Tėvystė - tai kelionė, kupina džiaugsmo, iššūkių ir netikėtumų. Šiame straipsnyje nagrinėsime, kaip moterys išgyvena tėvystės tapsmą, ypač kai kūdikio susilaukimas įvyksta joms jau esant nėščioms, taip pat aptarsime su tuo susijusius socialinius, ekonominius ir psichologinius aspektus.
Tapsmas mama: ilgas ir sudėtingas procesas
Pasak psichoterapeutės Alexandros Sacks, moteris, neseniai susilaukusi kūdikio, gali jausti nerimą dėl laike išsitęsusio tapsmo mama proceso (matrescence). Nerimą kelia tai, kad šis procesas prieštarauja įprastam įsitikinimui ir lūkesčiui, jog gebėjimą būti mama, motinišką intuiciją galima gauti tarsi savaime, automatiškai bei natūraliai kartu su kūniškais nėštumo ir gimdymo patyrimais. Tačiau tiesa yra tokia, kad tapsmas mama (kaip ir tėčiu) daugeliui užtrunka ilgiau. Šią mintį puikiai iliustruoja sociologės Veronikos Urbonaitės-Barkauskienės knyga „Devyniasdešimtųjų vaikai tampa tėvais“, kurioje reflektuojamas tėvystės dvilypumas: tikras gyvenimas su vaikais yra tiek pat džiaugsmingas, kiek ir kupinas iššūkių, liapsusų, absurdiškų situacijų.
Devyniasdešimtųjų karta: tarp stoko ir pertekliaus
Knygos pavadinime pasirinkta „90-ųjų vaikų“ sąvoka neatsitiktinai. Tai karta, kuri augo su sparčiai besikeičiančiu pasauliu, patyrė nepaprastai intensyvią vaikystės ar paauglystės posovietinę transformaciją. Ši karta išgyveno tiek stoką su visais pilkumos atspalviais, tiek perteklių su spalvų įvairove. Jie patyrė laiką, kai dar egzistavo autoritetai, gyveno pagal normatyvinius gyvenimo scenarijus, ir patiria laiką, kai kvestionuojami ir atsisakoma gyventi pagal šablonus.
Motinystės patirtys ir visuomenės spaudimas
Šiuolaikinės moterys, tapusios mamomis, dažnai susiduria su patiriamu spaudimu motinystę konvertuoti į kažkokią apčiuopiamą vertę - bent minimalią ekonominę sėkmę ar socialinį, simbolinį kapitalą. Lyg būti tik mama savaime nėra vertinga. Tačiau svarbu prisiminti, kad mama, tik mama, net mama - būk kaip tau išeina ir kaip aplinka, galimybės leidžia tau būti.
„Mamų karai“: ar jie vis dar vyksta?
„Mamų karai“ - tai sąvoka, nurodanti priešiškumą tarp dviejų motinystės modelių - motinų, kurios lieka namuose, ir motinų, kurios dirba, siekia karjeros. Nors tokie karai labiau būdingi JAV kontekstui, kur valstybės parama tėvystės atveju yra beveik neegzistuojanti, Lietuvoje, turint nuosaikesnę šeimos politiką, tokio didžiulio spaudimo nepatiriama, tad ir karai švelnesni. Vis dėlto, diskusijos apie kiekvieną vaikų auginimo pasirinkimą atsiranda, tačiau svarbu stebėti žmones, negebančius priimti kitokių nuomonių, ir klausti savęs: kodėl tu taip nori įrodyti savo tiesą? Kas tave graužia?
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Tėvystės atidėliojimas ir kvestionavimas
Devyniasdešimtųjų vaikai (o ateinančios kartos - dar labiau) atidėlioja tėvystę ir apskritai stipriai kvestionuoja patį vaikų turėjimo klausimą. Pirmiausia, svarbus ekonominis motyvas: jauni žmonės šiandien žymiai ilgiau dalyvauja švietimo sistemoje, vėliau užsitikrina stabilias pajamas, tad ir šeimas kuria vėliau. Be to, šiandien prieš jauną žmogų atsivėręs kaip niekada įvairus ir sunkiai aprėpiamas, nors ir lengvai pasiekiamas, pasaulis, tad norisi jo kuo daugiau patirti, pamatyti.
Tėvystė kaip atsarginis išėjimas į tikrovę
Kartais tėvystė tampa atsarginiu (net jei kartais avariniu) išėjimu į tikrovę. Kai susilauki vaikų, staiga labai greitai „nusileidi ant žemės“, svarbiausi staiga tampa labai paprasti, baziniai dalykai: maistas, miegas, higiena, sveikata. Ankstesniame gyvenime net nekvestionuodavai šių dalykų, maistas būdavo ne gyvybės ir sveikatos palaikymo, bet greičiau malonumo šaltinis. O čia staiga viskas tampa šiokia tokia drama, kol išmoksti gyventi naujuoju režimu, kol įvaldai technikas, pasieki rutinos fazę, kur jau viskas daugmaž aišku ir nuspėjama.
