Šlapimo spalva kūdikiams, kaip ir suaugusiesiems, gali skirtis priklausomai nuo įvairių veiksnių. Straipsnyje aptariamos galimos geltono šlapimo priežastys kūdikiams, kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją, bei pateikiama informacija apie šlapimo tyrimų svarbą.
Profilaktiniai Šlapimo Tyrimai Vaikams
Ar reikia profilaktiškai tirti vaikų šlapimą? Taip, tai reikėtų padaryti kartą metuose, ypač svarbu pirmaisiais mažylio gyvenimo metais ir prieš pradedant lankyti mokyklą, sako vaikų nefrologė prof. Augustina Jankauskienė. Jei vaikutis serga, šlapimą tirtis reikėtų pagal poreikį. Tarkime, darželinukas skundžiasi, kad jam skauda šlapinantis, dažniau bėgioja į tualetą arba kojytes laiko suspaustas, trina vieną į kitą, tarsi šlapintis būtų nemalonu, pakyla aukšta temperatūra. Visi šie požymiai įspėja apie galimą inkstų ar šlapimo sistemos organų infekciją. Tokiu atveju tyrimas padeda tiksliai įvertinti, kokie vaistai reikalingi, leidžia stebėti ligos eigą”, - sako gydytoja A. Jankauskienė.
Šlapimo tyrimą taip pat rekomenduojama atlikti praėjus kelioms savaitėms po stiprių infekcinių ligų, ypač tų, kurių sukėlėjas buvo streptokokas, - išsiaiškinama, ar bakterija neišprovokavo kokių nors pakitimų inkstuose, nesukėlė glomerulonefrito. Kartais šlapimas tiriamas ir tiesiog sunegalavus, kai gydytojui neaiški susirgimo priežastis. Tai padeda patikslinti diagnozę.
Į Ką Atkreipti Dėmesį Šlapinantis?
Pirmiausia - į dažnį, koks jis. Aišku, sąvokos „dažnai, retai“ labai subjektyvios, mat šlapinimosi dažnumui per parą įtakos turi išgertų skysčių kiekis, suvalgyti vaisiai, daržovės, tai, ar vaikas serga (vemia, viduriuoja, karščiuoja), ar yra sveikas. Sunerimti reikėtų, jei normaliai valgydamas ir gerdamas vaikas per parą šlapinasi rečiau nei 4 kartus ir daugiau nei 8 kartus. Jei taip yra nuolat, galbūt reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, pasiaiškinti priežastis, išsitirti, ar mažylis neturi šlapimo organų infekcijos. Tai būtų dar viena priežastis profilaktiškai atlikti šlapimo tyrimą.
Dar reikėtų atkreipti dėmesį, ypač berniukų tėvams, kokia yra vaiko šlapimo srovė - tolygi ar trūkčiojanti. Jei trūkčiojanti, gali būti, kad vaikas turi kokių nors įgimtų šlapimo sistemos organų vystymosi defektų. Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos nederėtų numoti ranka, - tai šlapimo spalva, kvapas ir skaidrumas.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Sveiko Vaiko Šlapimo Spalva, Kvapas ir Skaidrumas
Sveiko žmogaus šlapimas yra intensyvios gelsvos - šiaudų - spalvos. Į spalvos pokyčius tėvai, galiu pasakyti iš praktikos, reaguoja, tačiau ne į visus. Labiausiai sunerimsta, jei vaiko šlapimas nusidažo rožine, rausva, raudona spalva, mat tai jiems asocijuojasi su krauju. Tėvai išsigąsta, kad galbūt vaikui prasidėjo kraujavimas.
Hematurijų (kraujo šlapime) gali būti dėl daugelio priežasčių, todėl siūlyčiau kreiptis į vaikų nefrologą. Šlapimas gali parausvėti ir nuo suvalgyto maisto (burokėlių, šviežių vyšnių) arba kai kurių vartojamų vaistų. Jei šlapimas tamsiai rudas, panašus į arbatą, irgi reikėtų kreiptis į vaikų inkstų ligų specialistą. Jei bespalvis, kaip vanduo, - irgi nelabai gerai. Tai rodo blogą šlapimo koncentraciją. Aišku, jei taip nutinka sergant, kai labai karšta ir gausiai geriama, - nieko tokio. Jei šlapimas bespalvis nuolatos, tai ženklas, kad inkstai galbūt nepajėgūs dirbti taip, kaip turėtų.
Šiuo atveju gali būti inkstų koncentracinės funkcijos sutrikimas - gana reta, bet labai rimta liga, dėl kurios gali išsivystyti inkstų nepakankamumas. Į bespalvį šlapimą tėvai kažkodėl kreipia mažiausiai dėmesio. Kartais šlapimas būna baltos tarsi pienas spalvos. Tai rodo riebalų arba limfos apytakos sutrikimą organizme - labai reta, bet gana rimta būklė. Beje, pagal šlapimo spalvą net galima patikrinti, ar rūpestingai ligonis slaugomas, kitaip tariant, ar jam netrūksta skysčių. Jei ligonis geria nepakankamai, jo šlapimas bus labai tamsus, šlapinsis retai. Jei organizmui skysčių trūksta nuolat, padidėja rizika inkstuose susiformuoti akmenims, o žmogus serga ilgiau.
Ne veltui sakoma, kad skysčiai ligą iš organizmo „išplauna“. Aišku, bakterijų ir virusų sukeltų infekcijų vien skysčiais nepagydysi, bet sergančiojo būklę pagerinti tikrai galima. Jei tėvai pastebi, kad pakito šlapimo kvapas, tai ženklas, kad galbūt prasidėjo šlapimo takų uždegimas. Dažnai tai būna tarsi išmatų kvapas, nes šlapimo organų infekciją dažniausiai sukelia E. coli (žarnyno lazdelė). Kartais kvapas gali pakisti dėl suvalgyto maisto, vartojamų vaistų, apsinuodijus. Jei vaikas ilgai negauna maisto, vemia, yra intoksikuotas, geria mažai skysčių, šlapime atsiranda acetono. Sveiko vaiko šviežias šlapimas skaidrus, o drumzlinas šviežias šlapimas - infekcinės ligos požymis.
Kaip Teisingai Paimti Šlapimą Tyrimams?
Tinkamiausias ir informatyviausias yra rytinis šlapimas, geriausia, jei jis paimtas iš vidurio srovės. Prieš šlapinantis į tyrimams skirtą sterilų indelį, vaiką reikėtų apiprausti po tekančio vandens srove, geriausia - be jokio muilo ir prausiklio, mat net mažiausi šių priemonių likučiai, patekę į šlapimą, gali iškreipti tyrimo rezultatą. Tyrimams pakanka 10-20 mililitrų.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Atvežti rekomenduojama per porą valandų nuo paėmimo, antraip gali būti iškreipti tyrimo rezultatai. Šlapimo nepatariama laikyti šiltoje vietoje, tarkime, vasarą karštame automobilyje. Jei nėra galimybės per karščius iš karto pristatyti šlapimo tyrimams atlikti, tam tikrą laiką jį galima laikyti šaldytuve.
Ar Inkstų ir Šlapimo Sistemos Ligos Linkusios Kartotis?
Deja, taip. Šias ligas, pavyzdžiui, šlapimo organų infekcijas, nėra labai sudėtinga išgydyti, didesnis iššūkis - pasiekti, kad uždegimai nesikartotų. Ir nereikėtų tikėtis, kad tas ligas mažylis išaugs.
Šlapimo Pūslės Treniravimas
Mamos linkusios pasiguosti ar, priešingai, pasidžiaugti, kad jų vaikų šlapimo pūslė silpna (dažnai šlapinasi, keliasi net naktį) arba stipri. Ar įmanoma šlapimo pūslę ištreniruoti, sustiprinti?
Taip. Patartina daug važinėtis dviračiu, stiprinti pilvo presą, tarpvietės raumenis. Jei vaikas dieną nelaiko šlapimo, t. y. kartais palašina į kelnytes, lyg nespėja, reikėtų pamokyti šlapintis su pertraukomis: pradėjus kelioms sekundėms sulaikyti šlapimą, paskui tęsti procesą vėl. Aišku, tai atima daug laiko, pokyčiai pastebimi ne iš karto, bet jie tikrai pasiekiami. Vaikų būna visokių. Kai kurie net atsikėlę po nakties miego nesišlapina, pirma papusryčiauja, pažaidžia.
Jei taip nutinka kartą, kitą - nieko tokio, tačiau itin retai besišlapinantys mažyliai rizikuoja ištampyti savo pūslę, be to, dėl užsistovėjusio sukaupto šlapimo sudaro sąlygas kilti įvairiems uždegimams. Tėvai taip pat nelabai kreipia dėmesį, kai vaikai dieną skundžiasi nespėję į tualetą, - kelnaites būna sudrėkinę tik keli šlapimo lašiukai. Tai gali būti ženklas, kad vaikas turi lėtinę šlapimo organų infekciją. Tokiais atvejais vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, nes negydomi simptomai pavirsta į komplikuotą ligą.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Kalbant apie naktinį šlapinimąsi, t. y. kėlimąsi naktį šlapintis, darželinukas jau nebeturėtų taip daryti. Jei keliamasi kasnakt, vertėtų apie tai pasikalbėti su gydytoju. Į lovą naktimis iki 5 metų šlapinasi maždaug 15 proc. visų vaikų. Dalis šią problemą išauga, bet daugeliui vis dėlto prireikia gydytojo pagalbos. Siūlyčiau ilgai nedelsti ir iki pradedant lankyti mokyklą atvesti vaiką pas gydytoją.
Šlapimo Tyrimo Atsakymas
Jį analizuodamas gydytojas paprastai dėmesį kreipia į šiuos dalykus:
- BALTYMAS - jo visai neturėtų būti.
- GLIUKOZĖ - jos įprastai neturėtų būti, atsiranda sergant cukriniu diabetu ar sutrikus inkstų koncentracinei funkcijai, t. y. gebėjimui koncentruoti (tirštinti) šlapimą.
- NITRITINĖ REAKCIJA - ji rodo galimą šlapimo takų bakterinę infekciją.
- ERITROCITAI - priklausomai nuo kiekio, jie gali nudažyti šlapimą rausvai arba net padaryti tamsesnį nei įprastai, nes „atkeliauja“ iš inkstų, o ne šlapimo pūslės.
- LEUKOCITAI - įprastai neturėtų būti arba gali būti randama labai nedaug.
Ką Reikia Žinoti Apie Šlapimo Spalvą?
Šlapimo spalva, priešingai nei kraujo, kintama ir priklauso nuo keleto veiksnių. Pirmiausia - nuo suvartoto skysčio kiekio. Daug geriant, valgant vandeningų vaisių, pavyzdžiui, arbūzų ir t.t., šlapimas prasiskiedžia ir tampa šviesiai gelsvas su vos matomu atspalviu. Žmogaus šlapimo spalva priklauso nuo bilirubino apykaitos produktų kiekio. Kuo jų daugiau - tuo spalva tamsesnė. Šviežiame šlapime yra urobilinogenų, kurie ore oksiduojasi ir tampa geltonos - geltonai oranžinės spalvos. Todėl pastovėjęs šlapimas būna tamsesnis nei šviežias. Kai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, akmenligės į šlapimą patenka kraujo, šlapimas gali nusidažyti raudonai. Šlapimo spalva gali pasikeisti ir pavartojus tam tikrų vaistų. Gilioje senovėje pagal šlapimo spalvą nustatydavo ne tik ligas, bet net ir nėštumą. Buvo sakoma, kad nėščios moters šlapimas skaidrus, neprinokusios citrinos spalvos su balkšvu atspalviu. Kalbėta, kad mergaitės besilaukiančios moters šlapimo spalva - tamsesnė. Visa tai šiandien vertinama tik kaip prietarai.
