Kudikio Bėrimai: Tipai, Nuotraukos ir Gydymo Būdai

Odos bėrimai yra dažna problema, su kuria susiduria tiek suaugusieji, tiek vaikai. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius odos bėrimų tipus, jų simptomus, priežastis ir gydymo būdus. Nuotraukos padės atpažinti bėrimus, tačiau svarbu kreiptis į gydytoją, jei susiduriate su nerimą keliančia odos problema, ypač jei simptomai nepraeina ilgiau nei keletą dienų ir sutrikdo jūsų kasdienį gyvenimą.

Dažniausiai Pasitaikantys Odos Bėrimų Tipai

1. Egzema (Atopinis Dermatitas)

Dažniausiai pasitaikantis egzemos tipas yra atopinis dermatitas. Atopinio dermatito simptomai dažnai painiojami su psoriazės simptomais, tačiau jie nėra tokie patys. Abu gali sukelti bėrimus su raudonomis, iškilusiomis, niežtinčiomis odos dėmėmis ant rankų ir galvos odos, tačiau egzema paprastai būna su intensyviu niežuliu. Psoriazė yra autoimuninė liga, o egzema gali būti genetinių arba aplinkos veiksnių rezultatas, pavyzdžiui, karštas oras arba kontaktas su tam tikrais produktais, pavyzdžiui cheminėmis medžiagomis ar džiovinančiomis plovimo priemonėmis. Dažniausiai pažeidžiamos akių vokų, alkūnių, plaštakų, pėdų, kelių ir kulkšnių vietos.

Kaip sau padėti:

• Nustokite draskytis.
• Odos drėkinimas yra labai svarbus.
• Naudokite losjoną nuo niežulio.
• Dermatologas gali paskirti kremų, kurie kontroliuoja niežulį ir padeda atkurti odą.
• Ilgalaikis steroidų gydymas nerekomenduojamas, nes jie gali ploninti odą.
• Rinkitės švelnų muilą, kurio sudėtyje nėra dažiklių ar kvapiųjų medžiagų, ir kruopščiai nuplaukite jį nuo kūno.
• Venkite ilgo ir karšto dušo.
• Po maudynių nusausinkite odą ir tepkite drėkinamąjį kremą, kol oda dar drėgna.

2. Kontaktinis Dermatitas

Kontaktinis dermatitas - tai kitokio tipo egzema, kurią sukelia fizinis prisilietimas prie ko nors, kas dirgina arba sukelia alerginę reakciją. Šiam sutrikimui būdingas intensyvus niežulys, lydimas bėrimo su skysčio pripildytomis pūslelėmis. Skiriami du kontaktinio dermatito tipai: dirginantis, kuris yra dažnesnis ir pasireiškia, kai oda reaguoja į kokią nors cheminę medžiagą (pvz., kvepalus ar ploviklį), ir alerginis kontaktinis dermatitas, kurį sukelia reakcija į kokią nors medžiagą. Dažni kontaktinio dermatito sukėlėjai yra nikelio papuošalai, plaukų dažai, kosmetika, odos priežiūros priemonės, nagų lakas, formaldehidas, šveičiamasis alkoholis ir nuodingoji gebenė. Lietuvoje, pvz., rūta, dilgėlė ar kiti daug eterinių aliejų turintys augalai.

Kaip sau padėti:

• Jei niežulys stiprus, verta išgerti nereceptinių antihistamininių vaistų.
• Svarbu nustatyti ir vengti kontakto su bėrimą sukėlusiu dirgikliu.
• Norint nustatyti alerginę reakciją, gali prireikti testo, kurio metu gydytojas užklijuoja nedidelį pleistrą su alergenais, kad pamatytų, ar jūsų oda reaguoja (tai vadinamas „lopų“ tyrimas).

3. Seborėjinis Dermatitas

Seborėjinis dermatitas (kartais vadinamas „galvos egzema“) yra grybelio sukeliamas bėrimas. Šis grybelis dažniausiai auga riebaluotis linkusiose kūno vietose, tokiose kaip galvos oda, veidas, viršutinė krūtinės dalis ir nugara. Pastebėta, kad per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius juo serga apie 12 procentų gyventojų ir iki 70 procentų kūdikių, kol sulaukia vienerių. Dažnai jį sukelia Malassezia genčiai priklausantys grybai. Gyvenimo būdas taip pat veikia šią būklę. Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas stipriai veikia seborėjinio dermatito atsiradimą.

Kaip sau padėti:

• Plaukuojose kūno dalyse atsiradęs seborėjinis dermatitas dažnai gydomas nereceptiniais šampūnais nuo pleiskanų.
• Ieškokite šampūnų su cinku, selenu ar ketokonazolu ir palikite šampūną penkioms minutėms ant galvos odos prieš skalavimą.
• Priklausomai nuo plaukų tipo, stenkitės plauti galvą šampūnu kasdien, kol būklė pagerės.
• Jei tai nepadeda, gydytojas gali paskirti stipresnius šampūnus ir vaistus.
• Veido ir kūno plotai, kuriuose pasireiškia seborėjinis dermatitas, gali būti gydomi vietiniais kortikosteroidais arba priešgrybeliniais vaistais.

4. Grybelinė Infekcija

Simptomai priklauso nuo to, kurioje kūno vietoje infekcija pasireiškia, tačiau visus juos sukelia grybelis. Užsikrėsti galima kontaktuojant su užsikrėtusiu asmeniu, naminiu gyvūnėliu ar paviršiumi, ant kurio „gyvena“ grybelis. Šios grybelinės infekcijos taip pat gali būti perduodamos per tokius daiktus, kaip batai ir rankšluosčiai. „Pasigauti“ šią infekciją galima persirengimo kambaryje, prie baseino ir pan.

Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas

Kaip sau padėti:

• Geriausia grybelinių infekcijų gydymo priemonė yra priešgrybeliniai kremai ir geriamieji vaistai.
• Būtinai nusiplaukite rankas prieš tepdami kremus ir po jų, kad grybelis neplistų toliau.
• Užkirsti kelią infekcijai galima gerai nusausinant odos raukšles, pėdas ir kirkšnių sritį bei dėvint švarius, laisvai prigludusius apatinius drabužius.
• Viešuose dušuose ir prie baseinų ar kitų drėgnų vietų avėkite šlepetes ir stenkitės kaitalioti skirtingas batų poras, kad kuo mažiau kauptųsi drėgmė ir grybelis.

5. Bakterinė Infekcija

Bakterinės infekcijos gali prasidėti kaip nekaltas nubrozdinimas, bet negydomos jos gali virsti didelėmis problemomis. Nesutvarkyta žaizda, vabzdžio įkandimas ar kitas odos pažeidimas gali leisti bakterijoms patekti į jūsų odą ir joje veistis. Susidariusi infekcija gali būti mažos dėmelės dydžio arba išplisti po visą kūną, o infekcijos sunkumas taip pat gali būti įvairus - nuo nedidelio užpūliavimo iki pavojingos gyvybei būklės. Jei tai nedidelė infekcija, norint ją išvalyti, pažeistą vietą galima patepti antibiotikų tepalu. Tačiau jei ji pažeidžia didesnį odos plotą, gali prireikti geriamųjų arba intraveninių antibiotikų. Dėl per didelio antibiotikų vartojimo susiformavo bakterijų superatmainos, kurios nebereaguoja į kai kuriuos vaistus. Todėl bakterinės infekcijos tampa vis piktybiškesnės.

Kaip sau padėti:

• Kreipkitės į gydytoją nedelsdami, jei pastebėjote geltonų pūlių ar nemalonaus kvapo išskyrų iš žaizdos, padidėjusį paraudimą ir skausmą žaizdos vietoje, pasikeitusią spalvą ar dydį, raudonus ruoželius odoje aplink žaizdą arba jei karščiuojate.
• Taip pat galite užkirsti kelią odos infekcijoms, jei kiekvieną įpjovimą ar žaizdą iš karto nuvalysite muilu ir vandeniu bei užrišite tvarsčiu.
• Patartina rankinėje visuomet turėti dezinfekcijai skirtą priemonę ir švarų pleistrą.

6. Dilgėlinė

Dilgėlinę gali sukelti daugybė veiksnių, įskaitant tam tikrus maisto produktus (pvz., žemės riešutus, kiaušinius, riešutus ir vėžiagyvius), taip pat vaistus, didelį šaltį ar karštį ir ligas bei vabzdžių įkandimus. Taip pat gali būti kalta ir genetika. Bėrimas atsiranda, kai, reaguodamos į dirgiklį, organizmo ląstelės išskiria histaminą, cheminę medžiagą, kuri priverčia organizmą įsijungti į uždegiminę veiklą, kad atsikratytų alergeno. Organizmui reaguojant į histaminų antplūdį, atsiranda dilgėlinė ir patinimas. Jei dilgėlinę lydi akių, burnos, rankų, pėdų, kojų ar gerklės patinimas arba pasunkėjęs kvėpavimas, gali būti, kad sergate angioneurozine edema. Ji panaši į dilgėlinę, tačiau gali būti sunkesnė ir dažnai pažeidžia akis ir lūpas. Sunkiausiais atvejais gali būti pažeidžiami vidaus organai, pavyzdžiui, kvėpavimo takai ir žarnynas.

Kaip sau padėti:

• Kartais dilgėlinė išnyksta savaime be jokio gydymo, nors šaltos šluostės uždėjimas ant išbertos vietos gali padėti nuraminti odą.
• Jei tai nepadeda, išbandykite be recepto parduodamą geriamąjį antihistamininį vaistą, kad sumažintumėte niežulį ir patinimą.
• Vis dar nesulaukiate palengvėjimo? Kreipkitės į gydytoją dėl priešuždegiminių vaistų skyrimo.

7. Pūslelinė (Herpes Simplex Virusas)

Ant lūpų iškilusią pūslelę tikriausiai esame turėję visi. Vis dėlto kartais Herpes simplex viruso sukeliama būklė pasireiškia ir kitose kūno vietose. Nors herpes simplex viruso (HSV) infekcijos gali būti perduodamos lytiniu keliu, tai nėra vienintelis būdas, kaip virusas perduodamas tarp žmonių. Medikų teigimu, mažiausiai 80 proc. žmonių yra užsikrėtę herpeso virusu, kai pradeda lankyti darželį. Tai įvyksta dėl bendrų žaislų, giminaičių bučinių ir kitų kontaktų su viruso nešiotojais. Mūsų imuninė sistema paprastai kovoja su šia liga, todėl simptomų visi užsikrėtusieji nejaučia. Tačiau apie 20 proc. žmonių išberia. Burnos herpesas, dažniausiai 1 tipo HSV, paprastai yra opaligės kaltininkas, kuris atsiranda vaikystėje per neseksualinį kontaktą. Herpeso protrūkį gali sukelti stresas, liga, nuovargis ir saulės spinduliai. Nors tai pasitaiko retai, tačiau lazerio ir injekcinės procedūros (pvz., lūpų užpildas) gydytojo kabinete taip pat gali išprovokuoti bėrimą. Herpeso infekcijos paprastai kartojasi toje pačioje kūno vietoje, nes virusas gyvena po oda.

Kaip sau padėti:

• Herpesą gali būti sudėtinga diagnozuoti, nes bėrimai dažnai atrodo kaip alerginė reakcija.
• Tokiu atveju gydytojas gali paimti viruso mėginį, atlikti kraujo tyrimą arba padaryti biopsiją, kad patvirtintų, jog bėrimo priežastis - HSV.
• Vaistų nuo HSV nėra, tačiau receptiniai antivirusiniai vaistai gali sumažinti pūslelinės protrūkių skaičių ir ligos sunkumą bei trukmę.
• Gydytojas gali paskirti ir vietinio poveikio priemonių, kurios padeda sumažinti simptomus.

8. Juostinė Pūslelinė

Tai virusinis bėrimas, dažnai atsirandantis po vėjaraupių. Šie skausmingi, niežtintys ir dilgčiojantys bėrimai paprastai atsiranda ant liemens vienoje kūno pusėje, kartais - ant veido. Todėl virusą labai lengva diagnozuoti. Svarbu žinoti, kad juostine pūsleline sergantys žmonės neplatina viruso kitiems žmonėms, tačiau jie gali užkrėsti kitus vėjaraupiais, jei tas asmuo nesirgo vėjaraupiais ir neturi susidariusio imuniteto.

