant fiziologiniais ir baigiant aplinkos sąlygomis.

Fiziologinės Priežastys

• Įgimtas miego stilius ir greitojo miego fazė:

Jei vaikas blogai miega nuo pat gimimo, greičiausiai toks jo miegojimo stilius yra įgimtas. Migdančios arbatėlės, mikstūros ar valerijono vonelės gali ir nepadėti. Rimtesni vaistai gali net pabloginti situaciją. Svarbu apsišarvuoti kantrybe ir nebijoti prašyti pagalbos, kad mama galėtų pailsėti. Reikia žinoti, kad kūdikių miegas nėra vienodas. Išskiriamos dvi miego fazės - greitasis miegas (REM), kurio metu pasąmonėje atsispindi dienos įvykiai, įspūdžiai, ir ramus miegas. Naujagimių ir kūdikių greitojo miego fazė yra ilgesnė, užima daugiau nei pusę viso miego laiko, o neišnešiotų kūdikių - net iki 80 proc. Be to, naujagimių miegas prasideda nuo greitojo miego fazės, todėl jie varto akeles, lyg mirksi, gali net miegoti pusiau atmerktomis akimis, vartosi, spardosi, nubunda. Kartais verkia, aimanuoja, bet nenubunda. Ypač jautrus momentas - kai baigiasi viena ir prasideda kita miego fazė: kūdikis gali ne tik nubusti, bet ir surėkti, verkti. Toks naktinis riksmas ir aimanos dažniausiai nėra nei sveikatos, nei psichikos sutrikimas.

• Skausmas ir diskomfortas:

Jei vaikas dažniausiai miega gerai, bet staiga naktį nubunda, verkia, yra neramus, gali būti, kad jam kažką skauda. Tai gali būti ausytė (skausmas labai stiprus), dygsta dantukai (dieną dėmesį nuo skausmo nuvilioja žaidimai, o naktį skausmas suintensyvėja), pašutęs užpakaliukas (pasišlapinus labai skauda, iššutusią odelę šlapimas graužia, degina). Taip pat gali būti, kad prasideda virusinė liga. Reikia išsiaiškinti priežastį.

• Gimdymo traumos:

Tam tikrais atvejais neramus kūdikio miegas yra susijęs su patirtomis gimdymo traumomis: vos vieno kauliuko pasislinkimas sutrikdo kraujotaką ir verčia jausti diskomfortą. Taip gali nutikti dėl to, kad gimdymo procesas buvo pagreitintas arba užtęstas, jei gimdymo metu buvo naudojama epidūrinė nejautra, jei buvo atliktas Cezario pjūvis, ir t.t. Jei neramus kūdikio miegas yra susijęs su gimdymo metu patirtomis traumomis, rekomenduojama kreiptis į osteopatą, kuris įvertins kūdikio raumenų, kaulų ir sąnarių būklę, ir masažu arba staigiais judesiais atstatys pakitusias kūno vietas.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

• Diegliai:

Vienas iš pirmųjų tėvų kantrybės išbandymų - kūdikių diegliai arba vadinamosios kolikos, kurios pasireiškia net iki 30 proc. naujagimių pirmaisiais vaiko gyvenimo mėnesiais ir dėl to yra vadinamos „100 dienų klyksmo“. Nors, pasak specialistų, tai nėra labai rimtas ir pavojingas negalavimas, šie fizinio diskomforto simptomai kelia sunkumų tiek mažyliams, tiek ir jų tėvams. Pasak L. Mockutės, mažyliams diegliai gali atsirasti dėl prastai išsivysčiusios skrandžio motorikos, nebrandžios žarnyno mikrofloros, netinkamai parinkto mišinuko arba netaisyklingo mamos krūties apžiojimo. Dieglius galima atpažinti iš kieto ir įsitempusio vaiko pilvuko, o vos prasidėjus negalavimams mažylis riečiasi, traukia kojytes prie krūtinės, būna irzlus ir nuolat verkia.

Aplinkos Sąlygos ir Kiti Faktoriai

• Aplinkos temperatūra: Vaikui gali būti per karšta ar per šalta.
• Alkis: Kūdikį gali kankinti alkis. Iki pusės metų kūdikiai maitinasi kas tris valandas, o vėliau alkis pajuntamas rečiau.
• Miego ritmo sutrikimai: Gali išsiderinti miego ritmas (vaikas supainioja dieną su naktimi).
• Triukšmas ir šviesa: Miegoti jam trukdo tam tikri garsai ar per ryški šviesa.

Ką Daryti, Jei Kūdikis Blogai Miegas?

Kiekvienu atveju reikia elgtis individualiai, atsižvelgiant į galimas priežastis.

Bendrieji Patarimai

• Raminimas ir glostymas: Jei vaikas įpratęs miegoti lovytėje, išmokęs užmigti pats ir staiga naktį nubudęs pradeda verkti, nebūtina jo imti iš lovelės, migdyti ant rankų. Gulintį lovytėje galima paglostyti, nuraminti sakant: „Mama šalia, viskas gerai.“ Jei kaskart sukniurkusį kūdikį imsite ant rankų, nešiosite, jis nurims labai greitai, bet taip ir neišmoks nusiraminti pats. Leiskite jam patirti, kad jis tai gali.
• Stebėkite mitybą: Maitinančioms mamoms reikėtų koreguoti mitybą ir valgyti mažiau riebaus maisto, nes skaidant jį prisikaupia anglies dioksido ir susidaro daugiau dujų virškinamajame trakte. Taip pat reikėtų valgančio kūdikio neblaškyti, nekalbinti, nebandyti atkreipti jo dėmesio, kad jis susikoncentruotų tik į valgymą.
• Tradiciniai raminimo metodai: Pagerinti padėtį namuose ir palengvinti kūdikio diskomfortą galima taikant tradicinius raminimo metodus - masažą ar „baltąjį triukšmą“, taip pat glaudžiant kūdikį prie savęs ir kuriant saugią erdvę. Galima bandyti atlikti pilvo masažus, kojų spaudimą prie pilvuko ar specialias mankštas, kad oras greičiau pasišalintų. Tačiau svarbu, kad pediatras ar šeimos gydytojas tėveliams paaiškintų, kaip tai daryti. Dabar labai populiarus „baltasis triukšmas“ - dulkių siurblio, plaukų džiovintuvo, įrašyto jūros ošimo ir pan. garsai, pažįstamos ir jaukios atmosferos kūrimas garsais arba vaiko vežiojimas automobilyje, tačiau tokie metodai diegliukų nesumažina, o tik padeda nuraminti vaiką.
• Vaistinės priemonės: Jeigu vien tik raminimo priemonės neveikia, pasitarus su vaistininku ar gydytoju, galima dieglius gydyti. Preparatai sumažina pilvo pūtimą, skausmą ar spazmus, kūdikis tampa ramesnis. Šios priemonės gali būti ir lašelių pavidalu, todėl labai patogu dozuoti vaikams bei kūdikiams. Galima rinktis ir kompleksinius preparatus, kurių sudėtyje yra simetikono bei gerųjų bakterijų, prisidedančių prie žarnyno mikrofloros formavimosi, jos taip pat puikiai tinka ir profilaktikai.

Kada Kreiptis į Specialistą?

• Pernelyg didelis mieguistumas: Visada geriau, kai vaikas yra aktyvus, o ne vangus, apsnūdęs. Todėl labai svarbu išsiaiškinti, kodėl tiek miega. Vangumas atsiranda, kai yra slopinama centrinė nervų sistema. Bet kokiu atveju, jei kūdikis atrodo vangus, būtina kreiptis į vaikų ligų gydytoją ar neurologą.
• Nuolatinis zirzimas, jei yra įtarimų dėl ligos: Ar reikalingi zirziukui tyrimai, sprendžia vaikučio gydytojas. Būna, kad neramumas, irzlumas yra ligos simptomas, bet tai gana reti atvejai ir tam yra rimtų priežasčių, pavyzdžiui, komplikacijos nėštumo ir periodo po gimdymo metu, persirgtos infekcinės ligos, nervų sistemos pažeidimai ir pan. Tokiu atveju reikia specialių tyrimų, juos skiria gydytojas, taip pat neurologo konsultacijos.
• Dažnas žagsėjimas, jei jis trukdo kvėpuoti: Jeigu žagsulys nepertraukiamas, dėl jo tampa sunku kvėpuoti, tęsiasi ilgesnį laiką, reikėtų kreiptis į gydytoją. Vyresniems vaikams pasitaiko tokių nervų sistemos sutrikimų, kurie sukelia dažną žagsulį, tokiu atveju taip pat reikalinga neurologo konsultacija dėl galimo klajokio nervo pažeidimo.
• Springimas nubudus, jei įtariate refliuksą: Jei kūdikis dažnai atpylinėja, reikėtų pasitarti su gydytoju dėl fiziologinio refliukso.

