Pogimdyminis laikotarpis yra ypatingas laikas moters gyvenime, bet kartu ir kupinas iššūkių. Pasikeitęs gyvenimo ritmas, hormonų svyravimai, emocinis jautrumas bei žinių apie žindymą stoka gali apsunkinti pirmąsias savaites po gimdymo. Vis dėlto, žindymas yra natūralus ir geriausias būdas maitinti kūdikį, suteikiantis jam nepakeičiamą maistinių medžiagų, vitaminų, mineralų bei apsauginių veiksnių derinį. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime žindymo naudą tiek kūdikiui, tiek motinai, taip pat atsakysime į dažniausiai kylančius klausimus apie žindymo trukmę, primaitinimą ir galimas problemas.
Žindymo nauda kūdikiui
Žindymas - tai natūralus maitinimas, kurį pati gamta sukūrė ir tobulino milijonus metų. Motinos pienas yra visada šviežias, šiltas ir švarus, idealiai pritaikytas kūdikio poreikiams. Jis ne tik maitina, bet ir saugo nuo infekcijų bei daugelio kitų ligų.
- Sveikatos eleksyras: Motinos pienas stimuliuoja kūdikio imunitetą, padeda organizmui kovoti su uždegimais ir apsaugo nuo daugybės ligų. Su pienu į vaiko organizmą iš motinos kraujo atkeliauja net ir gyvų ląstelių, galinčių gaudyti ir naikinti ligų sukėlėjus - mikrobus. Pastebėta, kad žindymas mažina virškinimo sistemos infekcijų, vėmimo ir viduriavimo riziką. Taip pat moksliškai įrodyta, kad ilgalaikis žindymas mažina I tipo cukrinio diabeto ir nutukimo riziką, taip pat apsaugo nuo alergijų, kvėpavimo takų infekcijų ir staigios kūdikių mirties sindromo.
- Optimali sudėtis: Vanduo sudaro 87-90% motinos pieno, angliavandeniai - nuo 5,35% iki 7,3%, riebalai - 2,9% - 4,2%. Pieno sudėtis priklauso nuo žindymo trukmės, paros laiko ir net nuo to, ar tai priešpienis, ar pienas.
- Emocinis ryšys: Žindymas krūtimi užtikrina fizinį ir emocinį artumą, kuris yra svarbus kūdikio saugumo jausmui, asmenybės raidai bei harmoningiems motinos ir vaiko santykiams.
- Mažesnė alergijos rizika: Motinos pienas mažina alergijos riziką.
Žindymo nauda motinai
Žindymas naudingas ne tik kūdikiui, bet ir motinai. Jis padeda greičiau atgauti jėgas po gimdymo, mažina riziką susirgti tam tikromis ligomis ir stiprina ryšį su kūdikiu.
- Greitesnis atsistatymas po gimdymo: Naujagimis, žįsdamas krūtį, refleksiškai skatina susitraukti gimdą, taip padėdamas jai išstumti placentą ir sustabdyti kraujavimą. Kūdikiui žindant stimuliuojama hormono oksitocino gamyba, kuris yra atsakingas už greitesnį gimdos susitraukimą.
- Apsauga nuo ligų: Žindymas pagerina kalcio pasisavinimą moters organizme, todėl ilgai žindžius retesni kaulų lūžiai dėl jų trapumo - osteoporozės - vyresniame amžiuje. Statistiškai įrodyta, jog gimdžiusios ir kūdikius žindžiusios moterys rečiau serga kiaušidžių ir gimdos vėžiu bei dažniausia moterų onkologine liga - krūties vėžiu. Jei moteris niekada nežindė, ji patiria didesnę riziką susirgti krūties vėžiu. Nustatyta, kad moterys, niekada nemaitinusios krūtimi, patiria didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu, palyginti su natūraliai savo kūdikius maitinusiomis moterimis. Taip pat nustatyta, kad kūdikius maitinusios mamos rečiau serga antrojo tipo cukriniu diabetu (ilgesnė žindymo trukmė sumažina jo išsivystymo riziką 32 %), osteoporoze bei širdies ir kraujagyslių ligomis.