Kaip sau padėti:

• Nuo juostinės pūslelinės apsaugos skiepai.
• Jei virusu jau užsikrėtėte ir simptomai pasireiškė, antivirusiniai vaistai gali sumažinti juostinės pūslelinės protrūkio sunkumą ir trukmę, ypač jei jie išgeriami per tris dienas nuo bėrimo atsiradimo.
• Jei jaučiate nedidelį skausmą, gali padėti be recepto parduodami skausmą malšinantys vaistai, vėsus prausiklis, kalamino losjonas arba avižų vonia.

Naujagimių Odos Būklės

Toksinė Naujagimių Eritema

Būdinga net 31-72% išnešiotų naujagimių, o neišnešiotiems pasitaiko rečiau. Šiai naujagimių odos būklei būdingas bėrimas daugybinėmis raudonomis dėmelėmis ir papulėmis (1-3 mm dydžio), kurios greitai virsta pūlinukais ant paraudusio pagrindo. Labiausiai beria liemenį, žastus ir šlaunis, o delnai su padais lieka nepažeisti. Kartais vaikas jau gimsta išbertas, visgi dažniausiai išberia per pirmąsias 24-48 gyvenimo valandas. Toksinė naujagimių eritema diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Kartais atliekama mikroskopinis ištyrimas, nors dažniausiai tai nereikalinga. Esant reikalui (ypač, jei bėrimo vaizdas netipinis) atliekamas pasėlis.

Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai

Praeinanti Naujagimių Pustulinė Melanozė

Kiek rečiau sutinkama odos būklė nei toksinė naujagimių eritema, ir dažnesnė tamsaus gymio vaikams. Diagnozė nustatoma remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Kaip ir toksinės naujagimių eritemos atveju, galima atlikti mikroskopinį tyrimą, tačiau jis nebūtinas.

Naujagimių Aknė

Būdinga apie 20% visų naujagimių ir neturi šeimyninio polinkio. Anksčiau buvo manyta, kad naujagimių aknę sukelia riebalinių liaukų stimuliacija (motinos ir endogeniniai androgenai), tačiau dabar dauguma mokslininkų pradėjo abejoti šia hipoteze. Dažniausiai naujagimių aknė išryškėja 3-iąją gyvenimo savaitę. Gydymui užtenka kasdienio prausimo švelniu muilu ir vandeniu, taip pat rekomenduojama vengti tepalų, aliejų ir losjonų. Kito papildomo gydymo dažniausiai neprireikia, nes bėrimai pranyksta savaime, be randų, 4-ių mėnesių bėgyje.

Kūdikių Aknė

Tai kitas nozologinis vienetas, t. y., ne ta pati liga, kaip naujagimių aknė. Ji pasireiškia 3-4-ą gyvenimo mėnesį. Kūdikių aknė dažnesnė berniukams, ji atsiranda dėl riebalinių liaukų hiperplazijos. Klinikiniai simptomai panašūs į naujagimių aknės, tik kiek sunkesni - būdingi komedonai, uždegiminės papulės ir pūlinukai, kartais veidelyje formuojasi mazgai. Kartais prireikia gydymo, kadangi bėrimai ilgai savaime nepraeina ir gali sugyti palikdami randelius (priešingai negu naujagimių aknė). Kai uždegimas silpnas ar vidutinio sunkumo, skiriami silpni keratolitiniai preparatai (pvz., benzoilperoksidas), vietiniai antibiotikai (pvz., eritromicinas, klindamicinas) ar vietiniai retinoidai. Prieš pradedant gydymą vietiniais vaistais, tėvams duodama instrukcija, kaip patikrinti odos reakciją į tą ar kitą medikamentą (mėginį reikia atlikti prieš tepant didesnius odos plotus). Iš pradžių vaistai tepami kas antrą dieną, vėliau - kasdien (jeigu gerai toleruojami).

Naujagimių Akropustuliozė

Tai gerybinė, pūslelėmis ir pūlinukais pasireiškianti naujagimių odos būklė. Jai būdinga lėtinė eiga (priešingai negu daugumai kitų naujagimių odos būklių). Kilmė nežinoma. Remiantis atliktais tyrimais pastebėta, kad naujagimių akropustuliozė dažniau pasireiškia tiems vaikams, kurie buvo gydyti nuo niežų, taigi ši būklė galimai yra nespecifinės reakcijos į niežus pasekmė. Visgi niežai šiems pacientams buvo patvirtinti labai retai. Naujagimių akropustuliozė skiriama nuo dishidrozinės egzemos, pustulinės psoriazės, impetigo, niežų ir kt. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais, taip pat atliekama odos nuograndų mikroskopija (dėl sąsajų su niežais). Dažniausiai ši būklė praeina per 2 metus. Gydymui rekomenduojami vidutinio stiprumo ar labai stiprūs kortikosteroidai.

