Kūdikių atsisakymas tiršto maisto: Priežastys ir sprendimai

Pradedant primaitinimą, tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais, vienas jų - kūdikio atsisakymas valgyti tirštą maistą. Šiame straipsnyje aptariamos tokio elgesio priežastys ir pateikiami patarimai, kaip elgtis tokioje situacijoje. Konsultuoja pediatrė vaikų neurologė Rūta Maciulevičienė.

Virškinimo pokyčiai pradedant primaitinimą

Dažniausiai išmatos sutirštėja tada, kai kūdikis paragauja tiršto maisto ar pradedamas maitinti mišinukais. Krūtimi maitinamas kūdikis gali tuštintis skystokai ir dažnai, tačiau atkreipkite dėmesį į tai, ar yra žvalus, gerai priauga svorio, bendrauja, žaidžia, įgauna įgūdžius, kurie priklauso pagal amžių. Sveiko kūdikio išmatose gali būti šiek tiek gleivių. Sveikas kūdikis nesuviduriuos paragavęs košės ar kokio nors kito tiršto maisto. Tačiau gali pradėti viduriuoti, jei kūdikis netoleruoja tam tikrų maisto produktų.

Jeigu kūdikis po karvės pieno suviduriavo, galima įtarti, kad yra alergiškas karvės pienui, nes alergija pienui ir jo produktams gali pasireikšti ir laisvais viduriais. Jis ne tik skysčiau nei paprastai tuštinasi, bet jam pučia pilvuką, gali jį skaudėti, nepriauga svorio arba išvis atsisako valgyti ir būna neramus.

Dažniausios viduriavimo priežastys

Viduriavimą gali sukelti kai kurie maisto produktai (per daug vaisių ar jų sulčių bei daržovių), naujo maisto netoleravimas. Kūdikiai, maitinami pieno mišiniais, gali viduriuoti, jei bus permaitinami jais ir jei, nesilaikant gamintojo instrukcijos, pagaminami per tiršti mišiniai. Dėl bakterijų ir virusų (pvz., rotaviruso), kurie sukelia infekcinės kilmės viduriavimus. Dėl žarnyno parazitų (kirmėlės, pirmuonys). Gali viduriuoti, jei serga kvėpavimo takų infekcijomis (plaučių uždegimu), karščiuojant, vartojant antibiotikus. Viduriavimas gali būti funkcinis. Šį viduriavimą dažniausiai sukelia per daug angliavandenių maiste (per daug sulčių ir saldžių gėrimų), per mažai riebalų maiste, didelis tulžies rūgščių kiekis žarnyne.

Kada kreiptis į gydytoją?

Mažylį, kuris skysčiau tuštinasi, bet gerai valgo, geria, žaidžia, yra guvus, galima stebėti ne vieną dieną. Tačiau jeigu būklė pablogėja, tai yra tampa apatiškas, niekuo nesidomi arba raitosi iš skausmo, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Kūdikiui, kuris atsisako gerti arba išvemia ir išviduriuoja atsigėręs mamos pieno ar vandens, būtina į veną lašinti skysčių.

Taip pat skaitykite: Mitai apie kūdikius su marškinėliais

Pediatras ir gastroenerologas turėtų ištirti ir tokius mažylius, kurie valgo ir geria, tačiau blogai auga, kurių išmatose matyti kraujo ar viduriuoja ilgiau nei dvi savaites. Jeigu gydytojui kyla įtarimas, kad mažylis viduriuoja dėl alergijos, bet gerai priauga svorio ir vystosi, reikia bandyti tiesiog atsisakyti kai kurių produktų ir stebėti, į kokį maistą taip reaguoja. Kūdikių viduriavimas gali būti pavojingas.

Apetito sutrikimai: priežastys ir sprendimai

Sumažėjęs apetitas gali būti susijęs su skrandžio, inkstų bei kepenų ligomis, tačiau dažnai tai lemia psichologinės priežastys, vaiko nepakankamas fizinis aktyvumas, netinkama dienotvarkė ar nekontroliuojamas užkandžiavimas prieš pagrindinius valgymus. Virškinimo aktyvumą mažina pieniškos ir saldžios sriubos, todėl reikėtų vengti jų patiekti prieš pagrindinius patiekalus. Tiršto maisto užsigėrimas skysčiu taip pat gali pabloginti vaiko apetitą.