Kitos Kūdikių Miego Problemos

Be jau aptartų problemų, kūdikių miegą gali trikdyti ir kitos priežastys, tokios kaip karščiavimas, kvėpavimas per burną, miego apnėja, alergijos, ir kt.

• Karščiavimas: Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies. Svarbu atskirti „gerąjį“ karščiavimą, kai vaiko būklė yra nebloga, o temperatūra greitai nukrenta davus vaistų, nuo „blogojo“ karščiavimo, kai temperatūra yra labai aukšta, ją sunku numušti, o vaikas jaučiasi labai blogai net ir jai nukritus.

  • Ką daryti karščiuojant:
    • Užtikrinti ramią aplinką.
    • Duoti pakankamai skysčių.
    • Naudoti paracetamolį arba ibuprofeną (pagal gydytojo rekomendacijas).
    • Vėsinti kūdikio odą drungna kempine.

• Kvėpavimas Per Burną: Visi naujagimiai kvėpuoja per nosį, nebent jų nosies kanalai yra užsikimšę.

  Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Gulėjimas ant pilvo

Didžiąją dalį pirmąjį savo gyvenimo pusmetį kūdikis turėtų praleisti ant pilvo. Juk pagal naujausias rekomendacijas dar gimdykloje naujagimis uždedamas mamai ant pilvo (ne krūtinės!), ir laukiama kol jis pats nušliaužia iki krūties ir pradeda žįsti. Gulėdamas ant pilvo galūnes laiko visiškai suriestas, t. y. Gulėdamas ant pilvo pasuka galvą iš vidurio linijos į šoną (dažniausiai į šviesos šaltinį) ir įstengia ją akimirkai šonu kilstelėti. Gulėdamas ant pilvo turi refleksinius rėpliojimo judesius. Jei padus paremiame pakaitomis su savo plaštakomis (duodame atramą), naujagimis rėpliojimą primenančiais judesiais ant slidaus pagrindo pasistumia. Mažiausiai 3 sekundes išlaiko pakeltą galvą. Pirmosiomis gyvenimo savaitėmis naujagimis galvą nuolat kelia įstrižai iš šono. Ji keletą sekundžių svirduliuoja ties vidurio linija, o kampas tarp veido ir pagrindo linijos sudaro maždaug 20-30 laipsnių. 90 proc. Pakelti galvą mažiausiai 45 laispnių kampu, apytiksliai atitinka 5 cm atstumą tarp smakro ir pagrindo. Tai gali padaryti apie 90 proc. Laiko galvą pakeltą ne mažiau kaip 10 sekundžių. Remiasi simetriškai dilbiais. Viršutinė krūtinės dalis šiek tiek pakelta, žastai prispausti prie šonų. Remiasi abiem dilbiais. Tvirtai remiasi dilbiais. Žastai iškišti į priekį taip, kad kampas tarp jų ir dilbių sudaro daugiau kaip 90 laipsnių kampą. Plaštakos pusiau atgniaužtos. “Plaukimas”. Pakeldamas rankas, nustoja rėmęsis dilbiais ir tuo pačiu metu pakeltomis kojomis atlieka pakartotinius tiesimo judesius. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą. Ištiesęs rankas, remiasi pusiau arba visai atgniaužtomis plaštakomis. Liemuo ištiestas iki juosmens srities stuburo. Kūno svorį laiko plaštakos ir dubens sritis, nors daržnai dar ir apatinė pilvo dalis. Nuožulniai pakėlus pagrindą iš šono, atsiranda aukščiau esančios pusės rankos ir kojos atitraukimas (pusiausvyros reakcija). Mažiausiai 3 sekundes išlaiko ranką, pakeltą virš pagrindo. Kūdikiui viena ranka griebiant pasiūlytą žaisliuką, kitos rankos dilbis perima atramos funkciją. Pasirengęs atsiremti rankomis. Patikrinti pasirengimą galima kūdikį laikant už liemens iš abiejų pusių, pakeliamas aukštyn ir staigiai leidžiamas žemyn. Vartosi, gulint ant pilvo sukasi ratu apie savo ašį. Pereinamoji fazė tarp 7-ojo ir 9-ojo mėnesių. Intensyviai mėgina judėti į priekį. Judėjimas gali būti labai individualus ir neatitikti tipiško šliaužimo arba ropojimo. Vis dar vyrauja judėjimas vietoje, pavyzdžiui, suriečiant ir ištiesiant visą kūną. Tuo metu keletą sekundžių kūną išlaiko plaštakos ir kojos (keliai): keturpėsčia padėtis. Kai kurie šio amžiaus kūdikiai jau gali atsistoti ant keturių ir šioje padėtyje suptis, t. y. Šliaužia. Šliaužimas į priekį sulenktomis rankomis ir alkūnėmis. Kita kūno dalis tempiama pagrindu iš paskos. Kojos dažniausiai beveik ištiestos, tačiau kartais neryškūs pakaitomis abiem kojomis atliekami judesiai gali padėti šliaužti. Iš pradžių šliaužiant dažniausiai krypstama į šoną (slenka ratu), o vėliau pajudama į priekį. Sūpuojasi, remdamasis plaštakomis ir keliais. Pasirėmęs rankomis, kūdikis jomis pasistumia atgal taip, kad sėdmenys atsiduria ant blauzdų. Vidutiniškai ištiesus kelius ir klubų sąnarius, pasikelia sėdmenys, ir kūnas atsiduria ant plaštakų ir kelių (stovėsena ant keturių). Ropoja ant plaštakų ir kelių kryžminės koordinacijos būdu. Ropojimas jau turi būti koordinuotas, t.y. vaikas juda kryžminės koordinacijos būdu tokiu ritmu: kairė koja-dešinė ranka-dešinė ranka-kairė koja ir t.t. Apibendrinant pirmųjų kūdikio metų gulėjimo ant pilvo dinamiką, tiek gulėjimas ant pilvo, sukimasis apie savo ašį, tiek šliaužimas padeda sustiprinti pečių juostos, ropojimas - dubens raumenis. Būtent ropojimas yra pradinis savarankiško vaikščiojimo pradžia, nes pečių juosta ir dubuo imituoja eisenos modelį, tik šiuo atveju horizontalioje padėtyje. Ropojimas skatina kūdikį mąstyti, priimti ir apdoroti informaciją. Juk norite, kad kūdikis būtų protingas, kūrybingas.

