Kūdikio motorinė raida yra svarbus etapas jo vystymesi, todėl tėvams labai svarbu atkreipti dėmesį į bet kokius nukrypimus nuo normos. Vienas iš tokių nukrypimų yra kreiva kūdikio galvytė arba kreivakaklystė. Šiame straipsnyje aptarsime kreivakaklystės priežastis, kaip ją pastebėti ir kokie yra korekcijos būdai, taip pat kada kreiptis į specialistus.
Kūdikio raida pirmaisiais metais
Pirmaisiais metais kūdikio raida yra labai sparti. Dauguma judesių yra spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Kūdikis reaguoja į garsus ir greitai ima šypsotis. Judesiai platūs ir nekoordinuoti.
Būdamas 5 mėnesių, mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną. Tai nėra primityvus aplinkos pažinimas, nes per burną kūdikis apie daiktą sužino labai daug: kvapą, skonį, formą, dydį, svorį, temperatūrą. Nuo 6-7 mėn. kūdikis gali pradėti šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Atsiskyrimo nuo mamos nerimo, svetimų baimės pagrindu formuojasi prieraišumo jausmas.
Siekdamas žaislo, kūdikis makaluoja rankomis ir spiriasi. Jis siekia žaislo ištiestais pirštais, jį paima dviem pirštais, net neliesdamas jo delnu, ir ypač domisi smulkiais daiktais. Kalboje vyrauja ,,dainuojantys“ tonai, kūdikis gali pavadinti daiktą, mėgdžiodamas jo skleidžiamą garsą, kartoja du skiemenis ir kitus garsus, domisi tyliais garsais.
Pradeda ropoti ir pats gali atsistoti remdamasis į stabilų objektą ir trumpai pastovėti. Pirštukų judesiai vis tikslesni, pradeda kalbėti dialogu - pasakius skiemenį ar skiemenų junginį, bando atkartoti, klausosi pokalbių, gali įvykdyti paprastus paliepimus. Puikiai valdo savo kūną, keičia įvairias padėtis, greitai juda ropodamas. Tobulėja kūdikio gebėjimas paimti smulkius daiktus. Pirmaisiais metais kūdikiai naudojasi abiem rankomis vienodai. Dažnos nuotaikų kaitos, ryškios prieštaravimo reakcijos, jei kas nors vyksta ne pagal jo norą.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Kreivakaklystė (Tortikolis): kas tai?
Kreivakaklystė (tortikolis) - tai sutrikimas, dėl kurio sunku pasukti galvą, o galva ir pečiai atrodo nesimetriški. Patologija kyla sutrumpėjus galvos sukamajam raumeniui. Esant šiam sutrikimui, galva būna pasvirusi į šoną, o smakras - pasisukęs į priešingą pusę.
Kreivakaklystės priežastys
Kreivakaklystė gali būti įgimta arba įgyta.
- Įgimta kreivakaklystė. Kūdikiai dažnai jau gimsta turėdami kreivakaklystę, arba kitaip - įgimtą raumeninį kortikolį. Dažniausiai kreivakaklystė vystosi dar vaisiui esant gimdoje dėl netinkamos vaisiaus padėties (pavyzdžiui, kai vaisius gimdoje sėdi - ši padėtis dar vadinama sėdmenine pirmeiga). Dėl netaisyklingos padėties spaudžiamas sukamasis galvos raumuo, kuris yra didelis, į suvytą virvę panašus raumuo, kuris tęsiasi abiejose kaklo pusėse nuo ausų galiuko iki pat raktikaulio. Taip pat sunkus gimdymas, kai gimdant gali būti pažeistas vienas kūdikio galvos sukamųjų raumenų, kuris gali įplyšti, vėliau plyšimo vietoje atsiranda randas, o pats raumuo trumpėja ir kūdikis netaisyklingai laiko galvą. Dažnai ant pažeisto raumens susidaro kietas poodinis gumbelis.
