Kūdikio guldymas ant pilvo - tai pratimas, kuris skatina motorinę raidą. Tačiau, kaip ir bet kuris kitas pratimas, jis turi savo privalumų ir trūkumų. Svarbu žinoti ne tik naudą, bet ir galimą riziką, taip pat, kaip tinkamai ir saugiai praktikuoti šį pratimą, atsižvelgiant į kūdikio amžių ir individualius poreikius.
Kodėl guldymas ant pilvo toks svarbus?
Nuo pat pirmos gimimo dienos laikas, praleistas gulint ant pilvuko, yra labai svarbus, nes skatina mažylį judėti ir stiprinti raumenis, net jei jis zirzia ar verkia paguldžius ant pilvo. Ši padėtis padeda kūdikiui stiprinti kaklo, galvos, pečių ir nugaros raumenis, suteikia galimybę judinti rankas ir kojas kitokiu (neįprastu) būdu bei skatina amžių atitinkančių judėjimo įgūdžių vystymąsi.
Buvimas ant pilvo stiprina kūdikio kaklą, taip gerėja mažylio galvos kontrolė. Tai leidžia kūdikiui sukioti galvą, žvalgytis aplink, pažiūrėti aukštyn, žemyn, todėl vystosi kūdikio akių koordinacija ir gebėjimas akimis sekti daiktus. Kuo daugiau laiko kūdikiai praleidžia ant pilvuko, tuo anksčiau jie gali išmokti remtis rankomis, atsistumti nuo pagrindo, pradėti apsiversti, šliaužti, ropoti ar sėdėti be atramos. Stiprėja nugaros raumenys, jau keliant galvą pradeda formuotis stuburo linkiai, nugaros tiesimosi reakcijos, kurios yra pagrindas tolesnių judesių vystymuisi, refleksų integravimuisi.
Svarbu atsiminti, kad remiantis tyrimų duomenimis, kūdikiams, mažai būnantiems padėtyje ant pilvo, dažnai vėluoja judesių raida. Jei jūsų mažylis praleidžia daug laiko toje pačioje padėtyje gulėdamas ant nugaros, jo galva gali įprasti būti palenkta vienos peties link (pozicinė kreivakaklystė) arba galva gali tapti šiek tiek ploštesnė vienoje pusėje (padėties plagiocefalija).
Šliaužimas yra svarbus kūdikių raidos etapas. Jis padeda puikius pagrindus ne tik stovėjimui, tvirtam sėdėjimui, vaikščiojimui, bet ir apskritai visai kūdikio raidai, gerina koordinaciją bei orientaciją. Šliaužti kūdikiai pradeda tuomet, kai jų pečių juosta sustiprėja taip, jog rankos sugeba traukti kūną į priekį, o kojos spirtis. Dažniausiai tai nutinka tarp 7 ir 9 kūdikio gyvenimo mėnesio, nors kai kurie kūdikiai šliaužti pradeda ir anksčiau, pavyzdžiui, norą rodo jau nuo 5-6 gyvenimo mėnesio.
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
Šliaužimas lavina:
- Liemens raumenis.
- Kryžminę koordinaciją.
- Sensorinę sistemą (šlaudamas skirtingais paviršiais, kūdikis patiria daug naujų pojūčių).
- Veiklos ir žaidimų įvairovę (tam tikrų užduočių atlikimas, tikslo siekimas).
- Pirštų ir rankų įgūdžius (šlaudamas kūdikis įprastai ištiesia pirštus ir aktyviai traukiasi rankomis, taip stiprindamas savo plaštakas, o tai turi didelę įtaką smulkiosios motorikos įgūdžiams ateityje).
- Smegenų veiklą.
Kada pradėti ir kiek laiko skirti guldymui ant pilvo?
Labai svarbu kūdikį nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų guldyti ant pilvo. Tai padės treniruoti ir vėliau šliaužimui reikalingus raumenis. Gulėdamas ant pilvo, kūdikis apžiūrinės daiktus, stengsis juos pasiekti ir pažaisti su jais.
Kūdikio sukimasis aplink save jam gulint ant pilvo stiprina raumenis, ypač liemens šoninius, gerina galūnių koordinaciją.
Pradžioje naujagimius ant pilvo kasdien reikėtų guldyti 2-3 kartus, šioje padėtyje praleidžiant maždaug 3 min. Naujagimiui augant ir stiprėjant, laiką, praleidžiamą ant pilvuko, palaipsniui reikėtų ilginti. Iš viso ant pilvo 1-3 mėn. kūdikis turėtų gulėti apie 20 min. Priklausomai nuo amžiaus tokioje padėtyje kūdikis turėtų praleisti 30-60 min.