Laisvė ir kalėjimas viename: tėvystės paradoksai
Tėvystė - vienu metu ir labai išlaisvinantis, ir siaubingai įkalinantis dalykas. Viena vertus, tėvystė tikrai suvaržo fizine prasme, bet į tuos suvaržymus galima žiūrėti kaip į tam tikrą discipliną. Kita vertus, toks šiek tiek labiau disciplinuotas gyvenimas tapus mama arba tėvu atveria naujų prasmės horizontų ir gana efektyviai gydo išsitęsusio laike tapsmo suaugusiu neurozes - tu tiesiog nebeturi laiko ir laisvos vietos galvoje nuolatos svarstyti ir persvarstyti visų savo gyvenimo pasirinkimų, kur kas labiau imi gyventi tiesiog čia ir dabar.
Finansiniai aspektai susilaukiant kūdikio, kai moteris jau nėščia
Dažnai klausimas, kaip finansiškai šeimai būtų geriau, kyla mamoms tuomet, kai vaikai gimsta paeiliui - moteris dar būna su pirmuoju vaiko priežiūros atostogose, o į pasaulį pasibelsti žada antrasis ar trečiasis mažylis. Esant tokiai situacijai, „Sodra“ pinigus skiria už dvi išmokas, kaip ir priklauso, bet jos negali sudaryti daugiau nei 100 proc. „į rankas“ (arba 77,58 proc. „ant popieriaus“) kompensuojamo darbo užmokesčio. Todėl šeimoms tokiu atveju siūloma perrašyti antrų metų vaiko priežiūros išmoką kitam asmeniui - vyrui ar net seneliams, nes tuomet šis ribojimas nebus taikomas ir šeima gaus daugiau, dvi atskiras išmokas pagal joms nustatytą tvarką.
Paauglių nėštumai: mažėjanti, bet vis dar aktuali problema
Nors per pastaruosius 10 metų gimdančių 15-19 metų moterų skaičius sumažėjo du su puse karto, o 15-19 metų motinų, besidarančių abortus, skaičius per tą patį laiką sumažėjo tris su puse karto, skubėti džiaugtis pergalėmis kovoje su nepilnamečių nėštumu dar per anksti. Pačių jauniausių ir labiausiai pažeidžiamų merginų grupėje gimdymų skaičius mažėja daug lėčiau, be to, pastebimi ryškūs skirtumai tarp gimdančių paauglių skaičiaus didžiuosiuose miestuose ir kaimiškose savivaldybėse.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Paauglių nėštumų priežastys ir tendencijos
Paauglių nėštumų priežastys ir raiška besivystančiose ir industrializuotose valstybėse iš esmės skiriasi. Besivystančiose valstybėse paauglių nėštumai yra ankstyvų santuokų pasekmė, o daugelis vaikų yra laukti ir norimi. Industrializuotose, išsivysčiusiose valstybėse paauglių nėštumas dažniausiai būna nepageidaujamas ir nesusietas su santuoka. Lietuvą galima priskirti antrajam tipui, nes čia jau ilgą laiką didžioji dalis vaikų, kurių susilaukia 19 metų ir jaunesnės merginos, gimsta ne santuokoje.
Socialinė-ekonominė nelygybė ir paauglių nėštumai
Mažėjančio bendro paauglių gimdymo rodiklio vis dėlto nereikėtų skubėti interpretuoti kaip gimstamumo paauglystėje situacijos gerėjimo. Didžiausią įtaką rodiklio mažėjimui turi teigiami pokyčiai vyresnėje - 18-19 metų amžiaus moterų grupėje, o 15-17 metų grupėje situacija iš esmės negerėja jau seniai. Be to, pastebimi dideli skirtumai tarp paauglių gimdymo rodiklio kaimo ir miesto vietovėse.
Lietuva Europoje: kur esame ir kur galime būti?
Vertinant ES šalių kontekste, paauglių gimdymo lygis Lietuvoje yra vidutinis, o pasaulio mastu šis rodiklis yra vienas žemiausių. Tačiau Vakarų ir Šiaurės Europos šalyse rodiklio vertės dažnu atveju yra du-keturis kartus mažesnės nei Lietuvoje. Taigi Lietuvoje yra didelis rezervas gimstamumui paauglystėje mažėti, ypač atsižvelgiant į tai, kad pastaruosius ketverius metus rodiklis iš esmės nekinta.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
tags: #kudikio #susilaukimas #kai #moteris #niescia