- Įgyta kreivakaklystė. Kreivakaklystė gali išsivystyti dėl gimdymo traumos, neurologinių ligų, raumens uždegimo, neurologinės bėdos arba sutrikus kaklo aprūpinimui krauju. Kreivakaklystę gali paskatinti ir regos sutrikimai, ypač žvairumas. Jeigu tėvai ir medikai nepastebi, kad kūdikis žvairuoja, ir laiku nepradeda gydyti, kūdikis nuolatos laiko ydingai galvą ir dėl to gali vystytis kreivakaklystė.
Taip pat naujagimis dažnai guli susirietęs, o kūno padėtis primena lanko formą. Tada vienos jo kūno pusės raumenų tonusas yra aukštesnis, kitos - žemesnis. Taip gulėdamas jis laiko galvytę pakreiptą į vieną pusę ir gali išsivystyti kreivakaklystė, kurios priežastys - neurologinės kilmės.
Kreivakaklystės simptomai
Kūdikių, kuriems diagnozuota kreivakaklystė, elgesyje tėvai dažniausiai nepastebės nieko neįprasta, išskyrus veiklas, kurių metu reikia pasukti galvą. Stebėdami naujagimį ar kūdikį galime įtarti kreivakaklystę, jeigu:
- Galva yra palenkta į vieną pusę (pažeisto kaklo raumens link), o veidas ir akys pasuktos į kitą pusę.
- Kaklo raumuo yra smarkiai pažeistas, net ir rankomis ne visada įmanoma pakreipti kūdikio galvytę į kitą pusę arba labai sunku tai padaryti. Kūdikis gali priešintis ir jausti skausmą.
- Ant galvos gali atsirasti plokščia dėmė (tai vadinama nugulėta galvyte arba plagiocefalija).
Kreivakaklystės gydymas
Labai svarbu nustatyti ne tik kreivakaklystę, bet ir surasti jos priežastį bei ją išgydyti. Jeigu gimdymo namuose gydytojai pastebėjo kreivakaklystę, naujagimį iškart siunčia pas gydytoją ortopedą, mat gydyti reikia pradėti kuo anksčiau. Gydymo būdai:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Speciali minkšta ortopedinė apykaklė. Jeigu kreivakaklystę sukelia raumens pažeidimai, dažniausiai yra gydoma specialia minkšta ortopedine apykakle. Tokią apykaklę kūdikis turi dėvėti nuolatos, negalima jos nuimti nakčiai ar tuomet, kad mažylis miega. Ortopedinė pagalvė skirta tam, kad kūdikis nelaikytų galvos ydinga padėtimi.
- Gydomoji mankšta. Gydant kreivakaklystę skiriama ir gydomoji mankšta, kurios tikslas - lėtai, be didesnės jėgos, ištempti sutrumpėjusį kaklo raumenį. Kadangi šią mankštą reikia atlikti nuolatos, kineziterapeutai apmoko mamas ir jos pačios namuose taiko ją kūdikiui. Svarbiausia yra skatinti kūdikį pasukti galvą į abi puses: tai padeda atpalaiduoti įsitempusius kaklo raumenis ir įtempti atsipalaidavusius.
- Maitinimas ir migdymas. Maitinant ir migdant kūdikį, atsukite jį veidu į sieną, nes kūdikiai nori stebėti, kad vyksta kambaryje, jie aktyviai bando nusisukti nuo sienos: tai padės ištempti kaklo raumenis.
- Žaidimai. Žaisdami žaislais ir garsais skatinkite kūdikį galvą pasukti į abi puses.
- „Pilvuko laikas“. Kreivakaklystės gydymui labai svarbu būdraujantį kūdikį kasdien paguldyti ant pilvo. Tokia padėtis stiprina kaklo ir pečių raumenis bei paruošia kūdikį ropojimui. Pavyzdžiui, pasiguldykite kūdikį pilvuku ant savo kelių: galva turi būti nukreipta nuo jūsų, o kojytės turi remtis į jūsų pilvą. Tada ką nors kalbėkite arba dainuokite vis palinkdami tai iš vienos, tai iš kitos kūdikio pusės - taip paskatinsite kūdikį suktis į jus.
- Operacija. Jeigu patologijos nepavyks įveikti konservatyviais gydymo būdais, vyresniam nei 1 m. vaikui gali būti reikalinga operacija. Paprastai operuojami metukų ar šiek tiek vyresni mažyliai, kuriems chirurginiu būdu yra išlaisvinamas galvos sukamasis raumuo. Po operacijos ir vėl būtina ortopedinė pagalba bei gydomoji mankšta, o kai įtempimas išnyksta, galvos padėtis tampa taisyklinga.
Daugelio kūdikių problemą pavyksta išspręsti dar pirmaisiais metais, keičiant kūno padėtis ir atliekant tempimo pratimus.
Kreivagalvystės korekcija šalmu
Kai kuriais atvejais, kai konservatyvūs gydymo metodai nepadeda, gali būti taikomas gydymas specialiu šalmu. Šalmas yra gaminamas kiekvienam vaikui asmeniškai, pagal jo galvos matmenis ir galvos formą. Nešioti reikia 23 valandas per parą, nusiimti galima tik valandžiukei, maudant vaiką. Vaikui galvytę reikia trinkti kas dieną, kad oda lengviau kvėpuotų. Kas dvi savaites vaiką reikia parodyti specialistui, kuris kas kartą išmatuoja galvą iš skirtingų pusių, surašo matmenis ir po to pakoreguoja šalmą augančiai galvai.
Šalmo viduje yra sluoksnis kažko panašaus į pieno putą. Tos putos gydytojas išskobia tose vietose, kur galva turėtų augti, suapvalėti, bet palieka prigludusią taisyklingose vietose. Tokiu būdu, „taisyklinga“ galvos pusė negali plėstis, todėl lieka viena galimybė - plėstis plokščiajai pusei. Sudarius taisyklingą spaudimą pasisuka kaukolė, ir ausys atsistato į taisyklingą vietą. Gydymas trunka 4-6 mėnesius. Geriausias laikas dėti šalmą yra tarp 6-12 mėnesio.
Kaip pastebėti kreivą kūdikio galvytę?
Kreiva kūdikio galvytė gali būti sunkiai pastebima, kol galiausiai tampa akivaizdžia problema. Labai dažnai tenka išgirsti tėvus sakant, kad jie nepastebėjo, jog kūdikio galvytė nugulėta. Be to, dauguma tėvų nėra informuojami apie prevenciją ir kaip pastebėti kreiva kūdikio galvytę iki tol, kol nugulėta galvytė tampa problema (apie 4-6 mėnesį).
Kūdikio galvytės stebėjimo metodai
- Nuotrauka iš viršaus. Turimoje nuotraukoje padalinkite galvytę į keturias dalis dviem stačiai susikertančiomis linijomis: viena nuo nosies iki pakaušio, kita nuo ausies iki ausies (arba iki ten, kur ji turėtų būti). Įvertinkite: ar priekiniai kvadratai vienodai pilni? Ar galiniai simetriški? Ar ausys vienoje linijoje?
- Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite viršugalvį.
- Paguldykite ant nugaros ir fotografuokite nuo smakro.
- Taip pat rekomenduojame kūdikį fotografuoti šonu.
Šios itin paprastos 4 padėtys padės jums laiku pastebėti kūdikio galvytės deformaciją. Žinoma, tai negali atstoti specialisto, šeimos gydytojo apžiūros, tačiau, JŪS esate žmonės, kurie daugiausia laiko praleidžia su kūdikiu ir turi realiausius šansus anksti pastebėti pokyčius ir nedelsiant kreiptis pagalbos. Kitas saugus ir itin patikimas būdas stebėti kūdikio galvytę bei įvertinti formos pakitimus yra kraniometras, kuris yra specialus prietaisas galvos formai matuoti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
Kada kūdikis pradeda laikyti galvą?
Vienas svarbiausių etapų savarankiškumo link - jo gebėjimas laikyti galvą.
- 1-3 mėn. Maždaug 2 mėn. ant pilvo gulintis kūdikis kelias sekundes jau gali išlaikyti galvytę.