- Natūrali kontracepcija: Išimtinis žindymas, iki kol kūdikiui sueina 6 mėn., 96-98 proc. sumažina tikimybę pastoti. Tai vadinama fiziologine laktacine amenorėja. Žindymo metu dirginamas krūties spenelis ir rudasis laukelis aplink jį, didėja pieno gamyba, tačiau slopinamas hormonų progesterono ir estrogeno, turinčių įtakos ovuliacijai, išsiskyrimas. Žindant išsiskiria dideli hormono prolaktino kiekiai, tad slopinamas gonado-tropino hormonas ir ovuliacija nutrūksta.
- Psichologinė nauda: Žindymas moteriai padeda ne tik puoselėti ryšį su naujagimiu. Jis teigiamai veikia mamos nuotaiką, mažina stresą (žindymas efektyviai slopina nervų sistemos atsaką į stresą), be to, gali padėti sumažinti ir pogimdyvinės depresijos, kurią vidutiniškai patiria 13 proc. neseniai kūdikio susilaukusių mamų, riziką, leidžia greičiau nurimti, žindančios mamos geriau supranta kūdikio poreikius: už laktaciją atsakingi hormonai leidžia mamai atsipalaiduoti, pažadina motiniškus instinktus.
- Svorio kontrolė: Nėštumo metu sukaupiamas nemažas riebalinis sluoksnis. Įprastai žindant šių papildomų kilogramų nesunkiai atsikratoma per pirmuosius 6 kūdikio gyvenimo mėnesius. Taigi jei moteris žindo, jai greičiau pavyks atsikratyti papildomų kilogramų ir greičiau atgauti iki nėštumo turėtas kūno linijas: pritrūkus kilokalorijų deginami riebalai.
- Ekonomiškumas: Žindymas yra labai ekonomiškas maitinimo būdas.
Kiek laiko žindyti?
Iki šešių mėnesių amžiaus kūdikiui reikia vien tik motinos pieno. Po to pradedama duoti ir kitokio, papildomo maisto, tačiau iki vienerių metų mamos pienas išlieka pagrindiniu maistu. Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja žindymą tęsti antraisiais gyvenimo metais ir dar ilgiau, jeigu vaikeliui to reikia. Ilgiau prie motinos krūties prašosi jautresni vaikai. Vyresniame amžiuje jau svarbus ne tiek motinos pienas, kiek psichologiniai žindymo niuansai - artumas, saugumas, meilė.
Kaip užtikrinti pieno gausą?
Žindymo sėkmei būtini trys dalykai: norėjimas, galėjimas ir mokėjimas. Pagimdžiusios moters galėjimu žindyti ir kūdikio gebėjimu žįsti pasirūpino pati gamta, o sąlygas suteikia normalus gyvenimas. Tačiau dar reikia ir mokėti - žinoti. Svarbiausias gamtos mokslo dėsnis: pieną motinos krūtys gamina pagal poreikį. Maisto reikia kūdikiui, todėl būtent pagal jo „užsakymus“ pienas ir gaminamas.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Kai kūdikis žinda krūtį, refleksiškai iš mamos hipofizio išskiriamas hormonas prolaktinas, kuris su krauju nuneštas į krūtis skatina pieno gamybą liaukinėse ląstelėse. Kuo ilgiau ir intensyviau kūdikis žinda, tuo daugiau prolaktino patenka į motinos kraują ir tuo daugiau pieno pagamina jos pieno liaukos. Jei kūdikiui maža to, ką rado krūtyje, jis žinda toliau (tą pačią krūtį arba jau kitą), per spenelį pasiųsdamas dar „užsakymo skambučių“ į hipofizį, kad šis, išskirdamas daugiau prolaktino, „palieptų“ pieno liaukoms gaminti pieno gausiau. Ir atvirkščiai, jei pieno per daug, pasisotinęs kūdikis dalį pieno palieka krūtyje. Tas likutis yra ženklas, jog kitą kartą pieno reikės mažiau. Taigi pieno gamybos motinos krūtyse “direktorius” yra žindomas kūdikis.
Svarbu žindyti dažnai, pagal poreikį, t.y. ne rečiau kaip kas 4 valandas dieną ir ne rečiau kaip kas 6 valandas naktį.
