Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti, kai vaikui pakyla temperatūra, atsiranda sloga ir kosulys. Šie simptomai dažnai pasitaiko vaikams, ypač šaltuoju metų laiku. Svarbu žinoti, kaip tinkamai prižiūrėti vaiką ir kada kreiptis į gydytoją.
Karščiavimas: priežastys ir ką daryti
Karščiavimas - tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
Daugeliu atvejų karščiavimas rodo, kad vaiko organizmas kovoja su virusais arba bakterijomis. Normalią kūno temperatūrą palaiko smegenų dalis - pagumburis. Kai į organizmą patenka virusai, bakterijos arba kiti mikroorganizmai, tuomet pakyla pagumburio normalios temperatūros riba ir vaikas pradeda karščiuoti. Pakilusi kūno temperatūra nenaudinga „įsibrovėliams“ - kuo ji didesnė, tuo sunkiau dauginasi virusai ir bakterijos. Tuo tarpu pakilusi kūno temperatūra padeda geriau „veikti“ imuninei sistemai.
Mažesnių vaikų organizmas dar sunkiau palaiko normalią kūno temperatūrą, todėl vaikas laikinai sukarščiuoti gali net dėl per didelės patalpos temperatūros ar dėl per šiltų drabužių. Dažniausia vaikų karščiavimo priežastis - įvairios virusų sukeltos infekcijos, pavyzdžiui, paprastasis peršalimas ar gripas. Temperatūra gali pakilti netgi dėl dantų dygimo, tačiau tokiu atveju ji nepakyla labai žymiai.
Kaip elgtis, kai vaikas karščiuoja?
- Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“. Kai vaikas serga, jis turėtų gauti fiziologinę skysčių normą, kokia priklauso kiekvienam sveikam vaikui ir ji yra skaičiuojama pagal vaiko svorį. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų. Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą, tinkamą vaikų amžiui. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.
- Antipiretikai. Kūdikiams ir vaikams naudojami antipiretikai yra du: paracetamolis ir ibuprofenas. Jie vaikui turėtų būti duodami, kai temperatūra yra aukštesnė nei 38,5°C ir daugiau. Jei vaikas labai gerai toleruoja karščiavimą, galima laukti net iki 40°C. Paracetamolį galima vaikui duoti nuo gimimo ir dozė, kuri parašyta ant buteliuko arba kurią nurodė jūsų vaiko gydytojas, gali būti kartojama kas 4 valandas. Ibuprofeną galima duoti vaikui nuo 3 mėnesių.
- Fizinės priemonės. Fizinės karščiavimą mažinančios priemonės yra vaiko odos sudrėkinimas drungna kempine arba rankšluosčiu, vandens temperatūra turėtų būti apie 30°C.
Svarbu atsiminti, kad temperatūra gali pakilti dėl įvairių priežasčių, ir ne visada ją reikia mažinti vaistais. Jei vaikas atrodo pakankamai guvus, nori žaisti, jo apetitas yra geras, nėra jokio reikalo mažinti temperatūros: tai ženklas, kad liga nėra sunki ir organizmas su ja sėkmingai tvarkosi.
Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais
Sloga: ką daryti?
Sloga yra labai dažnas simptomas vaikų amžiuje. Vaikai per metus gali sirgti kvėpavimo takų infekcijomis nuo 6 iki 12 kartų. Paprastai jas sukelia virusai.
Jei vaikas suslogavo ir nejaučia jokių stiprių simptomų, tik šiek tiek kilstelėjo temperatūra, suprastėjo savijauta, galima paskambinti šeimos gydytojui. Jeigu vaikas susirgo, eiti į darželį ir mokyklą galima tik tada, kai jis pasveiksta.
Kaip palengvinti slogos simptomus?
- Nosies higiena. Mažiausiems vaikams turite padėti nosį atsiurbdami, didesni jau gali ir patys išsipūsti. Galima nosį ir praplauti, nes nosyje esantis sekretas gali nubėgti į kvėpavimo takus ir tokiu būti skatinti kosulio refleksus.
Valerijus Morozovas pataria tėvams likti su vaiku namuose - kad ir vieną dieną - net dėl slogos, jeigu ryte neaišku, ar vaikas susirgo. Tos vienos dienos užtenka, kad paaiškėtų, ar vaikas iš tikrųjų susirgo.
Kosulys: priežastys ir gydymas
Vaikų kosulį V. Sutkus skirsto į:
- Ūminį - trunkantį iki 2-3 savaičių.
- Lėtinį - užsitęsiantį 4 savaites ir ilgiau.
Pagal pobūdį kosulys būna:
Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai
- Sausas - kai neatsikosėjama.
- Drėgnas/šlapias - kai atkosima sekretu.
Taip pat būna specifinis kosulys, kuris padeda atpažinti ligą, arba nespecifinis - t.y. nebūdingas specifinei ligai.
Pati dažniausia ūminio kosulio priežastis yra sloga. Dažniausiai ji praeina pati ir be jokių komplikacijų. Maždaug dešimtadaliui kosinčių vaikų nustatomas bronchitas arba bronchiolitas - dažniausiai tai yra drėgnas kosulys, o kartu girdimas ir garsus šnopavimas. Sergant gripu būdingas sausas kosulys, pasireiškiantis kartu su karščiavimu. Lojimą primenantis sausas kosulys gali signalizuoti, kad vaikui prasidėjęs laringitas.
Kaip gydyti kosulį namuose?
- Žoliniai preparatai. Kosulį gydant namuose vaikams galima duoti žolinių preparatų: gebenės - skystina gleives; raktažolės ir čiobreliai - kosulį silpnina; skėstašaknis kamras - taip pat silpnina kosulį.
- Medus. Medaus kosančiam vaikui galima duoti nuo pusės šaukštelio iki dviejų ir geriausia vartoti prieš miegą. Tik atminkite, kad medaus negalima duoti vaikams iki 1 metų, nes jame gali būti botulino toksino, kuris vaikams gali sukelti botulizmą.
- Eteriniai aliejai. Kosuliui palengvinti galima naudoti ir eterinius aliejus: eukaliptų, čiobrelių, pipirmėtės, levandos ir t.t.
- Inhaliacijos. Taip pat galima taikyti inhaliacijas - inhaliuoti tiek su paprastu, tiek su negazuotu mineraliniu vandeniu, fiziologiniu tirpalu ar pačių namuose pasigamintu 1 proc. druskos tirpalu.
Kosuliui gydyti vartojamos kelios rūšys vaistų. Kosulį slopinantys vaistai slopina kosulio refleksą. Dekongestantai mažina nosies gleivinės paburkimą, antihistamininiai - alergijos simptomus. Ekspektorantai - skystina gleives. Atkreipkite dėmesį, kad dauguma šių vaistų skiriami tik nuo paauglystės ir prieš vartojant geriau pasitarti su gydytoju, nors juos galima įsigyti ir be recepto.
Kada kreiptis į gydytoją dėl kosulio?
Užsirašykite pas šeimos gydytoją, jei kosėjantis vaikas karščiuoja, o kosulys intensyvėja. Reiktų, kad gydytojas vaiką įvertintų ir tuo atveju, jei kosulys trunka ilgiau nei mėnesį.
Skubėkite pas medikus, jei vaikas nustoja kvėpavęs, jei matote, kad kvėpavimas apsunkintas ir dažnas, jei pastebite, kad vaiko oda blyški arba pamėlusi. Taip pat pavojinga, jei vaikas atsikosėja kraujingais skrepliais arba stipriai kosėja iki vėmimo.
Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)
tags: #kudikis #karsciuoja #sloguoja #kosti