„Sveika šlapimo spalva yra nuo šviesiai geltonos iki gintaro spalvos šlapimo“, - sako dr. Kaaki. „Viskas priklauso nuo jūsų hidratacijos lygio. Blyškiai geltonas šlapimas reiškia, kad esate labiau hidratuotas, o tamsus gintaro spalvos šlapimas yra kitame spektro gale. Jis yra labiau koncentruotas, vadinasi, esate labiau dehidratuotas. “Daktaras Kaaki sako, kad pigmentas, vadinamas urochromu, arba urobilinas sukelia šlapime geltoną spalvą. Jūsų inkstai filtruoja šį šalutinį produktą iš jūsų kraujotakos ir iš jo kūno patenka į šlapimą. Kuo daugiau skysčių geriate, tuo šviesesnė pigmento spalva jūsų šlapime. Kuo mažiau geriate, tuo stipresnė spalva. „Pavyzdžiui, nėštumo metu šlapimas atrodo blyškesnis, nes kraujo tūris padidėja 50 procentų, todėl nėštumo metu šlapimas paprastai būna skaidresnis ir prastesnis“, - sako dr. Kaaki.
Šlapimo Spalvų Lentelė
Šlapimo spalva dažnai susijusi su tuo, ką valgote. „Nors šparagai yra labiausiai žinomas maistas, sukeliantis šlapimo kvapo pasikeitimą, burokėliai (raudonos) ir favos pupelės (rudos) yra labiausiai žinomi dėl šlapimo spalvos pakeitimo“, - sako dr. Kaaki. Tačiau šlapimo spalvos pasikeitimas taip pat gali būti ženklas, kad jūsų organizmas funkcionuoja neteisingai. Štai Dr. Kaaki šlapimo spalvos diagrama:
- Rudas šlapimas. Dažniausia ruda šlapimo priežastis yra fava pupelės (plačiosios pupelės), kurios yra žalios ankštinės daržovės, esančios ankštyse. Rudą šlapimą gali sukelti ir antibiotikai, vadinami metronidazolu (vartojami bakterinei vaginozei ir kitokio pobūdžio infekcijoms gydyti), ir nitrofurantoinas (vartojamas šlapimo takų infekcijai gydyti ir jo prevencijai). Vidurius laisvinantys vaistai, taip pat gali sukelti rudą spalvą.
- Šviesiai rudas šlapimas. Šviesiai rudos ar arbatos spalvos šlapimas gali būti inkstų ligos ar nepakankamumo ar raumenų suirimo požymis. Ekstremali mankšta, pavyzdžiui, bėgimas dideliais atstumais ar mankšta ekstremaliomis sąlygomis, gali sukelti būklę, vadinamą rabdomiolize, dėl kurios išsiskiria tam tikros medžiagos, dėl kurios šlapimas atrodo šviesiai rudos ar arbatos spalvos.
- Oranžinis šlapimas. Morkose esantis vitaminas C ir karotinas gali sukelti oranžinės spalvos šlapimą, bet ne visada. Rifampicinas, antibiotikas, vartojamas nuo tuberkuliozės, beveik visada pavers jūsų šlapimą oranžiniu. Fenazopiridinas, naudojamas šlapimo pūslei, šlapimas taip pat taps oranžinis. Labiausiai nerimą kelianti oranžinio šlapimo priežastis yra kepenų ligos. Oranžinę spalvą lemia padidėjęs bilirubino kiekis.
- Raudonas / rausvas šlapimas. Kai kurie maisto produktai, pavyzdžiui, burokėliai ir uogos, gali sukelti raudonos spalvos šlapimą. Kraujas taip pat gali padaryti raudoną / rausvą šlapimą. Kuo mažiau kraujo, tuo geriau atrodys šlapimas. Dėl daugiau kraujo šlapimas pasidaro raudonas. Svarbiausias klausimas - užduoti sau klausimą, ar skausmas susijęs su krauju šlapime. Jei taip, tada spalvos pasikeitimas gali būti šlapimo takų infekcijos (ŠTI) ar inkstų akmenų požymis. Jei nėra skausmo, tai gali būti inkstų ar šlapimo pūslės vėžio požymis. Labai svarbu paskambinti gydytojui, jei pastebėjote raudoną / rausvą šlapimą ir nejaučiate jokio skausmo. Reta kraujo liga, vadinama polycythemia vera, taip pat gali sukelti raudoną šlapimą.