- 3 mėn. Kūdikio kaklo raumenys tvirtės palaipsniui, tačiau ir tėvai gali imtis tam tikrų veiksmų, kad padėtų jam greičiau pasiekti šį raidos etapą.
Kaip padėti kūdikiui laikyti galvą?
- Guldymas ant pilvuko. Tai efektyviausias būdas sustiprinti kaklo ir viršutinės kūno dalies, stuburo raumenis.
- Skatinkite kūdikį siekti pakabintų žaisliukų. Guldykite kūdikį ant nugaros, o virš jo pakabinkite žaislus, įdomius ar garsus skleidžiančius daiktus.
- Praktikuokite mini atsilenkimus. Kai kūdikis guli ant nugaros, suimkite jį už rankučių ir švelniai tempkite jas aukštyn.
- Nešiokite kūdikį stačiomis.
Jei 3 mėn. kūdikis vis dar nelaiko galvos, reikėtų kreiptis į specialistus. Kūdikiui gali būti sunku laikyti galvytę dėl žemo raumenų tonuso, kreivakaklystės ir kt. Jei kūdikis gimė neišnešiotas, jis proporcingai keliomis savaitėmis vėliau gali pradėti laikyti ir galvytę. Vėliau galvą laikyti gali pradėti ir kūdikiai, kurie daug laiko (kelias valandas per dieną ar ilgiau) praleidžia suvaržyti sūpynėse, gultukuose, kėdutėse ir pan. Kartais nutinka ir taip, kad gana tvirtai galvytę laiko jau 1-4 sav. naujagimiai. Kita priežastis - padidėjęs raumenų tonusas, ypač pečių ir nugaros, tad gydytojas gali paskirti mankštų, masažų.
Kada kreiptis į kineziterapeutą?
Profesinėje praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai tėvai kreipiasi į specialistą, kai vaiko motorinės raidos problema jau būna pažengusi. Tokiais atvejais ištaisyti ir koreguoti reikia daug laiko ir finansinių išlaidų. Todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į pagrindines motorinės raidos būkles ir laiku kreiptis į kineziterapeutą. Kineziterapeutas yra profesionalas, kuris įvertins vaiko motorinę raidą, patars, kaip ištaisyti esamą situaciją ir padėti kūdikiui.
Kreipkitės į kineziterapeutą, jei pastebite:
- Kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra padidėjęs.
- Kad 3 mėnesių ir vyresnio amžiaus kūdikio raumenų tonusas yra žemas.
- Jei dvejojate, kineziterapeutas gali padėti įvertinti esamą situaciją periodiškai.
Stuburo problemos ir laikysena
Dažniausia iki 6 mėn. vaiko laikysena tėveliams turėtų rūpėti jau nuo pat kūdikystės. Įvairūs stuburo iškrypimai atsiranda ne per vieną dieną. Pradinuko stuburas taip pat dar nėra galutinai sukaulėjęs, jis sparčiai auga paauglystėje, todėl tėvų dėmesys svarbus visais vaiko gyvenimo periodais. Nuolat stebėkite vaiką, o kilus įtarimui nedelsdami kreipkitės į gydytoją.
Sveiko vaiko stuburas
Sveiko vaiko stuburas, žiūrint iš nugaros, atrodo tiesus, o iš šono matosi du jo fiziologiniai linkiai: nugaroje stuburas šiek tiek išsigaubęs atgal (fiziologinė kifozė), o juosmenyje - į priekį (fiziologinė lordozė). Šie stuburo išsigaubimai formuojasi vaikui augant.
Stuburo iškrypimai
- Kifozė iš karto krinta į akis - tai stuburo iškrypimas į nugaros pusę. Tokių vaikų nugara suapvalėja, jie kūprinasi, į priekį palinksta pečiai, įdumba krūtinė. Ši stuburo forma turi įtakos organams: sumažėja krūtinės ląstos apimtis, plaučių tūris, atsiranda dusulys, vėliau pakenkiama ir širdis. Kifozė gali sukelti galvos ir kaklo skausmus.