Kaip žadinti vaiko apetitą?

Apetitą sužadina ir skrandžio sultis išsiskirti skatina malonus sriubos kvapas. Sriubų kvapą ir skonį pagerina įvairūs augaliniai prieskoniai, kurie sriubą praturtina ir vitaminais bei mineralinėmis medžiagomis. Netinka sriubą virti porai dienų. Saldžios ir pieniškos sriubos mažina virškinimo aktyvumą, todėl jų duokite tik po pagrindinio patiekalo (mėsos, žuvies).

Vaiko organizmas yra tobulai save reguliuojanti sistema, žinanti, kada ir kiek reikia maisto. Vieną kartą suvalgęs daugiau, kitą kartą jis valgys mažiau. Nuolatiniai įkalbinėjimai ne tik vaikui įkyri, bet ir palaipsniui išugdo pasibjaurėjimą maistu.

Klaidos maitinant

Viena iš klaidų - kiekvienas tiršto maisto kąsnis užgeriamas sultimis, pienu, kisieliumi ar vaisvandeniais. Tai dar didesnė klaida. Tuomet vaikas valgydamas nejaučia malonumo (nes žaidžia) ir dėl to praranda apetitą.

Taip pat skaitykite: Kalbos raidos patarimai

Kieto maisto įvedimas

Tavo mažylis iki 4 mėnesių fiziologiškai nėra subrendęs gauti kieto maisto. Iki 4 mėnesių kūdikio virškinimo sistema vis dar vystosi, todėl kietam maistui ji dar nėra pasiruošusi. Jei imsi mažylį maitinti kietu maisteliu iki 3 - 4 mėnesių, jis nemokės pasakyti „Aš jau nebenoriu, mama, aš jau sotus“.

Papildomo maitinimo klausimai

Seniau kūdikiams skystas košes (daržovių, kruopų) sumaitindavo per žinduką iš buteliuko, reikėdavo tik didesnę skylę žinduke pradurti. Gyvenimas įrodė, kad visi sveiki kūdikiai tirštu maistu turi būti maitinami šaukšteliu.

Pirmąją tiršto maisto gavimo dieną duodama 5-15 g daržovių tyrės, nes ji niekada nebūna tiršta ir yra panaši į įprastą motinos pieną. Daržovių košės kiekį kas 2-3 paras didinkite po 10 g iki pilnos porcijos - 150 g.

Desertas

Naudingiausia žalias, gimtinėje užaugęs gremžtas obuolys ir sušaldytos bei staigiai atšildytos įvairios gimtinės sodų gėrybės - uogos. Visi vaisiniai patiekalai gali ir turi būti duodami kaip desertai, tačiau ne kaip pagrindinis patiekalas. Jie, kaip ir kitas bet koks kūdikių maistas, neturi būti saldinamas. Minėti patiekalai turi būti duodami saikingai - daug jų prisikirtęs mažylis nevalgys per pagrindinius maitinimus.

Ar duoti atsigerti po maitinimo?

Jei kūdikis, pavalgęs tiršto maisto, nori gerti, jam duokite vandenuko arba šviežių sulčių. Arbatos yra blogiau už vandenį. Tik ką pagamintų obuolių, slyvų, uogų sulčių pradėkite siūlyti tuomet, kai kūdikis jau yra papildomai maitinamas. Sultys ir tyrelės yra desertas, jos nėra pagrindinis maistas. Iš pradžių duokite po 3-5 ml sulčių. Kas antrą-trečią dieną kiekį didinkite, tačiau per parą duokite ne daugiau kaip 130 ml sulčių.

Taip pat skaitykite: Kūdikio mitybos pradžia (5 mėn.)

Nuo kokios mėsos pradėti papildomą maitinimą?

Geriausia kūdikiui yra 4-8 savaičių, vien tik pienu girdytų veršiukų mėsa. Veršiena būna šviesiai rausvos spalvos, šiek tiek rūgštoko kvapo, švelni ir minkšta. Kalakutiena yra neriebi paukštiena, pigesnė už veršieną. Kalakutiena yra lengvai, virškinama, kaip ir veršiena, tinka kūdikių, sulaukusių 7 mėn. maitinimui ir vyresniems kūdikiams, bet kurio amžiaus vaikams.

Nuo kokių kruopų pradėti papildomą maitinimą?

Pas mus priimta papildomą maitinimą pradėti nuo daržovių košės, tad kruopų košės įvedamos tuomet, kai kūdikis visiškai pripranta (suvalgo 120-150 ml porciją) prie daržovių košės. Pirmiausia įvedamos ryžių, grikių košės, tai kruopos, kuriose nėra gliuteno. Manų, rugių košes reikėtų duoti paskiausiai, kai mažajam sukanka 10 mėn.

Duoniukai ir riestainiai

Tvirti, netraškūs riestainiai, duoniukai, juodos duonos, ypač naminės padžiūvęs kampukas, morkos ar kieto obuolio gabaliukas skatina kūdikį mokytis kramtyti, tirštesnį maistą trinti dantenomis. Minėti maisto produktai tinka ir niežtinčioms dantenoms pakasyti, kai pradeda dygti dantukai. Šių maisto produktų gabaliukai turi būti tokie, kad mažylis juos galėtų pasiimti į rankutę ir produktu laisvai manipuliuoti savo burnoje.

Mikrobangų krosnelė

Mikrobangų krosnelėse ypač pakinta baltymai (jie organizmui tampa sunkiau suvirškinami) ir riebalai (susidaro transriebalų rūgščių, kurios organizmui yra žalingos).

Alergija kriaušėms

Kadangi kriaušės, kaip ir kiekvienas vaisius, turi savo kvapą, gali pasitaikyti, kad ir jis gali nepatikti vienam ar kitam asmeniui.

Naktinis valgymas

Dažnai mažajam žmogui ne tiek reikalingas naktinis valgymas - kaip energijos gavimas, kiek pats žindimas, nes jis mažylį ramina, jis nori tiesiog bendravimo su mama. Jeigu vienerių metų vaikas net tris kartus per naktį prašo valgyti, pasikonsultuokite su jo gydytoju, koks vaiko fizinis išsivystymas.

Mažakraujystė ir mityba

Mažakraujystės priežasčių yra ne viena. Dažniausiai tai ne vien geležies trūkumas. Kiekvienas asmuo kasdien turi maitintis kuo įvairesniu maistu. Svoris neturi įtakos mažakraujystei atsirasti.

Kūdikio pilvo pūtimas: ką vengti maitinančiai mamai?

Daugelį kūdikių kankina pilvo pūtimas, dažnai tai susiję su mamos mityba, ypač pirmaisiais trimis mėnesiais. Kartais žindomas kūdikis kenčia nuo pilvo pūtimo ir penkis mėnesius. Kūdikio pilvo pūtimas problema ne tik mažyliui, bet ir visai šeimai: sutrinka miegas ir rėžimas, kūdikis tampa neramus, o ir mama negauna progos pailsėti.

Pilvo pūtimo priežasčių yra daug, atminkite, jog ne visada kūdikiui pučia pilvą nuo mamos maisto. Gali pūsti ir dėl to, kad mama žindydama užsiima kitais reikalais, pavyzdžiui skaito, kalbasi telefonu. Kartais kūdikiams pilvą pučia net… nuo prastos mamos nuotaikos, nuovargio ir susierzinimo. Jei pildėte mitybos dienoraštį, stebėjote, bet nematėte žymių pokyčių - vadinasi pilvuko bėdos nesusijusios su Jūsų maistu. Taip pat viena iš teorijų teigia, kad pilvą pučia ir spazmuoja dėl nebrandaus virškinamo trakto bei nuo mamos valgomo maisto nepriklauso.

