Pirmieji kūdikio gyvenimo metai - tai stebuklingas laikas, kupinas nuostabių pokyčių ir svarbių pasiekimų. Šiame straipsnyje apžvelgsime kūdikio raidos etapus per pirmuosius tris mėnesius, aptarsime, kaip tėvai gali padėti savo vaikui atsiskleisti ir į ką atkreipti dėmesį.
Kūdikio raida: kas tai?
Vaiko raida - tai visapusis organizmo vystymasis, apimantis augimą, lytinį brendimą, psichomotorinį vystymąsi, dantų, kaulų ir kitų organų vystymąsi. Kiekvienas gimęs vaikas auga būdamas pasaulio dalimi, apsuptas žmonių, jų tarpusavio santykių, gamtos ir miesto aplinkos, kultūrinių ir socialinių reiškinių. Augdamas ir vystydamasis vaikas išmoksta pažinti jį supantį pasaulį bei supranta, ką reiškia būti jo dalimi. Mažylis prisitaiko prie jį supančios aplinkos, įgyja naujų įgūdžių, pažįsta ir susipažįsta su naujais dalykais, reiškiniais.
Svarbu suprasti, kad kūdikių raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų.
Pagrindinės raidos sritys
Kūdikio raida apima keletą sričių:
- Judėjimas (motorika): stambiosios motorikos įgūdžiai, tokie kaip vartymasis, sėdėjimas, ropojimas ir vaikščiojimas, bei smulkiosios motorikos įgūdžiai, tokie kaip daiktų paėmimas ir manipuliavimas jais.
- Kalba: kalbos suvokimas ir gebėjimas tarti garsus, skiemenis ir žodžius.
- Pojūčiai: regėjimas, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas. Šie pojūčiai yra mums duoti, bet jų nelavinant ir nenaudojant jie silpsta.
- Socialinė-emocinė raida: vaiko gebėjimas susipažinti ir bendrauti su kitais žmonėmis, reaguoti į emocijas (į šypseną atsakyti šypsena) ir kitų socialinių įgūdžių vystymasis.
- Suvokimas (pažinimas): gebėjimas suprasti priežasties ir pasekmės ryšius, atmintis ir problemų sprendimas.
Kūdikio raidos etapai per pirmuosius 3 mėnesius
Pirmaisiais gyvenimo metais kūdikių raida skaičiuojama pagal mėnesius - kokį progresą vaikutis padarė, kas jam pavyko, o kas ne.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
1 mėnuo
Per mėnesį naujagimis prisitaikė prie naujų gyvenimo sąlygų - pasibaigė naujagimystės metas. Diena iš dienos kūdikis vis energingiau mojuoja rankomis ir tabaluoja kojomis. Jo valgymo, miego, būdravimo ritmas dar nenusistovėjęs. Kai mažiukas nerimauja ir mama jį priglaudžia prie krūties ar kalbina, nustoja verkęs. Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą. Plaštakos vis dar sugniaužtos į kumščius arba truputį praskėstos. Įdėjus barškutį į ranką, jį greitai pameta. Stebi daiktus, bet jų nesiekia. Mėnesio pabaigoje akių judesiai pasidaro koordinuotesni. Mėnesio vaikutis vis dažniau žiūri į įvairios spalvos, šviesumo ir formos daiktus. Dauguma kūdikio judesių spontaniški, ritmiški, atsirandantys tam tikrais intervalais, neilgai trunkantys, nevisiškai valdomi, greiti ir pilnos amplitudės. Kūdikis reaguoja į garsus.
2 mėnuo
Kūdikis jau ne tik akivaizdžiai priaugęs ūgio ir svorio, bet ir patobulėję jo socialiniai, emociniai gebėjimai. Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą. Paėmus ant rankų, galvą laiko tiesiai, tačiau ji vis dar svyruoja, reikia prilaikyti. Daiktus sąmoningai ir trumpai palaiko. Barškučiu suduoda į lovos kraštą ar kitą pasitaikiusį daiktą. Atkreipkite dėmesį, kad tokio amžiaus mažyliai vienu metu atlieka kokį nors vieną darbą, pavyzdžiui, žįsdami negriebia ir nelaiko žaisliuko. Kūdikis įdėmiai stebi aplinką ir sutelkia žvilgsnį į daiktus per 20-40 cm nuo akių. Jau ilgiau domisi judančiais ir aiškių kontūrų ryškiais daiktais. Svarbiausias šio mėnesio raidos pasiekimas - ŠYPSENA. Mažiukas gyvai reaguoja į žmones - juos pamatęs susijaudina, mojuoja rankomis ir kojomis.