- Gali būti įgimtas ir stuburo juosmens dalies iškrypimas į priekį (lordozė). Tokia stuburo deformacija dažnai nustatoma nutukusiems vaikams. Pasikeičia vaiko laikysena - viršutinė kūno dalis pasislenka atgal, o apatinė atvirkščiai - išsikiša į priekį.
- Skoliozės atveju į šoną iškrypsta dažniausiai krūtinės ir juosmens dalys, abi - į skirtingas puses (vadinamoji S formos skoliozė). Manoma, kad skoliozei turi reikšmės įprotis kreivai stovėti, netinkamas vaiko darbo stalas ar kėdė. Įgimta (displazinė) skoliozė atsiranda dėl stuburo slankstelių formos pokyčių. Stuburo iškrypimas gali būti ir menkas, ir labai didelis. Įgimta skoliozė pastebima jau kūdikystėje - sėdint vaikui matosi, kad jo nugara kreiva. Dažniausiai stuburas iškrypsta lankančiam mokyklą vaikui (idiopatinė skoliozė). Iš pradžių vaikui stovint galima pastebėti pakrypusį stuburą, nevienodame aukštyje esančius pečius ir mentes.
Kada kreiptis į gydytoją?
Netaisyklinga laikysena daug menkesnė problema negu stuburo iškrypimas. Nežymus stuburo išlinkimas nelaikomas liga. Paprašykite vaiko atsistoti tiesiai, ištiesinti stuburą, po to - pasilenkti. Jeigu nugara simetriška ir stuburas visiškai tiesus, greičiausiai, jis ir nėra iškrypęs. Tačiau bet kuriuo atveju derėtų kreiptis į gydytoją. Ar tai bus laikysenos problema, ar liga, daryti kažką vistiek reikės. Tėveliai tikrai pastebės, kad vaikas prie stalo sėdi palinkęs į vieną pusę, ilgomis valandomis susikūprinęs prie planšetinio kompiuterio ar telefono. Ilgai sėdint nusilpsta raumenys, o tai turi įtakos vaiko laikysenai ir stuburui. Nustatyti, kodėl iškrypo vaiko stuburas, paprastai nėra sunku.
Gydymas ir korekcija
Kiekvienam stuburo problemų turinčiam vaikui skiriamas individualus gydymas, kuris priklauso ir nuo ligos sunkumo, ir nuo ją sukėlusių priežasčių. Bet kuriuo atveju tai turi būti daroma nuosekliai, kompleksiškai ir užtrunka ilgai.
- Mankšta ir masažas. Pagrindinis netaisyklingos laikysenos koregavimo būdas - raumenų stiprinimas specialia mankšta, padedant kineziterapeutui. Fiziniai pratimai gerina raumenų elastingumą bei didina stuburo lankstumą. Pagal vaiko būklę specialistas sudaro individualią programą. Gydomoji mankšta padeda koreguoti netaisyklingą laikyseną, o iškrypus stuburui - pristabdyti ligos progresavimą. Tokia mankšta laikoma vienu iš svarbiausių stuburo problemų turinčių vaikų reabilitacijos būdų. Bet pratimus reikia atlikti tiksliai, tik tada pasieksite rezultatą. Teks padirbėti ir namuose. Kineziterapeutas išmokys pratimų, kuriuos vaikas atliks savarankiškai arba prižiūrimas tėvelių. Kartu su specialiais pratimais stuburui padeda ir masažas. Gydomasis masažas intensyvesnis už paprastą klasikinį arba atpalaiduojantį, koncentruojamas probleminėse kūno vietose. Šios priemonės reikalauja didelės tėvų ir vaiko kantrybės bei darbo, ypač, gydant iškrypusį stuburą. Iškrypus stuburui, netaisyklingai pasiskirsto krūvis slanksteliams, traumuojami tarp jų esantys diskai, pakinta raiščių raumenys.
Kūdikio raida ir pasiekimai
„Kiekvienas kūdikis yra unikalus ir išskirtinis, todėl tėveliams svarbu nepamiršti, kad tokia yra ir jo raida. Neskubėkite savo kūdikio pasiekimų lyginti su kitų, tačiau, jei nerimaujate dėl jo vystymosi, visuomet pasitarkite su savo sveikatos priežiūros specialistu“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja I.Girdvainienė.