Jei manote, kad žindomam kūdikiui pučia pilvuką nuo maisto, mamai rekomenduojama iš pradžių savaitei stipriai apriboti savo meniu bei pradėti rašyti mitybos dienoraštį. Tuomet imti įvedinėti į racioną naujus produktus, per dvi dienas po vieną ir stebėti kūdikio pilvo pūtimą. Tokiu būdu nesunku bus pastebėti koks maistas ar jo kiekis mažyliui sukelia pilvo pūtimą.

Kad ir kokius produktus valgytumėte, patarimai maitinančioms mamoms:

  • Valgykite kas 2,5-3 valandas, kaskart gausite energijos, neperalksite ir geriau suvirškinsite maistą.
  • Gerai sukramtykite maistą. Kartais pilvo pūtimas gali atsirasti ne dėl pačių produktų, o dėl prasto jų sukramtymo.
  • Neapkraukite skrandžio ir nakčiai, pavalgykite ne vėliau kaip 3 valandos iki miego.
  • Valgykite šviežių daržovių, tik jas nuplikykite karštu vandeniu ar 5 minutes apdorokite garuose.
  • Valgydamos vaisius visuomet nuskuskite vaisiaus žievę.
  • Stebėkite savo kūdikį ir Jūsų maisto įtaką pilvo pūtimui.
  • Jei kūdikio pilvelį pučia, vienu metu stenkitės nemaišyti sunkiai virškinamų produktų. Vienu metu vienas sotesnis produktas.
  • Maitinimo metu reikia stebėti, kad vaikas gerai apžiotų spenelį ir prarytų kuo mažiau oro, o po to - padėkite jam atsirūgti.

Rekomenduotina valgyti žindančiai mamai:

  • Grūdų košes
  • Bulves, virtas su lupenomis ar keptas orkaitėje
  • Viso grūdo dalių makaronus
  • Jautieną, veršieną, triušieną, paukštienos krūtinėlę
  • Liesą žuvį: menkę, lydeką ir pan.
  • Rūgščius pieno produktus be priedų: varškę, rūgpienį, kefyrą, fermentinį (nebrandintą) ar varškės sūrį
  • Kiaušiniai
  • Bananai
  • Granatai
  • Garinti ar orkaitėje kepti obuoliai. Tik vos vos, nereikia laukti, kol sutyžta visai
  • Avokadai
  • Morkas šiek tiek pagarinkite ar trumpai pakepkite orkaitėje
  • Per dieną galite išgerti 3-6 puodelius žolelių arbatos, mažinančios pilvo pūtimą, o būtent: pankolių, kmynų, ramunėlių, melisos, liepų, mėtų ar krapų.

Maitinančiai mamai reikia vengti, jei kūdikiui pučia pilvą:

  • Rūgščių vaisių ir uogų (spanguolės, bruknės), rūgščios uogienės ir trintų uogų
  • Rabarbarų
  • Kriaušių
  • Saldžių obuolių
  • Slyvų
  • Vynuogių
  • Agurkų
  • Kopūstinių daržovių
  • Salotų, špinatų
  • Ankštinių: pupelių, pupų, žirnelių, žirnių, lęšių
  • Termiškai neapdorotų česnakų
  • Šviežių morkų
  • Termiškai neapdorotų ropių, ridikėlių. Juos galima nuplikyti karštu vandeniu.

Jei pilvo pūtimą lydi viduriavimas, tai gali reikšti, kad kūdikis netoleruoja pieno cukraus (laktozės) bei įvairių cukrų, pvz., fruktozės (vaisių cukraus). Tai kūdikiams pasitaiko itin retai. Laikinai iš dalies pieno cukraus kūdikis gali netoleruoti, jam pūsti pilvuką gali po gydymo antibiotikais, tuomet būtinas laikina pagalba gerosiomis bakterijomis.

Septynių mėnesių kūdikio primaitinimas: ką svarbu žinoti?

Septintasis kūdikio gyvenimo mėnuo žymi svarbų etapą - perėjimą prie tirštesnio maisto, kuris papildo, bet dar nepakeičia motinos pieno ar pieno mišinio. Svarbu ne tik žinoti, ką duoti, bet ir kaip tai daryti, užtikrinant sklandų perėjimą, maisto saugą ir visų reikalingų maistinių medžiagų gavimą.

