Kūdikių maitinimas nuo 4 mėnesių: produktai, rekomendacijos ir patarimai

Tinkama kūdikio mityba yra labai svarbi, norint užtikrinti jo gerą sveikatą ateityje. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pradėti kūdikio primaitinimą nuo 4 mėnesių, kokius produktus pasirinkti, kaip juos paruošti ir ko vengti. Taip pat pateiksime naudingų patarimų, kaip įveikti galimus sunkumus ir užtikrinti, kad mažylis gautų visas reikalingas maisto medžiagas.

Motinos pienas - geriausias maistas kūdikiui

Motinos pienas - pagrindinis ir tinkamiausias naujagimio ir kūdikio maistas. Kūdikis turėtų būti maitinamas tik motinos pienu iki 4 mėn. (17 sav.), pageidautina iki 6 mėnesių. Mamos pienas, kaip pagrindinis maistas, kūdikiams yra iki 1 metų. Mamos pienas yra unikalus ir suderintas kiekvienam vaikui. Besikeičianti pieno sudėtis lemia tai, kad vaikas gauna visas augimui būtinas medžiagas. Šis maistas visuomet šiltas, paruoštas ir prieinamas. Mamos pienas yra nepakeičiamas dėl jo sudėtyje esančių medžiagų, kurios būtinos tinkamam vaiko vystymuisi ir brendimui. Jis saugo mažylį nuo įvairių ligų ir užtikrina gerą sveikatą ateityje. Motinos pieno negali pakeisti jokio kito žinduolio ar augalinės kilmės pienas, nes jų sudėtis neatitinka kūdikio poreikių.

Kūdikį žindyti reikia pagal jo poreikius, vidutiniškai 6 - 8 (naujagimį 8 - 12) kartus per parą. Kuo dažniau matysite, girdėsite, liesite ir žindysite savo mažylį, tuo daugiau pieno gaminsis. Žindanti mama privalo tinkamai maitintis ir gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus per dieną). Žindant kūdikį susidaro stiprus emocinis ryšys tarp motinos ir mažylio. Mažylis jaučiasi saugus, o mamos organizmas greičiau atsigauna po ilgo nėštumo ir varginančio gimdymo. Jei mažylis patenkintas, linksmas ir gerai auga, vadinasi, jis gauna pakankamai maisto. Jei pieno neužtenka, kūdikis dažnai verkia, nustoja šlapintis ir tuštintis, neauga svoris. Prieš nutraukiant žindymą ar keičiant kūdikio mitybą, derėtų pasitarti su gydytoju arba slaugytoja.

Vitaminas D - svarbus augimui ir vystymuisi

Vitaminas D užtikrina tinkamą vaiko augimą, taisyklingą laikyseną, sveikus dantis. Jeigu mažylis žindomas (ir nėštumo, ir žindymo metu mama turi vartoti vitaminą D) vitamino D lašiukai 500 - 1000 TV/d skiriami nuo 3 savaičių iki 1,5 metų. Dėl tikslios vitamino D dozės būtina pasitarti su gydytoju. Jeigu kūdikis maitinamas dirbtinai, mišinyje esančio vitamino D turėtų pakakti, bet svarbiausiai stebėti, ar neatsiranda rachito simptomų. Dėl papildomo vitamino D skyrimo reikėtų pasitarti su gydytoju. Pertrauka daroma tik per saulėtus vasaros mėnesius, kai daug laiko praleidžiama lauke, arba per keliones į saulėtus kraštus. Kokį vitamino D preparatą rinktis, - patars jūsų gydytojas.

Papildomo maitinimo pradžia: kada ir kodėl?

Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerkle.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

ESPGHAN rekomenduoja papildomą maitinimą pradėti ne anksčiau kaip 17 savaitę, bet ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę (ESPGHAN, 2017).

Požymiai, rodantys, kad kūdikis pasiruošęs primaitinimui:

• Kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje.
• Pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas.
• Jis jau moka maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna).
• Vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus.
• Rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti.
• Dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.

Kodėl svarbu pradėti primaitinimą?

• 4-6 mėnesių amžiaus kūdikiai nebegauna pakankamai maisto medžiagų ir energijos vien iš mamos pieno ar pieno mišinio.
• Pradėjus valgyti tirštą maistą “į darbą įsijungia” kramtymo raumenukai, kurie yra aplink kūdikio burnytę.
• Tai teigiama įtaka raidai ir intelektui.
• Svarbu, kad kūdikiai gautų įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.

Nuo ko pradėti primaitinimą?

Nėra griežtų rekomendacijų, nuo kokio maisto geriausia pradėti papildomą maitinimą. Svarbiausia, kad kūdikis gautų visų jam tuo metu reikalingų maisto medžiagų (ypač geležies), kurių nebepatenkina mamos pienas. Todėl pirmieji rekomenduojami įvesti maisto produktai būtinai turi turėti daug geležies ir būti lengvai pasisavinami.

Galimi variantai:

• Daržovės: Jeigu papildomo maisto jūsų mažyliui tenka pradėti duoti žiemą, kai nebėra šviežių daržovių, vertingesnis pasirinkimas būtų kruopos: grikiai, avižos. Po mėnesio galima pasiūlyti rugių, kviečių ir miežių. Jeigu yra šviežių daržovių sezonas, tuomet bulvės ir morkos - tinkami pirmieji produktai, nes jie saldūs ir bus mieliau priimti.
• Kruopos: Jeigu kūdikis priauga mažai svorio, vertėtų pradėti nuo grūdų košių.
• Mėsa: Pirmasis maistas gali būti ir mėsa, jeigu vaikui vystosi mažakraujystė. Iš pradžių mėsą galima sumalti ar sutrinti.

Rekomenduojami produktai pagal amžių:

• 4 mėnesių: Pastarnokas, morka, moliūgas, brokolis, kalafioras, žali žirneliai, ropė, cukinija ir avokadas.
• 5 mėnesių: Įtraukiame vaisius, pavyzdžiui, bananą, obuolį, kriaušę, slyvą. Taip pat - uogas.
• 6 mėnesių: Jei pradedate dabar - pradėkite nuo aukščiau išdėstytų punktų. Maišome daržoves, įvedame kruopas (kukurūzus, ryžius, avižas, grikius) ir mėsą (jautieną, triušieną).
• 7 mėnesių: Ankštiniai (žirniai, pupelės ir avinžirniai).
• 8 mėnesių: Žuvis, kiaušiniai, prieskoniai.
• 11 mėnesių: Pieno produktai. Varškė - nuo 11 mėnesio, vėliau siūlykite ir varškės sūrį.

Kaip paruošti maistą?

• Iš pradžių produktai duodami skystos tyrelės pavidalu.
• Daržoves reikia nulupti, supjaustyti mažais gabaliukais ir išvirti nedideliame vandens kiekyje.
• Išvirtos arba garuose pagamintos daržovės nukošiamos ir sutrinamos trintuvu arba sumaigomos šaukštu per sietą.
• Kai daržovės jau tapo kasdieniu kūdikio maistu, galite jam duoti vaisių ir uogų.
• Nuo 8 - 9 mėn. reikia keisti maisto produktų konsistenciją - maistas trinamas šakute, kad liktų minkštų gabaliukų, kurie skatintų kūdikį mokytis kramtyti. Vėliau galima jau duoti ir pirštukais paimamų minkšto maisto gabaliukų.

Alergijos prevencija

Anksčiau buvo rekomenduojama primaitinimą dažniausiai alergiją sukeliančiais produktais atidėti, jeigu vaikas turi didelę riziką išsivystyti alergijai. Tačiau pastaraisiais metais atlikti tyrimai rodo, kad anksti, 4-6 mėn. amžiuje, įtrauktas alergiją galintis sukelti maisto produktas, kaip tik padidina toleranciją jam. Todėl pirmiausiai turi būti įvertinama kūdikio rizika susirgti alergija ir pagal tai koreguojami įvedami maisto produktai - kiaušiniai, žuvis, riešutai.

Pagrindinės rekomendacijos, kaip įtraukti alergiją galinčius sukelti produktus vaikams, turintiems riziką:

• Maistas turi būti pateikiamas saugia forma, atitinkančia vaiko amžių ir išsivystymą (pvz. riešutų sviestas ar miltai vietoj riešutų).
• Prieš įvedant alergiją galintį sukelti produktą, jau turi būti įtraukti ir toleruojami kiti produktai (daržovės, vaisiai, grūdai). Įtraukiamas vienas naujas produktas atskirai nuo kito.
• Pradedama namuose, duodant tiesiog paragauti alergiją galinčio sukelti produkto.
• Jeigu nėra reakcijos, toliau galima palaipsniui didinti porcijas.
• Kiekvienas naujas produktas įtraukiamas kas 3-5 dienas, jei nestebima reakcijų. Jei įvedus produktą, atsiranda bėrimo elementų odoje, pakinta tuštinimasis, reikia nutraukti to produkto vartojimą ir palaukti, kol simptomai praeis ir po kelių dienų vėl pabandyti. Kartojantis reakcijai, reikia produkto vartojimą nutraukti ilgesniam laikui. Esant kelių produktų alergijai, tikslinga konsultacija su vaiką prižiūrinčiu gydytoju.