Jei mažylis verkia ir ant pilvo neišbūna nė tų 3 min., buvimo ant pilvo laiką galima sutrumpinti iki 1-2 min. Natūralu, kad naujagimis priešinsis tam, kas neįprasta, taip pat ne visiems mažyliams patinka padėtis, kai veidas nukreiptas žemyn. Tam, kad kūdikis kuo daugiau laiko praleistų ant pilvo, paverskite šį laiką įprastų žaidimų dalimi: rodykite mažyliui arba priešais jį padėkite ryškiaspalvius žaislus, vartykite knygeles, priešais pastatykite veidrodėlį ir kt. Jokiu būdu nepalikite vaikelio vieno: užmegzkite su juo akių kontaktą, kalbinkite jį, imituokite gyvūnų ar paukščių skleidžiamus garsus, dainuokite daineles. Geriausia kūdikį guldyti žemai, ant kieto paviršiaus. Geriausia patiesti antklodę, storą pledą arba įsigyti minkštą kilimą-dėlionę.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Saugumo aspektai
Svarbu atsiminti, kad guldymas ir migdymas ant pilvuko įvardijamas kaip vienas iš staigios kūdikių mirties sindromo rizikos veiksnių. Nuo 1990 m. pasaulyje paskelbta rekomendacija guldyti vaikus ant nugaros, ant tvirto čiužinio, siekiant apsaugoti nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Ant pilvo palikti miegoti per naktį ir dienos metu tikrai saugu yra tada, kai kūdikis pats išmoksta apsiversti nuo nugaros ant pilvo ir nuo pilvo ant nugaros. Tiems kūdikiams, kurie nepripažįsta kitos miego pozos, galioja anksčiau aprašyta taisyklė - pašalinti visus kitus rizikos faktorius.
Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl jei jis miega tik kniūbsčias, tereikia pašalinti kitus rizikos faktorius - apsaugėles, pagalves, minkštus žaislus, antklodę, guldyti ant tvirto pagrindo, išvėdintame, vėsiame tėvų kambaryje. Dažniausiai sutinkama rekomendacija yra guldyti ant nugaros, kartais leidžiama guldyti ant šono (tačiau gulintis ant šono kūdikis labai greitai gali nusiversti ant pilvo), o miegas gulint ant pilvo visada nurodomas kaip vienas iš staigios kūdikio mirties sindromo rizikos faktorių.
Plagiocefalija (galvos suplokštėjimas)
Nuo 1990 m., kai buvo pradėta rekomenduoti kūdikius migdyti ant nugaros, stipriai padaugėjo plagiocefalijos (suplokštėjusių galvų) atvejų. Šis sindromas dažniausiai pasireiškia „labai gerai miegantiems“ kūdikiams, kurie daug laiko miegodami praleidžia ant tvirto pagrindo - lovelėje, autokėdutėje, gultuke. Jei naujagimis gimė išnešiotas ir sveikas, jis nuo gimimo sugeba bent minimaliai pasisukti, kad gulėti būtų patogiau.
Ką daryti, jei pastebėjote galvos suplokštėjimą?
Pirmiausia - kreiptis į gydytoją. Mažesniems kūdikiams šią bėdą ištaisyti lengviau, nes jų kaulai dar pakankamai minkšti.
Kaip išvengti plagiocefalijos?
- Miegas vis kitoje lovytės pusėje. Kiekvieną kartą guldydami vaiką į lovelę, keiskite puses, kad langas matytųsi galvą pasukus į kitą pusę.
- Maitinimas.
- Mankšta ant pilvuko. Nors migdyti ant pilvo kūdikių nerekomenduojama, būdravimo metu tai puiki mankšta, stiprinanti nugaros, pečių ir kaklo raumenis, kurie reikalingi pasukti galvą į kitą pusę. Rekomenduojama pradėti nuo gimimo.
- Nešiojimas. Nelaikykite kūdikio visą dieną lovytėje arba manieže, sūpynėse, gultukuose ir pan. Šliaužti besiruošiančiam kūdikiui sukurkite saugią aplinką. Įsitikinkite, kad kūdikiui patogu prisitraukti rankomis, atsispirti kojomis.
Kūdikio raida mėnesiais
Kūdikio raida nėra vienoda. Tačiau visiems įgūdžiams įgyti yra minimalus ir maksimalus laikas, kitaip tariant, laikas, per kurį jis turi išmokti naujų dalykų.