Tuštinimosi problemos

Naujagimis turėtų pasituštinti bent 2 kartus per parą. Jei visą dieną nesulaukiate išmatų, gali būti, kad vaikui trūksta pieno. Koreguokite apžiojimą, stebėkite, kaip dažnai naujagimis nuryja. Jei nesiseka, kol sulauksite profesionalios pagalbos, galite pieną nusitraukti ir sugirdyti iš šaukštelio ar taurelės. Ar retas tuštinimasis rodo, kad kūdikis pasisavina visą suvalgytą mamos pieną? Taip, mamos pieno sudėtis yra unikali, todėl jame esančios maisto medžiagos kūdikio žarnyne įsisavinamos beveik 100 proc. Su išmatomis pasišalina tik nesuvirškinti likučiai, žarnų epitelio ląstelės ir bakterijos. Jei kūdikis (vyresnis nei 1 mėn.) visais kitais atžvilgiais sveikas, normalu, net jei tuštinasi kartą per 7-10 dienų. Tačiau tokia būklė, kai vaikas ilgai nesituština pats, vertinama kaip lėtinis vidurių užkietėjimas. Su vaiku, kuris pusę metų negali pats pasituštinti, būtina kuo skubiau apsilankyti pas apylinkės pediatrą ir vaikų gastroenterologą, kad būtų nustatyta lėtinio vidurių užkietėjimo priežastis. Tinkamą gydymą galima skirti itk nustačius ligos priežastį. Užsitęsus nepakankamai gydomam vaikų vidurių užkietėjimui, neretai išsivysto negrįžtami organiniai pakitimai storosios žarnos sienelėje bei aplinkiniuose audiniuose. Tai nėra normalu.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

tags: #kudikis #nuolat #steni