Atsakingas maitinimas

Primaitinimas, kaip ir žindymas, turi būti pagal kūdikio poreikius, atsižvelgiant į jo rodomus alkio ir sotumo signalus. Taip skatinant vaiką valgyti savarankiškai ir atsižvelgiant į fiziologinius bei vystymosi poreikius. Atsakingas maitinimas leidžia kūdikiui nuspręsti, kada ir kiek kieto maisto suvalgys ir kiek pieno išgers. Tėvai turėtų būti skatinami atpažinti savo kūdikio sotumo signalus ir nebereiktų versti savo kūdikio valgyti ar gerti daugiau, kai jis parodo, kad jam jau pakanka maisto. Priverstinis maitinimas neigiamai veikia teigiamo požiūrio į maistą formavimąsi, o tai vėliau gali lemti emocinio valgymo ar išrankaus valgytojo elgseną. Kiekvieno valgymo metu, ne tik kai yra maitinamas šaukštu, bet ir valgydamas pats pirštais ar šaukšteliu, kūdikis lavina savarankiško maitinimosi įgūdžius, o tai skatina savireguliaciją valgant ir palaiko kognityvinį, emocinį ir socialinį vystymąsi.

Ko vengti kūdikių mityboje?

• Druskos: Ji gali pakenkti inkstams.
• Cukraus, saldintų produktų ir gėrimų: Šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų.
• Medaus: Jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų.
• Riešutų: Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos.
• Žalių ar minkštai virtų kiaušinių: Tai salmoneliozės pavojus.
• Karvės pieno ir pieno produktų: Jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas.
• Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio): Juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę.
• Ryžių gėrimo: Ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė.
• Jūros gėrybių: Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.
• Saldintų gėrimų: Kūdikiui netinka saldinti gėrimai.
• Ryžių pieno: Ryžių pienas netinka kūdikiams ir vaikams dėl jame galimai esančio arseno, kuris priskiriamas kancerogenams bei yra pavojingas sveikatai ir gyvybei.
• Dietų, liesų maisto produktų: Kūdikiui netinka įvairios dietos, liesi maisto produktai. Iki 2 metų riebalai vaikams neribojami, kadangi pagrindinę energiją jie gauna būtent iš jų.

Ką daryti, jei kūdikis atsisako valgyti?

• Neverta pernelyg ilgai atidėlioti papildomo maisto įtraukimo į kūdikio valgiaraštį. 4 - 6 mėnesių mažyliai lengviau pripranta prie naujų skonių (papildomo maisto siūlykite ne anksčiau kaip 17 ir ne vėliau kaip 26 vaiko gyvenimo savaitę).
• Tėveliai turi būti atkaklūs - jei kūdikis pirmą kartą atsisakys ragauti naujo maisto, reikia vis tiek siūlyti jam paragauti, jei prireiks, net dešimt ar daugiau kartų.
• Jeigu kūdikiui nepatiko naujo produkto skonis ir jis atsisako jį valgyti, būkite kantrūs ir neverskite.
• Neskubinkite vaiko, tegul jis valgo savo tempu, neblaškomas aplink esančių dirgiklių.
• Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Galimos problemos ir jų sprendimo būdai

• Diegliai: Jei diegliai ir pilvo pūtimas labai išreikšti, tuomet tikslinga maitinančios mamos dietoje apriboti alergizuojančio maisto: karvės pieno ir visų pieno produktų, riešutų, jūros gėrybių, kiaušinio, sojos, didelio kiekio kviečių produktų. Jei kūdikis maitinamas adaptuotu pieno mišiniu, tuomet tikslinga keisti mišinį į kitą, kuriame yra iš dalies hidrolizuotų karvės pieno baltymų (HA, Comfort ir kitų).
• Atpylimas maistu: Jei kūdikio svoris auga, o psichomotorinė raida normali, atpylimai nėra gydomi. Tačiau jei atpylinėjimas dažnas ir trukdo gyvenimo kokybei, tuomet galima koreguoti maitinančios mamos dietą, nes atpylimas irgi gali būti maisto alergijos ir netoleravimo simptomas.
• Viduriavimas: Jei kūdikis viduriuoja ir nėra infekcijos ar kitų ligų požymių, tuomet labiausiai tikėtina priežastis yra alergija maistui. Jei kūdikis žindomas, tuomet mamos dietoje apribojamas alergizuojantis maistas.
• Tuštinimasis su kraujo gyslelėmis ir gleivėmis: Jei išangėje nėra įplėšų ir žarnyno infekcijos požymių, tai kraujo gyslelės išmatose gali būti vienas iš maisto alergijos požymių. Tokiu atveju būtina hipoalerginė dieta žindančiai mamai (turi patarti gydytojas).
• Vidurių užkietėjimas: Pirmų mėnesių žindomi kūdikiai gali tuštintis ne kasdien ir, jei nėra diskomforto, tai vertinama kaip norma, ir specialaus gydymo nereikia. Patariama tokius kūdikius dažniau maudyti ir atlikti mankštas.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

tags: #kudikio #maitinimas #nuo #4 #menesiu