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė
- Pirmas mėnuo: Gulėdamas ant pilvo pasuka veidą į šoną, sugeba trumpam pakelti galvą.
- Du mėnesiai: Paguldytas ant pilvuko, kelias minutes galvą išlaiko šiek tiek pakeltą.
- Trys mėnesiai: Paguldytas ant pilvo, apie 10 sekundžių išlaiko galvą ir krūtinę pakeltas. Pakeltą galvą išlaiko net iki kelių minučių. Kai kurie tėvai pastebi, kad gulėjimas ant pilvuko padeda nurimti neramiam kūdikiui.
- Keturi mėnesiai: Gulėdamas ant pilvo, remiasi dilbiais ar ištiestomis rankomis.
- Penki mėnesiai: Gulėdamas ant pilvo ir pasirėmęs dilbiais jis iškelia rankas ir maskatuoja kojytėmis.
- Šeši mėnesiai: Gulėdamas ant pilvuko, remiasi rankomis, gerai kelia galvą ir krūtinę.
Ar galima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje?
Tai iš senų laikų išlikęs mitas, jog negalima miegoti su kūdikiu vienoje lovoje, kad jo neužspaustum ir neuždusintum. Aš pritariu prieraišiosios tėvystės principams ir netgi rekomenduoju su kūdikiu nuo gimimo iki bent jau pusės metų miegoti kartu. Tyrimais įrodyta, kad jei mama (natūralu, kad tai ji miega su vaikučiu) yra sveika, nepervargusi, neapsvaigusi nuo kvaišalų, ji niekaip negali uždusinti vaiko savo kūnu netyčia. Praktikoje sutampa, kad jei mama išimtinai žindo, tai ji beveik visada miega kartu su kūdikiu, nes taip paprasčiau jiems abiems. Be to, tokia mama miega žymiai jautriau - kaip katė - girdi, jaučia kada kūdikis verčiasi, bunda, ieško krūties.
Kiti patarimai dėl kūdikio miego
- Kūdikiams iki metų pagalvės nerekomenduojamos. Jei atsiranda sloga, kosulys, galima po galva dėti sulankstytą vystyklą, kuris šiek tiek ją pakels ir palengvins gleivių nutekėjimą, bet tikrai nereikia suteikti pusiau sėdimos padėties.
- Čiužinys turi būti tvirtas (nebūtinai tai reiškia kietas), jokiu būdu ne poroloninis ar poliuretaninis, į kurį vaikas tiesiog „įsminga“. Taip pat labai svarbu, kad ant čiužinio būtų lygiai, be raukšlių užklota tinkamo dydžio paklodė, kuri nesusijauktų miego metu.
- Lovytės užuolaida sumažina erdvę, kuri naujagimiui ir kūdikiui gali būti bauginanti, nes neįprasta po gyvenimo gimdoje patirties.
Kūdikio priemonės: gultukai, nešioklės, vežimėliai
Renkantis kūdikio priemones, svarbu atsižvelgti ne tik į amžių, bet ir į vaiko raidą. Štai keletas patarimų apie populiarias priemones:
- Gultukas/vibro kėdutė: Nors gamintojai rekomenduoja naudoti gultukus nuo gimimo, jais nereikėtų piktnaudžiauti. Įvairūs šaltiniai rekomenduoja gultuke/automobilinėje kėdutėje ir kitose panašiose priemonėse neguldyti kūdikio ilgiau nei 30-45 min. be pertraukos. Skaičiuojant visas kūdikių priemones, kuriose kūdikis yra pusiau sėdimoje padėtyje, neturėtumėte kūdikio laikyti ilgiau negu 2 val. per parą. Pagal saugaus kūdikių miego rekomendacijas, saugiausia miego padėtis yra ant lygaus, tvirto paviršiaus. Ilgas buvimas nekintančioje padėtyje gali padidinti kaukolės deformacijos (suplokštėjimo) tikimybę, padidinti kaklo ir pečių juostos raumenų įtampą, lėtina kūdikio motorinę ir kognityvinę raidą, nes gultuke mažylis negali vartytis, keisti padėties, mokytis šliaužti, ropoti, stebėti ir tyrinėti aplink jį esančio pasaulio. Gultukų nerekomenduoju naujagimiams iki mėnesio. Vėliau, jei vaikui jame būti patinka, tai gali būti didelė pagalba mamai. Tačiau gultukas turi būti naudojamas tik retkarčiais, kai mama tikrai negali užsiimti su vaiku (pvz. nori nusprausti duše). Nei gultuke, nei autokėdutėje negalima palikti miegančio vaiko be priežiūros - nesvarbu tai dienos ar nakties miegas. Jei vaikas miega autokėdutėje kelionės metu, jis taip pat turi būti nuolat stebimas, nes daugiau nei 90 proc.