Miliumai

Tai balti „spuogeliai“, kurie atsiranda dėl keratino ir riebalų sankaupų plauko folikule.

Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė

Prakaitinė

Dažnas reiškinys, ypač gyvenantiems šilto klimato sąlygomis. Prakaitinė atsiranda dėl to, jog prakaito liaukos užsikemša keratinu, todėl odos raginiame sluoksnyje ima kauptis prakaitas. Retai kada prakaitinė būna gimimo metu. Dažniausiai atsiranda per pirmąją gyvenimo savaitę, ir yra ypač susijusi su šilta aplinka, pvz., buvimu inkubatoriuje, gausiu aprengimu, karščiavimu. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais simptomais. Odos mikroskopija galima, bet dažniausiai nebūtina.

Pūslės, Atsiradusios Dėl Čiulpimo

Tai atmetimo diagnozė, kurią reikia skirti nuo paprastosios pūslelinės, pūslinio impetigo, įgimto sifilio, kandidozės, naujagimių raudonosios vilkligės, paveldimų pūslinių ligų. Šios pūslės yra neuždegiminės kilmės, ovalios formos, storų sienų, pripildytos sterilaus skysčio. Jos gali būti vienpusės ar abipusės, ant riešo, rankų pirštų.

Kraujagysliniai Apgamai

Tai ir kraujagyslių navikai, ir malformacijos. Dauguma nesukelia problemų ir yra kliniškai nereikšmingi, o kitus būtina gydyti, taip pat dali yra susiję su vidaus organų patologija.

Marmurinė Oda

Būdingas simetrinis, tinklinis odos spalvos pakitimas, labiausiai išreikštas galūnėse ir liemens srityje. Jį sukelia odos kraujagyslių atsakas į šaltą aplinką, ir būklė praeina šiltoje aplinkoje. Gydymo nereikia. Fiziologinė marmurinė oda turi būti skiriama nuo paveldimos būklės, kurią sukelia kraujagyslių malformacija.

Arlekino Spalvos Pokytis

Labiausiai tampa pastebimas, kai vaikas guli ant šono. Būdingas intensyvus paraudimas to šono, ant kurio gulima. Kita pusė pastebimai pabąla. Labai aiški skiriamoji linija. Toks spalvos pokytis trunka iki 20 minučių. Sutrikimo priežastis nėra aiški, tačiau manoma, jog reikšmės gali turėti autonominės nervų sistemos, reguliuojančios odos kraujagyslių tonusą, nebrandumas. Šis sutrikimas būdingas net kas dešimtam naujagimiui, o neišnešiotiems vaikams pasireiškia kur kas dažniau. Dažniausiai išryškėja per kelias pirmas gyvenimo dienas, nors kartais tampa pastebimas ir po 3 savaičių.

Įgimta Dermos Melanocitozė („Mongolo“ Dėmė)

Dažniausiai naujagimių pigmentinis sutrikimas. Būdinga ryški rasinė predispozicija, nes 85-100% mongoloidų atstovų naujagimystės periode turi šių dėmių, kai tuo tarpu baltaodžiams ji sutinkama <10% atvejų. „Mongolo“ dėmė yra mėlynai-pilkos spalvos dėmė, kurios kraštais nėra aiškūs. Dydis gali siekti >10 cm. Dažniausiai ji atsiranda kryžkaulio - sėdmenų srityje, pečių srityje. Tai visiškai gerybinis odos darinys, ir turi tendenciją praeiti savaime per 1-2 metus. Sulaukus 6-10 metų amžiaus, jau būna išnykusi. „Mongolo“ dėmės priežastis - uždelstas dermos melanocitų išnykimas. Kryžkaulio sritis ir yra ta vieta, kurioje aktyvūs dermos melanocitai išlieka ilgiausiai. Įgimta dermos melanocitozė turi būti atskirta ir nuo kitų neblykštančių odos pažeidimų, pvz., mėlynojo apgamo, Oto apgamo, Ito apgamo. Ito ir Oto apgamai tyri specifinę lokalizaciją, o būtent V1/V2 dermatomus veido, kaklo srityje.

Bronzinio Vaiko Sindromas

Pasireiškia viso kūno odos pilkai rudos spalvos pasikeitimu, praėjus 1-7 dienos nuo fototerapijos, skirtos padidėjusios bilirubino koncentracijos gydymui, pradžios. Kraujo serumas ir šlapimas taip pat įgauna bronzinę spalvą. Nutraukus terapiją, oda vėl palaipsniui įgauna normalią spalvą, be jokių liekamųjų reiškinių. Manoma, kad bronzinę spalvą sukelia sutrikęs tulžies rūgščių ir tulžies pigmento pasišalinimas, o būtent jie ir yra rudos spalvos. Dauguma sergančių vaikų jau prieš terapijos pradžią turi padidėjusią bilirubino koncentraciją kraujyje.

Seborėjinis Dermatitas

Šiai ligai būdingas odos paraudimas ir riebios, gelsvos pleiskanos. Gali berti ne tik galvos odą, bet ir veidą, ausis, kaklą, vystyklų sritį.

Riebalinis Apgamas

Tai įgimtas darinys, dažniausiai pastebimas ant veido ar skalpo.

Įgimta Odos Aplazija

Tai grupė heterogeninių ligų, kuriai būdinga lokali odos stoka.

Erozinė Pustulinė Skalpo Dermatozė

Naujagimiams su perinataliniu skalpo pažeidimu, plaukų netekimą gali lydėti pūlingi, eroziniai, šašais padengti bėrimai, kuriems gydymas antibakteriniais vaistais (tiek vietiniais, tiek ir sisteminiais) neturi efekto.

Gerybinė Skalpo Histiocitozė

Dar vadinama „galvos papuline histiocitoze“ - retai sutinkamas, savaime praeinantis ne-Langerhanso ląstelių histiocitozės tipas. Dažniausiai suserga vaikai, jaunesni nei 15 mėnesių. Būdingas bėrimas smulkiomis, gelsvai raudonomis ar gelsvai rudomis dėmėmis galvos ir kaklo srityje. Vidaus organai nepakenkiami. Diagnozuojama remiantis būdingais klinikiniais požymiais. Esant abejonių, atliekama odos biopsija ir histologinis tyrimas su imunologiniais tyrimais. Kadangi ši būklė praeina savaime, gydymas nereikalingas. Bėrimai praeina kelių mėnesių - metų bėgyje.

Baltieji Naujagimių Spuogai (Miliumai)

Simptomai: nedideli, 1-2 mm skersmens, balti arba gelsvi spuogeliai, primenantys inkštirus ant nosies sparnelių, kaktos, smakro, žandų. Gali atsirasti ir ant liemens, galūnių. Būdinga naujagimiams (kartais naujagimiai gimsta turėdami šiuos spuogelius), bet gali atsirasti ir kiek vėliau, ypač neišnešiotiems naujagimiams. Gydymas: nėra reikalingas, išnyksta savaime po 2 sav.

Naujagimių Aknė

Simptomai: nedideli, balti arba rausvi mazgeliai, spuogeliai ant žandų, kaktos, nosies (bet gali pasitaikyti ir kitose kūno vietose). Oda aplink juos gali būti šiek tiek paraudusi. Priežastys: naujagimių aknės kilmė nėra iki galo aiški. Gydymas: dažniausiai praeina savaime per kelias savaites ar mėnesius. Jeigu aknė atsirado vėliau nei 6 gyvenimo savaitę, yra labai intensyvi arba nepraeina per pirmuosius kelis gyvenimo mėnesius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju. Gydytojas gali skirti gydymą kremais, losjonais, kad spuogeliai gražiai sugytų ir neliktų randelių.

Naujagimių Toksinė Eritema

Simptomai: tai raudonų dėmių bėrimas su 1-3 mm skersmens balkšvai gelsvos spalvos viršūnėlėmis (pustulėmis). Kartais pūslelėse esantis skystis gali priminti pūlius, tačiau tai nėra infekcija. Bėrimas paprastai pirmiausiai atsiranda ant žandų, vėliau išplinta ant viso kūno, išskyrus pėdas, delnus, gleivines. Priežastys: nepaisant gąsdinčiai skambančio pavadinimo ir, kartais, vaizdo, tai nepavojinga būklė. Tikslios jos priežastys nėra aiškios. Tikėtina, kad į plaukų folikulus patenka bakterijų, o į jas reaguoja naujagimio imuninė sistema. Kam pasireiškia šis bėrimas? Bėrimas būdingas apytiksliai pusei naujagimių, dažniau pilnai išnešiotiems, natūraliai gimusiems, vyriškos lyties naujagimiams. Kada pasireiškia? Gali pasireikšti ir tuoj po gimimo, tačiau dažniausiai pasirodo apie 2-5 gyvenimo dieną. Neišnešiotiems naujagimiams pasireiškia keliomis dienomis ar net savaitėmis vėliau.

Virusiniai ir Alerginiai Bėrimai Vaikams

Vaiko oda yra jautresnė nei suaugusiųjų, todėl bėrimai - vienas dažniausių simptomų, su kuriais tėvai kreipiasi į gydytojus. Jie gali atsirasti staiga, vos per kelias valandas, arba vystytis palaipsniui, lydimi karščiavimo, slogos ar bendro silpnumo. Dvi dažniausios bėrimų grupės - virusiniai ir alerginiai. Nors iš pirmo žvilgsnio jie gali atrodyti labai panašūs, jų priežastys, eiga ir gydymas skiriasi iš esmės. Virusiniai bėrimai dažniausiai lydi įprastas vaikų infekcijas, tokias kaip rotavirusas, enterovirusas, vėjaraupiai, šeštoji liga ar kitos kvėpavimo takų infekcijos. Alerginiai bėrimai atsiranda kaip organizmo reakcija į maistą, vaistus, lateksą, vabzdžių įkandimus, gyvūnų plaukus arba aplinkos dirgiklius.

Kaip Atskirti Virusinį Bėrimą Nuo Alerginio?

Tėvams svarbiausia suprasti kelis esminius bruožus: kada bėrimas pavojingas, kokie simptomai rodo alerginę kilmę, o kokie - virusinę, ir kada būtina nedelsiant kreiptis pagalbos.

• Virusinis bėrimas: dažniausiai pasireiškia kartu su kitais infekcijos simptomais: karščiavimu, sloga, gerklės skausmu, kosuliu, viduriavimu, mieguistumu ar sumažėjusiu apetitu. Tipiška virusinio bėrimo eiga būna tokia: kelias dienas vaikas karščiuoja, tampa vangus, atsiranda peršalimo simptomų. Tik po to, kai temperatūra pradeda kristi, ant kūno pasirodo rožinės ar rausvos dėmelės. Bėrimai virusinės kilmės dažnai būna netaisyklingų formų, išsidėstę plačiai: ant veido, liemens, rankų, kojų. Daugeliu atvejų jie neniežti arba niežti nežymiai. Virusinio bėrimo trukmė gali būti nuo vienos iki penkių dienų. Paprastai jis išnyksta savaime, kai organizmas susitvarko su infekcija.
• Alerginis bėrimas: dažniausiai lydi stipresnis niežėjimas nei virusinį. Toks bėrimas gali atsirasti labai greitai, net per kelias minutes, ypač jei priežastis yra maistas, vaistai ar vabzdžio įkandimas. Alerginis bėrimas neretai atrodo kaip iškilę raudoni ploteliai - dilgėlinė. Tipiškas požymis - bėrimas keičia vietą: vienoje vietoje atsiranda, kitoje išnyksta. Tai ypač būdinga maisto alergijoms. Skirtingai nei virusiniai bėrimai, alerginiai gali plisti labai greitai. Niežėjimas gali būti toks intensyvus, kad vaikas tampa neramus, drasko odą, parausta ausys, veidas ar kaklas. Kai kuriais atvejais atsiranda lūpų, vokų ar veido tinimas - tai požymis, kad reakcija rimtesnė. Sunkiausia forma - anafilaksija, kuriai būdingi dusulys, balsas tampa kimus, vaikas pradeda kosėti, atsiranda silpnumas.

#

tags: #kudikio #berimai #su #nuotraukomis