Konkretūs maisto produktai 7 mėnesių kūdikiui: pradžia ir įvairovė

Pradėjus primaitinimą maždaug 6 mėnesių amžiaus, septintąjį mėnesį kūdikis jau gali būti paragavęs kelių rūšių daržovių ar vaisių. Dabar laikas pamažu plėsti racioną, stebint mažylio reakcijas ir siūlant naujus skonius bei tekstūras.

Daržovės: spalvų ir skonių paletė

Daržovės išlieka primaitinimo pagrindu. Jos turtingos vitaminais, mineralais ir skaidulomis. Šiame amžiuje tinkamos:

  • Moliūgas: Lengvai virškinamas, švelnaus skonio, turtingas beta karoteno.
  • Cukinija: Taip pat lengvai virškinama, neutralaus skonio, puikiai tinka maišyti su kitomis daržovėmis ar mėsa.
  • Bulvė: Suteikia energijos, tačiau svarbu nepersistengti dėl krakmolo kiekio. Geriau rinktis šviežias, jaunas bulves.
  • Saldi bulvė (batatas): Puikus vitamino A šaltinis, natūraliai saldi, dažnai mėgstama kūdikių.
  • Morka: Turtinga beta karoteno. Svarbu gerai išvirti ir sutrinti, kad būtų lengvai virškinama.
  • Brokolis ir žiedinis kopūstas: Vertingi vitaminų C ir K šaltiniai. Kai kuriems kūdikiams gali pūsti pilvuką, todėl įvesti reikėtų atsargiai, stebint reakciją. Pradėti nuo mažų kiekių, geriau nuo žiedyno viršūnėlių.

Paruošimas: Geriausias būdas ruošti daržoves kūdikiui - virti garuose arba nedideliame kiekyje vandens, kad išliktų kuo daugiau maistinių medžiagų. Išvirusias daržoves reikia sutrinti iki vientisos tyrės. Palaipsniui, kūdikiui pratinantis, galima palikti smulkių gabalėlių ar trinti šakute, skatinant kramtymo įgūdžius, net jei dantukų dar nėra daug.

Svarbu: Į daržovių tyres nereikėtų dėti druskos. Galima pagardinti lašeliu kokybiško nerafinuoto aliejaus (pvz., alyvuogių, rapsų) - tai padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus.

Vaisiai: natūralus saldumas ir vitaminai

Vaisiai - puikus desertas ar užkandis, tačiau dėl natūralaus cukraus kiekio jais nereikėtų pakeisti daržovių ar kitų pagrindinių patiekalų. Tinkami vaisiai:

  • Obuolys: Virtas garuose ar keptas orkaitėje ir sutrintas - lengvai virškinamas pasirinkimas.
  • Kriaušė: Prinokusią kriaušę galima duoti ir žalią (sutrintą), ji taip pat lengvai virškinama.
  • Bananas: Minkštas, saldus, daug kalio turintis vaisius. Tiesiog sutrinti šakute.
  • Avokadas: Nors techniškai vaisius, jis išsiskiria sveikųjų riebalų gausa. Puikiai tinka trintas vienas arba maišytas su bananu ar daržovėmis.
  • Mėlynės, šilauogės: Turtingos antioksidantų. Reikėtų gerai sutrinti ar pertrinti per sietelį dėl odelių.
  • Persikas, abrikosas (sezono metu): Nulupti odelę, išimti kauliuką, virti garuose (jei kietesni) ir sutrinti.

Paruošimas: Daugumą minkštų, prinokusių vaisių (bananą, avokadą, labai prinokusią kriaušę) galima duoti žalius, tiesiog sutrynus. Kietesnius (obuolį, ne visai prinokusią kriaušę) geriau trumpai pavirti garuose ar orkaitėje. Vaisių tyrių taip pat nereikėtų saldinti.