Mamos mityba ir skysčiai
Kūdikį krūtimi maitinanti motina - irgi žmogus, kuriam ne tik norisi, bet ir reikia vitaminų ir skanumynų. Taigi valgykite viską, ko širdis geidžia: obuolius, uogas, žuvį, mėsą, varškę, riešutus, medų… Aišku, sveikos mitybos ir produktų suderinamumo principai galioja visiems. Pritrūkus suvalgomo maisto, medžiagų pieno gamybai teiktų motinos kūno riebalinio audinio atsargos, tačiau badauti neverta. Ir nepersivalgykite, nes nuo to tik tuksite, o pieno vis tiek gaminsis tiek, kiek „paprašys“ žįsdamas kūdikis.
Gerkite kiek norite - vanduo yra didžiausia sudėtinė pieno dalis. Tačiau prisiverstinai išgertas skysčių perteklius tik praskiestų motinos kraują ir su juo į krūtis nešamas pieno gamybai reikalingas medžiagas…
Krūtų grožis ir žindymas
Daugelis moterų baiminasi, kad žindymas gali neigiamai paveikti krūtų formą. Tačiau nerimauti neverta, nes krūtų pokyčiai nėštumo metu yra neišvengiami, o žindymas, jei jis vyksta natūraliai ir palaipsniui, gali padėti išsaugoti krūtų grožį.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Visų moterų krūtys jau nėštumo metu gerokai padidėja, kartu tempiasi ir krūtų oda. Jeigu pagimdžiusi moteris kūdikio nežindytų, jos krūtys (vėl sumažėjus nenaudojamoms pieno liaukoms) dėl santykinio dengiančios odos pertekliaus daugiau ar mažiau nukars ir jau skirsis nuo mergaitiškų krūtų.
Anksčiau buvo visuotinai paplitusi praktika kūdikius maitinti pagal tvarkaraštį. Kai kūdikis maitinamas retai, pavyzdžiui, tik kas 4 valandas, ir net visą naktį nežindomas, jis labiau išalksta ir, kad pasisotintų, turi valgyti dideliais kiekiais. Taigi ir pieno liaukos skatinamos pagaminti ir sukaupti kiekvienam maitinimui labai daug pieno. Didžiulės ir sunkios kai kurių žindančių moterų krūtys, kurios paskui, jau nujunkius kūdikį, nukąra ir atrodo nebe tokios gražios, yra ne gamtos išdaiga, o pačių žmonių nenatūralaus elgesio pasekmė.
Natūraliai, pagal savo poreikius maitinamas kūdikis, jeigu nori tik „atsigerti“, žinda trumpiau, iš motinos krūties paimdamas tik liesesnįjį pradinį pieną, labiau išalkęs - žinda ilgiau, kad „prisišauktų“ ir riebesnį galinį pieną. Ne laikrodis, o pats vaikas geriausiai žino, kada ir ko jam reikia. Žįsdamas dažnai, kūdikis pieno suvalgo po mažiau, po nedaug jo „užsisako“ kitam maitinimui. Todėl ir krūtų apimties svyravimai būna santykinai mažesni, taigi ir mažiau ištampoma krūtų oda.
Be to, krūtų dydis priklauso ne vien nuo pieno liaukų, esančių jose, tūrio, bet ir nuo jungiančiojo, o ypač riebalinio, audinio kiekio. Nėštumo ir žindymo laikotarpiu, išvešant liaukiniam audiniui, jam vietos krūtyje “suteikia” dalinai sumažėjęs riebalinis audinys. Neskubus ir palaipsnis vaiko nujunkymas leidžia ir krūtų audiniams pamažu „susikeisti vietomis“ ir riebaliniam audiniui vėl tolygiai užpildyti dalinai susitraukiančių pieno liaukų vietą.
Donorinis motinos pienas
Tiems kūdikiams, kurie negali žįsti motinos pieno, atidarytas pirmasis Lietuvoje Donorinio motinos pieno bankas Kauno klinikų Neonatologijos klinikoje. Neišnešiotų naujagimių motinoms pieno pirmomis dienomis gali nebūti arba būna labai mažai dėl patiriamo streso. Donorinio motinos pieno bankas skirtas anksčiau laiko gimusiems ir sergantiems naujagimiams. Mamos pienas yra pats geriausias maistas naujagimiui, o anksčiau laiko gimusiems yra netgi gyvybiškai būtinas dėl jų žarnyno ir imuninės sistemos nebrandumo.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė