Kūdikių mirtingumas gimdymo metu yra sudėtinga ir jautri tema, apimanti daugybę medicininių, socialinių ir ekonominių veiksnių. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, ši problema sulaukia didelio dėmesio, siekiant užtikrinti kuo saugesnį nėštumo ir gimdymo procesą. Straipsnyje aptariamos pagrindinės kūdikių mirtingumo priežastys gimdymo metu, remiantis statistiniais duomenimis ir konkrečiais atvejais Lietuvoje bei pasaulyje.
Bendras vaizdas
Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) nedideliu mirtingumu laiko tokį, kai 100 tūkstančių gimdymų tenka mažiau nei 20 nėščiųjų ir gimdyvių mirčių. Lietuvoje pastaraisiais metais šis skaičius svyravo nuo 3,27 iki 19,9. Pagal šį rodiklį Lietuva nedaug teatsilieka nuo Prancūzijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos.
Gimdyvių mirtys
Kauno medicinos universiteto klinikų profesorė Rūta Nadišauskienė teigė: „Akušerinė pagalba šalyje beveik pasiekė išsivysčiusių šalių lygį, kūdikių mirtingumas Lietuvoje net mažesnis negu Europos vidurkis“. Pasak medikų, kiekviena nėščiosios ir gimdyvės, naujagimio mirtis yra atidžiai nagrinėjama specialistų komisijų bei Akušerių ginekologų draugijos posėdžiuose. Šios mirtys - vienas iš šalies išsivystymo požymių. Moters, juo labiau nėščiosios, sveikata priklauso ne tik nuo sveikatos priežiūros lygio, bet ir biologinių genetinių veiksnių, aplinkos, šalies ekonominio socialinio išsivystymo.
Pagrindinės priežastys
„Pasaulyje kas minutę miršta moteris dėl nėštumo ir gimdymo komplikacijų, dauguma - besivystančiose šalyse. Teigiama, kad apie 75 proc. šių mirčių galima buvo išvengti“, - pabrėžė R.Nadišauskienė.
Daugiausia nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl:
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
- Nukraujavimo - 24 proc.
- Infekcijos - 15 proc.
- Nesaugaus nėštumo nutraukimo - 13 proc.
- Aukšto arterinio kraujo spaudimo - 12 proc.
- Neprogresuojančio gimdymo - 8 proc.
„Lietuvoje dauguma nėščiųjų ir gimdyvių miršta dėl su nėštumu nesusijusių priežasčių, dažniausiai ligų, kuriomis sirgo iki nėštumo“, - pastebėjo R.Nadišauskienė. „Nėštumas paaštrina beveik visas ligas, kuriomis moteris sirgo. Visuomenė turėtų žinoti, kad nėštumas ir gimdymas yra natūralios, bet labai rizikingos fiziologinės būklės, nes komplikacijos gali vystytis žaibiškai. Dar nesukurti tyrimo ir gydymo metodai, užtikrinantys, kad visos nėščiosios ir gimdyvės be komplikacijų sulauktų sveikų naujagimių“, - sakė pašnekovės, pabrėždamos, kad laikas, per kurį nėščios moterys išnešioja vaisių, gali skirtis net keliomis savaitėmis. Lietuvoje, kaip daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių, iki 41 normalaus nėštumo savaitės nėščiosios prižiūrimos ambulatoriškai, o suėjus 42 savaitei - guldomos į ligoninę.
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė sakė, kad nors nėščiųjų mirtys yra labai retas dalykas, jų tarnybos specialistams 2005 ir 2006 metais teko atlikti po du tokius tyrimus. Šiemet taip atliekami du. „Artimiesiems labai sunku suvokti, kad nėščiąsias ar gimdyves gali ištikti žaibinė kraujo užkrėtimo forma ar kita staigi patologija. Jei moteris nesiskundžia, gydytojams nekyla minčių atlikti papildomų tyrimų. Medikų prašome labai dėmesingai vertinti nėščiųjų savijautą, kilus menkiausiam įtarimui, skirti papildomų tyrimų. Būtina raginti ir nėščiąsias būti labai atsakingas. Tirdami gimdyvių mirtis neretai pastebime, kad moterys nepakankamai galvojo apie save ir būsimą gyvybę - joms buvo siūlyta tirtis, važiuoti gimdyti į aukštesnio lygio gydymo įstaigą, bet jos nesutiko“, - sakė R.Navickienė, pabrėždama, kad be raštiško artimųjų sutikimo negali kalbėti konkrečiau, nes šie skaudūs faktai lengvai atpažįstami.
Nėščiųjų ligos
Kaip rašoma Higienos instituto pranešime, nėštumo metu moterys dažniausiai sirgo lytinių organų ligomis (13,7 proc.), mažakraujyste (12,8 proc.), kvėpavimo organų (5,5 proc.), inkstų ir šlapimo organų (3,7 proc.) ligomis. 380 (1,2 proc.) nėščiųjų buvo diagnozuotas diabetas. Nėštumo nutraukimas grėsė 11,0 proc. moterų. Hipertenzinės būklės diagnozuotos 1171 (3,6 proc.) nėščiajai, preeklampsija išaiškinta 604 (1,9 proc.), eklampsija - 14 moterų.
Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje
Retrospektyvus kohortinis tyrimas, atliktas LSMU Neonatologijos klinikoje, parodė, kad perinatalinis mirtingumas 2006-2016 m. svyravo nuo 5,3 iki 8 atvejų 1000-čiui gyvų gimusių naujagimių ir turi tendenciją mažėti. Didžiausias mirtingumas (77%) buvo 22-23 savaičių gestacinio amžiaus (GA) grupėje, mažiausias (0,25% ir 0%) - 37-42 sav. ir daugiau kaip 42 sav. GA grupėse.
Dažniausia perinatalinės mirties priežastis buvo antenatalinė hipoksija (svyravo nuo 243 iki 425 1000-čiui mirusių ir turi tendenciją didėti), rečiausios - įgimtos infekcijos (svyravo nuo 21 iki 76 1000-čiui mirusių).
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Dažniausia naujagimių mirties priežastimi buvo įgimtos formavimosi ydos (mirtingumas svyravo nuo 0,7 iki 2 1000-čiui gyvų gimusių). Antra pagal dažnį - įgimtos infekcijos (nuo 0,2 iki 0,6 1000-čiui gyvų gimusių ir turi tendenciją mažėti).
Dažniausia ankstyvo naujagimių mirtingumo priežastis buvo įgimtos formavimosi ydos (nuo 0,5 iki 1,4 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - intrauterinė hipoksija/asfiksija ir kvėpavimo sutrikimo sindromas (dėl abiejų mirtingumas svyravo vienodai: nuo 0,1 iki 0,5 1000-čiui gyvų gimusių).
Dažniausia mirties priežastis išnešiotų naujagimių mirtingumo struktūroje pagal pagrindinę ligą buvo įgimtos formavimosi ydos (nuo 0,3 iki 1,4 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - „kitos“ ligos (nuo 0,1 iki 0,3 1000-čiui gyvų gimusių).
Dažniausia neišnešiotų naujagimių mirties priežastis - įgimtos formavimosi ydos (nuo 4,3 iki 11,6 1000-čiui gyvų gimusių), antroje vietoje - „kitos“ ligos (nuo 2,4 iki 5,8 1000-čiui gyvų gimusių).