Grūdinės kultūros: energija ir geležis

Košės - svarbus energijos ir maistinių medžiagų, ypač geležies, šaltinis. 7 mėnesių kūdikiui jau galima siūlyti įvairesnių grūdų:

  • Avižos: Vertingos skaidulomis, lengvai virškinamos. Rinktis viso grūdo avižinius dribsnius (ne greito paruošimo).
  • Grikiai: Turi daug geležies ir baltymų. Rinktis nekepintus grikius.
  • Ryžiai: Lengvai virškinami, tačiau reikėtų vengti dažno vartojimo dėl galimo arseno kaupimosi. Rinktis įvairias rūšis, ne tik baltuosius.
  • Miežiai, perlinės kruopos: Taip pat geras pasirinkimas įvairovei.
  • Kukurūzų kruopos (polenta): Švelnaus skonio, tinka paįvairinimui.

Paruošimas: Kruopas reikia gerai išvirti vandenyje arba motinos piene/mišinyje (pieno produktus įmaišyti jau išvirus). Konsistencija - tyrės pavidalo, palaipsniui tirštinama. Galima pagardinti trintais vaisiais ar daržovėmis, lašeliu aliejaus. Svarbu rinktis specialiai kūdikiams skirtas arba ekologiškas, viso grūdo kruopas be pridėtinio cukraus ar druskos. Geležimi praturtintos kūdikių košės gali būti geras pasirinkimas, ypač jei kūdikis valgo mažai mėsos.

Glitimo įvedimas: Jei dar neįvesta, 7 mėnesiai yra tinkamas laikas palaipsniui įvesti glitimo turinčius grūdus (kviečius, miežius, rugius, avižas - nors avižos natūraliai neturi glitimo, dažnai būna užterštos perdirbimo metu). Pradėti nuo mažo kiekio (pvz., arbatinis šaukštelis kvietinės košės įprastoje košėje) ir stebėti reakciją kelias dienas.

Baltymai: statybinė medžiaga augimui

Nors motinos piene ar mišinyje baltymų pakanka, įvedant tirštą maistą, svarbu palaipsniui įtraukti ir kitus baltymų šaltinius, ypač mėsą, kuri yra svarbus geležies šaltinis.

  • Mėsa: Rekomenduojama pradėti nuo liesos mėsos. Remiantis kai kuriais šaltiniais, tinkamiausia pradžiai yra triušiena, veršiena, kalakutiena. Vištiena taip pat tinka. Mėsą reikia labai gerai išvirti (be druskos ir prieskonių, nebent natūralių žolelių, pvz., krapų, petražolių) ir sutrinti iki vientisos masės, maišant su daržovių tyre ar nuoviru. Pradėti nuo mažo kiekio (pusė arbatinio šaukštelio) ir palaipsniui didinti.
  • Ankštinės daržovės: Lęšiai (ypač raudonieji, nes greitai verda ir lengvai trunami), avinžirniai (gerai išvirti ir sutrinti, nuėmus odeles) - geras augalinės kilmės baltymų ir geležies šaltinis. Gali pūsti pilvuką, todėl įvesti atsargiai.
  • Kiaušinio trynys: Gerai išvirtas (kietai) kiaušinio trynys yra geležies ir vitamino D šaltinis. Pradėti nuo ketvirtadalio trynio, įmaišyto į daržovių košę, 1-2 kartus per savaitę, stebint reakciją. Visą kiaušinį (su baltymu) rekomenduojama įvesti vėliau, paprastai apie 8-9 mėnesį ar dar vėliau, ypač jei šeimoje yra alergijų.
  • Žuvis: Nors kai kurie šaltiniai, pavyzdžiui, Tėvų Darželio informacija, nurodo jūrines žuvis įvesti nuo 11-12 mėn., liesą baltą gėlavandenę žuvį (pvz., sterką, menkę), gerai išvirtą ir be ašakų, galima atsargiai bandyti įvesti ir anksčiau, apie 7-8 mėnesį, ypač jei šeimoje nėra alergijų žuviai. Ji lengvai virškinama ir yra baltymų bei omega-3 riebalų rūgščių šaltinis. Pradėti nuo labai mažo kiekio.

Geležies svarba: Apie 6 mėnesį kūdikio organizme sukauptos geležies atsargos pradeda sekti, o motinos piene jos nėra daug. Todėl geležies turtingų produktų (mėsos, praturtintų košių, ankštinių daržovių, kiaušinio trynio) įvedimas yra ypač svarbus siekiant išvengti mažakraujystės.