- Mėlynas / žalias šlapimas. Maisto dažai yra dažniausia mėlyno ar žalio šlapimo priežastis. Vitaminas B taip pat gali paversti šlapimą žaliu. Mėlyną / žalią šlapimą taip pat gali sukelti tam tikri vaistai, tokie kaip amitriptilinas (vartojamas nuo depresijos ar skausmo), propofolis (sedacijai ir anestezijai operacijos metu) arba indometacinas (į Advil panašų skausmą malšinantį vaistą). Dėl retos ligoninės infekcijos nuo pseudomonų (bakterijų) šlapimas tampa žalias.
- Drumzlinas šlapimas. Galbūt pastebėjote, kad spalva nesikeičia, bet šlapimas atrodo drumstesnis. Tai gali sukelti infekcija, pvz., ŠTI.
Dr. Kaaki sako, kad visas spalvą keičiantis pigmentas turėtų būti nuplaunamas per vieną dieną. Tuo laikotarpiu gerkite daug vandens. Jei keista spalva išlieka ilgiau nei 24 valandas, kreipkitės į gydytoją.
Kiti Svarbūs Aspektai Naujagimiams
Ankstyvas Naujagimių Sepsis
Ankstyvas naujagimių sepsis yra viena dažniausių naujagimio sergamumo ir mirštamumo priežasčių. Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenimis kasmet nuo sepsio pasaulyje miršta daugiau nei 1 milijonas naujagimių, 42% iš jų per pirmą gyvenimo savaitę. Dažniausias ankstyvos naujagimių infekcijos sukėlėjas yra B grupės streptokokas (BGS) - dažnai randama bakterija moterų virškinamajame trakte ir/ ar makštyje.
Žinant, kad gimdanti moteris yra BGS nešiotoja, stacionare jai bus skirti antibiotikai, galintys pilnai ar iš dalies apsaugoti naujagimį. Ankstyvi sepsio (infekcijos) simptomai naujagimiams: kūno temperatūros kitimai- aukšta arba žema. Pastebėjus šiuos požymius reikia nedelsiant kviesti naujagimių gydytoją ar slaugytoją. Sergantiems naujagimiams gydytojai paskirs antibiotikus, kurie bus švirkščiami į veną per kateterį. Naujagimiams, kaip ir visi žmonės jaučia baimę, skausmą. Todėl tyrimų ėmimo, procedūrų atlikimo metu jūsų naujagimiui bus taikomos visos įmanomos medikamentinės ir ne medikamentinės nuskausminimo priemonės, apie kurias jums papasakos jūsų naujagimį gydantis gydytojas ir slaugytoja.
Hemoraginė Liga
Vitaminas K yra labai svarbus sudėtingos kraujo krešėjimo sistemos faktorius, ypač naujagimystės laikotarpiu. Nėštumo metu pro placentą į vaisiaus organizmą vitamino K patenka labai mažai, jo atsargos tik gimusio naujagimio kepenyse yra labai mažos, todėl rizika kraujuoti po gimimo yra labai didelė, jei naujagimiui vitamino K neskiriama.
Yra keli šio vitamino poreikį organizme patenkinantys būdai. Pirmasis, netinkantis naujagimiams ir pirmų šešių mėn. kūdikiams, valgant žalias daržoves, pvz. špinatus, brokolius. Antrasis- vitamino K sintezė, kuri vyksta žarnyną kolonizavusiose Bifidum bakterijose ir bakteroiduose. Naujagimių žarnyne bakterijų atsiranda per pirmąsias gyvenimo savaites, todėl pirmomis dienomis po gimimo vitamino K organizme trūksta ir dėl jo trūkumo gali prasidėti kraujavimas. Motinos piene vitamino K kiekis yra labai nedidelis, dažnai nepakankamas, todėl žindomi naujagimiai turi gauti jo papildomai.