3 mėnuo
Trečią gyvenimo mėnesį mažasis atpažįsta tėčio ir mamos veidus, šypsosi kalbinamas, myluojamas. Į pažįstamus ir jam mielus žmones reaguoja visu kūnu: veido mimika, rankų, kojų judesiais, garsais. Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Taip lavinami kaklo, nugaros, pilvo, rankų, kojų raumenys, formuojasi fiziologinis stuburo linkis. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui. Tačiau ne visi mėgsta tįsoti ant pilvo. Kad ir kaip būtų, guldymas ant pilvuko yra labai svarbus vaiko raidai, todėl tėveliai turėtų nepamiršti jį protarpiais paguldyti. Kai guli ant nugaros, kūdikis galvą laiko tiesiai ir bando ją kelti. Paėmus ant rankų, galva svyruoja labai mažai. Norimų žaislų ar daiktų siekia abiem rankomis. Kūdikis ima šypsotis gana greitai - tai yra geros savijautos atspindys. Judesiai platūs ir nekoordinuoti. Suklūsta išgirdęs naują garsą. Kūdikis pusiau atgniaužtą ranką tiesia į virš jo akių pakabintą žaislą. Vograuja (t. y. Nori bendrauti. Pyksta, jei nepaimamas ant rankų.
Kada sunerimti?
Kūdikio raida yra individuali, tačiau yra tam tikri požymiai, kurie gali kelti nerimą:
- Jei 3 mėnesių kūdikis nelaiko galvos.
- Jei nereaguoja į garsus.
- Jei nesišypso.
- Jei neatpažįsta tėvų.
Negalima vertinti tik vieno parametro ir pagal jį spręsti, ar kūdikio raida nevėluoja. Visą mažylio raidą įvertinti gali tik raidos specialistas arba neurologas.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Kaip padėti kūdikiui atsiskleisti?
Norint padėti kūdikiui atsiskleisti ir pasiekti optimalią raidą, svarbu:
- Sukurti saugią ir stimuliuojančią aplinką: pasirūpinkite, kad kūdikis turėtų pakankamai vietos judėti, tyrinėti ir žaisti.
- Bendrauti su kūdikiu: kalbėkite, dainuokite, skaitykite knygas ir žaiskite su kūdikiu.
- Skatinti judėjimą: leiskite kūdikiui gulėti ant pilvuko, vartytis ir ropoti.
- Lavinti pojūčius: duokite kūdikiui įvairių tekstūrų ir formų žaislų.
- Būti kantriems ir supratingiems: kiekvienas kūdikis vystosi skirtingu tempu, todėl svarbu būti kantriems ir palaikyti kūdikį.
Sensorinė integracija
Sensorinė dieta - tai žmogui kiekvieną dieną būtina sensomotorinių dirgiklių suma. Tai panašu į žmogaus poreikį vitaminams ir mikroelementams. Rūpestingai suplanavus veiklą ir sensorinių dirgiklių kiekį galima pasiekti, kad vaikas jaustųsi saugus ir darbingas visą dieną. Ergoterapeutas rekomenduoja prieš stresą keliantį įvykį (ėjimą į kirpyklą, plaukų plovimą ir pan.) atlikti tam tikrus pratimus, kurie sumažintų per stiprias reakcijas į sensorinius dirgiklius: veikla, kuriai atlikti reikalinga raumenų įtampa, stiprus sąnarių spaudimas, lėti ritmiški judesiai, pratimai, atliekami aukštyn kojom, sąnarių tempimas.
Seilėtekis
Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą ,,Ar tai normalu?“ Yra labai trumpas atsakymas - ,,KARTAIS“. Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės - seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.
- 0 - 3 mėnesiai. Amžiuje kūdikiai seilėjasi mažai.
- Prastas oralinis jautrumas - vaikas gali nejausti burnoje susikaupusių seilių, dėl to nesusiaktyvina rijimas. Jeigu patiems nepavyksta susitvarkyti su šia problema, kreipkitės į logopedą arba logoterapeutą.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė