Alergija šunims yra dažna problema, kuri gali pasireikšti įvairaus amžiaus vaikams. Šiame straipsnyje aptarsime alergijos šunims simptomus, diagnostikos metodus ir galimus gydymo būdus, siekiant padėti tėvams geriau suprasti šią būklę ir tinkamai pasirūpinti savo vaikais.
Kas yra alergija šunims?
Alergija - tai per stipri imuninės sistemos reakcija į tam tikrą medžiagą, vadinamą alergenu. Alergija šunims atsiranda, kai vaiko imuninė sistema reaguoja į baltymus, esančius šuns pleiskanose (negyvose odos ląstelėse), seilėse ar šlapime. Dažniausiai vyraujanti nuomonė, kad žmogus alergiškas katės ar šuns kailiui yra neteisinga. Šie alergenai prikimba prie augintinio plaukų, kailio ar pleiskanų ir taip išnešiojami po namus. Be viso to, jie lengvai prisikabina prie žmogaus drabužių, plaukų. Būtent tai lemia didelį ir labai sunkiai kontroliuojamą kačių ir šunų alergenų pasklidimą ne tik namų aplinkoje, bet ir viešosiose vietose.
Alergijos šunims simptomai vaikams
Alergijos šunims simptomai vaikams gali būti įvairūs ir priklauso nuo individualaus vaiko jautrumo ir kontakto su alergenu intensyvumo. Dažniausi simptomai:
- Alerginė sloga (rinitas): Tai vienas dažniausių simptomų, pasireiškiantis nosies užgulimu, sloga, čiauduliu ir niežuliu nosyje.
- Alerginis konjunktyvitas: Akių paraudimas, niežėjimas, ašarojimas.
- Odos bėrimai: Niežtintys bėrimai, panašūs į dilgėlinę, gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje, ypač tose vietose, kurios turėjo tiesioginį kontaktą su šunimi.
- Astmos simptomai: Kosulys, švokštimas, dusulys, spaudimas krūtinėje.
- Odos niežulys: Intensyvus odos niežulys, kuris gali sukelti diskomfortą ir norą kasytis.
- Anafilaksinis šokas: Labai retai, bet gali įvykti anafilaksinis šokas, ypač jei gyvūnas įkanda. Simptomai: snukio patinimas, viduriavimas, vėmimas, pasunkėjęs kvėpavimas, apalpimas ar net mirtis.
Jei įtariate, kad jūsų vaikas alergiškas šunims, svarbu kreiptis į gydytoją alergologą, kuris atliks reikiamus tyrimus ir nustatys diagnozę.
Alergijos šunims diagnostika
Alergijos diagnostika šunims tai daug kantrybės ir laiko reikalaujantis procesas. Pirminės apžiūros metu jei augintiniui įtariama alergija labai svarbu atmesti visas kitas susijusias ligas, kurios gali sukelti tokius pačius požymius kaip ir alergijos. Alergijos šunims diagnozavimui naudojami keli metodai:
Taip pat skaitykite: Kraujavimas akyje: simptomai ir gydymas
- Odos dūrio testas: Nedidelis kiekis alergeno (šuns pleiskanų ekstraktas) įduriamas į odą. Jei vaikas alergiškas, toje vietoje atsiranda paraudimas ir patinimas.
- Kraujo tyrimas (ALEX makrogardelės tyrimas): Tai išplėstinis alergijų tyrimas, kuris iš vieno kraujo mėginio gali nustatyti net 99% visų šiai dienai reikšmingais įvardijamų alergenų, tai yra 295 alergenus, iš kurių net 50-ies nesugeba nustatyti jokie kiti alergijų tyrimai. Šiam tyrimui atlikti nereikia specialaus pasiruošimo: nutraukti vaistų nuo alergijos ar kraują priduoti nevalgius. Tyrimas gali būti atliktas bet kuriam asmeniui, net mažiausiems vaikučiams.
- Molekuliniai tyrimai: Šiais laikais alergiją galima nustatyti molekuliniais tyrimais, jie atliekami paimant kraują. Tada gydytojai gali matyti, kokiems specifiniams baltymams žmogus alergiškas. Žinant molekulinį paciento įsijautrinimo profilį galima iš dalies prognozuoti ligos eigą, riziką alergijai stiprėti, parinkti specifinį gydymą.
Laboratorinių tyrimų rezultatai visuomet derinami su klinikiniais simptomais, kuriuos įvertina gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gyvos konsultacijos metu.
Alergijos šunims gydymas
Pats efektyviausias alergijos naminiams gyvūnėliams gydymo būdas - vengti kontakto su jais. Tačiau neretai to išvengti neįmanoma. Tokiu atveju simptomams kontroliuoti gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas gali paskirti medikamentinį simptominį gydymą. Alergijos šunims gydymas apima kelis aspektus:
- Simptomų valdymas:
- Antihistamininiai vaistai: Padeda sumažinti niežulį, slogą ir kitus alergijos simptomus. Tačiau būtina suprasti, kad antihistamininiai vaistai tik laikinai palengvina simptomus ir nepašalina pagrindinės alergijos priežasties, o svarbiausia - neužkerta kelio ligos progresavimui. Tai reiškia, kad alergijos simptomų stiprėjimas ir padidėjusio jautrumo kitiems alergenams vystymasis gali tęstis.
- Dekongestantai: Padeda atlaisvinti užgultą nosį.
- Kortikosteroidai: Gali būti skiriami esant stipriems simptomams, tačiau ilgalaikis vartojimas gali sukelti šalutinių poveikių.
- Alergenų specifinė imunoterapija: Tai vienintelis alergijos gydymo metodas, veikiantis ligos priežastį ir galintis pakeisti natūralią ligos eigą. Taikant imunoterapiją, organizmas yra „pripratinamas“ prie tam tikro alergeno ir alerginiai simptomai išnyksta arba smarkiai sumažėja bei užkertamas kelias ligos progresavimui. Šiuo gydymu pacientui, esančiam akyloje gydytojo alergologo priežiūroje, skiriamas laipsniškai didėjantis simptomus sukeliančio alergeno kiekis, siekiant „perprogramuoti“ imuninę sistemą ir sukurti jos toleranciją. Norint paskirti šį tyrimą, visų pirma reikia tyrimais nustatytos alergijos gyvūnui. „Ir kad tas įsijautrinimas būtų reikšmingas kliniškai, po kontakto prasidėtų ryškūs simptomai. Taip pat reikia būti asmeniškai tam pasiryžus, nes gydymas trunka nuo 3 iki 5 metų, tad reikia nusiteikti, kad tai užtruks. Be to, gydymas nėra kompensuojamas valstybės, todėl reikia būti pasiruošus sumokėti tam tikrą pinigų sumą“, - pasakojo L. Griguola. Rezultatai, pasak gydytojo, taip pat nėra idealūs. 50-60 proc. pacientų, naudojant alergenų specifinę imunoterapiją, pavyksta atsikratyti alergijos šunims, o alergija katėms išgydoma maždaug 70 proc. pacientų.
- Alergeno vengimas:
- Riboti kontaktą su šunimis: Jei įmanoma, sumažinti vaiko kontaktą su šunimis, ypač jei simptomai stiprūs.
- Švaros palaikymas: Reguliariai valyti namus, ypač miegamąjį, naudojant dulkių siurblį su HEPA filtru.
- Minkštų baldų atsisakymas: Atsisakykite minkštų baldų, kurie sulaiko alergenus.
- Oro valytuvai: Naudoti oro valytuvus su HEPA filtru, kurie padeda sulaikyti smulkiausias daleles, sukeliančias alergiją.
- Gyvūno maudymas: Reguliarus maudymas (kartą per 1-2 savaites) sumažina alergenų kiekį ant gyvūno kailio. Naudokite švelnius šampūnus, skirtus būtent alergiškiems šeimininkams.
Prevencinės priemonės
Nors visiškai išvengti alergijos šunims neįmanoma, yra keletas priemonių, kurios gali padėti sumažinti simptomų pasireiškimą:
- Ankstyvas kontaktas su gyvūnais: Kai kurie tyrimai rodo, kad ankstyvas kūdikio kontaktas su gyvūnais gali sumažinti alergijos riziką ateityje.
- Sveikas gyvenimo būdas: Stiprinti vaiko imuninę sistemą sveika mityba, reguliariu fiziniu aktyvumu ir pakankamu miegu.
- Žindymas: Žindymas kūdikystėje gali padėti sumažinti alergijos riziką.
Ar yra hipoalerginių šunų veislių?
Dažniausiai, pasak pašnekovo, jautrumas būna keliems gyvūnams, mat jų alergenai yra iš dalies panašūs. Įdomu tai, kad hipoalerginių gyvūnų iš esmės nėra. Kaip nėra hipoalerginių šunų veislių, taip ir nesišeriančių šunų nerasime. Absoliučiai visi šunys daugiau ar mažiau šeriasi, taip kartu su iškritusius kailiu nubyra ir pleiskanos, todėl labai svarbi nuolatinė namų priežiūra ir švara. Skirtingos veislės išskiria skirtingus alergenų kiekius. Be to, vienas gyvūnas turi ne vieną alergeną, o jų labai daug. Gali būti taip, kad įsijautrinimas yra vienam alergenui, o ne kitam. Puikus pavyzdys yra įsijautrinimas šuns prostatos baltymui, kai alergijas sukelia tik šunų patinai, o kastruoti patinai arba patelės alergijos simptomų nesukelia. Taip pat alergenų į aplinką išskyrimas priklauso nuo gyvūno amžiaus, jaunesni gyvūnai alergenų išskiria šiek tiek mažiau nei vyresni. Todėl vadinama hipoalerginė veislė tikrai nebūtinai nesukels alergijos - net ir auginant tokį gyvūną, alergija gali lygiai taip pat sėkmingai pasireikšti.
Taip pat skaitykite: Kūdikio pasiekimai
Taip pat skaitykite: Filmo „Nusikaltėlis kūdikio veidu“ sėkmė