Dažniausiai bendroji naujagimių būklė būna palyginti gera, net jei kraujuoja iš virškinimo trakto, nosies, virkštelės. Grėsmingesnė situacija būna tada, kai kraujuoti pradeda į smegenis, tuomet gali prasidėti traukuliai, trikti naujagimio kvėpavimas ir kt. gyvybinės funkcijos. Skiriant profilaktiškai vitamino K naujagimiams tuoj pat po gimimo, dažniausiai kraujavimo pavyksta išvengti.
Gelta
Jei pastebėtumėte, kad naujagimio oda dar geltona, jo šlapimas tamsus, išmatos šviesėja, tuoj pat kreipkitės į gydytoją, nes minėti poţymiai gali būti dėl įgimtos kepenų ligos ar kitų organizmo sistemų pažeidimo. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jei 2 - 3 savaičių naujagimis tampa vangus, pradeda gausiai atpylinėti, neauga jo svoris, odoje pastebima ryškėjanti gelta, atsiranda kraujosruvų.
Užsitęsus geltai, šeimos gydytojas ištirs bendro ir tiesioginio bilirubino kiekį naujagimio kraujyje. Jei naujagimio būklė gera, jo bilirubino kiekis neviršija amžiui leistinos ribos, greičiausiai tai motinos pieno sukelta gelta, kuri praeina savaime negydoma. Jei tiesioginio bilirubino kiekis viršija leistinas normas, būtinas išsamus naujagimio ištyrimas dėl galimo įgimto ar kitų ligų sukelto kepenų pažeidimo.
Atlikus tyrimus, gydytojas informuos apie tolesnį stebėjimą, įtarus, kad naujagimis serga, informuos apie gydymą, kurio trukmė priklausys nuo nustatytos ligos priežasties. Jei įtariama, kad yra įgimta kepenų ir tulžies latakų liga, labai svarbu kuo anksčiau ( iki 1,5 mėn. amţiaus) nustatyti jos priežastis, prireikus - chirurginiu būdu šalinti sutrikimus, nes pavėlavus galimas sunkus ir nepraeinantis kepenų pažeidimas. Nenustačius įgimtų kepenų pažeidimų, tiesioginė naujagimio hiperbilirubinemija gydoma vaistais.
Maitinimas Motinos Pienu
Motinos pienas (MP) - vienintelis idealus naujagimio maistas. Pirmų 6 mėn. motinos piene yra visų reikiamų naujagimiui maisto, augimą skatinančių ir imunitetą stiprinančių medžiagų. MP visada yra šiltas ir šviežias, lengvai prieinamas, atitinka naujagimio poreikius. Žindymas yra motinos ir naujagimio bendravimo pagrindas, užmezgantis fizinį ir emocinį tarpusavio ryšį visam gyvenimui. Žindymas teigiamai veikia motiną ir jos naujagimį. bent 3 mėn.
Sveikas naujagimis pirmą kartą pažinda (pridedamas prie motinos krūties arba pats, padėtas motinai ant krūtinės, susiranda krūtį) taip greit, kaip tik įmanoma, bet ne vėliau kaip per pirmąsias 2 val. po gimimo. Naujagimis žindomas pagal poreikį, tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis, tačiau pirmomis paromis po gimimo naujagimiai turėtų efektyviai žįsti krūtį ne rečiau kaip 8 -12 kartų per parą ir ne trumpiau kaip 30-40 min. vieną krūtį. Kuo motinos organizmas gaus daugiau signalų iš savo naujagimio, tuo sklandžiau vyks pieno gamyba, jo gausės, susireguliuos pieno pasiūlos ir paklausos mechanizmas, pavyks išvengti pieno sąstovio (laktostazės).
Pirmas 2-5 dienas po gimdymo motinos krūtyse gaminasi priešpienis, kuriame ypač gausu apsauginių, augimo faktorių ir vitaminų. Nuo 2-5 dienos iki 10 dienos gaminasi pereinamasis pienas, turtingas riebiųjų rūgščių, ypač svarbių nervų sistemai vystytis. Jei naujagimis gimė per anksti, jei gimusiam naujagimiui nustatyti tam tikri sveikatos sutrikimai, žindymas gali būti neįmanomas, kol naujagimis nepaaugs ir išmoks žįsti arba kol jo būklė nepagerės. Tuo atveju naujagimis maitinamas ištrauktu MP, jei reikia - pro skrandžio zondą. Neišnešiotam naujagimiui augti būtinas didesnis baltymo kiekis ir kaloringesnis maistas, todėl neretai MP reikia papildyti.
Kartais kyla sunkumų žindant naujagimį, kurio liežuvio pasaitėlis yra trumpas. Naujagimis krūtį apžioja ne visai taisyklingai, todėl pažeidžiami speneliai, jie įtrūksta, tampa skausmingi. Tokiu atveju reikėtų kreiptis į veido žandikaulio chirurgus, kurie pakirps liežuvio pasaitėlį ir atlaisvins liežuvį.
Naujagimių Gaivinimas
Prieš naujagimiui gimstant placenta tiekia deguonį ir maisto medžiagas į naujagimio kraują bei pašalina iš jo anglies dvideginį. Naujagimui gimus, deguonį į kraują tiekia ir anglies dvideginį iš jo pašalina plaučiai. Pirmą kartą naujagimiui įkvėpus ir perspaudus jo virkštelę, dujų apykaita prasideda plaučiuose. Dauguma naujagimių šį etapą pereina sklandžiai, be pagalbos. Kai kuriems naujagimiams reikia padėti palaikyti atvirus kvėpavimo takus, kvėpuoti, užtikrinti kraujotaką, t.y.
- gimdymo komplikacijų (skersinė vaisiaus padėtis ar kojinė pirmeiga; vaisiaus dangalų infekcija; blogo kvapo ar vaisiaus vandenys su mekonijumi; motinai skirta narkotinių medikamentų 4 val. Jiems dažna įgimta infekcija. Kiekvienas tolesnis gaivinimo veiksmas atliekamas vertinant naujagimio būklę kas 30 sek. Gaivinimas gali būti nutrauktas, jei širdis nepradeda plakti daugiau kaip po 10 min. Po gaivinimo, jei prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos arba krūtinės ląstos paspaudimų bei medikamentų, naujagimio būklė gali išlikti labai sunki.
Naujagimis nepradedamas gaivinti, jei jis gimsta mažesnio kaip 22 savaičių gestacinio amžiaus arba jis sveria mažiau kaip 500 g, nes tokie naujagimiai neturi galimybės išgyventi dėl plaučių ir kitų organų nebrandumo. Retai, tačiau pasitaiko atvejų, kai naujagimį gaivinti prireikia išvykus iš ligoninės (namuose, viešose vietose). Nepadėkite ragelio. Įpūtimus darykite burna į burną 30 sek. Apimkite naujagimio burną lūpomis ir įpūskite į jo plaučius tiek oro, kiek jo yra Jūsų burnoje. Po 30 sek. Spauskite apatinį krūtinkaulio trečdalį (1 pav.), įspauskite vieną trečdalį krūtinės ląstos. Kas 45-60 sek.
Anemija Naujagimiams
Anemija (mažakraujystė) tai būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Anemija išsivysto, kai kaulų čiulpai gamina per mažai eritrocitų ir/ar hemoglobino, kai eritrocitai kraujagyslėse per greitai suyra arba nukraujavus. Kaulų čiulpuose per pirmasias 3-4 savaites po gimimo raudonųjų kraujo kūnelių gamyba nevyksta, todėl jų kiekis per pirmuosius du - tris gyvenimo mėnesius laipsniškai mažėja. Tai vadinama fiziologine mažakraujyste. Ji negydoma. Anksčiau laiko gimę naujagimiai nespėjo nėštumo metu sukaupti pakankamo geležies kiekio, dėl to jiems anksčiau ir dažniau gali būti stebimi mažakraujystės požymiai.
Mažakraujystės požymiai: sustojimai, atsiranda deguonies poreikis, nustoja augti svoris. Sunkesniais atvejais gydymui taikoma eritrocitų masės transfuzija. kurios metu naujagimiui per 3-4 val. ○ atidėtas virkštelės perspaudimas t.y. Išnešioti naujagimiai turi pakankamas geležies atsargas iki 4 mėn.
#