- Nešioklė/vaikjuostė: Gamintojai teigia, jog galite nešioklėse nešioti mažylį nuo pirmųjų jo gyvenimo dienų, tačiau kineziterapeutai nerekomenduoja skubėti ilgam vertikalizuoti naujagimio kol jis dar tvirtai nelaiko galvos. Nėra atlikta patikimų tyrimų, kurie įrodytų, kad taisyklingo nešiojimo nešioklėje trukmę reikėtų riboti. Praktikoje ta trukmė priklauso nuo daugybės veiksnių, pavyzdžiui, kaip pats kūdikis joje jaučiasi. Jeigu turite galimybę, kūdikį visuomet migdykite arba perkelkite ant lygaus paviršiaus vos tik jam užmigus. Jeigu nešioklė nėra ergonomiška, ji gali padidinti klubo sąnario displazijos tikimybę, todėl rekomenduojama, kad nešiojamo kūdikio klubai būtų plačiai atverti ir sulenkti 90º kampu, kitaip vadinamoje „varliuko“ pozoje, didesnę riziką klubo sąnario displazijai turi kūdikiai nešiojami nešioklėse kai kojos ištiestos kabo žemyn arba yra suglaustos „slingo“ tipo nešioklėje.
- Sėdimas vežimėlis: Kūdikių priemones reikėtų rinktis ne pagal kūdikio biologinį amžių, o pagal jo raidą. Sėdimą vežimėlį galima rinktis tik tuomet, kai mažylis geba sėdėti tiesiai be pagalbos. Iki tol reikėtų rinktis pusiau sėdimą padėtį arba gulimą vežimą. Jeigu vežimėlis turi pilno horizontalaus atsilenkimo funkciją, jame galima palikti kūdikį miegoti. Per anksti pradėtas naudoti sėdimas vežimėlis gali kelti pavojų kūdikio stuburo formavimuisi, turėti įtakos raumenų tonuso disbalanso atsiradimui.
- Vaikštynė/šokliukas: Vaikštynės ir šokliukai nėra rekomenduojami kineziterapeutų ir pediatrų. Sėdėdamas vaikštynėje ar šokliuke kūdikis ne stovi, o yra nenormalioje, pusiau sėdimoje, pusiau stovimoje padėtyje. Mažylis turėtų atsistoti tik tuomet, kai yra tam fiziškai pasiruošęs.
Papildoma informacija apie "ketvirtąjį nėštumo trimestrą"
Jau kuris laikas kalbama apie „ketvirtąjį nėštumo trimestrą“, kurio hipotezė yra tokia: žmonių jaunikliai gimsta nepakankamai subrendę (kaip sterbliniai gyvūnai), nes jei gimdoje vystytųsi ilgiau, moterys tiesiog nesugebėtų jų pagimdyti. Štai kodėl pirmieji trys mėnesiai būna tokie sudėtingi - žindymo problemos, diegliai ir pan. Taip pat daugybė tyrimų skelbia, kad Afrikos kūdikiai iki 6 mėn. (kol nenusileidžia ant žemės ir nekankina badas) stipriai lenkia vakariečius vaikus tiek savo fizine, tiek emocine branda. Kodėl? Jie visada su mama nešynėje, oda prie odos kontakte. Judėdami kartu su mamos kūnu jie treniruoja savo raumenis, matydami besikeičiančius vaizdus ir būdami vertikalioje padėtyje greičiau pažįsta aplinką, lengviau išmoksta vaikščioti. Nuolat girdėdami mamos širdį, balsą, užuosdami kvapą - yra ramesni ir jaučiasi saugesni, nes į poreikius atliepiama tuojau pat. Be to, jie nesumaišo dienos su naktimi, nes dienos miego metu jie vis tiek yra judesyje, bruzdesyje, o naktį miega gulėdami lovoje šalia mamos.
Noriu paminėti ir tai, kad nešioti vaikus reikėtų veidu į save (nesvarbu, ant krūtinės, ar ant nugaros), kai pradės rūpėti aplinka - jie tikrai apsidairys. Patartina rinktis ne kelnaičių tipo (jos tinkamos būtent nešiojimui veidu į pasaulį), o stačiakampio pagrindo nešynes.