Pirmieji trys mėnesiai
Pirmuosius kūdikio raidos požymius ir pasiekimus pastebėti galima jau per pirmąsias 28 jo gyvenimo dienas. Ypač daug pokyčių įvyksta pirmąją savaitę, nors iš šono gali atrodyti, kad naujagimis tik valgo ir miega. Šiuo raidos etapu labai svarbūs svorio ir ūgio pokyčiai.
„Pirmo mėnesio metu, kūdikis pradeda demonstruoti tokius raidos pokyčius, kaip mosikavimas rankutėmis, jų kėlimas prie veido, reakcijos į aplinkos garsus ir šviesas. Galbūt jis jau bandys guguoti, o paguldžius ant pilvuko - labai trumpam pakelti galvytę ir truputį ją pasukioti“, - pirmojo mėnesio pasiekimus vardija akušerė.
Antrasis kūdikio mėnuo jau pasižymi didesne gausa reakcijų, o įgimtus refleksus pradeda papildyti išmokti. Vaikas gali pradėti reaguoti į garsus atsisukdamas ir dairydamasis po kambarį, todėl prasidėjus šiam etapui galima nupirkti jam pirmuosius žaislus, pvz., karuselę.
„Dviejų mėnesių kūdikiai pradeda atpažinti savo pačių rankas, todėl atsiranda valingi rankų judesiai, kuomet, pvz., viena ranka gali sugriebti kitą ar susikišti jas į burną“, - sako I.Girdvainienė.
Kuomet prasideda trečias gyvenimo mėnuo, pradeda tobulėti kūdikio rega, kas leidžia jam atpažinti savus žmones, atsakyti į jų šypseną ir pradėti draugauti. Taip pat, sustiprėja motorika ir vaikas pradeda laikyti galvytę, kas, turbūt, yra svarbiausias šio mėnesio pasiekimas. Gulėdamas ant pilvo mažylis taip pat noriai spardosi, seka akimis ir siekia įvairių daiktų.
„Kad fizinė raida būtų pastiprinta, nuo trečio mėnesio galima galvoti apie kineziterapiją, mankštas, masažus ar vandens procedūras kūdikiams. Nuo 3 iki 6 mėnesių vyksta svarbiausias kūno judesių ir motorikos formavimasis, todėl normalu, kad šiais mėnesiais kūdikiai priauga mažiau svorio“, - tėvelius įspėja akušerė.
Nuo 4 mėnesių iki pusės metų
Ketvirtą vaiko gyvenimo mėnesį įvyksta vadinamas augimo šuolis, kuris gali trukti kelias dienas ir tuomet vaikas atrodo piktesnis ar net mažiau darantis tam tikrų jau išmoktų dalykų. Specialistai pataria šiuos augimo šuolius tiesiog išlaukti ir toliau stebėti kūdikio raidą.
„Ketvirtą mėnesį tėveliai turi pasiruošti nuolatiniam kūdikio vartymuisi, vadinasi, jo nebegalima palikti vieno ant vystymo stalo ar lovos. Iki šešių mėnesių mažylis jau tikrai išmoks apsiversti, tačiau kada tiksliai tai įvyks, priklauso nuo kiekvieno kūdikio. Ketvirtąjį mėnesį vaikas taip pat pradeda leisti labai aiškius garsus ir guguoti“, - sako tėvystės pradžiamokslio mokyklos „Gandro lizdas“ įkūrėja.
Kitas, penktas, mėnuo dovanoja dar stipresnį ryšį tarp kūdikio ir tėvų, jis jiems jau atsako šypsena bei įvairiais garsais. Vaikas gerokai sustiprėja ir pradeda mokytis sėdėti, tačiau, jei tai neįvyksta, šeimos gydytojai ragina nesijaudinti. Visgi, šešių mėnesių kūdikis norą sėstis jau turėtų rodyti.
„Iki septinto mėnesio vaikas turėtų gebėti pasėdėti kelias minutes varliuko pozoje, todėl leiskite jam mokytis sėdėti įvairiose vietose, ne tik maitinimo kėdutėje. Nuo šio mėnesio vaikas pradeda valgyti ir kietą maistą. Kadangi primaitinimo rekomendacijos yra griežtos, per šį etapą jus lydės šeimos gydytojas“, - su naujo etapo iššūkiais susidursiančius tėvelius ramina I.Girdvainienė.
6-9 gyvenimo mėnesiai
Nuo pusės iki vienerių metų vaikas turi būti supažindintas su visais skoniais, bet kiekvieno produkto įvedimui yra paskirtas tikslus laikas. Nuo devinto mėnesio mažuosius galima pradėti mokyti vieno svarbiausių įgūdžių - savarankiškai valgyti šaukštu.
„Nuo šio meto vaikas pradeda atpažinti naminius gyvūnus ir į juos reaguoti. Ties 6-7 mėnesiu jis taip pat pradeda refleksiškai sugriebti aplinkoje pasitaikančius daiktus, tad gali griebti tiek naminį gyvūną, tiek mamos puodelį su karštu gėrimu. Pačiuptus daiktus vaikas meta, nes šiuo metu toks yra jo pagrindinis žaidimas“, - sako akušerė-laktacijos specialistė.
Raidos ekspertai nurodo, kad 9 mėnesių sulaukusiems kūdikiams būdingas dar vienas augimo šuolis, kuomet jie vis dažniau stovi ant kojyčių, spurda, juda, nori remtis kojomis į žemę, o kai kurie vaikai netgi bando žingsniuoti. Šiame etape kai kurie mažyliai prieš pradėdami vaikščioti atranda šliaužiojimą ir ropojimą, tačiau šie pokyčiai yra labai individualūs. Tiesa, pastarasis etapas nėra lengvas tėveliams, nes vaikams viskas tampa labai įdomu ir juos reikia nuolat stebėti.
„Kūdikis atpažįsta savo daiktus, gali pradėti link jų tikslingai judėti ir jų nebeatiduoti. Taip pat, šiuo laikotarpiu vaikutis pradeda bijoti žmonių. Jei iki tol visi galėjo jį paimti ant rankų, tai dabar vaikas gali nenorėti eiti ant rankų pas seniai matytą giminaitį ar nepažįstamą žmogų“, - apie svarbius kūdikio elgesio pokyčius perspėja I.Girdvainienė.
Atsisveikinant su kūdikyste ir pereinant į vaikystę
Vienerių metų sulaukęs kūdikis pereina į vaikystės etapą, tačiau prieš tai įvyksta labai svarbūs pasiekimai. Pasak raidos specialistų, dešimties mėnesių vaikas pradeda atkartoti dviskiemenius žodžius, nors tai daro nesąmoningai. Jis taip pat išmoksta sekti tėvų žvilgsnį, tad, jei šie žiūri pro langą, kūdikis gali irgi pradėti žiūrėti. Šiuo laikotarpiu svarbu kuo daugiau kalbėti su mažyliu ir įvardyti aplink esančių daiktų pavadinimus, kad vaikas pradėtų mokytis kalbėti.
„Prieš tapdamas vaiku kūdikis yra daug savarankiškesnis ir smalsesnis, todėl tėvai turi nepamiršti uždaryti spintelių, stalčių, nes iš jų vaikutis pradeda traukti namų apyvokos daiktus, ypač tuos, kuriuos matė naudojant tėvus. Dauguma mažųjų jau ne tik stovi, bet ir geba eiti, pasilenkti ir pasiimti sudominusį daiktą bei laikyti pusiausvyrą.
Kada vaikas pradeda naudotis puoduku?
Kūdikis (vaikas iki 1 metų) nėra tokia sąmoninga asmenybė, kad pas prašytųsi ant puoduko. Universalia kalba - verksmu arba išskirtiniais judesiais - mažasis nepraneša, kad nori tuštintis ar šlapintis. Pastebėta, kad dalis kūdikių pasišlapina ar pasituština prasibudę ir baigę valgyti.
#