Naujagimių mirtingumas
Naujagimių mirtingumas skirtingose GA grupėse: didžiausias naujagimių mirtingumas - 22 - 23 GA grupėje, mažiausias - daugiau nei 42 savaičių GA grupėje. Didžiausias neišnešiotų naujagimių mirtingumas nustatytas 500 - 999 g grupėje, mažiausias - ≥2500 g grupėje.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
Duomenys 2006-2016 m.
| Rodiklis | 2006-2016 m. |
|---|---|
| Perinatalinis mirtingumas | 5,3 - 8 atvejai 1000-čiui gyvų gimusių |
| Didžiausias mirtingumas (GA) | 77% (22-23 sav.) |
| Mažiausias mirtingumas (GA) | 0,25% ir 0% (37-42 sav. ir >42 sav.) |
Skaudūs atvejai Lietuvoje
Lapkričio 15 dieną 36 metų klaipėdietė Rasa Moonson namuose pasijuto blogai ir mirė. Pasak Teismo medicinos instituto Klaipėdos skyriaus vadovo Diomeno Vitkaus, atlikusio R.Moonson skrodimą, tiesioginė nėščiosios mirties priežastis - vidinis nukraujavimas. Vyriškis stebėjosi, kodėl gydytoja nepaguldė žmonos į ligoninę, kad ji būtų stebima specialistų.
Kita skaudi nelaimė įvyko Jonavoje. Justina Ratautienė, kuriai iki gimdymo buvo likusios 6 savaitės, pasijuto blogai ir nuvažiavo pas gydytoją. Tačiau nėščiąją stebėjusi ginekologė neįžvelgė pavojaus, nuramino ją, kad viskas gerai, ir liepė vykti namo. Namuose po kelių valandų J.Ratautienei prasidėjo gimdymo skausmai. Greitosios pagalbos medikai nespėjo nuvežti moters į ligoninę, ji namuose pagimdė negyvą kūdikį.
Embolija vaisiaus vandenimis
Gimdymo metu įvykusi mirtis yra reta, bet fatališka komplikacija. Kauno klinikų medikai surengė spaudos konferenciją, kurios metu informavo apie nėščiosios mirtį gimdymo metu. Akušerijos ginekologijos klinikos vadovė Rūta Nadišauskienė teigė, kad gimdyvės mirties priežastis - embolija vaisiaus vandenų patekimu į kraują.
Embolija vaisiaus vandenimis - situacija, kai vandenys gimdymo metu patenka į motinos kraujotaką. Skaičiuojama, kad 80 proc. tokių atvejų baigiasi mirtimi. Tokia komplikacija pasitaiko 1/8 tūkst. ar 1/80 tūkst. gimdyvių. Medikų teigimu, labai sunku nustatyti, kas lemia tokią komplikaciją.
Akušerijos skyriaus vadovas doc. Vladas Gintautas teigė, kad esant 39 savaičių nėštumui, moteris gulėjo klinikose dėl pakilusio kraujospūdžio. Ji atvyko praėjus 9 dienoms po termino. Ji ne vieną dieną skundėsi, kad yra sąrėmiai, jai buvo neramu. Dar viena bėda, kad buvo per daug vaisiaus vandenų. Visos tos priežastys vedė prie to, kad nėštumą reikėjo baigti, todėl kitą dieną po atvykimo jis buvo sužadintas. Cezario pjūviui priežasčių nebuvo, nes pats šis pjūvis yra daug rizikos veiksnių sukeliantis veiksmas.
R.Nadišauskienės teigimu, tokių situacijų pasitaiko ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: „Lietuvoje kasmet dėl embolijos vaisiaus vandenimis miršta iki trijų gimdyvių, deja, bet tokioje situacijoje medikai mažai kuo gali padėti“.
Cezario pjūvio operacijos
Kasmet daugėja Cezario pjūvio operacijų. 2009 m. Cezario pjūvio operacijos atliktos 7950 (24,4 proc., 2008 m. - 7497 arba 23,8 proc.) moterų, iš jų - planine tvarka operuota 34,8 proc., skubos - 65,2 proc. moterų. Pirmą kartą operuota 74,4 proc., pakartotinai - 25,6 proc. nėščiųjų.
Prevencija ir rekomendacijos
Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktorė Ramunė Navickienė teigia: „Medikų prašome labai dėmesingai vertinti nėščiųjų savijautą, kilus menkiausiam įtarimui, skirti papildomų tyrimų. Būtina raginti ir nėščiąsias būti labai atsakingas“.