Naujagimio Kepenų Funkcijos: Apžvalga, Priežiūra ir Svarbūs Tyrimai

Įvadas

Naujagimio organizmas po gimimo patiria didelių fiziologinių pokyčių. Vienas svarbiausių aspektų - kepenų funkcionavimas, kuris turi įtakos adaptacijai prie naujos aplinkos. Šiame straipsnyje aptarsime naujagimio kepenų ypatumus, priežiūros svarbą, dažniausiai pasitaikančias būkles, tokias kaip gelta, bei profilaktinius tyrimus, padedančius užtikrinti sveiką kūdikio raidą.

Naujagimio adaptacija po gimimo

Pasaulinė sveikatos organizacija rekomenduoja, kad motina pradėtų žindyti naujagimį per pirmą valandą po gimimo. Jei naujagimio būklė yra nestabili, tai oda prie odos kontaktas turi įvykti tuomet, kai naujagimio būklė stabilizuojasi. Net ir ŽIV infekuotos motinos gali turėti fizinį kontaktą su naujagimiu. Gimus dvyniams taip pat galima įgyvendinti oda prie odos kontaktą: pirmą dvynį uždėti tėčiui ant krūtinės, o gimus antrajam abu perkelti ant mamos krūtinės.

Naujagimio elgesio fazės

Naujagimio elgesys skirstomas į kelias fazes:

• Verksmo fazė: Naujagimis signalizuoja apie savo poreikius.
• Atsipalaidavimo fazė: Kūdikis nurimsta.
• Pabudimo fazė: Kūdikis tampa budrus ir aktyvus.
• Aktyvumo fazė: Kūdikis intensyviai juda.
• Poilsio fazė: Kūdikis ilsisi.
• Šliaužimo fazė: Naujagimis bando pasiekti krūtį.
• Susipažinimo fazė: Kūdikis susipažįsta su krūtimi (apie 20 min.).
• Čiulpimo fazė: Naujagimis žinda krūtį.
• Miego fazė: Kūdikis užmiega (po 1,5-2 val.).

Svarbu atpažinti šias fazes ir reaguoti į kūdikio poreikius, vengiant klaidingo įsikišimo, kai kūdikis tiesiog ilsisi.

Pirmoji naujagimio apžiūra ir priežiūra

Naujagimio būklę vertina gimdymą prižiūrėjęs medikas. Pirmoji nuodugni naujagimio apžiūra turi įvykti per pirmąsias 24-48 val. po gimimo. Tai yra svarbu dėl to, kad laiku būtų pastebėtos anomalijos ar kiti nukrypimai nuo normos. Naujagimiui esant sveikam, mama su naujagimiu gali būti išleidžiama namo praėjus 6 val. nuo gimdymo, tačiau dažniausiai išleidžiama po 2-3 parų.

Taip pat skaitykite: Kaip gydyti pienligę?

Kasdienė naujagimio apžiūra

Naujagimio apžiūra vyksta kiekvieną rytą. Apžiūros metu įvertinama:

• Odos spalva: Stebima, ar nėra geltos požymių.
• Poza: Ar kūdikis juda simetriškai.
• Galva: Vertinamas simetriškumas, forma, kaukolės siūlės, momenėlis, priešgalvis, kefalohematoma, kaulų lūžiai.
• Veidas: Stebimas simetriškumas, mimika, akių vokų būklė, gomurio vientisumas, liežuvio pasaitėlis.
• Kaklas: Čiuopiami kaklo raumenys, siekiant įvertinti, ar nėra kreivakaklystės, gūžio, cistų ir kt.
• Krūtinės ląsta: Svarbiausias vertinamas požymis yra simetriškumas.
• Kvėpavimo sistema: Stebimas kvėpavimo dažnis, pobūdis, ar nėra stenėjimo, apnėjos, kvėpavimo raumenų naudojimas, karkalai.
• Širdies ir kraujotakos sistema: Vertinamas širdies susitraukimų dažnis, ritmas, ūžesiai.
• Virkštelė: Turi būti dvi arterijos ir viena vena, esant vienai arterijai ir venai įtariama širdies, inkstų ar kitos ydos.
• Bambutė: Stebima, ar nėra infekcijos požymių.
• Pilvas: Apčiuopiami vidaus organai.
• Lyties organai: Vertinami vyriškieji ar moteriškieji lyties organai.
• Išangės sritis: Vertinama, ar nėra atrezijos (užakimo, nebuvimo), fistulių.
• Kaulų ir sąnarių tyrimas: Vertinamos galūnės, sąnariai, pėdų forma, stuburas ir jo vientisumas, išvarža, iškrypimas, sindaktilija (dviejų ar daugiau pirštų suaugimas), polidaktilija (daugiapirštystė), šlaunikaulio judesių apimtis klubo sąnariuose, ančiai, kaulų lūžiai.
• Elgsena: Stebima, ar nėra neįprasto elgesio.

Naujagimio odos priežiūra

• Veidas nuprausiamas steriliu vandeniu su vatos tamponėliu, nosies landos valomos esant reikalui.
• Odos raukšlės ir delnai valomi vandenyje suvilgytu vatos tamponėliu.
• Esant sausai odai naudojami kūdikių odai skirti aliejai.
• Sėdmenys ir tarpvietė prausiami po tekančiu šiltu vandeniu, esant reikalui naudojamas neutralaus pH muilas.
• Nuo iššutimų gelbėja oro vonios, higiena, sausa oda, dažnas sauskelnių keitimas.

Virkštelės ir bambutės priežiūra

Virkštelės bigė valoma vandeniu sudrėkintu vatos tamponėliu rytinės vizitacijos metu (gali būti valoma 1-2 kartus per dieną). Esant didelei kolonizacijos mikroorganizmais rizikai, rekomenduojama valyti 70° etilo alkoholiu. Virkštelė natūraliai sudžiūsta ir nukrinta per 1-3 savaites. Virkštelės bigę galima valyti vandeniu, fiziologiniu tirpalu arba 70° spiritu.

Dažnos naujagimių būklės

Naujagimiams būdingos tam tikros fiziologinės būklės, kurias svarbu atskirti nuo patologinių.

• Baltieji spuogai (milium): Tai balti 1-2 mm dydžio mazgeliai ant nosies, smakro, kaktos (pasireiškia 60-80 proc. naujagimių). Atsiranda dėl aktyvios riebalinių liaukų sekrecijos, užsikimšus liaukų kanalėliams.
• Toksinė eritema: 20-30 proc. naujagimių 2-5 gyvenimo parą atsiranda netaisyklingų raudonų dėmių, kurių centre yra kietas, gelsvas išbėrimo elementas. Dažniausiai jų atsiranda tiesiamuosiuose galūnių paviršiuose, veide, ant krūtinės, liemens, sėdmenų.
• Mongolinės dėmės: Netolygus pigmento pasiskirstymas. Būdinga 80 proc. naujagimių.
• Hiperbilirubinemija (gelta): Vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių.

Naujagimių gelta

Hiperbilirubinemija (vyrauja netiesioginis, nekonjunguotas bilirubinas) pasireiškia visiems naujagimiams. Naujagimių gelta antrąją parą pasireiškia 60-70 proc. naujagimių. Hiperbilirubinemija pasireiškia dėl pagreitėjusio eritrocitų irimo; irstant eritrocitams susidaro daug netiesioginio bilirubino; pirmąją gyvenimo savaitę kraujo albumino galia surišti bilirubiną būna silpnesnė, taip pat naujagimio kraujo serume yra mažesnis baltymo kiekis; mažas tam tikrų kepenų fermentų aktyvumas. Oda pagelsta, kai bilirubino koncentracija kraujo serume yra daugiau kaip 85 μmol/l (normali koncentracija virkštelės kraujo serume 26-34 μmol/l). Didžiausia bilirubino koncentracija išnešioto naujagimio kraujo serume būna 3-5 gyvenimo parą (170-255 μmol/l). Pagelsta naujagimių veidas, akių junginė, visas kūnas.

Gelta dėl intensyvios hemolizės:

Naujagimio gelta dėl kitos intensyvios hemolizės yra būklė, kuri tiesiogiai susijusi su kraujo sistema ir kepenimis. Hemolizė, tai yra raudonųjų kraujo kūnelių sunaikinimas, sukelia bilirubino, geltonos spalvos pigmento, kaupimąsi kraujyje. Bilirubinas gaminamas, kai hemoglobinas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose, skyla. Normaliai bilirubinas metabolizuojamas kepenyse, tačiau esant intensyviai hemolizei, kepenys nebespėja jo apdoroti, tad jis kaupiasi organizme, sukeldamas gelta.

Taip pat skaitykite: Viskas apie Apgar skalę

Priežastys:

• Rh faktoriaus nesuderinamumas
• ABO nesuderinamumas
• Infekcijos
• Genetinės ligos (pvz., sferocitozė)
• Vaistų poveikis

Diagnostika:

• Fizinis naujagimio tyrimas
• Laboratoriniai kraujo tyrimai (bilirubino lygis, hemoglobino kiekis, raudonųjų kraujo kūnelių skaičius)
• Rh ir ABO grupių suderinamumo tyrimai
• Genetiniai tyrimai (jei įtariama paveldima liga)

Gydymas:

• Fototerapija
• Kraujo perpylimas (sunkiais atvejais)
• Vaistai kepenų funkcijai stabilizuoti

Kitos fiziologinės naujagimių būklės

• Krūtų paburkimas: Pirmąsias dvi savaites naujagimiams gali paburkti krūtelės (tiek mergaitėms, tiek berniukams), nes gimdymo ir žindymo metu naujagimiui patenka motinos estrogenai. Tai įvyksta dažniausiai 7-8 gyvenimo parą, gali netgi skirtis į pieną panašus skystis. Būklė praeina savaime.
• Deskvamacinis vulvovaginitas: Mergaitėms pirmąją savaitę pasireiškia deskvamacinis vulvovaginitas - iš makšties skiriasi balkšvos gleivės, 5-8 gyvenimo parą gali šiek tiek pakraujuoti iš makšties (0,5-1 ml). Kraujingų išskyrų gali būti 1-3 dienas.
• Oligurija ir proteinurija: Sveikam naujagimiui pasireiškia oligurija (per pirmąsias 12 val. šlapinasi ⅔ išnešiotų naujagimių, o 8-10 proc. naujagimių pirmą kartą pasišlapina tik antrąją parą), proteinurija (dėl padidėjusio inkstų kamuolėlių ir kanalėlių laidumo). Dažnai šlapimas rausvas, drumstas, ant sauskelnių lieka oranžinių nuosėdų. Taip atsitinka dėl šlapimo rūgšties kristalų.
• Tuštinimasis: Pirmą kartą naujagimis turi pasišlapinti per 48 val. Dažniau šlapintis ima, kai pradeda augti svoris, o vėliau turėtų šlapintis ne rečiau kaip 6 k. Žindomų naujagimių išmatose antrąją gyvenimo savaitę vyrauja bifidobakterijos. Naujagimis tuštinasi mekonijumi (tamsiai žalios, rudos, bekvapės, tąsios ir lipnios išmatos). Bent kartą turi pasituštinti per 48 val. po gimimo. Pereinamosios išmatos pasirodo 4-5 parą, o motinos pieno išmatos (garstyčių spalvos, košelės konsistencijos) nuo 5-6 paros.
• Kraujo rodikliai: Pirmąsias paras vyrauja leukocitozė (leukocitų kiekio padidėjimas), neutrofilija (grūdėtųjų leukocitų skaičiaus padidėjimas). 4-5 parą neutrofilai kryžiuojasi su limfocitais ir iki 4-5 mėnesių vyrauja limfocitai. Naujagimiams būdingas didelis eritrocitų kiekis. Trečiąjį mėnesį dėl suirusių vaisiaus eritrocitų išryškėja fiziologinė anemija (Hb sumažėja nuo 120-220g/l iki 90 g/l); jei nėra anemijos simptomų, gydyti nereikia. Retikuliocitų pirmąsias 72 val. būna iki 4,5 proc., o vėliau ne daugiau kaip 1-2 proc. Glikemija (2,6-5,55 mmol/l), šarmų ir rūgščių pusiausvyra (pH) - pirmą valandą po gimimo 7,21, po valandos - 7,33, o po 24 val. - 7,37.

Visuotinė naujagimių patikra dėl įgimtų ligų Lietuvoje

Visiems Lietuvoje gimusiems naujagimiams atliekama visuotinė patikra dėl įgimtų ligų. Kraujo tyrimui imama iš naujagimio kulno 2-5 gyvenimo dieną, bet ne anksčiau kaip praėjus 48 val. po pirmojo maitinimo. Kraujas surenkamas ant specialaus chromatografinio popieriaus ir mėginys siunčiamas į Medicininės genetikos centrą.

Ligos, dėl kurių tikrinami naujagimiai

Nuo 2023 m. Šis tyrimas kompensuojamas PSDF lėšomis. Iš vieno kraujo ėminio atliekama 12 tyrimų:

1. Įgimta hipotirozė (ĮH)
2. Adrenogenitalinis sindromas (AGS)
3. Galaktozemija (GAL)
4. Vidutinio ilgio riebalų rūgščių acil-KoA dehidrogenazės stoka (MCAD stoka)
5. Ilgų grandinių riebalų rūgščių 3-hidroksi-acil-KoA dehidrogenazės stoka (LCHAD stoka)
6. Karnitino nešiklio stoka (CUD)
7. Klevų sirupo šlapime liga (MSUD)
8. Cistinė fibrozė (CF)
9. Fenilketonurija

Jei tėvai pageidauja, iš tų pačių kraujo lašelių gali būti atlikti mokami genetiniai tyrimai dar dėl 30 retų ligų. Svarbu šį tyrimą atlikti per pirmąją gyvenimo savaitę. Anksčiau diagnozavus ligą, galima pradėti gydymą.

Vakcinacija

• Pirmosiomis valandomis (per 2 val.) po gimimo visiems naujagimiams rekomenduojama suleisti į raumenis ar sugirdyti vitamino K (fitomenadionas). Jei pasirenkama geriamoji dozė, tai ji turi būti kartojama po 3-7 dienų ir po 6 savaičių.
• BCG (tuberkuliozės) vakcina skiepijama 2-3 gyvenimo parą. Skiepijama į kairio žasto viršutinę išorinę sritį, į odą specialiais švirkštais ir adatomis. Skiepus atlieka tik specialiai išmokytas medicinos personalas.
• HB (hepatito B) vakcina skiepijama pirmą gyvenimo parą (per 24 val. po gimimo).

Kiti svarbūs tyrimai

• Naujagimių akių tikrinimas - tai naujagimių (nuo 35 sav.
• Naujagimių kritinių įgimtų širdies ydų tikrinimas atliekamas išnešiotiems naujagimiams neinvaziniu fotometriniu įsotinimo deguonimi matavimo per odą (SpO2) ir širdies susitraukimo dažnio registravimo metodu (pulsoksimetrija) naudojant registruojantį medicinos prietaisą pulsoksimetrą.

Termoreguliacija

Pirmomis gyvenimo dienomis naujagimiai greitai atšąla ar perkaista, nes jų kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Naujagimis šilumą gaminasi cheminės termogenezės būdu, vykstant rudųjų riebalų lipolizei. Rudieji riebalai sudaro 5-8 proc. išnešioto naujagimio kūno svorio. Naujagimio poodinis riebalų sluoksnis yra plonas, kraujagyslės arti odos. Per 30-60 min. po gimimo naujagimio kūno temperatūra sumažėja 1,5-2 °C (naujagimio aplinkos temperatūra ↓ 12-15 °C). Labiausiai atvėsta naujagimio galūnės. Normali naujagimio temperatūra tiesiojoje žarnoje - 36,5-37,5 °C, pažastyje - 36-37 °C. Užsitęsusi hipotermija trukdo naujagimio adaptacijai. Dėl perkaitimo ir dehidratacijos 3-5 gyvenimo dieną gali prasidėti hipertermija. Kūno temperatūra gali pakilti iki 38,5-39 °C ir daugiau. Naujagimis tampa neramus, godžiai geria, gleivinė sausėja, didėja deguonies poreikis.

Kvėpavimo ir kraujotakos sistemos adaptacija

Iki gimimo vaisiaus plaučiai būna užpildyti skysčio (apie 40 ml/kg). Pirmojo įkvėpimo metu į plaučius patenka 20-80 ml oro. Naujagimiui gimstant, gimdymo takai spaudžia krūtinės ląstą, ⅓ skysčio išspaudžiama į trachėją ir išteka pro burną bei nosį. ⅔ plaučių skysčio tūrio išsiskiria per limfos takus ir rezorbuojasi į plaučių kraujotaką. Kai naujagimis pradeda kvėpuoti, jo arteriniame kraujyje padidėja parcialinis deguonies slėgis (pCO2), dėl to sumažėja spaudimas plaučių kraujagyslėse, jos išsiplečia ir 5 kartus sustiprėja plaučių kraujotaka. Kraujotaka per ovaliąją angą nutrūksta per pirmąsias valandas, kraujo nuosrūvis iš dešinės į kairę per 6 val. sumažėja nuo 90 proc. iki 20 proc. Daugeliui naujagimių ovalioji anga visiškai užsidaro tik 5-6 gyvenimo parą, o kai kurių lieka iš dalies atvira visą gyvenimą. Arterinis latakas pradeda užsidaryti praėjus 10-15 min. po gimimo. Per 8-48 val. jis nustoja funkcionuoti (po 24 val. jis būna užsidaręs 42 proc.; po 48 val. - 90 proc.; po 96 val. - beveik visiems naujagimiams). Visiškai anatomiškai latakas užanka per 3 savaites-3 mėnesius. Jo vietoje lieka arterinis raištis. Bambinės arterijos nustoja funkcionuoti praėjus 45 sek. po gimimo, bambinė vena - lėčiau.

Taip pat skaitykite: Vaikų mezginiai

Energijos apykaita ir svorio dinamika

Energijai gaminti naudojamos glikogeno atsargos, esančios kepenyse, nes pirmosiomis paromis iščiulpto pieno kiekis nekompensuoja pagrindinės naujagimio medžiagų apykaitos. Visiems naujagimiams pasireiškia acidozė (pH 7,27). Sveikiems, išnešiotiems naujagimiams pH normalizuojasi pirmosios paros pabaigoje. Naujagimio pradinis kūno svoris 3-4 parą sumažėja 6-10 proc. Pradinį svorį naujagimis atgauna 10-12 gyvenimo dieną. Nuo antrosios savaitės sveikas išnešiotas naujagimis priauga apie 10 g/kg per parą.

tags: #naujagimio #kepenys #pradeda #funkcionuoti