Kristina Kazlauskaitė - viena ryškiausių Lietuvos teatro ir televizijos aktorių, gimusi 1953 m. vasario 13 d. Kaune. Jos gyvenimas - tai talentas, atsidavimas, stiprybė ir gebėjimas įveikti sunkumus.
Vaikystė ir mokslai
Kristina Kazlauskaitė gimė 1953 m. vasario 13 d. Kaune, „Inkaro“ gamyklos kultūros namų direktoriaus Napoleono ir buhalterės Irenos šeimoje. Vaikystėje mokslai K. Kazlauskaitei rūpėjo mažai. Kur kas įdomiau - pas tėtį darbe, kultūros namuose, kur pilna užsiėmimų. Ji lankė piešimą, dainavimą ir baletą. Užklasinis gyvenimas buvo aktyvus, todėl su mokslais buvo tragedija.
Anot jos, vaikystėje griežčiausiai auklėjo tėtis - iki šiol atsimena vieną jo auksinę elgesio taisyklę. „Tėtis man sakydavo, kad kas meluoja, tas ir vagia, o kas vagia, tai tas gali ir užmušti. Todėl net nesistengdavau meluoti - užtekdavo tėčiui pažiūrėti į akis ir tą pačią sekundę tiesa išaiškėdavo“, - tikina K. Kazlauskaitė.
Baigus mokyklą, pačiai K. Kazlauskaitei nieko spręsti nereikėjo - už ją tai padarė tėtis. „Aš dar gimus nebuvau, o tėvelis jau pasakė - bus vardas Kristina ir bus aktorė. Viskas. Kartą sėdėjome tuometinėje Lenino aikštėje ir tėvelis man sako: „Matai, kur rodo Lenino ranka? Į konservatoriją. Va, tau kelias“, - prisimena K. Kazlauskaitė.
Tuometinėje Lietuvos konservatorijoje prasidėjo stojamieji į aktorių kursą. Aplink šmėžavo meniškas jaunimas. Tarp jų - ir K. Kazlauskaitė, įsikibusi tėčiui į ranką. Sėkmingai išlaikiusi stojamuosius egzaminus, K. Kazlauskaitė pradėjo studijuoti režisierės Dalios Tamulevičiūtės vadovaujamame aktorių kurse - kartu su būsimomis žvaigždėmis Kostu Smoriginu, Remigijumi Vilkaičiu, Algirdu Latėnu, Violeta Podolskaite, Dalia Storyk ir kitais.
Taip pat skaitykite: Kristinos Meidės karjeros kelias
Nors gali pasirodyti, kad aktoriaus mokslai - romantiški ir bohemiški, tačiau realybė buvo kur kas tamsesnė. „Buvo pasiutusiai sunku. Viešpatie, mes iš specialybės paskaitų išeidavome 11 val., kituose kursuose ir po vidurnakčio. Kitą dieną 8 val. ryte jau sėdi paskaitoje arba prie šokio lazdos stovi, - sunkius studijų metus prisimena K. Kazlauskaitė. - Aš labai ilgai neišmokau mokytis, buvau ir iš studentų sąrašų išbraukta, o kursiokai pasisodinę audė mane visaip, kad nevoliok durniaus ir taip toliau. Tada padėjo keli dėstytojai ir paskui buvo viskas geriau.“ 1975 m. baigė Lietuvos konservatoriją (I kurso vadovas V. Čibiras, II-IV kurso vadovė D. Tamulevičiūtė, specialybės pedagogė I. Bučienė).
Karjera teatre
1975 m. K. Kazlauskaitė su kurso draugais įsidarbino Jaunimo teatre. 1975-2007 m. Jaunimo teatro Vilniuje aktorė, vėliau vaidino šiame ir kituose Vilniaus teatruose. Per 28 darbo teatre metus K. Kazlauskaitė sukūrė daugiau kaip pusšimtį vaidmenų I. Bučienės, E. Nekrošiaus, A. Latėno ir kt. spektakliuose.
K. Kazlauskaitė sukūrė ryškių dramatiškų ir komedinių vaidmenų D. Tamulevičiūtės, I. Bučienės, E. Nekrošiaus, A. Latėno spektakliuose.
Svarbesni komediniai vaidmenys:
- Šacė (Károly Szakonyi „Televizijos trukdymai“ 1975, režisierė I. Bučienė)
- Petronėlė (Žemaitės „Trys mylimos“ 1979, režisierius G. Padegimas)
- Silvija Gazel, Nensi Marš, Roza d’Oranž (Colino Higginso, J.‑C. Carrière’o „Haroldas ir Modė“ 1983, režisierė D. Tamulevičiūtė)
- Antanina (R. Blaumanio „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ 1993, režisierius P. Gaidys)
- Nadia („Perpetuum mobile“ 1998, pagal A. Čechovą, režisierius R. Vilkaitis)
Darbas kine ir televizijoje
K. Kazlauskaitė sukūrė vaidmenų kino (Mokytoja - „Riešutų duona“ 1977, režisierius A. Žebriūnas, Palmyra - „Jo žmonos išpažintis“ 1983, režisierius A. Grikevičius, Gydytoja - „Žvėris, išeinantis iš jūros“ 1992, režisierius V. Žalakevičius, Vilma - „Ir visi jų vyrai“ 2019, režisierius Donatas Ulvydas, Veronika - „Šeima“ 2023, režisierius Ramūnas Cicėnas) ir televizijos (Nina - „Dičiaus karjera“ 1980, pagal T. Tilvytį, režisierius B. Bratkauskas) filmuose, televizijos laidose („Dviračio šou“, nuo 2002, nuo 2017 rodoma pavadinimu Dviračio žinios) ir serialuose.