Maitinimo tvarkaraštis ir kiekiai: lankstumas pirmiausia

Septynių mėnesių kūdikis paprastai valgo tirštą maistą 1-2 kartus per dieną. Nėra griežtų taisyklių, kada tiksliai turėtų vykti šie maitinimai - svarbu stebėti kūdikio alkio ir sotumo ženklus bei derinti prie šeimos ritmo. Dažnai vienas maitinimas būna pirmoje dienos pusėje (pvz., priešpiečiams - daržovių ar mėsos tyrelė), kitas - po pietų miego (pvz., vaisių tyrelė ar grūdinė košė).

Porcijų dydis: Pradžioje pakanka kelių arbatinių šaukštelių. Palaipsniui, kūdikiui rodant susidomėjimą ir norą valgyti daugiau, kiekį galima didinti iki maždaug 100-150 ml (pusės puodelio) per vieną maitinimą, tačiau tai labai individualu. Svarbiausia - neįsiūlyti per prievartą ir leisti kūdikiui pačiam parodyti, kada jis sotus (nusuka galvą, užčiaupia lūpas, praranda susidomėjimą).

Pienas lieka pagrindas

Motinos pienas ar pieno mišinys vis dar yra pagrindinis maisto ir skysčių šaltinis šiame amžiuje. Tirštas maistas jį tik papildo. Maitinimą krūtimi ar mišiniu reikėtų tęsti pagal poreikį, dažnai prieš arba po tiršto maisto maitinimo, arba tarp jų. Nereikėtų mažinti pieno kiekių vien dėl to, kad pradėtas primaitinimas.

Vanduo

Pradėjus duoti tiršto maisto, reikėtų pasiūlyti ir vandens. Geriausia duoti virinto ir atvėsinto vandens iš puodelio (ne buteliuko, kad nesiformuotų netinkami įpročiai) valgio metu ar tarp maitinimų. Kūdikis išgers tiek, kiek jam reikės.

Maisto ruošimas ir sauga: būtinos taisyklės

Kūdikių maisto ruošimas reikalauja ypatingo atidumo higienai ir saugumui.

Higiena

Visada kruopščiai nusiplauti rankas prieš ruošiant maistą ir maitinant kūdikį. Naudoti švarius indus, įrankius, pjaustymo lenteles (geriau turėti atskiras mėsai, daržovėms). Vaisius ir daržoves gerai nuplauti po tekančiu vandeniu.

Gaminimo būdai

Sveikiausia virti garuose, virti nedideliame kiekyje vandens arba kepti orkaitėje (pvz., daržoves, vaisius). Vengti kepimo riebaluose.

Tekstūra

Maistą trinti iki vientisos masės elektriniu trintuvu arba per sietelį. Palaipsniui, apie 7-8 mėnesį, galima pradėti trinti šakute, paliekant smulkių, minkštų gumulėlių, kad kūdikis mokytųsi kramtyti. Visada stebėti, kad nebūtų kietų gabalėlių, kuriais kūdikis galėtų užspringti.

Prieskoniai ir priedai

Į kūdikių maistą negalima dėti druskos ir cukraus. Skoniui paįvairinti galima naudoti švelnias džiovintas ar šviežias žoleles (krapus, petražoles, baziliką), tačiau saikingai.

Maisto laikymas

Šviežiai paruoštą maistą geriausia suvartoti iš karto. Jei lieka, galima laikyti šaldytuve sandariame indelyje iki 24 valandų (mėsos patiekalus - trumpiau). Prieš duodant kūdikiui, pašildyti vandens vonelėje iki kūno temperatūros ir gerai išmaišyti. Niekada nešildyti pakartotinai. Negalima dėti į burną kūdikio šaukštelio ir po to vėl į maisto indelį, nes seilės pradeda virškinti maistą ir jis greičiau genda. Geriau įsidėti reikiamą kiekį į atskirą dubenėlį.

tags: #kudikis #atsisako #tirsto #maisto