Taip pat skaitykite: Gyvenimas teatro ir televizijos scenoje
2002 metais K. Kazlauskaitė gavo naują pasiūlymą - ji pradėjo vaidinti kultinėje televizijos laidoje „Dviračio šou”. Labai greitai K. Kazlauskaitė tapo ta, be kurios „dviratis” jau nebegalėtų važiuoti. „Atėjo Valinskas, mane išsikvietė ir pabandėme. Ir kai pabandėme, tai pabandėme - po šiai dienai vis bandome.“
Asmeninis gyvenimas ir iššūkiai
K. Kazlauskaitė buvo ištekėjusi du kartus. Pirmuoju vyru tapo studijų kurso draugas Vidas Petkevičius, antruoju - Sergėjus Kovaliovas, su kuriuo gimus sūnui pasuko skirtingais keliais. Po sūnaus gimimo K. Kazlauskaitei teko išgyventi didžiulę dramą - skyrybas su antruoju vyru dėl smurto šeimoje.
„Išmokau vieną dalyką - negalima taikstytis. Kad ir kaip besinorėtų išsaugoti šeimą, o vaikui - tėvą. Buvau tokios tragiškos būsenos, kad jau norėjosi šokti per langą. Tada sustojau ir pagalvojau - palauk, o kodėl aš? Daviau dar viena šansą, iki kol bent kartą pakels ranką. Ir jis pakėlė. Jei atvirai, aš puoliau taip atgal, kad mažai nepasirodė. Ir pasakiau - dabar jau viskas. Padėjau tašką. Ir jį reikia dėti, ir kuo greičiau, nes smurtas tave pradeda valdyti ir tu jo bijai“, - skaudžius išgyvenimus prisimena aktorė.
Retai interviu dalijanti K. Kazlauskaitė atsivėrė LRT televizijos laidoje „Gimę tą pačią dieną“.
Vertybės ir įsitikinimai
Nors tikėti Dievą sovietmečiu reikėjo labai atsargiai, paauglė K. Kazlauskaitė sugebėjo suderinti, rodos, nesuderinamus dalykus - bažnyčią ir pionieriaus kaklaraištį: „Dieną buvau pionierė, o vakare į bažnyčią vaikščiojau - toks buvo derinys. Sakydavo Dievo nėra ir taškas, bet man jis buvo ir yra.“
Taip pat skaitykite: Kūrybos kelias: Kristina Sabaliauskaitė
Karjeros posūkis ir dabartis
Dar po metų, atšventusi penkiasdešimtmetį, K. Kazlauskaitė ryžosi drąsiam sprendimui - palikti teatrą. „Tiesiai šviesiai pasakiau, kad išeinu ir viskas. Pavargau nuo tos begalinės priklausomybės - kada juoktis, kada verkti, kada kur stovėti, kaip kvėpuoti. Supratau, kad tiesiog daugiau nebegaliu. Jaučiausi, kaip iš vergovės išėjusi - buvau tokia laiminga, atrodo kvėpuoti laisviau pradėjau. Man sakė - tu grįši, pamatysi, keliais paršliauši, negalėsi be teatro… Bet nė dienos tokios minties nebuvo.“
Šiuo metu Kristina mėgaujasi ramiomis popietėmis savo kiemelyje ir dalijasi patirtimi su studentais.
Atsivėrimai ir mintys apie gyvenimą
Prieš laidą sakėte: užtenka vienai, norisi atvažiuoti pas žmones, pabendrauti. Žinokite, buvo momentas, kai iš viso negalėdavau būti viena namie, nors pavargdavau: teatras, televizija, filmavimai, studentai… Bet pareidavau namo ir mane ta tuštuma - jeigu nėra vyro, nėra vaiko namie, vietoje to, kad sėsčiau ir džiaugčiausi ramybe, eidavau į gatvę vaikščioti, kad bent būtų žmonių aplinkui. Visiškai negalėjau būti viena. Dabar aš - kad tik man niekas neskambintų, nebelstų, palikite mane visi ramybėje.
Aktorė atvirauja ir apie paliktą teatro sceną bei jautrias skyrybas su jaunesniu vyru. Gyvenome. Aš turėjau jį paleisti. Tiesiog jis buvo jaunesnis ir žinojau, kad kažko negalėsiu padaryti, kas yra svarbu. Džiaugiuosi, kad paleidau, žmogus turi šeimą, du sūnus, viskas, man atrodo, yra gerai.